Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir J. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-8093-443/2022 pagal pareiškėjų A. M. ir J. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2406-829/2022 pagal pareiškėjų A. Š. ir D. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo Swedbank, akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai A. Š. ir D. Š. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pateikdami tvirtinimui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjų prašymą patenkino visiškai, nutraukė pareiškėjų santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, buvo aptarta ir šalių santuokoje įgyto turto bei kitų turtinių teisių pasidalinimo klausimas, t. y. šalys, be kita ko, nurodė, kad santuokoje įgytą ir abiejų sutuoktinių vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą: 0,1884 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (tvora, šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo turtas), pasidalina lygiomis dalimis kiekvienam pareiškėjui po ½ turto dalį.

12. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjai (apeliantai) A. M. ir J. M. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2406-829/2022, remdamiesi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Pareiškėjai teigė, kad D. Š. ir A. Š., pateikę teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nuslėpė nuo teismo, jog dėl nuosavybės teisių į Ginčo turtą tarp jų bei neįtrauktų į bylos nagrinėjimą A. M. ir J. M. yra kilęs turtinis ginčas ir, kad jie yra pareiškėjų kreditoriai, t. y. tame pačiame teisme yra užvesta kita civilinė byla pagal jų ieškinį D. Š. ir A. Š. dėl Ginčo turto pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, pripažįstant, kad šio turto pirkėjai yra A. M. ir J. M.. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliantų prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad jų teisės šiuo atveju iš esmės nėra pažeidžiamos, o jų reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus. Apeliantai, nesutikdami su skundžiama nutartimi, pateikė teismui atskirąjį skundą.

13. Taigi, nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Apeliantų teigimu, proceso atnaujinimą šiuo pagrindu sudaro ta aplinkybė, kad D. Š. ir A. Š. išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje pasidalijus po ½ dalį Ginčo turtą, dėl kurio nuosavybės teisių kitoje byloje kyla ginčas, buvo nuspręsta dėl jų, kaip D. Š. ir A. Š. kreditorių, teisių ir pareigų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais dėl žemiau šioje nutartyje nurodytų motyvų.

14. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010).

15. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tik tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

16. Sprendžiant apeliantų prašymo pagrįstumą jų nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina nutraukiant santuoką tiek ginčo teisenoje, tiek supaprastinto proceso tvarka. Sutuoktiniams neįvykdžius šios pareigos, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-58-219/2015).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami dėl kreditoriaus pasirinkto jo pažeistų teisių ir interesų gynybos būdo tinkamumo, taip pat turėtų įvertinti ir atsižvelgti į kreditoriaus reikalavimų pobūdį. Atskirais atvejais, kai byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus (pvz., kreditorius kreipiasi dėl skolos priteisimo pagal solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę arba nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą skolininkas (vienas iš sutuoktinių arba jie abu) turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas), todėl kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje. Priešingu atveju, jei nutraukus santuoką ir teismui išsprendus dėl jos teisinių pasekmių kreditoriaus reikalavimas negali būti patenkinamas nekeičiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto sutuoktinių turto režimo, atsakomybės pagal turtines prievoles formos ir apimties, kreditorius privalo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-58-218/2015).

18. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į apeliantų pateiktus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, konstatuotina, kad Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendime nėra nuspręsta dėl apeliantų teisių ir pareigų, nes sprendime dėl jų tiesiogiai nėra pasisakyta, t. y. minėtu sprendimu nėra nurodyti nei pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai apeliantams, nei išspręstas tokių skolinių įsipareigojimų padalinimo klausimas (paliekant bendra sutuoktinių ar asmenine vieno iš sutuoktinių prievole), taip pat nėra pasisakyta ir dėl Ginčo turto nuosavybės teisių – kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, priimtu sprendimu yra išspręstas tik sutuoktiniams priklausančio turto pasidalinimo klausimas, pakeičiant Ginčo turto teisinį rėžimą (iš bendrosios jungtinės nuosavybės į bendrąją dalinę). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta D. Š. ir A. Š. santuoka, byloje nedalyvaujantiems asmenims – apeliantams A. M. ir J. M., kurie nebuvo įtraukti į santuokos nutraukimo procesą kaip galimi D. Š. ir A. Š. kreditoriai, teisėms ir pareigoms neturi res judicata galios, ir neužkerta kelio jiems kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, nes kreditorių ir skolininkų ginčas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nėra išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑173/2010). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo neatima apeliantams galimybės ginti savo pažeistą teisę ginčo teisenos tvarka, todėl nėra pagrindo spręsti, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas teismo sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus, ir tuo pačiu nėra pagrindo spręsti, kad byloje egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas procesui atnaujinti.

19. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

20. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantų A. M. ir J. M. atskirasis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantų atskirojo skundo netenkinus, jiems jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 5,20 Eur, tačiau šias išlaidas paskirsčius abejiems apeliantams, jos sudarytų mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.