Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3986-286/2021 pagal ieškovės T. S. ieškinį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Turėdamas byloje du vykdytinus teismo sprendimus, kuriais konstatuojamos priešingos faktinės aplinkybės (dėl ieškovės santuokos fakto J. S. mirties momentu ir jos nutraukimo iki J. S. mirties), teismas šias aplinkybes turėjo nustatinėti ir kitų bylos įrodymų kontekste (oficialaus rašytinio santuokos nutraukimo išrašo) ir spręsti, kurios iš jų laikytinos nustatytomis (įrodytomis) vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis.

11. Teismas, bylos įrodymų pagrindu nesiaiškindamas, ar ieškovė yra reali teisinė J. S. paveldėtoja ir kokios yra teisinės santuokos nutraukimo pasekmės nepadalintam ieškovės ir J. S. turtui, nepagrįstai netaikė materialinių teisės normų dėl turto režimo pasikeitimo nutraukus santuoką. Teismas aiškinosi vienintelę nereikšmingą aplinkybę: ar pati ieškovė betarpiškai kreipėsi į notarę dėl palikimo paveldėjimo pagal 2020-05-21 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-277-277/20201 (kuriuo konstatuotas faktas dėl palikimo priėmimo). Ieškovės atstovas prieš posėdį pateikė rašytinius paaiškinimus su įrodymais, kad jis kreipėsi į notarę L.A. (pateikdamas ir teismo sprendimą dėl palikimo priėmimo), prašydamas raštu išdėstyti atsisakymo išduoti paveldėjimo liudijimą motyvus. Teismas bent tris kartus klausė teisinio išsilavinimo neturinčios senyvos ieškovės apie tai, ar ji pati kreipėsi į notarę, ir, negaudamas aiškaus atsakymo, tris kartus nedavė žodžio jos atstovui, dėl ko per 7 minutes užėmusį bylos nagrinėjimą iš esmės susidarė įspūdis, kad bylą nagrinėjantis teisėjas nesiekia išsiaiškinti jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Pažymi, kad ieškovė, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl J. S. palikimo priėmimo nenuslėpė santuokos nutraukimo fakto, bet pati buvo jį pamiršusi, todėl, kad sunkios ligos ir vaistai yra dalinai susilpninusios jos atmintį, o faktiškai po santuokos nutraukimo buvusio sutuoktinio ji nepaliko ir, gyvendama kartu, slaugė sunkia liga sergantį sutuoktinį likusius keletą mėnesių iki jo mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkintas jos ieškinys dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo.

14. Apeliantė su skundu pateikė 2021-10-22 ieškovės prašymą, adresuotą notarei, kuriuo prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir 2021-11-05 notarės nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Nurodo, kad jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jie buvo surašyti po sprendimo paskelbimo.

15. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas naujai teikiamus įrodymus atsisako priimti, nes jie gauti jau po sprendimo paskelbimo, nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, jie neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nėra šios bylos dalykas.

16. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su J. S. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė 1998-12-30 turto priėmimo – perdavimo aktu Nr. 95 savo nariams, tarp jų ir ieškovei T. S. ir J. S. perdavė garažą automobiliams 3 000 Lt vertės. Šiame akte perduodamo turto dalys kiekvienam pajininkui nebuvo nustatytos, tačiau nurodyta perduodamo turto vertė, t.y. J. S. perduota turto už 68 Lt, ieškovei – už 50 Lt. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovė aptarto Priėmimo – perdavimo akto ir 1998-12-04 Protokolo Nr. 40 pagrindu yra įsiregistravusi 17/1000 šio pastato ir šis įrašas galioja nuo 2020-01-24. Pastato tam tikros dalys taip pat yra įregistruotos J. S. (148/1000), K. S. (157/1000) ir D. L. (367/1000) vardu. Bylos duomenimis J. S. mirė (duomenys neskelbtini) taip ir neįregistravęs turtinių teisių į įgytą ginčo pastato dalį Nekilnojamojo turto registre.

17. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020-05-21 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2771-277/2020 buvo patenkintas T. S. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nurodant kad ji, faktiškai pradėdama J.S. paliktą turtą valdyti, priėmė sutuoktinio J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėjos prašytas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukelia jai teisines pasekmes, kadangi ji šio sprendimo pagrindu gali kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tačiau šio teismo sprendimo pagrindu ieškovei teisių į J. S. priklausiusią ginčo turto dalį iš esmės nepavyksta apginti.

18. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal CK 4.47 straipsnio 2 punktą nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu. Pažymėtina, kad ieškovė, būdama įpėdine, gautų paveldėjimo teisės liudijimą, būtų laikoma priėmusia visą palikimą, net ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotą turtą. Registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Aplinkybė, kad valdymo teisė nebuvo išviešinta viešame registre nepatvirtintų, kad palikimo atsiradimo metu tokių teisių nebuvo ir dėl tos priežasties ieškovė negalėtų jų paveldėti. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovė nėra savo sutuoktinio įpėdinė nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nes jos santuoka su palikėju nutraukta.

19. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas jokio teisinio pagrindo kvestionuoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020-05-21 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, juo labiau vertinti, ar šis procesinis sprendimas priimtas išanalizavus visus tokiam klausimui išspręsti reikšmingus duomenis, neturėjo. Šioje išnagrinėtoje byloje ieškovė nekėlė klausimo dėl ginčo turto priklausomybės jai, bet įrodinėjo, kad priėmė buvusio sutuoktinio palikimą, kuris byloje nebuvo konkretizuojamas. Ten ji minėjo, kad yra šalių sūnus, kuris gali patvirtinti jos nurodytas aplinkybes. Ji nenurodė aplinkybės, kad santuoka buvo nutraukta ir teismui 2007 metais abu sutuoktiniai tvirtino, kad dalintino turto neturi, kitą turtą pasidalijo.

20. Apeliantė nagrinėjamojoje byloje jau nurodo aplinkybes, paneigiančias jos paveldėjimo teisę, t.y. jog J.S. mirties dieną Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-38-286/2007) buvo nutraukta Ignalinos rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota santuoka tarp T. S. ir J. S. (įrašo Nr. 337) bei patvirtinta T. S. ir J. S. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Šios, teismo sprendimu patvirtintos, Sutarties 3 punkte nurodyta, jog šalys santuokoje dalijamo turto neturi, o 6 punkte įtvirtinta, jog šalys viena nuo kitos nenuslėpė kokio nors santuokoje įgyto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurį privaloma dalintis lygiomis dalimis (el.b.l. 12-13). Šio sprendimo pagrindu J. S. ir T. S. santuoka nutraukta Ignalinos rajono Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 5) .

21. Remiantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Nustatytomis aplinkybėmis ieškovės reikalavimas padalinti T.S. ir J. S. bendrąja jungtine nuosavybe santuokoje įgytą turtą – 118/3000 dalis garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis; pripažinti T. S. nuosavybės teisę į 59/3000 dalis minėto garažo; pripažinti, kad J.S. mirties dieną nuosavybės teise priklausė 59/3000 dalys garažo negali būti tenkinamas. Pati ieškovė tas pačias aplinkybes apie jos teises į J.S. turtą nurodo ir vertina skirtingai, pagal siekiamą rezultatą.

22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Asmuo, naudodamasis savo nuožiūra civilinėmis teisėmis, turi įvertinti savo būsimo elgesio variantus ir neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą (tarp jų ir ieškinio pagrindą arba dalyką), šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pačios šalys yra atsakingos už aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, įrodinėjimą, materialinių reikalavimų suformavimą. Proceso dalyvio elgesys, kai dalyvis manipuliuoja versijomis dėl byloje nustatomų faktinių aplinkybių, susiedamas jų reikšmę su savo reikalavimo tenkinimu arba atmetimu, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (konkrečiai – teise teikti įrodymus, patvirtinančius savo reikalavimą) ir negali būti tokio proceso dalyvio reikalavimų tenkinimo pagrindas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

24. Ieškovės atstovas teismui 2021-12-08 pateikė prašymą sustabdyti bylos pagal apeliacinį skundą nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Ignalinos rūmuose jos inicijuotoje civilinėje byloje Nr.eYT-5177-286/2021 dėl pareikšto reikalavimo dėl ieškovės dalies palikėjo turte. Nurodo, kad jį tenkinus, reikalavimas šioje byloje būtų atmestas. Taigi ieškovė inicijuoja tomis pačiomis aplinkybėmis jau trečią bylą su skirtingais reikalavimais. Tačiau naujai pareikštas savarankiškas reikalavimas netrukdo peržiūrėti bylą apeliacine tvarka, nėra pagrindo bylos nagrinėjimą stabdyti.

25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.