Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir J. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotais asmenimis byloje esant D. Š., A. Š. ir Swedbank akcinei bendrovei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2889-829/2022 pagal A. M. ir J. M. ieškinį D. Š. ir A. Š. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, kuriuo prašoma: pripažinti negaliojančia 2005 m. gegužės 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, pasirašytos trečiojo asmens R. V. ir atsakovo D. Š., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje nekilnojamojo turto – 0,1851 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir kiemo statinių (tvoros, šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkėjais nurodyti atsakovai D. Š. ir A. Š., ir pripažinti, kad šio nekilnojamojo turto pirkėjai yra ieškovai A. M. ir J. M.; pripažinti, kad atsakovų D. Š. ir A. Š. vardu Šakių rajono savivaldybės administracijos išduotas 2008 m. rugsėjo 17 d. statybos leidimas Nr. D1-2008-133, ir atsakovės A. Š. vardu pateikta 2020 m. kovo 27 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, patvirtinta ir įregistruota 2020 m. kovo 27 d. Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamente, teisines pasekmes sukėlė ieškovams, A. M. ir J. M., kaip rekonstruoto/pastatyto nekilnojamojo turto savininkams.

Suinteresuotieji asmenys nepateikė atsiliepimo į prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas nepagrįstas ir netenkintinas.

Nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-29149-1144/2020, kuriuo buvo nutraukta suinteresuotų asmenų D. Š. ir A. Š. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.2–4.4 punktais D. Š. ir A. Š. pasidalijo po 1/2 dalį nekilnojamąjį turtą: 0,1851 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (tvoros, šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

A. M. ir J. M. 2022 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. Š. ir A. Š. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu. Šios nutarties priėmimo dieną minėta civilinė byla yra nagrinėjimo iš esmės stadijoje.

Proceso atnaujinimo instituto tikslas yra toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013). Proceso atnaujinimo institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).

Vienas iš civilinio proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte – tai civilinio proceso atnaujinimas dėl to, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014). Santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus, taip pat susijusius su įsipareigojimais kreditoriams, sudarantis galimybę pagal byloje surinktus duomenis nustatyti sutuoktinių turto teisinę padėtį, tinkamai padalyti jų turtą ir nustatyti kiekvieno sutuoktinio civilinės atsakomybės kreditoriams ribas, leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (turto ir turtinių prievolių padalijimo) klausimus, jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Atskirais atvejais, kai byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus (pvz., kreditorius kreipiasi dėl skolos priteisimo pagal solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę arba nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą skolininkas (vienas iš sutuoktinių arba jie abu) turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas), todėl kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje. Priešingu atveju, jei nutraukus santuoką ir teismui išsprendus dėl jos teisinių pasekmių kreditoriaus reikalavimas negali būti patenkinamas nekeičiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto sutuoktinių turto režimo, atsakomybės pagal turtines prievoles formos ir apimties, kreditorius privalo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje ir tik išimtiniais atvejais gali reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.126 straipsnio 1 dalies pagrindu kreditorių reiškiami reikalavimai santuokos nutraukimo byloje gali būti tiek reikalavimai dėl priteisimo (jei kreditorius turi vykdytiną reikalavimo teisę ir siekia ją įgyvendinti), tiek dėl teisinių santykių pripažinimo (jei kreditorius siekia patvirtinti esamą prievolės pobūdį) arba jų modifikavimo (jei kreditorius siekia pakeisti prievolės pobūdį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015, 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019).

Pareiškėjai civilinėje byloje Nr. e2-2889-829/2022 pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. 2005 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu, 2006 m. gegužės 30 d. prašymu bankui, 2006 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaita faktūra, 2009 m. spalio 6 d. rašteliu, 2010 m. spalio 17 d. pardavimo dokumentu, 2011 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra, 2015 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymu, 2020 m. rugsėjo 25 d. išankstine sąskaita ir mokėjimo nurodymu, pareikštu ieškiniu įrodinėja, kad 2005 m. gegužės 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinė ir tikraisiais aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto pirkėjais yra ne D. Š. ir A. Š., bet A. M. ir J. M. Pareiškėjai byloje proceso atnaujinimo iš esmės remiasi tais pačiais rašytiniais, kurie yra pateikti į civilinę bylą Nr. e2-2889-829/2022.

Pareiškėjai teigia, kad suinteresuotieji asmenys byloje dėl santuokos nutraukimo nuslėpė, kad pareiškėjai yra kreditoriai ir suinteresuotųjų asmenų santuokos nutraukimo byla yra susijusi su pareiškėjų teisėmis ir pareigomis.

Taigi, įvertinus prašyme dėl proceso nurodytas aplinkybes bei civilinės bylos Nr. e2-2889-829/2022 medžiagą, vertintina, kad pareiškėjai savo, kaip kreditorių teises, kildina iš turtinio ginčo, kuris susijęs su D. Š. ir A. Š. santuokos nutraukimo metu pasidalintu nekilnojamuoju turtu, t. y. žemės sklypu, gyvenamuoju namu su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta ir įvertinus aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad kreditorių (pareiškėjų) teisės šiuo atveju iš esmės nepažeidžiamos, o jų reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus, t. y. šiuo atveju ginčijamas turtas priklauso tiems patiems asmenims, yra pasikeitęs tik turto teisinis režimas, todėl kreditoriai (pareiškėjai), nors ir nebuvo įtraukti į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir neprašydami atnaujinti proceso santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2-2889-829/2022, ką jau jie ir yra padarę, t. y. jau kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Marijampolės apylinkės teismui 2022 m. balandžio 25 d. priėmus teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, buvo pažeistos pareiškėjų teises.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes atsisakytina atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka 370 straipsnio 3 dalimi

Rezoliucinė dalis

Teismas nutaria:

Netenkinti pareiškėjų A. M. ir J. M. prašymo atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2889-829/2022.

Nutarties kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.