- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- e2-3986-286/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00168-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Ieškovas
- T. S.
- Advokatai
- Juozas Rėksnys
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal T. S. ieškinį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: „padalinti T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe santuokoje įgytą turtą – 118/3000 dalis garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis; pripažinti T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į 59/3000 dalis garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną nuosavybės teise priklausė 59/3000 dalys garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)“. Ieškinyje nurodė, kad santuokoje su J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1998-12-03 priėmimo–perdavimo aktu įgijo 118/3000 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), bet turtas nepadalintas. J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Siekdama perleisti jai priklausančią garažo dalį, 2020 metais sudarė preliminarią garažo dalies perleidimo sutartį ir kreipėsi į notarą, tačiau šis atsisakė patvirtinti perleidimo sutartį arba išduoti nuosavybės teisės liudijimą tuo pagrindu, kad nepadalintas santuokoje įgytas turtas. Iki 2020 metų nežinojo ir negalėjo žinoti, kad negali disponuoti santuokoje įgytu, bet nepadalintu turtu. Su J. S. vaikų nesusilaukė, kiti J. S. įpėdiniai jai nežinomi.
Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad dėl palikimo, kurį priėmė po J. S. mirties į notarą nesikreipė, nes jai jokių dokumentų nereikėjo. Į notarą kreipėsi D., norintis nupirkti garažą. Prašo patenkinti ieškinį, kad ji galėtų perleisti D. J. S. priklausančią garažo dalį.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad ieškovei ir J. S. 1998-12-03, t. y. santuokos metu (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), žemės ūkio bendrovė „Pergalė“ perdavė dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad garažas nuosavybės teise priklauso bendrasavininkiams – 367/1000 dalys D. L., 148/1000 dalys J. S., 157/1000 dalys K. S. ir 17/1000 dalių T. S.. J. S. mirė (duomenys neskelbtini) taip ir neįregistravęs turtinės teisės į šio pastato dalį Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė pateikė Utenos apylinkės teismo 2020-05-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2771-277/2020, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad T. S., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, priėmė sutuoktinio J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad galėtų būti pateiktas J. S. palikimo priėmimo faktą patvirtinantis įrodymas. Ieškovė paaiškino, kad šio sprendimo notarei iki šiol nepateikė, nes jai jokių dokumentų nereikėjo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.47 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Šio straipsnio antrame punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, be to, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Utenos apylinkės teismo 2020-05-21 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2771-277/2020 įsiteisėjo 2020-06-23 ir yra galiojantis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). Teismas neturi jokio teisinio pagrindo kvestionuoti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Įsiteisėjusiu ir nenuginčytu Utenos apylinkės teismo 2020-05-21 teismo sprendimu juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad galėtų būti pateiktas J. S. palikimo priėmimo faktą patvirtinantis įrodymas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, šio teismo sprendimo pagrindu ieškovė teisių į J. S. priklausiusią ginčo turto dalį dar nėra įregistravusi.
Esant aptartai teisinei reglamentacijai ir galiojančiam bei privalomai vykdytinam Utenos apylinkės teismo 2020-05-21 sprendimui civilinėje byloje Nr. e2YT-2771-277/2020, akivaizdu, kad paveldėdama visą J. S. priklausiusį turtą, ieškovė įgijo į jį nuosavybės teisę, todėl prašymas padalinti jai priklausantį turtą ir nustatyti jame J. S. dalį negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.