- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-81-856/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- G. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. ir atsakovo G. V. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2053-750/2018 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui G. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. V. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2455-204/2016 patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo G. V. nepilnamečiams vaikams R. V. ir T. V., padidinant priteistą išlaikymo dydį iki 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (1–2 b. l.).
2. Ieškovė nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepilnamečių vaikų R. V. ir T. V. gyvenamoji vieta nustatyta su ja, iš atsakovo priteistas išlaikymas po 100 Eur kiekvienam vaikui, mokant kas mėnesį periodinėmis įmokomis, jas kas metai indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo metu iš atsakovo priteisto išlaikymo, kurį, be kita ko, jis teikia nereguliariai, nepakanka net būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti. Pasikeitus ekonominei šalies padėčiai, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą, žymiai padidėjus pragyvenimo išlaidoms, didėjant augančių vaikų poreikiams bei pasikeitus jos darbo užmokesčiui, jos gaunamų lėšų bei turimo teikti tėvo išlaikymo po 100 Eur kiekvienam vaikui niekaip nepakanka norint užtikrinti vaikų būtiniausių poreikių patenkinimą, užtikrinti pilnavertį jų vystymąsi. Atsakovas uždarbiauja Švedijoje, todėl manytina, kad jo finansinė padėtis yra gera ir jis gali teikti vaikams didesnį išlaikymą. Atsakovas yra darbingas ir dirbantis žmogus, todėl jis ne tik privalo, bet ir turi galimybę mokėti didesnį nei iki šiol skiriamą išlaikymą savo vaikams.
Atsiliepimas
3. Atsakovas G. V. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti (20–24 b. l.).
4. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra numatyta galimybė pakeisti priteisto vaikams išlaikymo dydį jį sumažinant arba padidinant, tačiau tam turi būti teisinis pagrindas. Šioje byloje toks teisinis pagrindas neegzistuoja, t. y. ieškovė neįrodė, jog iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis (pagerėjo), ir (ar) kad iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai (padidėjo). Faktinė (reali) šalių turtinė padėtis yra priešinga ieškovės nurodytai, t. y. ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo faktiškai nepakito, o atsakovo - ženkliai suprastėjo. Atsakovas šiuo metu yra bedarbis ir faktiškai dirbti negali, kadangi yra netekęs darbingumo. Atsakovui nuo 2017-06-01 iki gyvos galvos yra skirta valstybinė netekto darbingumo pensija, kurios dydis - 95,99 Eur. Tai vienintelės atsakovo realiai gaunamos pajamos. Ieškovės gaunamos pajamos šiuo metu net 8 kartus viršija atsakovo gaunamas pajamas. Po santuokos nutraukimo ieškovės pajamos iš esmės nepakito, tuo tarpu atsakovo pajamos ir galimybės gauti pajamų dėl netekto darbingumo visiškai sumažėjo. Vaikų poreikiai šiai dienai yra analogiški poreikiams, buvusiems santuokos nutraukimo metu. Darytina išvada, jog akivaizdžiai ieškovei esant geresnėje materialinėje padėtyje, ieškovė ne tik gali, bet ir privalo skirti didesnę dalį nepilnamečių vaikų išlaikymui. Ieškovė neįrodė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai kaip nors yra pasikeitę ir šiuo metu atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka, kita vertus, net ir darant prielaidą, jog vaikų poreikiai ir yra pasikeitę, pareiga teikti didesnę išlaikymo dalį tenka ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2455-204/2016 patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo G. V., padidinant priteistą išlaikymo vaikams dydį, ir priteisė iš atsakovo G. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. V. ir T. V. po 160 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2018-03-30, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikams priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė vaikų motiną V. V., priteisė iš atsakovo G. V. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. V. bei 47,98 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė (114–119 b. l.).
6. Teismas nurodė, kad ieškovė V. V. dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, jos gaunamas darbo užmokestis – apie 800 Eur atskaičius mokesčius. Jos vardu yra registruotas automobilis „Toyota Previa“. Ieškovė yra paėmusi iš Šilutės kredito unijos kreditą pagal 2014-05-27 kredito sutartį Nr. 14-00271, kredito likutis 2018-08-12 dienai buvo 3 097,02 Eur. Kredito mokėjimo laikotarpis - iki 2021-03-12. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad V. V. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, vertinant ieškovės turtinę padėtį, esminių pasikeitimų nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, nenustatyta.
7. Teismas nurodė, kad atsakovui G. V. nustatyta trečia neįgalumo grupė, galiojanti nuo 2000-07-13 neterminuotai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017-12-27 sprendimu Nr. PE_SP8-4402 G. V. paskirta 90,49 Eur per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija nuo 2017-06-01 iki gyvos galvos. VĮ Registrų centro duomenimis, G. V. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Jo vardu yra registruotas automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam 2017-05-05 uždėtas areštas. Duomenų, kad atsakovas šiuo metu gautų darbines pajamas, byloje nėra, tačiau iš jo atstovo paaiškinimų bei iš byloje pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo bei atsakovo G. V. prašymo Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad atsakovas sistemingai vyksta uždarbiauti į užsienį. Esant šiai aplinkybei, teismas sprendė, kad atsakovas, dirbdamas užsienyje, taip pat gauna pajamas iš darbinės veiklos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo padėtis po išlaikymo priteisimo momento ženkliai nepablogėjo.
Šalies argumentai
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė prašymus dėl R. V. priėmimo į (duomenys neskelbtini) gimnazijos 5 klasę ir dėl T. V. priėmimo į (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1 klasę nuo 2018-09-01, todėl akivaizdu, kad išlaidų, susijusių su sūnų lavinimu, susidarys daugiau – reikės pirkti įvairius mokymosi reikmenis (rašymo priemones, sąsiuvinius, pratybas, kuprines ir kt.), nuvežti į mokyklą ir iš jos parvežti. Vaikams augant, didėja jų poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui ir kt. Akivaizdu, kad iš atsakovo priteistos 100 Eur vienam vaikui sumos per mėnesį nebegali užtekti tokio amžiaus vaikų poreikiams patenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į šalių vaikų amžių, jų būtinus poreikius, priteisto išlaikymo dydį, šalių turtinę padėtį, turimus įsipareigojimus, atsakovo sveikatos būklę (neįgalumą), kuri sąlygojo jo ribotą galimybę dirbti, sprendė, jog 160 Eur per mėnesį vaikui skiriama išlaikymo suma yra protinga, užtikrinanti fizinį ir socialinį vaiko vystymąsi. Skiriant tokias išlaidas vaikui, pasiekiama protinga vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė V. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, padidinant Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį kiekvienam vaikui iki 200 Eur per mėnesį iki sūnų pilnametystės (134–136 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, minimali mėnesio alga yra laikoma orientaciniu kriterijumi, ir iš esmės nereikia įrodinėti, kad vaikui tokio dydžio išlaikymas yra reikalingas. Teismas šia praktika pagrįstai rėmėsi ir padarė išvadą, kad vaikams pradėjus lankyti mokyklą, jų poreikiai žymiai padidėjo, todėl tėvo teikiamo išlaikymo nepakanka, tačiau nepagrįstai sprendė, kad dėl netekto darbingumo atsakovas negali skirti kiekvienam vaikui minimalios sumos, t. y. 200 Eur.
9.2. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, vadovavosi tuo, kad atsakovas turi ribotą galimybę dirbti, nes turi neįgalumą. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis turi tik III nedarbingumo grupę ir turi visas galimybes dirbti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas dirbo UAB „I“, o šiuo metu sistemingai uždarbiauja užsienyje. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovo neįgalumas netrukdo jam dirbti, todėl teismas nepagrįstai suabsoliutino jo neįgalumą ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra darbingas, dirba užsienyje ir turi visas galimybes teikti vaikams bent minimalų išlaikymą. Vien tai, kad atsakovas slepia savo pajamas, neturi būti kliūtis iš jo priteisti bent minimalų išlaikymą.
9.3. Teismo sprendimas iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir interesus, todėl jis turi būti pakeistas, vaikams priteisiant po 200 Eur išlaikymą per mėnesį. 200 Eur suma, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir nustatant jo dalį, lygią kaip ir ieškovės, gali ir turi būti priteista iš atsakovo.
10. Atsakovas G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų (124-130 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra pasikeitę, vadovaudamasis vien aplinkybe, jog vaikai paaugo, t. y. sūnus R. eis į 5 gimnazijos klasę, o sūnus T. vietoj darželio pradės lankyti gimnazijos pirmą klasę. Abu vaikai ir anksčiau, iki ieškinio padavimo teismui, lankė ugdymo įstaigas, todėl vertinti tai kaip esminį vaikų poreikių pasikeitimą pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo.
10.2. Šalių turtinė padėtis dėl objektyvių priežasčių nėra ir negali būti lygi, todėl ir pareiga išlaikyti vaikus turi būti paskirstyta proporcingai. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Byloje nustatyta, kad ieškovės iš darbinės veiklos gaunamos pajamos sudaro 800 Eur, atsakovo – 90,49 Eur. Kitaip tariant, ieškovės gaunamos pajamos viršija atsakovo gaunamas pajamas 8 kartus. Šios aplinkybės, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas nevertino. Atsakovui turint 50 procentų nedarbingumo lygį, galimybės susirasti darbą yra ribotos, kaip ir pati galimybė dirbti ir užsidirbti.
10.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo atsakovo raštą vaiko teisių apsaugos skyriui, o taip pat byloje pateiktą šalių susirašinėjimą, todėl neteisingai sprendė, jog atsakovas uždarbiauja Švedijoje ir dėl to gauna dideles pajamas bei gali mokėti teismo priteistą išlaikymo sumą. Nei atsakovo rašte Vaikų teisių apsaugos tarnybai, nei byloje esančiame šalių susirašinėjime niekur nėra paminėta, jog atsakovas gauna pajamas.
10.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės turimo turto. Byloje nustatyta, jog ieškovė turi daugiau nei 8 ha žemės. Akivaizdu, jog tokio ploto žemės ieškovė nėra palikusi pūdymui. Atsakovė žemę nuomoja arba gauna kitas tikslines išmokas, arba turi galimybę tai daryti. Apie turimą žemę ieškovė ieškinyje sąmoningai nutylėjo. Vadinasi, ieškovės realiai gaunamos pajamos yra daug didesnės, nei oficialiai ieškovė nurodė. Ieškovė turi realią galimybę išnuomoti butą (atsakovo žiniomis ieškovė tai ir yra padariusi) ir gauti papildomų pajamų, taip mažinant buto išlaikymo kaštus ir prisidedant prie vaikų materialinių sąlygų gerinimo.
10.5. Šalims nutraukiant santuoką, atsakovas nepretendavo į santuokos metu įgytą butą (duomenys neskelbtini), kuris dabar yra atitekęs ieškovei vieninteliu tikslu užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino.
10.6. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas ieškinį tenkino 60 procentų, tačiau bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė.
Atsiliepimas
11. Ieškovė V. V. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą (155– 160 b. l.). Atsiliepime nurodė, kad vaikų poreikių pasikeitimas nagrinėjamu atveju yra esminis: vyresnysis sūnus pradėjo lankyti 5-ą klasę kitoje mokykloje, į kurią reikia vežioti, todėl būtinos lėšos ne tik aprangai, mokyklinėms prekėms įsigyti, bet ir vežiojimui bei maitinimui. Jaunesnysis sūnus Tadas pradėjo lankyti pirmą klasę, todėl jo poreikiai itin padidėjo: būtina pirkti mokyklines prekes, maitinimą, nuolat pasirūpinti, kad turėtų tinkamą aprangą. Be to, abiems vaikams reikia kas mėnesį lėšų į klasės fondą, ekskursijoms. Vien sūnaus T. suruošimas į mokyklą kainavo 300 Eur, prie kurių atsakovas neprisidėjo. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovas gyvena ir dirba Švedijoje, gaudamas 90,49 Eur pajamas, neturėtų jokių galimybių išgyventi ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas sąmoningai slepia savo pajamas, vengdamas teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Atsakovo demonstruojama prabanga bei geras gyvenimas rodo, kad atsakovas yra galintis dirbti ir dirbantis, gaunantis pajamas, todėl bent minimaliai gali prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovės darbo užmokestis yra sumažėjęs ir šiai dienai sudaro 731,74 Eur, o kreditiniai įsipareigojimai per mėnesį sudaro 309 Eur, taigi, ieškovei lieka 422,74 Eur per mėnesį. Gaunant tokias pajamas, išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir patenkinti bent minimalius jų poreikius, ieškovė neturi jokių galimybių, todėl būtina iš tėvo padidinti teikiamą išlaikymą. Po santuokos nutraukimo yra žymiai išaugęs pragyvenimo lygis, o ieškovės darbo užmokestis nesikeitė, todėl jos perkamoji galia yra netgi mažesnė, nei buvo santuokos nutraukimo metu.
12. Atsakovas G. V. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti (169-170 b. l.). Nurodė, kad apeliacinis skundas deklaratyvus ir nepagrįstas, tenkinti apeliacinio skundo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Atsakovo netekto darbingumo lygis siekia 50 procentų. Tai reiškia, kad dėl objektyvių priežasčių atsakovo galimybė teikti išlaikymą savo vaikams yra du kartus mažesnė nei ieškovės. Taigi, objektyviai atsakovas gali teikti išlaikymą savo vaikams tik 2 kartus mažesnį išlaikymą, lyginant su ieškove, kadangi atsakovo darbingumo lygis siekia tik 50 procentų. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog atsakovas slepia pajamas ir iš darbo UAB „I“ išėjo tik tam, kad antstoliai negalėtų išieškoti išlaikymo. Minėtiems teiginiams pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų, todėl šie teiginiai negali būti vertinami kaip objektyvūs. Iš darbo UAB „I“ atsakovas išėjo ne apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu, o dėl sveikatos, t. y. atsakovui dėl sveikatos problemų, netekto darbingumo lygio, paprasčiausiai buvo per sunku dirbti statybų sektoriuje. Pirmosios instancijos teismas neginčijamai nustatė, kad atsakovas neturi įgijęs nekilnojamojo turto, yra nedirbantis. Ieškovės finansinė padėtis priešinga - ieškovė turi nekilnojamojo turto: butą ir 2 žemės sklypus. Įstatyme aiškiai numatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra proporcinga turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.
14. Ieškovė V. V. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: atsiskaitymo lapelius bei nuotraukas iš socialinio tinklo Facebook.
15. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Šias išimtines sąlygas turi nurodyti ir privalo jas pagrįsti dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija nutaria prijungti prie bylos pateiktus naujus rašytinius įrodymus, nes sprendžia, jog jie yra reikalingi teisingo sprendimo priėmimui.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio nuostatas, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis).
17. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
18. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
19. Apeliantė V. V. nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 160 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nurodydama, jog teismas vadovavosi aplinkybe, kad atsakovas turi ribotą galimybę dirbti, nes turi neįgalumą, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis turi tik III nedarbingumo grupę ir turi visas galimybes dirbti.
20. Byloje nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu patvirtinta V. V. ir G. V. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria G. V. įsipareigojo nepilnamečių sūnų R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 100 Eur nuo teismo procesinio dokumento įsiteisėjimo dienos iki sūnų R. V. ir T. V. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė V. V. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodydama, jog nuo 2016 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimo priėmimo pasikeitė šalies ekonominė padėtis, išaugo paslaugų ir maisto kainos, pasikeitė vaikų poreikiai bei ieškovės darbo užmokesčio dydis, todėl gaunamų pajamų neužtenka vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti (1–2 b. l.). Teismo vertinimu akivaizdu, jog nuo išlaikymo priteisimo pasikeitė vaikų poreikiai: sūnus T. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1 klasę, sūnus R. – (duomenys neskelbtini) gimnazijos 5 klasę, t. y. pasikeitė vaikų mokymosi įstaiga, vaikus reikia nuvežti ir parvežti iš mokyklos, vaikų lavinimuisi reikalingos mokymosi priemonės, maitinimas mokykloje ir tam reikalingos papildomos išlaidos. Pasikeitė ir šalies ekonominė situacija, padidėjo tiek maisto produktų, pramoninių prekių, tiek ir paslaugų kainos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priteisto išlaikymo po 100 Eur kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams patenkinti nebepakanka, dėl ko būtina pakeisti išlaikymo dydį.
21. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovui G. V. nuo 2000-07-13 neterminuotai nustatyta trečia neįgalumo grupė, neįgalumo priežastis - „bendrosios ligos“, jam mokama 95,99 Eur netekto darbingumo pensija (22, 105 b. l.). Nors byloje esantys duomenys ir patvirtina, jog atsakovas turi sveikatos problemų bei yra bedarbis, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas sistemingai vyksta uždarbiauti į užsienį, dirba ir gauna pajamas (41, 42 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui suteikta neįgalumo grupė yra žemiausia iš visų grupių, todėl atsakovas iš dalies gali dirbti ir gauti darbines pajamas. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, atsakovo vardu yra įregistruota G. V. individuali įmonė (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas taip pat įrodo, jog atsakovas gali dirbti ir teikti išlaikymą savo sūnums.
22. Nesutiktina su G. V. apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai sprendė, jog atsakovas uždarbiauja Švedijoje ir dėl to gauna dideles pajamas ir gali mokėti teismo priteistą išlaikymo sumą, nes nei atsakovo rašte Vaikų teisių apsaugos tarnybai, nei byloje esančiame šalių susirašinėjime niekur nėra paminėta, jog atsakovas gauna kažkokias pajamas. Nors atsakovas nurodo, kad niekur nėra paminėta, jog jis gauna tam tikro dydžio pajamas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, 95,99 Eur dydžio gaunama netekto darbingumo pensija nėra ta suma, už kurią atsakovas šiuo metu galėtų išgyventi Lietuvoje, atsižvelgiant į nuolat augančias kainas, juolab, kad ir pagal ankstesnį teismo sprendimą jis dar turėtų teikti išlaikymą kiekvienam vaikui po 100 Eur kas mėnesį. Ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas gali sau leisti atostogauti užsienyje ir, teismo vertinimu, tai jis sau gali leisti tikrai ne iš gaunamos netekto darbingumo pensijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas slepia gaunamų pajamų dydį ir neatskleidžia savo realios finansinės padėties, siekdamas išvengti pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑419/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑495/2009). Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiančiu, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, sprendė, jog apelianto turtinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
24. Ieškovės teigimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką minimali mėnesio alga yra laikoma orientaciniu kriterijumi ir iš esmės nereikia įrodinėti, kad vaikui reikalingas tokio dydžio išlaikymas.
25. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016), todėl konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, jis gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas dėl netekto darbingumo negali skirti kiekvienam vaikui minimalios sumos (200 Eur), kadangi, kaip minėta, tai yra tik orientacinis dydis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikų poreikių suma atitinka šalių nepilnamečių sūnų poreikius ir nepažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir interesus.
Žemesnės instancijos teismas
26. Apeliantas G. V. skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės turimo turto, ieškovė turi daugiau nei 8 ha žemės, žemę nuomoja arba gauna kitas tikslines išmokas, be to, ieškovė turi realią galimybę išnuomoti butą (atsakovo žiniomis ieškovė tai ir yra padariusi) ir gauti papildomų pajamų.
27. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš apelianto priteistino išlaikymo jo nepilnamečiams sūnums dydžio, vertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 800 Eur atskaičius mokesčius, jos vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), du žemės sklypai (duomenys neskelbtini), automobilis „Toyota Previa“. Pirmosios instancijos teismas tai pat nurodė, kad ieškovė turi įsipareigojimų Šilutės kredito unijai, kredito likutis 2018-08-12 – 3097,02 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir apelianto turimą turtą – automobilį „Peugeot 206“ bei gaunamas pajamas iš darbinės veiklos, konstatuodamas, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo finansinė padėtis po išlaikymo priteisimo momento ženkliai pablogėjo.
28. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas, nurodydamas aplinkybes dėl ieškovės gaunamų pajamų už žemės sklypų ir buto nuomą, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, tačiau tokių įrodymų apeliantas teismui nepateikė. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad žemės sklypus yra perdavusi naudotis pagal panaudos sutartį, išmoka per metus sudaro 700 Eur, per mėnesį tai sudaro 58,33 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta suma nėra reikšminga, atsižvelgiant į tai, kad su ieškove liko gyventi abu vaikai, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Ieškovės teigimu, bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvena šalių pilnametis sūnus T. V., todėl jokių pajamų iš buto nuomos ieškovė negauna.
29. Apelianto teigimu, šalims nutraukiant santuoką, atsakovas nepretendavo į santuokos metu įgytą butą (duomenys neskelbtini), kuris dabar yra atitekęs ieškovei, vieninteliu tikslu užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino.
30. Byloje pateiktas Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimas patvirtina, kad nutraukdamos santuoką šalys susitarė, jog po santuokos nutraukimo butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise lieka V. V.. Šalys susitarė, jog V. V. prisiima visus įsipareigojimus AB DnB NORD bankui pagal paskolos sutartį, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas butas ieškovei atiteko dėl prisiimtų įsipareigojimų bankui. Apelianto argumentas, kad jis ieškovei paliko butą vien todėl, kad užtikrintų vaikų gyvenamąjį būstą ir išlaikymą sūnums po 100 Eur iki jų pilnametystės, laikytinas deklaratyviu ir neįrodytu.
31. Apelianto G. V. teigimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes teismas ieškinį tenkino 60 procentų, tačiau bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė.
32. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad iš esmės ieškovės ieškinys yra patenkintas, išlaikymo dydis padidintas, o atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, pagrįstai priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, CPK nuostatų nepažeidė, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 80, 83, 88 straipsniai).
33. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
34. Anksčiau išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamu klausimu, todėl šalių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.