Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-10 · Civilinė byla Nr. e2A-118-896/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
e2A-118-896/2019
Teisminio proceso Nr.
2-62-3-00090-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Ieškovas
S. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
T. K., Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Aušra Ručienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-118-896/2019Teisminio proceso Nr. 2-62-3-00090-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Z. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems asmenims – T. K., Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, 1 798,04 Eur turtinę žalą.

2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 28 d. T. K. (prieš tai jo asmens duomenys - D. K.), vairuojantį S. Z. priklausantį automobilį Mercedes Benz G500, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), be pagrindo sustabdė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariato (toliau - Kauno AVPK Jonavos PK) pareigūnai, iš jo neteisėtai ir nepagrįstai buvo paimtas automobilis Mercedes Benz G500. Automobilis iš Kauno AVPK Jonavos PK ieškovui buvo gražintas apgadintas, ant kėbulo matomi ryškūs įbrėžimai ir kiti defektai. Automobilis MB G500, priklausantis ieškovui S. Z., buvo apgadintas, kai buvo neteisėtai laikomas Kauno AVPK Jonavos PK teritorijoje. 2017 m. birželio 9 d. UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ autoekspertas A. S. atliko transporto priemonės MB G500 vertinimo ataskaitą Nr. 21707004, kurioje nurodoma, kad automobilio MB G500 kėbulo dažų danga apardyta ir subraižyta. Viso ieškovo patirtas nuostolis yra 927,67 Eur, t. y. detalių kaina 32,03 Eur, dažymo medžiagos 434,64 Eur, eksploatacinės medžiagos 23,16 Eur, durų slenksčio apdailos pakeitimas kartu su ruošiamaisiais ardymo-surinkimo darbais 432,98 Eur, abiejų priekinių durelių, abiejų galinių durelių, abiejų galinių sparnų, galinio gaubto ir galinės sienos dažymas 494,69 Eur. Eksperto išvadoje konstatuota, kad automobilio MB G500 atkuriamoji vertė (įvertinus detalių nuvertėjimą pagal grupes) yra 1 395,08 Eur, pridėjus PVM 292,97 Eur - viso 1 688,04 Eur. Priskaičiavus ekspertų biuro paslaugas 110 Eur, viso žala 1 798,04 Eur.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Kauno AVPK Jonavos PK pareigūnai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, pagrįstai paėmė automobilį ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ir laikė jį savo žinioje, iki bus atlikti transporto priemonei identifikuoti reikalingi veiksmai. Ieškovas neįrodė, kad minėti pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Taip pat nebuvo įrodyta, kad visi automobilio pažeidimai atsirado transporto priemonei būnant Kauno AVPK žinioje. Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausieji patruliai J. J. ir M. J. 2017 m. gegužės 28 d. apie 2.00 val. Jonavos rajone, Ruklos miestelyje, vykdydami „Kaliningrado tranzito kontrolę“ sustabdė juodos spalvos automobilį Mercedes Benz MB G500, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. K.. Patikrinus automobilio dokumentus, t. y. vairuotojo pateiktą rusišką automobilio techninį pasą (jokie lietuviški automobilio dokumentai nebuvo pateikti), buvo nustatyta, kad faktinė juoda automobilio spalva nesutapo su dokumentuose nurodyta spalva - balta (sidabrinė). Automobilio apžiūros metu nebuvo galima nustatyti kėbulo numerio (VIN numeris) ir jo atitikties pateiktiems dokumentams. Automobilio viduje, vairuotojo pusės (kairės pusės) priekinėse durelėse buvo rasta teleskopinė lazda, priklausanti transporto priemonę vairavusiam D. K.. Metalinė teleskopinė lazda yra smogiamosios-triuškinamosios grupės šaltasis nešaunamasis ginklas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, priskiriamas prie D kategorijos ginklų. Dėl to D. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26118-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį („Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu“). Kadangi faktinė automobilio spalva neatitiko dokumentuose nurodytos spalvos ir nebuvo galimybės nustatyti VIN numerio, automobilis buvo paimtas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26118-17 veiksmams atlikti. 2017 m. gegužės 29 d. atlikta nuodugni automobilio apžiūra. Apžiūros protokole nurodoma, kad: automobilio kėbulas turi smulkių apibraižymų; VIN numeris nerastas; telefonu pasikonsultavus su specialistu, nurodytoje vietoje, kurioje, pagal gamintoją, būna šios markės ir modelio (priekyje, dešinėje pusėje, už rato ant rėmo) automobilio VIN numeris, jo nesimato; pabandžius pavalyti kėbulą ir patrinti juodus dažus, VIN numeris nerastas. 2017 m. birželio 6 d., dalyvaujant VĮ „Regitra“ specialistui, pakartotinės apžiūros metu po keleivio pusės priekinio rato ant rėmo nutrynus dažų sluoksnį (juodos spalvos) rastas VIN numeris (duomenys neskelbtini), aprūdijęs ir sunkiai įžiūrimas, VIN numerio klastojimo požymių nematyti. 2017 m. birželio 8 d. buvo priimtas sprendimas automobilį grąžinti savininkui S. Z.. Atsiimdamas automobilį S. Z. nurodė turintis pretenzijų dėl transporto priemonės būklės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas iš baudžiamojoje byloje Nr.1-221-559/2017 pateiktų tarnybinių pranešimų nustatė, kad Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos l-ojo būrio vyriausieji patruliai J. J. ir M. J. 2017 m. gegužės 28 d. apie 2.00 val. Jonavos rajone, Ruklos miestelyje, vykdydami „Kaliningrado tranzito kontrolę“, sustabdė juodos spalvos automobilį Mercedes Benz G500, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. K.. Patikrinus automobilio dokumentus, t. y. vairuotojo pateiktą rusišką automobilio techninį pasą (jokie lietuviški automobilio dokumentai nebuvo pateikti), buvo nustatyta, kad faktinė juoda automobilio spalva nesutapo su dokumentuose nurodyta spalva - balta (sidabrinė). Automobilio apžiūros metu nebuvo galima nustatyti automobilio kėbulo numerio (VIN numeris) ir jo atitikties pateiktiems dokumentams. Be to, apžiūrėjus automobilio vidų, vairuotojo pusės (kairės pusės) priekinėse durelėse buvo rasta teleskopinė lazda, priklausanti transporto priemonę vairavusiam D. K.. Metalinė teleskopinė lazda yra smogiamosios-triuškinamosios grupės šaltasis nešaunamasis ginklas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, priskiriamas prie D kategorijos ginklų. Dėl to D. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26118-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį (Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu). Baudžiamojoje byloje Nr.1-221-559/2017 2017 m. rugpjūčio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. K. yra pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo ir nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 15 MGL (564,90 Eur) bauda, bauda sumokėta.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovo ir trečiojo suinteresuoto asmens D. K. neteisėti veiksmai, t. y. Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nulėmė tai, kad policijos pareigūnai privalėjo atlikti procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir automobiliui identifikuoti. Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymų (patvirtinta Kauno AVPK Viršininko 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 20-V-125) 6.21, 6.22 punktuose nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, siekdamas įgyvendinti Kauno AVPK viešajai policijai keliamus uždavinius, be kitų funkcijų, taip pat užtikrina Rusijos Federacijos piliečių tranzito per Lietuvos Respublikos geležinkelio ir sausumos keliais kontrolę. Minėta kontrolė sausumos keliais vykdoma stabdant transporto priemones su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais. Kadangi S. Z. priklausantis automobilis buvo būtent su tokiais numeriais, policijos pareigūnai turėjo teisėtą pagrindą sustabdyti D. K., vairuojantį šią transporto priemonę, D. K. atžvilgiu, sustabdžius automobilį, atliktas ikiteisminis tyrimas.

7. Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 28 d. D. K. savanoriškai pateikiant automobilį, jį apžiūrėjus 2017 m. gegužės 29 d. jau buvo užfiksuoti automobilio defektai subraižymai, šie smulkūs defektai konstatuoti ir 2017 m. birželio 5 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo akte, nurodyta, kad automobilio kėbulas turi smulkių defektų, keleivio pusės durų juosta neužtvirtinta. Taigi, tam tikri automobilio defektai atsirado iki perduodant automobilį policijos pareigūnams, automobilio būklė ir išvaizda iš išorės, salono viduje buvo fotografuota 2017 m. gegužės 29 d., automobilis buvo saugomas saugomoje automobilių saugojimo aikštelėje Kaune, (duomenys neskelbtini), ir jo būklė ar prekinė išvaizda dėl policijos pareigūnų atliekamų būtinų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti automobilio VIN numerį, nepablogėjo.

8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, neįrodė, kad kokie tai automobilio pažeidimai, subraižymai atsirado transporto priemonei būnant Kauno AVPK žinioje.

9. Teismas nelaikė tinkamu įrodymu Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos, kadangi atliekant automobilio apžiūrą ir vertinimą nebuvo kviečiamas atsakovo atstovas, automobilio defektai surašyti nedalyvaujant atsakovo atstovui, o grąžinant automobilį ieškovui, ieškovas konkrečių automobilio defektų nenurodė. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas pateikė dokumentus, nurodančius transporto priemonės rinkos vertės nustatymą vertinimo dienai ir numatomas atkūrimo sąnaudas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis patyrė realią žalą atlikdamas numatomus atkūrimo darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10. Ieškovas S. Z., atstovaujamas advokatės Aušros Ručienės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, 1 798,04 Eur turtinės žalos atlyginimo apelianto S. Z. naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, visiškai netirdamas svarbių įrodymų ir vertindamas tik atsakovo pateiktą poziciją ir vadovaudamasis tik pareigūnų parodymais priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Policijos pareigūnai nesugebėjo patikrinti automobilio VIN numerio, jo nerado. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad gadinant automobilį policijos pareigūnams ir tariamai ieškant identifikacinio kodo, apeliantas apie tai informuotas nebuvo. Darytina išvada, kad policijos pareigūnai neturėjo teisės gadinti apelianto automobilio. Norint rasti tam tikrą informaciją, jie privalėjo iškviesti automobilio savininką ir, esant reikalui, ekspertą, tačiau to tyčia nepadarė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad policijos pareigūnai, siekdami elgtis apdairiai, būtų ėmęsi visų priemonių apelianto turtui apsaugoti - būtų iškvietę asmenį, turintį tam tikrą kvalifikaciją apžiūrėti automobilį, o ne patys jį būtų gadinę. Išklausius policijos pareigūnus, susidaro įspūdis, kad automobilis buvo netinkamos kokybės, tačiau tokie liudijimai prieštarauja rašytiniams įrodymams, o būtent dėl kokių priežasčių teismas nesiaiškino, kodėl jokie automobilio defektai nebuvo nustatyti jį paimant iš trečiojo asmens. Byloje yra nustatyta, kad, paimant automobilį iš policijos, apeliantas pareiškė pretenzijas atsakovei ir tuoj pat šį automobilį pristatė apžiūrėti ekspertams, kurie ir konstatavo, kokio dydžio žala apeliantui buvo padaryta.

10.2. Jonavos policijos komisariato pareigūnai nesielgė kaip rūpestingi valstybės atstovai ir savo veikimu tiesioginiais veiksmais bei neveikimu (nuosavybės nepriežiūra) sudarė sąlygas žalai apelianto turtui atsirasti, dėl to valstybės (Jonavos policijos komisariato policijos pareigūnų) veiksmai neatitiko bonus pater familias standartui. Valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai ir kaltė byloje nenustatyti visiškai nepagrįstai, surinktus įrodymus vertinant tik pagal atsakovo poziciją.

10.3. Teismas visiškai ignoravo akivaizdžius kėbulo bei vidaus apdailos apgadinimus. Teismas vienašališkai palaikė atsakovo poziciją ir detaliai net neaptarė automobiliui padarytų sužalojimų, kurie buvo užfiksuoti transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 21707004. Nors atsakovas pripažino, kad policijos pareigūnai, ieškodami VIN numerio, atliko neteisėtus veiksmus, tačiau teismas, šių veiksmų neanalizavo, jų nekonkretizavo ir neatsižvelgė į tai, kad atliekant šiuos veiksmus ir buvo padaryti vertinimo ataskaitoje Nr. 21707004 konstatuoti automobilio Mercedes Benz G500 apgadinimai. Byloje neginčijamai įrodyta, kad apgadinimai automobiliui buvo padaryti, esant atsakovo žinioje, todėl jis ir privalo atlyginti apeliantui dėl to patirtą žalą.

10.4. Administracinėje byloje Nr. eI-1719-505/2018 apeliantas 2018 m. balandžio ­30 d. teismui pateikė nuotraukas, kuriose matyti kaip automobilis Mercedes Benz G500 atrodė prieš ir po dažymo. Nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad po dažymo automobilis buvo labai geros būklės. Sulyginus šias nuotraukas su UAB ,,Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ autoeksperto A. S. autotransporto priemonės MB G500 vertinimo ataskaitoje Nr. 21707004 pateiktomis nuotraukomis, daugiau nei akivaizdu, kad automobilio Mercedes Benz G500 apgadinimai buvo padaryti tuo metu, kai jis buvo Jonavos policijos komisariato pareigūnų žinioje. Tačiau šių svarbių įrodymų teismas net nesivargino aptarti. Šie įrodymai administracinėje byloje Nr. eI-1719-505/2018 2018 m. balandžio 30 d. teisėjo rezoliucija buvo priimti į bylą, tačiau šiais įrodymais nebuvo vadovautasi sprendimo priėmimo metu, apie transporto būklę prieš ir po dažymo nebuvo pasisakyta nei administracinėje, nei civilinėje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

10.5. Teismas nurodė, kad, atliekant transporto priemonės techninės būklės vertinimą, atsakovai nebuvo kviesti. Atsakovų dalyvavimas transporto priemonės apžiūroje nebuvo būtinas, kadangi ekspertas, vertinęs transporto priemonės techninę būklę, yra nepriklausomas. Nepriklausomo eksperto duota išvada patvirtinta nuotraukomis. Šie rašytiniai įrodymai nėra nuneigti jokiais kitais rašytiniais įrodymais.

10.6. Teismas neatsižvelgė į prieštaringus liudytojų parodymus. Liudytojas V. F. teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 12 d. parodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. birželio 6 d. apžiūrėjęs automobilį ,,Mersedes Benz“, gamintojo nurodytose vietose apžiūrėjus automobilio saloną, po priekiniu ratu ant automobilio kėbulo identifikacinių numerių, VIN kodo nebuvo matyti. Tas pats liudytojas parodė, kad automobilį apžiūrint Kaune kviestas ekspertas, kuris ilgai ieškojo VIN numerio, po to trynė dažus šepetėliu, kol išryškėjo automobilio VIN numeris. Liudytojas J. D. 2018 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje, atsakydamas į apelianto atstovės klausimus, nurodė, kad dirba VĮ ,,Regitra“, ir kad policijos pareigūnai prašė surasti automobilio VIN numerius ir kad surasti VIN numerį jam buvo visai nesunku, kadangi tiksliai žinojo šio Mercedes modelio VIN numerio buvimo vietą. Jau vien dėl šios aplinkybės policijos pareigūno V. F. parodymai vertintini kritiškai, nes jie nesutampa su kito liudytojo J. D. parodymais. Teismą tenkino policijos pareigūno V. F. paaiškinimas, kad automobilis perdažytas, tačiau nekokybiškai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, duodamas tokią įvertinimo ataskaitą apie automobilio dažymo kokybę, V. F. privalėjo įrodyti savo kompetenciją šiai nuomonei pagrįsti, tačiau to nepadarė. Teismui eksperto transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 21707004 pasirodė turinti menkesnę įrodomąją vertę nei liudytojų - policijos pareigūnų, parodymai, nes teismas į ją visiškai neatsižvelgė. Sutiktina su liudytojo J. D., kuris dirba VĮ ,,Regitra“, teiginiais, kad automobilio VIN numeris neturi būti uždengtas, paslėptas, VIN numeris turi būti įskaitomas ir kad apžiūrint automobilį Kaune saugojimo aikštelėje su tyrėju V. F. ir tyrėja V. P., šis numeris buvo rastas, metaliniu šepetėliu patrynus ant kėbulo po ratu, nedarant žalos apeliantui. VIN numerio paieškos metu šepetėliu pašveisti dažai buvo tik viena iš žalos sudedamųjų dalių, tačiau ne didžiausia padaryta žala Mercedes Benz G500 automobiliui, todėl susikoncentruoti vien tik į šią aplinkybę yra netikslinga. Teismas privalėjo vertinti pateiktų įrodymų visumą ir vadovautis atlikta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 21707004 bei kitais rašytiniais įrodymais (pvz. 2018-04-30 nuotraukomis administracinėje byloje), bet ne prieštaringais liudytojų parodymais.

10.7. Teismas neteisingai nustatė, kad laikant automobilį Jonavos policijos komisariato teritorijoje bei saugomoje automobilių saugojimo aikštelėje Kaune, (duomenys neskelbtini), jo būklė ar prekinė išvaizda dėl policijos pareigūnų atliekamų būtinų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti automobilio VIN numerį, nepablogėjo. Teismas, konstatuodamas šį faktą, visiškai nesivadovavo transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 21707004 nepriklausomo eksperto pateiktais objektyviais duomenimis. Ataskaitoje Nr. 21707004 pateiktose nuotraukose akivaizdu, kad nustatyti kėbulo bei vidaus pažeidimai, nėra nei smulkūs pabraižymai, nei nežymūs defektai. Ataskaitoje Nr. 21707004 pateiktų nuotraukų kokybė yra gera, todėl visi pažeidimai yra akivaizdžiai matomi. Priešingai nei policijos komisariato ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26118-17 byloje pridėtose foto lentelėse, iš kurių negalima įžiūrėti beveik nieko, nes vaizdas yra labai prastos kokybės. Apeliantas kategoriškai teigia, kad automobilis Mercedes Benz G500 buvo tik ką naujai perdažytas ir paruoštas parduoti, todėl tokie defektai, kokie užfiksuoti transporto priemonės vertinimo ataskaitoje, negalėjo atsirasti iki automobilio sulaikymo, nes tokios būklės, kokios jis buvo grąžintas iš policijos, automobilio pirkėjas tiesiog nebūtų pirkęs.

10.8. Teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir nepagrįstai nevertino negautų pajamų svarbos, pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą ir tokiu būdu ignoravo įrodinėjimo priemones, kuriomis apeliantas įrodinėjo negautų pajamų dydį, bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pagal CK 6.249 straipsnį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negautomis pajamomis yra laikomos visos pajamos, kurias asmuo pagrįstai tikėjosi gauti, jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Apeliantas teismui konkrečiai nurodė, kad 2017 m. birželio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, už 1020000 RUB (kas sudaro 13 399 Eur) automobilį pirkėjui pardavė neremontuotą, su nustatytais defektais ir šią sutartį pateikė teismui. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad automobilis buvo apgadintas ir apeliantas negavo dalies pajamų, kurias tikėjosi gauti. Nes su ankstesniu pirkėju apeliantas buvo sutaręs parduoti automobilį Mercedes Benz G500 už ženkliai didesnę sumą. Byloje visiškai patvirtinta, ir to nepaneigė teismas, kad apeliantas tikėjosi gauti didesnes pajamas, negu, kad gavo galutiniam rezultate, tam ruošėsi (perdažė automobilį, nes juodos spalvos automobilis geriau perkamas) ir šie apelianto lūkesčiai buvo visiškai pagrįsti ir realūs. Todėl akivaizdu, kad apelianto nuostoliai patirti išimtinai tik dėl atsakovo veiksmų.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į ieškovo S. Z. apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-22876-217/2018 palikti nepakeistą, apelianto S. Z. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:

11.1. Apeliantas turėjo pareigą įrodyti, kad žalą patyrė dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, tačiau apeliaciniame skunde nurodyti neva neteisėti pareigūnų veiksmai iš tiesų buvo teisėtos priemonės siekiant identifikuoti transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent apelianto ir trečiojo suinteresuoto asmens neteisėti veiksmai, t. y. Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nulėmė tai, kad policijos pareigūnai privalėjo atlikti procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir automobiliui identifikuoti.

11.2. Apeliantas žalos dydį grindžia 2017 m. birželio 9 d. UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuro“ vertinimo ataskaita Nr. 21707004 (toliau - Ataskaita). Tačiau tai, kad vertinimas buvo atliktas nekviečiant atsakovo atstovų, verčia abejoti atlikto vertinimo objektyvumu, todėl žalos dydis negali būti grindžiamas Ataskaitoje pateiktais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad defektavimo aktas negali turėti įrodomosios galios, kadangi automobilio defektai surašyti atsakovo atstovui nedalyvaujant, o grąžinant automobilį apeliantui jis konkrečių defektų nenurodė.

11.3. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad sulaikymo momentu automobilis buvo tik ką perdažytas, todėl buvo be defektų. Šio argumento apeliantas negali pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Trečiasis asmuo D. K. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad automobilį perdažė pats ir nurodė, kad tai padarė kelios savaitės prieš minėtą įvykį, tačiau tai pagrindžiančių duomenų negalėjo pateikti. Automobilis buvo pirktas 2016 m. liepos 14 d., tad perdažytas jis galėjo būti gerokai anksčiau. Kviesti liudytojai V. F. ir J. D. paliudijo, kad automobilis buvo perdažytas akivaizdžiai negamykliškai, neprofesionaliai, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad V. F. turėjo įrodyti savo kompetenciją šiai nuomonei pagrįsti, yra atmestinas, kadangi nereikia įrodinėti tų aplinkybių, dėl kurių nekyla ginčas, šiuo atveju dėl to, kad automobilis buvo perdažytas neprofesionaliai.

11.4. Aplinkybė, kad automobilio kėbule yra smulkių pabraižymų, o salone - guminė apdailos detalė, užfiksuota jau 2017 m. gegužės 29 d. apžiūros protokole, kuri buvo atlikta šviesiu paros metu, esant natūraliam apšvietimui. Į apeliaciniame skunde iškeltą klausimą, kodėl minėti defektai nebuvo nurodyti 2017 m. gegužės 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole, jau buvo atsakyta teismo posėdžio metu - automobilis buvo sulaikytas ir paimtas tamsiu paros metu, todėl tinkamai jo apžiūrėti nebuvo įmanoma.

Žemesnės instancijos teismas

11.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Teismas taip pat sprendė, kad nebuvo įrodyta, jog kiti automobilio pažeidimai, subraižymai atsirado transporto priemonei būnant Kauno AVPK žinioje. Teismo sprendimu paneigtos bylos aplinkybės, kad automobilis iki jį sulaikant be jokių išorinių pažeidimų, kaip nurodo T. K..

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į ieškovo S. Z. apeliacinį skundą trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas policijos pareigūnų veiksmus, teisingai konstatavo, jog trečiojo suinteresuoto asmens D. K. neteisėti veiksmai, t. y. Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nulėmė tai, kad policijos pareigūnai privalėjo atlikti procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir automobiliui identifikuoti. Tai reiškia, jog teismas nėra nustatęs jokių neteisėtų pareigūnų veiksmų ir iš esmės ieškovas kelia tą patį pareigūnų neteisėtų veiksmų klausimą nepateikdamas naujų argumentų ar įrodymų, todėl toks teiginys yra nepagrįstas.

12.2. Iš vertinimo ataskaitos matyti, jog automobilio nuotraukos žymi visapusišką automobilio smulkių defektų buvimą įskaitant ir vietas atidarius automobilio įlipimo ir išlipimo ar krovinio pakrovimo ir iškrovimo skyriaus durų angokraščius. Fiksuotos vietos turi tiek vertikalius, tiek horizontalius pabraukimus, ir išdėstyti įvairiose automobilio kėbulo pusėse bei aukštyje. Taigi, tokios vertinimo ataskaitos buvimas niekaip neįrodo atsakovo veiksmais padarytos žalos kilimo, o vertintinas kaip faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentas rodantis automobilio optinę būklę, kuri yra pagrindžiama tiek šiuo vertinimo aktu, tiek kitais rašytiniais ir žodiniais teismo metu duotais parodymais, iš kurių ir matosi, jog iš esmės automobilis turėjo smulkių subraižymų bei nebuvo kokybiškai perdažytas. Be to, pats ieškovas automobilio atsiėmimo metu tokių apgadinimų nenurodė. Taip pat nepaaiškino nei kas, nei kaip buvo nuardyta nuo automobilio, o juostelės nesilaikymas ar tarpo tarp kiliminės dangos ir kitų kėbulo dalių buvimas tik patvirtina, jog automobilis yra pagamintas seniau, t. y. 1999 metais ir tai yra paprastas nusidėvėjimas. Byloje nėra duomenų kada automobilis buvo konkrečiai perdažytas, todėl nėra aišku ne tik kaip vertinimo ataskaitoje minimi apgadinimai atsirado, nei kada. Automobilis nuo 2017 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. birželio 5 d. buvo saugomas saugomoje automobilių saugojimo aikštelėje Kaune, (duomenys neskelbtini), todėl nėra priežastinio ryšio tarp automobilio įvairių apgadinimų kilmės, t. y. kaip ieškovas teigia, žalos atsiradimo ir policijos pareigūnų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

15. Kauno AVPK Jonavos r. PK 2017 m. gegužės 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. gegužės 27 d. patikrinimui sustabdžius T. K. vairuojamą automobilį MB G500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pagal pateiktus dokumentus neatitinka automobilio spalva ir nėra matomoje vietoje automobilio kėbulo numerio (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 73). Kauno AVPK Jonavos r. PK 2017 m. gegužės 29 d. apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio kėbulas turi smulkių pabraižymų, ant sėdynės matoma guminė apdailos detalė. Apžiūrėjus automobilio kėbulą VIN numeris nerastas. Telefonu pasikonsultavus su specialistu nurodytoje vietoje, kur pagal gamintoją šios markės ir modelio (priekyje, dešinėje pusėje, už rato, ant rėmo) būna VIN numeris, jo nesimato, pabandžius pavalyti kėbulą ir patrinti juodus dažus VIN numeris nesurastas (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 73-75). S. Z. 2017 m. birželio 8 d. pakvitavime nurodė, kad dėl grąžinamo automobilio būklės turi pretenzijų (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 97). UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ parengtoje autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad transporto priemonė apžiūrėta 2017 m. birželio 9 d., apžiūros akte nurodytas keistinų detalių sąrašas – dešinės pusės priekinių durų slenksčio apdaila, remonto darbai: durų slenksčio apdailos pakeitimas, paruošiamieji darbai (ardymas – surinkimas), abiejų priekinių durelių, abiejų galinių durelių, abiejų galinių sparnų, galinio gaubto ir galinės sienos dažymas. Nurodyta atkuriamoji vertė 1688,04 Eur, vertinimo paslaugos 110 Eur, prekinės vertės netekimas neskaičiuotas (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 20-50).

Dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų

16. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

17. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

18. Pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą: neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

19. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad T. K., vairuojantį ieškovui priklausantį automobilį, be pagrindo sustabdė policijos pareigūnai, iš jo neteisėtai ir nepagrįstai buvo paimtas automobilis Mercedes Benz G500, automobilis iš Kauno AVPK Jonavos PK ieškovui buvo gražintas apgadintas. Ieškovas prašė priteisti 1 798,04 Eur nuostolius, atsiradusius dėl automobilio apgadinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas neapima pareigūnų veiksmų, susijusių su automobilio sustabdymu ir paėmimu, nes pats ieškovas neteigia, kad šiais veiksmais jam buvo padaryta žala. Žala siejama su pareigūnų veiksmais apgadinant automobilį ir/ar neišsaugant jo neapgadinto. Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina, ar pagrįstai buvo sustabdytas T. K. vairuojamas automobilis ir ar pagrįstai automobilis buvo paimtas.

21. Spręsdamas ar policijos pareigūnai, ieškodami automobilio identifikacinio numerio, apgadino automobilį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pareigūnų veiksmai buvo nepateisinami, nes jie, nežinodami, kur yra automobilio identifikacinis numeris, įvairiose vietose jo ieškodami, apgadino automobilį.

22. Automobilis buvo sustabdytas ir iš jį vairuojančio asmens paimtas 2017 m. gegužės 28 d. naktį (naktis iš šeštadienio į sekmadienį). 2017 m. gegužės 29 d., t.y. pirmadienį, automobilis apžiūrėtas tyrėjų, ieškant automobilio identifikacinio numerio, surašytas apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog automobilio kėbulas turi smulkių pabraižymų, ant sėdynės matoma guminė apdailos detalė. Taigi, fiksuojant automobilio apžiūros eigą, dar iki pradedant ieškoti automobilio identifikacinio numerio, užfiksuoti automobilio pažeidimai. Ieškovas S. Z. ir trečiasis asmuo T. K. teismo posėdžio metu neįvardijo, kur būtent buvo sugadintas automobilio kėbulas jį šveičiant. Jie tik nurodė, kad buvo apibraižyti sparnai ir durelės, nuluptos vidinės gumos, išklaipytos lempos, kabėjo priekinis buferis. Teismo posėdžio metu liudytojai policijos pareigūnai R. K., E. A. nenurodė, kad automobilis būtų buvęs ardomas, pažeidžiama jo kėbulo danga. Nurodė, kad automobilis buvo apžiūrėtas vizualiai, o standartinėje vietoje automobilio dešinėje pusėje prie rato ant rėmo identifikacinis numeris nebuvo rastas. Nėra jokių duomenų, kad identifikacinis numeris būtų ieškotas automobilio salone. Automobilio identifikacinis numeris buvo rastas jį apžiūrint VĮ „Regitra“ specialistui 2017 m. birželio 6 d., pašveitus tą automobilio vietą, kurioje jis yra. Kitose vietose automobilio kėbulas šveistas nebuvo.

23. Vertinant ieškovo pateiktą Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą, pažymėtina, kad joje nurodyti automobilio remonto darbai, tačiau nenurodytas automobilio sugadinimų pobūdis, neaptartas galimas sugadinimų laikas. Apie automobilio trūkumus spręstina tik iš vertinimo ataskaitoje pateiktų fotonuotraukų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, fotonuotraukose užfiksuoti pažeidimai, pvz., elektroninės bylos T. 1, psl., 37 (pasukus puslapį laikrodžio kryptimi, kad nuotraukų eilutė matytųsi horizontaliai), 3 nuotraukų eilutėje užfiksuotas automobilio dešinės pusės priekinių durelių pažeidimas, ketvirtoje eilutėje užfiksuotas automobilio dešinės pusės galinių durelių pažeidimas, psl. 38, 1, 2 eilutėse užfiksuoti automobilio galinių durelių pažeidimai, 3, 4 eilutėse užfiksuoti automobilio kairės pusės galinių durelių ir galinio sparno pažeidimai, psl. 39, 40 užfiksuoti automobilio salono pažeidimai nėra susiję su automobilio identifikacinio numerio paieška. Neįtikima, kad policijos pareigūnai, ieškodami automobilio numerio, būtų pažeidinėję automobilio kėbulo dangą ant išorinės galinių durelių pusės, pvz. kėbulo pažeidimai, užfiksuoti elektroninės bylos T. 1, psl., 38, (pasukus puslapį laikrodžio kryptimi, kad nuotraukų eilutė matytųsi horizontaliai), 2, 3 nuotraukos iš kairės. Be to, įvertintina ir tai, kad trečiasis asmuo T. K. nurodė, jog, atsiimant automobilį, buvo pažeistas ir priekinis buferis (jis buvo kabantis), ir išklaipytos lempos, tačiau vertinimo ataskaitoje tokie pažeidimai neužfiksuoti. Todėl darytina išvada, kad ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai nenuoseklūs, prieštaraujantys jų pačių į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams.

24. Atsižvelgtina ir į tai, kad automobilis ieškovo buvo įsigytas 2016 m. liepos 14 d., o paimtas iš T. K. 2017 m. gegužės mėn. 28 d. Nors trečiasis asmuo T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis buvo perdažytas prieš savaitę iki jo paėmimo, kitų įrodymų, be savo paaiškinimų, pagrindžiančių automobilio perdažymo momentą, nepateikė. Todėl darytina išvada, kad automobilis galėjo būti perdažytas bet kuriuo metu tarp 2016 m. liepos 14 d. ir 2017 m. gegužės mėn. 28 d., o automobilio trūkumai atsirasti taip pat šiuo laikotarpiu. Pažymėtina, kad tokią teismo išvadą patvirtina ir 2017 m. gegužės 29 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad automobilis yra su trūkumais. Kartu pažymėtina, kad nėra duomenų kada darytos automobilio fotonuotraukos (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 193-195), kuriomis ieškovas įrodinėja puikią automobilio būklę iki jo paėmimo. Galimai jos darytos vos perdažius automobilį.

25. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo būtini nustatyti automobilio identifikacinio numerio vietą, o veiksmų apimtis adekvati padarytų kėbulo pažeidimų pobūdžiui, t.y. dažų nušveitimui identifikacinio numerio vietoje. Be to, nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai ieškovo automobilį būtų apgadinę tyčia. Byloje nėra nustatyta, kad policijos pareigūnai konfliktavo su automobilį vairavusiu T. K., pažinojo jį anksčiau. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad policijos pareigūnai turėjo kokių nors motyvų sugadinti ieškovo automobilį. Taip pat nėra duomenų, kad automobilis būtų netinkamai saugomas, jį būtų galėję apgadinti pašaliniai asmenys.

27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog vertinimo ataskaitoje užfiksuoti automobilio trūkumai atsirado laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 28 d. iki automobilio jam atidavimo ir kad automobilio trūkumai atsirado dėl policijos pareigūnų veiksmų, todėl sprendžia, kad ieškovas neįrodė būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tokią išvadą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

29. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika