Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui T. N., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė K. N. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui T. N., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kuriuo prašo:

Gyvenant santuokoje bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto bei transporto priemonių Lietuvoje neįsigijo, todėl dalintino nekilnojamojo turto nėra. Taip pat Lietuvoje nėra bendrai įsigytų kilnojamųjų daiktų.

Asmeninių kreditorinių įsipareigojimų ieškovė nurodė neturinti, taip pat neturi su atsakovu T. N. solidarių kreditorinių įsipareigojimų. Jai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų kreditorinių įsipareigojimų.

Šalių dukros nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, šiuo metu jos trise gyvena ieškovės mamai priklausančiame bute, kuris yra keturių kambarių, dukroms yra skirta po atskirą kambarį kiekvienai. Ieškovė yra sudariusi bei užtikrinusi dukroms saugią bei stabilią aplinką, dabartinėje jų gyvenamojoje vietoje mergaitėms yra visos sąlygos sveikai augti, vystytis bei lavintis. Mano, kad dukros, gyvendamos su ieškove, yra geriau prižiūrėtos,, nei gyvendamos kartu su atsakovu, nes turi visas realias galimybes jų dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti. Atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, ieškovė neturi duomenų, kad jis artimiausiu metu ketintų keisti savo gyvenamąją vietą ir grįžti gyventi į Lietuvą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, siūlo nustatyti atsakovo T. N. bendravimą su dukromis G. ir D. tokią tvarką: T. N., sugrįžęs į Lietuvą, praleidžia su dukromis ne daugiau kaip du savaitgalius iš eilės, pasiimdamas dukras penktadienį 17 val. iš ugdymo/mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., apie dukrų paėmimą informuojant vaikų motiną prieš 5 dienas trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku; T. N. gali bendrauti su dukromis darbo dieną, paimdamas vaikus iš mokymo/ugdymo įstaigos ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 18 val., jei tai netrukdo vaikų užsiėmimams ar kitokiai veiklai, apie tai SMS žinute iš anksto informavęs vaikų motiną; T. N. kasmet su dukromis praleidžia Tėvo dieną, dukras pasiima 10 val. ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.; T. N. kasmet su dukromis praleidžia savo gimtadienį, jei ši diena savaitgalis - dukras pasiima 10 val. ir grąžina 19 val., jei darbo diena – dukras pasiima 17 val. ir į namus gražina iki 19 val.; T. N. poriniais metais su dukromis praleidžia pavasario atostogas, įskaitant ir Velykas, neporiniais metais – žiemos atostogas, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius Metus, pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ir grąžindamas vaikus į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val. Jeigu tai susiję su vaikų išvykimu iš Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaikų motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaikų galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametės dukros už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu; T. N. praleidžia su dukromis pusę vaikų vasaros atostogų laiko, iš anksto atostogų laiką suderinęs su vaikų motina. Jeigu tai susiję su vaikų išvykimu iš Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaikų motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaikų galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametės dukros už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su tėvu; jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. N. negali atvykti bendravimui su dukromis, jis apie tai informuoja K. N. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku; jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. N. bendravimas su dukromis negalimas dėl objektyvių priežasčių, K. N. apie tai informuoja T. N. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku.

Atsakovas nuo gyvenimo skyriumi pradžios visiškai neprisideda prie dukrų išlaikymo. Ieškovė teikia nepilnametėms dukroms G. ir D. nuolatinį išlaikymą gyvenamuoju būstu, maistu, drabužiais ir kt. formomis, kurios užtikrina būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Šiuo metu maistui, drabužiams, higienos prekėms ir kt. išlaidoms kiekvienai dukrai reikalinga mažiausiai po 600,00 Eur suma per mėnesį vien būtiniausiems jų fiziologiniams poreikiams patenkinti. Dukters G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), poreikius per mėnesį sudaro: 300,00 Eur maistui, 120,00 Eur aprangai ir avalynei, 50,00 Eur vaistams ir vitaminams, 100,00 Eur ugdymo priemonėms bei laisvalaikiui, 30,00 Eur transporto išlaidoms, kas sudaro 600,00 Eur sumą per mėnesį. Dukros D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), poreikius per mėnesį sudaro: 270,00 Eur maistui, 120,00 Eur aprangai ir avalynei, 28,00 Eur mokestis už lankomą ugdymo įstaigą, 50,00 Eur vaistams ir vitaminams, 100,00 Eur ugdymo priemonėms bei laisvalaikiui, 30,00 Eur transporto išlaidoms, kas, ieškovės nurodymu, taip pat sudaro 600,00 Eur sumą per mėnesį. Pažymėjo, kad valstybė ieškovei nemoka vaiko pinigų, todėl iš atsakovo prašo priteisti kiekvienos dukros išlaikymui po 300,00 Eur. Dukros greitai išauga rūbus (nuolatos reikia atnaujinti aprangą, avalynę, apatinį trikotažą), turi valgyti ekologišką visavertį maistą. Joms turi būti užtikrintas turiningas laisvalaikio praleidimas, kuris taip pat nemažai kainuoja. Vaikams taip pat yra reikalingos higienos prekės: muilas, šampūnas, ir kt. priemonės būtinos vaikų higienai. Be to, augantiems vaikams reikalingi vitaminai, ekologiški ir visaverčiai maisto produktai. Didžiausią vaikų poreikių dalį sudaro maistas, kadangi vaikai sparčiai auga, vystosi, jiems reikia daržovių, vaisių, pieno produktų ir panašaus visaverčio maisto. Šiuos dukrų poreikius ieškovė pilnai užtikrina padedama savo tėvų, nes jos gaunamų pajamų tam neužtenka. Ieškovės mėnesio pajamos (gaunamas darbo užmokestis) yra 530,00 Eur atskaičius mokesčius, nekilnojamojo turto, transporto priemonės neturi. Pažymėjo, kad dukros yra sveikos, neturi sveikatos problemų, taip pat nėra išlaidų susijusių su nuvykimu bei parvykimu į mokymosi įstaigas. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neserga jokia liga, dėl kurios negalėtų dirbti ar rūpintis dukromis, neturi daugiau išlaikytinių. Atsakovas dukromis nesirūpina ir joms neteikia išlaikymo jokia forma nuo 2021 m. spalio mėnesio, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už tris mėnesius t. y. nuo 2021 m. spalio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d., skaičiuojant per mėnesį po 300,00 Eur ir sudarytų 900,00 Eur kiekvienai dukrai.

Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti N. pavardę, atsakovui paliktina N. pavardė.

Į išlaikymą iš sutuoktinio ieškovė nepretenduoja. Mano, kad ir atsakovas neturi teisės gauti išlaikymo iš ieškovės, kadangi su ja lieka gyventi šalių nepilnametės dukros.

Ieškovės atstovė advokatė R. M. ieškiniui pritaria, atsakovas nedėjo jokių pastangų, kad išsaugoti šeimą, per visą bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį nesidomėjo šeima, galimybės susitaikymui yra išsemtos, dėl ko susitaikymo terminas netikslingas, be to, jo neprašė ir atsakovas. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, su amžiumi augančius vaikų poreikius, kad nereikėtų neužilgo vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, žiūrint į ateitį mano, kad yra tikslinga priteisti prašomą dukroms išlaikymo dydį. Dėl bendravimo tvarkos ir kitų ieškinio reikalavimų tarp šalių ginčo nėra. Atsižvelgiant, kad santuokoje yra sugyventi bendri vaikai, tikslinga palikti ieškovei santuokinę pavardę. Ieškinį palaiko pilna apimtimi ir prašo jį tenkinti

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimą ir daro išvadą, kad G. N. ir D. N. gyvenamosios vietos nustatymas su motina K. N. neprieštarauja nepilnamečių interesams. Institucijos vertinimu, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms išlaikymo suma atitinka vaikų interesus ir sudarytų galimybę tenkinti vaikų poreikius, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas teismui įvertinus abiejų šalių turtinę padėlį bei konkrečius vaikų poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad institucijoje nėra duomenų apie atsakovo vykdomą pareigą išlaikyti savo nepilnametes dukras šalims gyvenant skyrium, taip pat teismui nustačius, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu atsakovas teikė nepakankamo dydžio išlaikymą, vaiko interesus atitiktų išlaikymo įsiskolinimo priteisimas. Taip pat nurodė, kad prašomos bendravimo tvarkos nustatymas neprieštarauja nepilnamečių G. N. ir D. N. interesams.

Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė teismo posėdyje A. U. palaiko pateiktą išvadą, abi mergaitės su mama gyvena Birštone, duomenų dėl vaikų nepriežiūros ar vaiko teisių pažeidimų institucija neturi. Teismo pavedimu yra išklausiusi G. nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo su motina, mano, kad siūloma bendravimo tvarka yra maksimali, pritaria prašomo išlaikymo dydžiui pagal augančių vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo santuoką, (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp T. N. ir K. N. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad dėl šeimos iširimo kalti abu, ji sutuoktinio kaltės neįrodinėja, nepageidauja taikytis, išsaugoti šeimos nenori, be to, nemananti, kad atsakovas sugebėtų rūpintis vaikais. Šeima iširo, nes atsakovas nedirbo. Nurodė, kad kartu su atsakovu kartu negyvena ir neveda bendro ūkio apie metus laiko, jis gyvena užsienyje, o ji Lietuvoje.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės K. N. ir T. N. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena. Ieškovės teigimu, abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais. Ieškovė nurodė, kad išsiskyrus požiūriui į gyvenimą, suprato, kad šalys neatlieka savo pareigų, nededa pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, bendras gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukus ieškovė pageidavo pasilikti santuokinę pavardę – N., dėl atsakovo pavardės nurodė, kad jam paliktina N. pavardė. Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, dėl ieškovės reikalavimo nepasisakė, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokinių pavardžių, atsižvelgiant ir į tai, kad šalys santuokoje sugyveno du nepilnamečius vaikus, tenkintinas, jai paliktina santuokinė pavardė – N., atsakovui – N. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų, sutuoktinių išlaikymo

Santuoką nutraukiant turi būti išspręstas ir sutuoktinių išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimas. Ieškovė K. N. teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto bei transporto priemonių Lietuvoje neįsigijo, todėl dalintino nekilnojamojo turto nėra. Taip pat Lietuvoje nėra bendrai įsigytų kilnojamųjų daiktų. Asmeninių kreditorinių įsipareigojimų ieškovė nurodė neturinti, taip pat neturi su atsakovu T. N. solidarių kreditorinių įsipareigojimų. Jai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų kreditorinių įsipareigojimų. Taip pat nurodė, kad į išlaikymą iš sutuoktinio ieškovė nepretenduoja. Mano, kad ir atsakovas neturi teisės gauti išlaikymo iš ieškovės, kadangi su ja lieka gyventi šalių nepilnametės dukros.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės K. N. ir atsakovo T. N. vardu Lietuvos Respublikoje registruotų nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nėra, duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus teismui taip pat nepateikta. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai santuokoje nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo, jokių duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus nėra pateikta, todėl sutuoktinių turto padalijimo bei kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimai nespręstini, ginčo dėl smulkių namų apyvokos ar buities daiktų padaljimo byloje taip pat nėra.

Ieškovė K. N., būdama jauno ir darbingo amžiaus, neturinti sveikatos problemų, viena auginanti vaikus, sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, atsakovas tokio pobūdžio reikalavimo byloje taip pat nereiškė, įrodymų, sąlygojusių sau paramos būtinumą bei reikalingumą, nepateikė. Duomenų, jog ieškovė ir atsakovas turėtų sveikatos problemų ir/ar dėl to būtų nedarbingi/ dalinai darbingi, nepateikta, objektyvių duomenų, jog dėl kitų priežasčių jiems patiems būtina parama, nėra gauta, todėl išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteistinas.

Dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais nustatymo

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, todėl teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi spręsti ir klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė K. N. teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo T. N. nepilnamečių vaikų G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam vaikui po 300,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti vaikų motinai K. N.. Ieškinyje nurodo, kad dukters G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), poreikius per mėnesį sudaro: 300,00 Eur maistui, 120,00 Eur aprangai ir avalynei, 50,00 Eur vaistams ir vitaminams, 100,00 Eur ugdymo priemonėms bei laisvalaikiui, 30,00 Eur transporto išlaidoms, kas sudaro 600,00 Eur sumą per mėnesį. Dukros D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), poreikius per mėnesį sudaro: 270,00 Eur maistui, 120,00 Eur aprangai ir avalynei, 28,00 Eur mokestis už lankomą ugdymo įstaigą, 50,00 Eur vaistams ir vitaminams, 100,00 Eur ugdymo priemonėms bei laisvalaikiui, 30,00 Eur transporto išlaidoms, kas, ieškovės nurodymu, taip pat sudaro 600,00 Eur sumą per mėnesį.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Be to, Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atgauti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Be to, teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje sudaro 730 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 530 Eur).

Akivaizdu, kad ginčo šalių vaikams, kurie greitai auga, yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan., todėl ieškovės nurodoma vienam vaikui skirtina 600,00 Eur per mėnesį suma tokio amžiaus vaikams galėtų būti pakankama užtikrinti būtinas jiems vystytis sąlygas. Tačiau teismas pažymi, kad nors ieškovė nurodo, jog kiekvienam vaikui reikalinga skirti po 30,00 Eur kiekvieną mėnesį transporto išlaidoms, tačiau pati ieškovė ieškinyje nurodo, jog transporto priemonės ji neturi, taip pat nėra išlaidų susijusių su nepilnamečių vaikų nuvykimu bei parvykimu į mokymosi įstaigas. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad D. N. lanko gimnastikos būrelį, todėl ją vežioja į gimnastikos užsiėmimus iš Birštono, kuriame gyvena, į Prienus, patiria išlaidas kelionei. Vertinant tai, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kokias transporto išlaidas patiria dėl G. N., todėl 30,00 Eur suma transporto išlaidoms G. N. laikoma nepagrįsta. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė nurodė patirianti po 28,00 Eur išlaidų dėl D. N. lankomos ugdymo įstaigos mokesčio. Šiuo atveju teismas pažymi, mergaitė šiuo metu ugdymo įstaigoje lanko priešmokyklinę grupę, nuo rudens pradės lankyti pirmąją klasę, todėl teismas vertina, kad nuo to laiko ieškovė išlaidų už dukros lankomą ikimokyklinio ugdymo įstaigą ji nepatirs, todėl ieškovės nurodomą bendrą 600,00 Eur sumą mažina iki 570,00 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Šiuo atveju nors bylos duomenimis ieškovė pagal Išmokų vaikams įstatymą negauna vaikams skirtų pinigų, tačiau kaip pati nurodė teismo posėdyje pinigus už vaikus ji gauna užsienyje, jie pervedami tiesiogiai į jos banko sąskaitą, abiem dukroms gauna 400 svarų kas mėnesį, kas atitinka apie 460,00 Eur (https://www.skaiciuokles.com/valiutos/), ir kas vienam vaikui sudaro apie kas vienam vaikui sudaro po 230,00 Eur sumą. Šiuo atveju ieškovės iš užsienio valstybės gaunami pinigai už vaikus prilyginami pagal Išmokų vaikams įstatymą gaunamiems vaiko pinigams. Taigi, ieškovės nurodoma ir teismo sumažinta vienam vaikui per mėnesį reikalinga 570,00 Eur suma mažinama išmokos vaikui skiriama suma, dėl ko iš abiejų tėvų teiktina išlaikymo suma sudarytų 340,00 Eur sumą per mėnesį vienam vaikui (570,00 Eur – 230,00 Eur = 340,00 Eur).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Bylos duomenimis matyti, kad ieškovė dirba, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 553,35 Eur, transporto priemonių bei nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Šalių nepilnametės dukros lanko ugdymo įstaigas – G. N. lanko (duomenys neskelbtini), jai nemokamas maitinimas neskiriamas, D. N. lanko (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovas T. N. gyvena užsienyje, Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, socialinių išmokų negauna, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, transporto priemonių bei nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie savo gaunamas pajamas per pastaruosius dvylika mėnesių teismui nepateikė. Nors ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad kol gyveno kartu su atsakovu užsienyje, jis ir dirbdavo, ir ne, jo gaunamos pajamos buvo įvairios, siekė nuo 1 000 iki 2 500 per mėnesį, daugiau vaikų ar kitų išlaikytinių atsakovas neturi, jo sveikata nėra prasta, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų teismui nėra pateikta.

Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad šalių turtinė padėtis yra vienoda ir šie lygiomis dalimis turi teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, t. y. po 170,00 Eur, juolab, kad jokių įrodymų dėl dukrų ekstraordinariųjų poreikių ieškovė teismui neteikė ir tokių aplinkybių apskritai neįrodinėjo. Taigi, ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies, kaip nereikalaujantis papildomo įrodinėjimo nagrinėjamos bylos aspektu, vertinant ir tai, kad atsakovas jokių įrodymų, liudijančių įstatyme numatytos imperatyvios tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki pilnametystės, nevykdymą dėl objektyvių ir/ar pateisinamų priežasčių, nepateikė. Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, šiuo atveju – atsakovo, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas nei nedarbu, nei gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Tai, kad atsakovas nusišalinęs tiesiogiai nuo vaikų auklėjimo, nesuteikia jam pagrindo ir išlaikymo naštą perkelti vienai ieškovei, kuriai ir taip tenka didesnė išlaikymo, ir rūpinimosi vaikais našta. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų jo galimybę dirbti ir gauti pastoviais pajamas, turėtų neįgalumą ar būtų dalinai darbingas, kas lemtų prašomo priteisti išlaikymo dydį, ar turėtų kitų išlaikytinių, kuriais turėtų pareigą pasirūpinti, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš ieškovo priteistina po 170,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Nepilnamečių vaikų G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas dukromis nesirūpina ir joms neteikia išlaikymo jokia forma nuo 2021 m. spalio mėnesio, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už tris mėnesius t. y. nuo 2021 m. spalio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d., skaičiuojant per mėnesį po 300,00 Eur ir sudarytų 900,00 Eur kiekvienai dukrai. Teismas, šioje byloje išanalizavęs šalių nepilnamečių vaikų poreikius, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, daro išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimo reikalavimas yra pagrįstas iš dalies, kadangi teismas nustatė, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiams reikalinga po 570,00 Eur suma vienam vaikui, į kurią įskaičiuojama po 230,00 Eur suma mokama kiekvienam vaikui iš užsienio valstybės, todėl iš atsakovo priteistina po 510,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui (3 mėn. × 170 Eur ? 510,00 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio (už santuokos nutraukimą ir su tuo susijusių klausimų išsprendimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas)). Tuo tarpu nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio, valstybės naudai 115,00 Eur (170 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai = 4 080 Eur x 3 proc. – 25 proc. (už dokumentų teikimą elektroninių ryšių priemonėmis); 1 020 Eur x 3 proc. 25 proc. (už dokumentų teikimą elektroninių ryšių priemonėmis)) žyminio mokesčio nuo kurio ieškovė, pateikdama ieškinį, buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Be to, pagal CPK 98 straipsnį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis minėta CPK 98 straipsnio 2 dalimi, teismas, priteisdamas šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat turi atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė atstovei pagal 2021 m. gruodžio 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas sumokėjo 1 000,00 Eur (700,00 Eur už ieškinio parengimą ir 300,00 Eur už atstovavimą nagrinėjant civilinę bylą teisme). Vertinant tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (86 proc.) (pirmasis, antrasis, trečiasis, ketvirtasis ieškinio reikalavimai tenkinti 100 proc., penktasis – 57 proc., šeštasis – 57 proc.), todėl proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą – 860,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų 8.2, 8.19 punktai).

Valstybė šioje byloje patyrė 20,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą atlygintinos proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai – iš atsakovo valstybės naudai priteistina 17,43 Eur už procesinių dokumentų siuntimą, o iš ieškovės procesinių dokumentų siuntimą išlaidos (2,84 Eur) nepriteistinos, kadangi jos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – N., atsakovui T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę – N..

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiais vaikais – G. N., gimusia (duomenys neskelbtini), ir D. N., gimusia (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

T. N., sugrįžęs į Lietuvą, praleidžia su dukromis ne daugiau kaip du savaitgalius iš eilės, pasiimdamas dukras penktadienį 17 val. iš ugdymo/mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., apie dukrų paėmimą informuojant vaikų motiną prieš 5 dienas trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku;

T. N. gali bendrauti su dukromis darbo dieną, paimdamas vaikus iš mokymo/ugdymo įstaigos ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 18 val., jei tai netrukdo vaikų užsiėmimams ar kitokiai veiklai, apie tai SMS žinute iš anksto informavęs vaikų motiną;

T. N. kasmet su dukromis praleidžia Tėvo dieną, dukras pasiima 10 val. ir grąžina į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.;

T. N. kasmet su dukromis praleidžia savo gimtadienį, jei ši diena savaitgalis - dukras pasiima 10 val. ir grąžina 19 val., jei darbo diena - dukras pasiima 17 val. ir į namus gražina iki 19 val.;

T. N. poriniais metais su dukromis praleidžia pavasario atostogas, įskaitant ir Velykas, neporiniais metais - žiemos atostogas, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius Metus, pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ir grąžindamas vaikus į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val. Jeigu tai susiję su vaikų išvykimu iš Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaikų motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaikų galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametės dukros už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu;

T. N. praleidžia su dukromis pusę vaikų vasaros atostogų laiko, iš anksto atostogų laiką suderinęs su vaikų motina. Jeigu tai susiję su vaikų išvykimu iš Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaikų motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaikų galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametės dukros už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su tėvu;

jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. N. negali atvykti bendravimui su dukromis, jis apie tai informuoja K. N. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku;

jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku T. N. bendravimas su dukromis negalimas dėl objektyvių priežasčių, K. N. apie tai informuoja T. N. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku.

Priteisti iš atsakovo T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis nepilnamečių vaikų motiną K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. N., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą po 510,00 Eur (penkis šimtus dešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 860,00 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 115,00 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 17,43 Eur (septyniolika eurų 43 ct) už procesinių dokumentų siuntimą (įmokos kodas 5662). Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.