Tauragės apylinkės teismo nutartis

suinteresuotiems asmenims N. T., jo atstovei advokatei I. G., Šilutės rajono 2- ojo notaro biuro notarei S. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. T., Šilutės rajono 2- ojo notaro biuro notarei S. D. dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Pagal - J. T. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) dėl palikimo priėmimo į notarą privaloma buvo kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog palikimą priimti įpėdiniai privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Teismas, atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Pareiškėjas savo pareiškime teismui nurodo, jog po tėvo mirties laiku nesikreipė į notarą dėl to, jog gyvena užsienyje ir buvo suklaidintas brolio, tačiau netraktuojama kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182- 421/2016). Pažymėtina, jog laiku palikimą priėmęs įpėdinis N. T. taip pat palikimo atsiradimo dieną gyveno užsienyje, bet tai jam nesutrukdė laiku ir tinkamai įgyvendinti savo LR įstatymų jam suteiktų teisių. Dirbamo darbo pobūdis ar užimamų pareigų svarbumas nėra svari priežastis, dėl ko galėtų būti praleistas terminas palikimui priimti atnaujintas.

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 5.60 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Minėto straipsnio 2-oje dalyje sakoma, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Vadinasi, logiška manyti, kad palikimo nepriėmimas - tas pats, kas palikimo atsisakymas. Mirusiojo J. T. paveldėjimo byla buvo baigta, išdavus paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniui, priėmusiam palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) yra svarbu nustatyti ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias jis nurodo svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, vertinti ar jos yra tikrai svarbios pateisinant termino praleidimą ir išsiaiškinti palikimą priėmusių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (atnaujinimo). Teismas turi ne tik vertinti objektyvias aplinkybes dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir kitas priežastis dėl kurių asmuo laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Priežasčių svarbumas siejamas ir su paties pareiškėjo elgesiu, tai yra, būtina nustatyti ar pareiškėjas elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas bei sąžiningas asmuo ar priešingai savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-182-421/2016).

Terminas gali būti atnaujintas tik teismui nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tokiu būdu ieškovo pareiga yra įrodyti, kad šį terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių, tai yra, įrodyti, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių priimti palikimą po palikėjo mirties. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmus ir šių veiksmų nulemtas aplinkybes. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.

Kasacinio teismo išaiškinta jog terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Kaip jau minėta, pats pareiškėjas yra nurodęs, jog dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties pas notarą jis net neketino kreiptis, žinodamas, kad turtas atitenka broliui, daugiau kaip tris metus neatliko jokių valinių veiksmų palikimui po savo tėvo mirties priimti. Todėl pareiškime nurodyti argumentai dėl ko pareiškėjas yra praleidęs terminą palikimui priimti pagal įstatymą, vertintini kaip deklaratyvūs, ir nesudaro jokio pagrindo pripažinti šiuos argumentus svarbiais bei tokiais, kurių pagrindu būtų galima pareiškėjui atnaujinti terminą palikimui priimti.

Palikimo priėmimas nėra asmens pareiga, jis turi teisę pasirinkti, ar priimti palikimą. Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra - jis gali priimti pa 1ikimą arba jo atsisakyti (LAT nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-295/2011; Nr. 3K-3-251/2012) įpėdinis nesikreipęs į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, neišreiškė savo ketinimo įgyvendinti teises į palikimo turinį sudarantį turtą. Teisės aktai nenumato jokios eigos ir termino, kur) kiti įpėdiniai, tinkamai priėmę palikimą ir gavę paveldėjimo teisės liudijimą, turėtų laukti palikimo nepriėmusio įpėdinio apsisprendimo negalėdami laisvai disponuoti savo nuosavybes teise. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir argumentai dėl ko jis praleido terminą palikimui priimti pagal įstatymą, nesudaro pagrindo juos pripažinti svarbiais, kurių pagrindu butų galima jai atnaujinti terminą palikimui priimti. CK 5.50 straipsnis numato konkretų terminą, per kurį palikimas yra priimamas, tai yra, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis), paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti (2 dalis). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis buvo įsitikinęs, jog palikimą sutvarkys brolis, negali būti laikoma svarbia priežastimi terminui palikimui priimti atnaujinti. Kiekvienas suaugęs ir veiksnus asmuo, pats privalo įsitikinti ar turi įstatyminę teisę priimti palikimą, ar (yra) nėra parašytas palikėjo testamentas, o jeigu yra parašytas, o su juo nesutinka, ginčyti įstatymo nustatytu terminu per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo. Savo pasyvių veiksmų (neveikimo) pareiškėjas negali pateisinti nežinojimu. Pareiškėjas pats pareiškime nurodo, kad apie tai, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas - J. T.. Į teismą su pradiniu pareiškimu, pareiškėjas kreipėsi tik 2025 m. liepos 30 d., tai yra, praėjus beveik trejiems metams nuo tariamo jo sužinojimo. Praėjus beveik 4 metams po tėvo mirties kreipėsi į teismą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Palikimo priėmimas - tai asmens teisė, o ne pareiga. Palikimo priėmimas - tai asmeninis veiksmas, kuris turi būti atliktas LR įstatymu nustatyta tvarka ir terminais. Kasacinis teismas akcentuoja, kad laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, yra svarbus kriterijus, sprendžiant klausimą dėl tokio prašymo tenkinimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai yra atsižvelgiama ir j tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

A. T. naudojasi internetu, kompiuteriu, randa jam reikalingą informaciją, sugeba kreiptis į reikiamus adresatus nuotoliniu būdu, t.y. jis yra išprusęs žmogus, gebantis naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Todėl dėl savo veiksmų, o tiksliau dėl neveikimo paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas jo broliui N. T., kuris savo teises įgyvendino tinkamai.

Įvertinus tai, galima padaryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas dėl savo veiksmų neatlikimo per CK nustatytą 3 mėnesių terminą- paduoti palikimo priėmimo pareiškimą dėl palikimo priėmimo vietos notarui arba pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti, įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, praleidus terminą palikimui priimti be svarbios priežasties, laikytina, kad įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė, todėl jo pareiškimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Todėl, pareiškimą atmetus, iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal teismui pateiktus dokumentus N. T. 1000,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111-114 straipsniais, 142 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo A. T. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur( vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.