Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. Z. (V. Z.) ir A. Ž. (A. Ž.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-596-324/2018 pagal ieškovų V. Z. ir A. Ž. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,GOVERLUS“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Lucrosus“ dėl akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto grąžinimo ir uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos 2016 m. liepos 29 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GOVERLUS“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą kuriuo nuspręsta pritarti bendrovei nuosavybės teise priklausančių privačių krovininių geležinkelio vagonų, kurie 2015 m. gruodžio 29 d. buvo įkeisti UAB „Lucrosus“, dalies perleidimui UAB „Lucrosus“ pagal su UAB „Lucrosus“ suderintą įkeisto turto realizavimo jį perleidžiant kreditoriaus nuosavybėn sutartį; 2) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2016 m. rugpjūčio 1 d. UAB „GOVERLUS“ ir UAB „Lucrosus“ sudarytą įkeisto turto realizavimo jį perleidžiant kreditoriaus nuosavybėn sutartį; 3) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2016 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Lucrosus“ ir ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „Investicionnaja vagonnaja kompanija“ sudarytą sutartį; 4) įpareigoti RAB „Investicionnaja vagonnaja kompanija“ pagal 2016 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą sutartį įgytus vagonus perduoti UAB „GOVERLUS“; 5) uždrausti UAB „GOVERLUS“ nuosavybės teise priklausančius vagonus, įskaitant vagonus, kurie nuosavybės teise grąžintini, perleisti tretiesiems asmenims už mažesnę nei 15 121 Eur vieno vagono kainą.Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi paliko nenagrinėtą bylos dalį pagal ieškovų pateikto ieškinio reikalavimus Nr. 3 ir Nr. 4, kuriais ieškovai prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2016 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Lucrosus“ ir RAB „Investicionnaja vagonnaja kompanija“ sudarytą sutartį ir įpareigoti atsakovę RAB „Investicionnaja vagonnaja kompanija“ pagal sutartį įgytus vagonus perduoti UAB „Goverlus“. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-312-196/2018 Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.Ieškovai 2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, RAB „Investicionaja vagonaja kampanija“.Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi netenkino ieškovų prašymo įtraukti RAB „Investicionaja vagonaja kampanija“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.2018 m. gegužės 14 d. ieškovai pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. protokolinės nutarties.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. protokolinės nutarties.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017 išaiškino, jog nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Skundžiama protokoline nutartimi trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovai atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 5 dalies analogiją.Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017, pateiktais išaiškinimais, nes šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1916/2011 suformuotos teisės aiškinimo bei taikymo taisyklės.Apskundimo galimybė neturi priklausyti tik nuo neįtrauktų į bylą trečiųjų asmenų valios skųsti tokią teismo nutartį, nes ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys yra suinteresuoti tinkamo sprendimo priėmimu bei teisiniu stabilumu.Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą atsakovė UAB „Lucrosus“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama, o CPK 47 straipsnio 5 dalies taikymas pagal analogiją neturi teisinio pagrindo.Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis nuosekliai formuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika, o ieškovų teiginiai dėl to, kad nurodyta praktika suformuota nukrypstant nuo ankstesnės apeliacinio teismo praktikos, yra nepagrįsti.Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą atsakovė UAB „GOVERLUS“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, o trečiųjų asmenų neįtraukimo į civilinę bylą klausimas nėra apeliacijos objektas.Teismas priimdamas skundžiamą nutartį nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos; be to, trečiojo asmens įtraukimas šiuo atveju tik užvilkins procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar nutartis, kuria atsisakyta tenkinti byloje dalyvaujančių asmenų prašymą įtraukti į bylą trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, pirmiausia pažymi, kad į šį klausimą yra atsakyta ne tik apeliantų nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017, bet ir nagrinėjamoje byloje – Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovų V. Z. ir A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą tais pačiais pagrindais, kaip ir nagrinėjamu atveju.Paminėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad nėra teisinio pagrindo taikyti CPK analogijos, nes CPK aiškiai reglamentuoja atvejus, kuomet atskirieji skundai dėl teismo nutarčių gali būti teikiami. Be to, CPK 47 straipsnio 5 dalis yra specialioji norma, todėl negali būti taikoma pagal analogiją. Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis nuosekliai formuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika, o ieškovų teiginiai dėl to, kad pastaroji praktika suformuota nukrypstant nuo ankstesnės apeliacinio teismo praktikos, yra nepagrįsti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1105-236/2018, 17, 19 punktus).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje. Apeliantams atskirai pažymėtina, kad priešingai, nei nurodo apeliantai, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017, yra aptarta ir ankstesnė Lietuvos apeliacinio teismo praktika, o konkrečiai – išaiškinimai apeliantų nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1916/2011. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017 išaiškino, kad 2011 m. birželio 20 d. nutartis buvo priimta nagrinėjant nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pašalino iš dalyvavimo byloje trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, apskundimo galimybę. Tai, kad tokio pobūdžio nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, įtvirtinta ir vėliau (nuo 2011 m. spalio 1 d.) įsigaliojusiu CPK 47 straipsnio 5 dalies pakeitimu. Tačiau įstatymo nėra įtvirtinta, kad gali būti skundžiama (ir kas galėtų skųsti) nutartis dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017, 17 punktą).Apeliantų argumentai dėl proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo yra deklaratyvūs, nes nepriklausomai nuo bylos eigos ir aplinkybių nėra užkertamas kelias tolesniame bylos procese iš naujo svarstyti trečiojo asmens įtraukimo į bylą klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad skundžiamos nutarties panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.