- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-1031-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01300-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- N. T., Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-6793-377/2025, pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. T., Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarei Selvinai Daugėlienei dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
2. Pareiškimui pagrįsti nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirus jo tėvui J. T., laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi gyveno užsienyje. Užsienyje dirbo atsakingą darbą, todėl neturėjo galimybės dažnai grįžti į Lietuvą. Pažymėjo, kad buvo sutarę su broliu, kad, broliui priėmus palikimą, jis pareiškėjui perrašys (padovanos) jam priklausančio turto dalį. Vėliau brolis nuomonę pakeitė. Pabrėžė, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido suklaidintas brolio, dėl to neatsirado jokiam trečiajam asmeniui neigiamų pasekmių, todėl terminas palikimui priimti turėtų būti atnaujintas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo N. T. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad po tėvo mirties su pareiškėju bendravo tik tiek, kad jam pranešė apie tėvo mirtį ir daugiau jie nė karto su juo nebendravo, jokio susitarimo apie dalies turto padovanojimą nebuvo. Pareiškėjas savo noru atsisakė priimti tėvo palikimą, nusiųsdamas paveldėjimo bylą vedusiai notarei pranešimą apie palikimo atsisakymą. Pareiškėjas ilgą laiką vedė netinkamą gyvenimo būdą, dėl ko jam iki šiol yra skolingas apie 3000,00 Svarų, o tėvai jo skoloms (jis lošė, ėmė kreditus) padengti 2009 m. gruodžio mėnesį į jo sąskaitą pervedė 20000,00 litų, kuriuos, kaip teigė mama, tiesiog jis vėl pralošė. Papildomai pareiškėjo baudų sumokėjimui ir skolų padengimui mama jam skyrė dar apie 14000,00 Eur. Taigi, tėvai jau daugiau nei pakankamai skyrė pareiškėjui lėšų, dėl ko galimai jis ir atsisakė priimti tėvo palikimą, jį palikdamas suinteresuotam asmeniui.
4. Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono 2- ojo notaro biuro notarė Selvina Daugėlienė su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. T., į notaro biurą per Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytą terminą kreipėsi pirmos eilės įpėdinis - mirusiojo sūnus N. T.. Dar vienas mirusiojo sūnus, t.y. pareiškėjas A. T. į notarą nesikreipė nei vienu jam priimtinu bei įstatymo leidžiamu būdu - nei atvyko pas notarą pats, nei susisiekė nuotoliu būdu, užsakydamas per eNotaras informacinę sistemą paslaugas palikimui priimti nuotoliniu būdu, nei įgaliojo kitą asmenį jį atstovauti, įpareigodamas jo vardu vesti paveldėjimo bylą bei pateikti palikimo priėmimo pareiškimą notarui ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą. 2022 m. sausio 16 d. notaro biuro elektroninio pašto adresu buvo gautas A. T. pareiškimas, kad jis nepretenduoja į savo tėvo J. T. turtą, kuris notariškai patvirtintas nebuvo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai, todėl jokios teisinės galios išduodant paveldėjimo teisės liudijimą neturėjo. Pareiškėjas, mirus jo tėvui, į notaro biurą neskambino ir nesidomėjo, kokių jam konkrečių veiksmų reikėtų imtis, norint priimti palikimą ar atsisakyti palikimo, kaip tai įprastai daro būsimi, rūpestingi ir atidūs įpėdiniai, susidūrę su artimo žmogaus netektimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo A. T. pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui N. T. 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad pagal J. T. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) dėl palikimo priėmimo į notarą privaloma buvo kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento.
7. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pats pareiškėjas nurodė, jog dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties pas notarą jis net neketino kreiptis, žinodamas, kad turtas atitenka broliui, daugiau kaip tris metus neatliko jokių valinių veiksmų palikimui priimti, į teismą su pradiniu pareiškimu pareiškėjas kreipėsi tik 2025 m. liepos 30 d., tai yra praėjus beveik ketveriems metams po tėvo mirties, padarė išvadą, kad pareiškime nurodyti argumentai, dėl ko pareiškėjas yra praleidęs terminą palikimui priimti pagal įstatymą, yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo pripažinti šiuos argumentus svarbiais bei tokiais, kurių pagrindu būtų galima pareiškėjui atnaujinti terminą palikimui priimti.
8. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato jokios eigos ir termino, kiek kiti įpėdiniai, tinkamai priėmę palikimą ir gavę paveldėjimo teisės liudijimą, turėtų laukti palikimo nepriėmusio įpėdinio apsisprendimo, negalėdami laisvai disponuoti savo nuosavybes teise. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis buvo įsitikinęs, jog palikimą sutvarkys brolis, negali būti laikoma svarbia priežastimi terminui palikimui priimti atnaujinti.
9. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl savo veiksmų neatlikimo per CK nustatytą 3 mėnesių terminą, praleido terminą palikimui priimti be svarbios priežasties. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė, todėl pareiškėjo pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. T. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: atnaujinti A. T. po palikėjo J. T. mirties įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, išreikalauti iš notarės Selvinos Daugelienės palikėjo J. T. paveldėjimo bylą, priteisti pareiškėjo naudai iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino notaro pareigas ir nepagrįstai ignoravo notarės veiksmų neteisėtumą. Neskaidriai vykdyta paveldėjimo byla turėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo suklaidinimui. 2025 m. spalio 6 dieną teismo posėdžio metu apklausiant notarę ši pripažino, kad paveldėjimo byloje yra neteisėtas dokumentas – pareiškėjo atsisakymas nuo palikimo. Taigi, notarė neteisėtą dokumentą gavo, juo vadovavosi paveldėjimo byloje, tačiau į tokį neteisėtą pareiškimą net nesureagavo. Teismas neįvertino, kad notarė pažeidė esmines įstatyme nustatytas jos pareigas – neužtikrino teisėto paveldėjimo proceso, neinformavo įpėdinio apie palikimo atsisakymo formos reikalavimus, nepaaiškino teisinių pasekmių ir leido paveldėjimo bylai būti užbaigtai remiantis neteisėtu dokumentu. Todėl notarės neveikimas sudaro pagrindą laikyti terminą praleistą dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, nes jis pasikliovė valstybės įgaliotu asmeniu, kuris netinkamai atliko pareigas.
10.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino suklaidinimo aplinkybių ir nesąžiningo šeimos narių elgesio. Teismas formaliai vertino termino praleidimo priežastis ir neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjas buvo sąmoningai suklaidintas brolio N. T. ir motinos V. T., kurie paskatino pareiškėją pasirašyti neteisėtą dokumentą, žadėdami vėliau pareiškėjui tenkančią dalį padovanoti. Aktyvus artimųjų klaidinimas yra svarbi priežastis terminui atnaujinti - tiek brolis, tiek motina, kaip rodo jų paaiškinimai ir įrodymai, siekė eliminuoti pareiškėją iš paveldėjimo ir turėjo tam motyvų, sąmoningai nutylėjo arba iškraipė informaciją apie paveldėjimo eigą. Teismas ignoravo šias faktines aplinkybes ir jų detaliai netyrė, nors jos patvirtina, kad pareiškėjas turėjo valią paveldėti, tačiau dėl suklaidinimo objektyviai to nepadarė laiku. Šiuo atveju pareiškėjas elgėsi kaip įpėdinis – prisidėjo prie laidotuvių, bendravo su šeima paveldėjimo klausimais, teikė pareiškimus notarei. Nutartyje teismas išvis neįvertino ir nemotyvavo daugelio esminių įrodymų – elektroninių susirašinėjimų, Notarų rūmų atsakymų, mokėjimų laidotuvėms – kurie tiesiogiai pagrindžia pareiškėjo versiją dėl suklaidinimo ir šeimos ryšių. Tokiu būdu teismas neatskleidė bylos esmės, apsiribojo formaliu ir paviršutinišku vertinimu.
10.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad į bylą nebuvo pateikti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai – sąskaitos už paslaugas, todėl nebuvo pagrindo priteisti 1000,00 Eur iš pareiškėjo. Be to, kvituose nurodytos dvi skirtingos sutartys, pagal kurias priimti mokėjimai, o mokėtojas yra liudytoja, o ne suinteresuotas asmuo. Nesant sąskaitų, nėra aiškus paslaugos gavėjas ir paslaugų pobūdis.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo notarė Selvina Daugėlienė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pareiškėjo elektroniniu paštu atsiųstas raštas, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, jokios teisinės galios neturėjo. Tiek notarė, tiek Lietuvos Notarų Rūmai pareiškėjui į jo skundus raštu atsakė, kad, vadovaujantis CK 5.60 straipsniu, įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir norėdamas priimti palikimą, atlikti aktyvius veiksmus - paduoti palikimo priėmimo pareiškimą dėl palikimo priėmimo vietos notarui arba pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti. To A. T. nepadarė nė vienu būdu, o tik praėjus beveik 4 metams po tėvo mirties pradėjo reikšti pretenzijas.
11.2. Apeliantas notaro biure jokių notarinių veiksmų neatliko, nei skambino, nei kitaip domėjosi paveldėjimo reikalais. Notariniai veiksmai atliekami klientui fiziškai atvykus į notaro biurą arba notarinius veiksmus atliekant per eNotaras klientų išorinį portalą, kur notaras gali nustatyti į jį besikreipiančio asmens tapatybę. Elektroniniu paštu to padaryti neįmanoma. Notarė neturi pareigos įtikinėti klientą priimti palikimą ar jo atsisakyti. Notaras imasi iniciatyvos ieškoti mirusiojo įpėdinių tik socialiai jautriose paveldėjimo bylose, t.y. kai įpėdiniai yra nepilnamečiai arba neveiksnūs asmenys, todėl nagrinėjamu atveju ne notaras turėjo aktyviai veikti, ieškant mirusiojo įpėdinių, o pats potencialus įpėdinis turėjo būti aktyvus, vadovautis sąžiningumo, protingumo, teisėtumo principais ir domėtis paveldėjimo procesu bei savo ketinimus įforminti LR įstatymuose numatyta tvarka.
11.3. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pareiškėjo nurodytos termino atnaujinimo priežastys (gyvenimas užsienyje, užimamos pareigos) nelaikytinos svarbiomis. Taip pat pareiškėjas nepateikė paaiškinimų, kokiu būdu jis buvo suklaidino notarės, nurodė tiesos neatitinkančią informaciją apie tai, kad notarė ir liudytoja yra pažįstamos.
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. T. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutartį nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad jis po tėvo mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi jis buvo suklaidintas brolio ir mamos, neatitinka faktinių aplinkybių, pareiškėjas nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarę elektroniniu paštu, t.y. atsiųsdamas jai raštą dėl atsisakymo priimti palikimą, tokiu būdu išreikšdamas savo valią atsisakyti priimti palikimą, nors ir netinkama forma. Pareiškėjas meluoja, kad buvo suklaidintas brolio, nes pats teismo posėdyje nurodė, kad po tėvo mirties su broliu iš viso nebendravo, kas tik patvirtina, kad jokios kalbos apie tai, kad N. T. padovanos dalį paveldėto turto pareiškėjui, iš viso niekada nebuvo. Pareiškėjo teiginius apie tai, kad neva jis buvo suklaidintas mamos, paneigė byloje apklausta kaip liudytoja jo mama V. T.-T. Nors skunde nurodyta, kad teismas neatskleidė bylos esmės, ignoravo ir detaliai netyrė aplinkybių, kad neva pareiškėjui buvo žadama perleisti turtą, tačiau tai netiesa, nes teismas aiškinosi šias aplinkybes ir jas paneigė suinteresuotas asmuo N. T. ir byloje apklausta liudytoja V. T.-T., o pareiškėjas be savo paties paaiškinimų nepateikė jokių juos patvirtinančių įrodymų.
12.2. Priešingai nei teigiama skunde, notarė nepažeidė jokių savo pareigų, užtikrino teisėtą ir skaidrų paveldėjimo procesą ir neturėjo pareigos informuoti pareiškėją apie palikimo atsisakymo formos reikalavimus, neturėjo pareigos pareiškėjui aiškinti teisines pasekmes, nes jis savo tapatybės notarei nepatvirtino ir jokio sandorio notaro biure nesudarė, o notariniai veiksmai elektroniniais laiškais nesudarinėjami. Notarės elgesys paveldėjimo byloje buvo teisėtas, ji tinkamai atliko savo pareigas, ką konstatavo ir Lietuvos Notarų rūmai, nurodydami, kad pareiškėjas iš paveldėjimo teisinių santykių pasitraukė dėl to, kad praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti, o ne dėl to, kad buvo patvirtintas jo pareiškimas dėl palikimo atsisakymo. Dėl to nėra jokio pagrindo konstatuoti notarės netinkamas pareigas ir atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti.
12.3. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai iš pareiškėjo priteisė N. T. jo turėtas šioje byloje 1000,00 Eur išlaidas, nes byloje buvo pateikti išlaidas pagrindžiantys įrodymai, t. y. du pinigų priėmimo kvitai ir 2025 m. spalio 3 d. prašymas priteisti šias išlaidas, kuriame nurodyta, kad pirmas 700,00 Eur kvitas yra už atsiliepimo į pareiškimą surašymą, o antras – 300,00 Eur kvitas yra už pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme. Kadangi tuo metu advokatė nebuvo PVM mokėtoja, todėl ir sąskaita nebuvo išrašyta. Palyginimui pažymėtina tai, kad pareiškėjas už pasirengimą ir atstovavimą sumokėjo daugiau nei dvigubai advokatui, t. y. 750,00 Eur plius 21 proc. PVM mokestį. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei teigiama skunde, pinigų priėmimo kvite mokėtoja nurodyta ne liudytoja, o N. T., kuris perdavė pinigus mamai, kad ši už jį sumokėtų, todėl kvituose ir nurodyta, kad ji moka už „N. T.“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą palikimui priimti, pagrįstumo ir teisėtumo.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Pareiškėjo tėvas (palikėjas) J. T. mirė (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 16 d. elektroniniu paštu pareiškėjas A. T. Šilutės rajono 2-ojo notaro biurui išsiuntė pareiškimą, kad jis nepretenduoja į tėvo J. T. palikimą. Šis pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo patvirtintas.
16. 2022 m. sausio 21 d. Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Selvina Daugėlienė, vadovaudamasi CK 5.11 straipsniu, išdavė suinteresuotam asmeniui (pareiškėjo broliui) N. T. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, iš kurio matyti, kad po J. T. (palikėjo) mirties jo sūnus N. T. paveldėjo 46/100 buto, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., 16-19 b.l.). Nekilnojamojo registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad N. T. nuosavybės teisės į šį turtą įregistruotos nuo 2022 m. sausio 21 d. (el. b. 1 t., 21-22 b.l.).
17. 2025 m. gegužės 26 d. pareiškėjas A. T. kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus su skundu dėl notarės Selvinos Daugėlienės veiksmų, be kita ko, prašydamas ištirti ar notarė teisėtai priėmė pareiškėjo elektroniniu paštu išsiųstą pareiškimą dėl paveldėjimo atsisakymo (el. b. 1 t., 61-62 b.l.)
18. 2025 m. gegužės 28 d. ir 2025 m. gegužės 31 d. pareiškėjas kreipėsi į notarę Selviną Daugėlienę dėl informacijos apie paveldėjimo bylą suteikimo (el. b. 1 t., 63, 69-71 b.l.). 2025 m. birželio 23 d. notarė, atsakydama į pareiškėjo paklausimus, nurodė, kad informacijos apie notarinius veiksmus pateikti negali, kadangi pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu buvo atliekami notariniai veiksmai arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, arba teismui pareikalavus (el. b. 1 t., 68 b.l.).
19. 2025 m. birželio 26 d. Lietuvos notarų rūmai, atsakydami į pareiškėjo skundą dėl Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Selvinos Daugėlienės veiksmų, nurodė, kad pareiškėjas iš paveldėjimo teisinių santykių pasitraukė dėl to, kad praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti, o ne dėl to, kad buvo patvirtintas pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo atsisakymo (el. b. 1 t., 59-60 b.l.).
20. 2025 m. liepos 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus su pareiškimu dėl įstatymų nustatytą trijų mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškimą atmetė.
21. Pareiškėjas A. T. dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino bylos nagrinėjimo metu nurodytas termino praleidimo priežastis (notarės neveikimo bei nesąžiningo ir klaidinančio šeimos narių elgesio), bei nepagrįstai priteisė suinteresuoto asmens N. T. naudai bylinėjimosi išlaidas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
22. Palikimas savaime nepereina įpėdiniams, pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Tai reiškia, kad, atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi išreikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti nurodyta teise. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, šio termino eigos pradžią lemia įstatyme nustatytas įvykis – palikėjo mirtis.
23. Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Asmens valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 21 punktas).
24. Įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. neišreiškus valios priimti palikimą, laikoma, kad įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-313/2016, 21 punktas ir jame nurodyta praktika).
Žemesnės instancijos teismas
25. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino tikslus ir paskirtį, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, išskyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisų negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 29 punktas).
26. Praleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).
28. Kasacinio teismo praktika dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra pakankamai gausi ir pagal minėtus kriterijus išplėtota. Šioje praktikoje, be kita ko, pažymėta, kad įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Asmens gyvenimo kitoje valstybėje faktas netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Toks asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016, 12 punktas).
29. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
30. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023).
31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2025 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą ir prašė teismo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po jo tėvo J. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Byloje nekilo ginčo, kad pareiškėjas tiek apie tėvo mirtį, tiek apie savo teisę į palikimą, žinojo nuo pat palikėjo mirties dienos, tačiau per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t.y. iki 2022 m. sausio 18 d., į paveldėjimo bylą vedančią notarę dėl palikimo nesikreipė, į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti kreipėsi praėjus daugiau nei trims su puse metų po palikimo atsiradimo dienos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas ženkliai.
32. Pareiškėjas svarbiomis priežastimis palikimui priimti nurodė gyvenimą užsienyje bei suinteresuoto asmens N. T. pažadą priėmus palikimą, dalį paveldėto turto padovanoti pareiškėjui. Bylą pradėjus nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas dar viena palikimo nepriėmimo per įstatyme nustatytą terminą svarbia priežastimi įvardino ir notarės neveikimą, pareiškėjo teigimu pasireiškusį tuo, kad notarė, 2022 m. sausio 16 d. gavusi elektroniniu paštu pareiškėjo siųstą pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, neišaiškino pareiškėjui tokio atsisakymo pasekmių, nenurodė, kad pareiškimas neatitinka formos reikalavimų.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apelianto atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido be svarbios priežasties.
34. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktiką, gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pats buvimo užsienyje faktas mirties momentu neleidžia teigti, kad tai yra svarbi aplinkybė ir būtent dėl to pareiškėjas neturėjo galimybių imtis priemonių, kad tinkamai išreikštų savo valią tėvo palikimui laiku priimti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, kad terminą palikimui priimti praleido dėl gyvenimo užsienyje bei užimamų pareigų (jokių duomenų apie užimamas pareigas pareiškėjas byloje nepateikė), atmeta kaip deklaratyvius ir neturinčius teisinės reikšmės.
35. Antra, byloje vertinant aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teiginiais, kad terminą palikimui priimti jis praleido dėl nesąžiningo artimųjų (brolio bei mamos) elgesio, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad aktyviais veiksmais siekė išreikšti savo valią priimti palikimą, tačiau būtent dėl suinteresuoto asmens veiksmų negalėjo įgyvendinti savo teisės į palikimą. Priešingai, byloje esantis rašytinis įrodymas - 2022 m. sausio 16 d. elektroniniu paštu pareiškėjo notaro biurui išsiųstas pareiškimas, kad jis nepretenduoja į tėvo J. T. palikimą, nors ir netinkamos formos, iš esmės patvirtino apelianto valią atsisakyti teisės į palikimą. Tai, kad minėtą pareiškimą apeliantas surašė remdamasis mamos surašytu pavyzdžiu, jokia apimtimi neįrodo, kad tokį dokumentą pareiškėjas surašė ne laisva valia, kieno nors verčiamas ar įtakojamas. Taip pat apelianto nurodytos aplinkybės dėl prisidėjimo prie laidotuvių, artimų šeimos santykių iki palikėjo mirties, vertintini tik moralės požiūriu, ir nei patvirtina, nei paneigia apelianto valios neatlikti aktyvių veiksmų palikimui priimti.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad praėjus daugiau nei trims metamas po paveldėjimo bylos užbaigimo, jau esant įregistruotoms suinteresuoto asmens nuosavybės teisėms į paveldėtą turtą, tarp pareiškėjo ir jo šeimos narių kilo nesutarimai, nepatvirtina ir neįrodo, kad visą šį laikotarpį egzistavo objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sukliudžiusios pareiškėjui įgyvendinti savo teisę į palikimą. Vien tik subjektyvūs, jokiais įrodymais nepagrįsti apelianto teiginiai apie tariamą brolio pažadą padovanoti dalį paveldėto turto, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės šioje konkrečioje situacijoje negali būti vertinamos kaip atitinkančios civilinių santykių stabilumo principą, teisingumo ir protingumo principus įpėdinio, priėmusio palikimą, atžvilgiu.
37. Trečia, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad šiuo konkrečiu atveju byloje pateikti įrodymai gali suteikti pagrindo išvadai, kad apeliantas terminą palikimui priimti praleido dėl notarės veiksmų (neveikimo). Priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš paveldėjimo teisinių santykių pasitraukė dėl to, kad praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti, o ne dėl to, kad buvo patvirtintas pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo atsisakymo (2025 m. birželio 26 d. Lietuvos notarų rūmų atsakymas, el. b. 1 t., 59-60 b.l.). Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių neteisėtus notarės veiksmus pareiškėjas nepateikė. Taip pat pareiškėjas jokias įrodymais nepagrindė atskirajame skunde nurodytų teiginių apie notarės ir liudytojos V. T. (pareiškėjo mamos) tariamus ryšius (CPK 178 straipsnis). Remiantis nurodytu vertinti, kad notarė savo iniciatyva turėjo pareigą ieškoti pareiškėjo, domėtis jo valia, jam pačiam neatliekant jokių aktyvių veiksmų, kurie būtų suteikę pagrindą manyti, kad jis siekia priimti palikimą, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
38. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl termino atnaujinimo, neginčijo dalies paveldėjimo teisės liudijimo, kas iš esmės reiškia, kad net ir atnaujinus terminą palikimui priimti, šis faktas nesukeltų teisinių pasekmių ir neleistų pasiekti pareiškėjui norimo rezultato.
39. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad į bylą nebuvo pateikti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Pažymėtina, kad byloje buvo pateikti įrodymai - 2025 m. rugpjūčio 6 d. atstovavimo sutartis bei 2025 m. rugpjūčio 8 d. 700,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija LAA Nr. 1236423 ir 2025 m. spalio 1 d. 300,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija LAA Nr. 1236436, kvitų mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokama „už N. T.” (el. b. 1 t., 121 b.l.). Aplinkybė, kad už suinteresuotą asmenį sumokėjo kitas asmuo (mama V. T. – T.), jokios teisinės reikšmės, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, neturi. Suinteresuoto asmens prašytų priteisti atstovavimų išlaidų suma neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas (1000 Eur) priteisė iš pareiškėjo suinteresuoto asmens N. T. naudai.
40. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako
41. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 5.57 straipsnio nuostatas, vadovavosi jas aiškinančia kasacinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
43. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Kadangi pareiškėjo A. T. atskirasis skundas netenkinamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Suinteresuotas asmuo N. T. pateikė prašymą priteisti 1004,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2025 m. spalio 20 d. atstovavimo sutartį, 2025 m. spalio 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas IG Nr. 01/2025, 2025 m. spalio 22 d. sąskaitos išrašą).
44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
45. Pagal Rekomendacijas už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą 2025 m. spalio mėnesį maksimali priteistina suma yra 954,80 Eur (2 387,00 Eur (bruto) × 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.), todėl suinteresuoto asmens prašoma priteisti atstovavimų išlaidų suma iš dalies viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priteisia iš pareiškėjo A. T. suinteresuotam asmeniui N. T. 954,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 954,80 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus aštuoniasdešimt ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.