Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos Buso bus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai Buso bus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

6. Ieškovas, atsižvelgęs į tai, kad bendrovė nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, bendrovės sąskaitose nėra lėšų skolai VSDF biudžetui padengti, bendrovė nuosavybės teise priklausančio turto, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą, neturi, bendrovė galimai veiklos nevykdo, taikytos priverstinio poveikio priemonės nebuvo veiksmingos, bendrovės vadovas, žinodamas apie įsiskolinimą VSDF biudžetui, nesiėmė jokių veiksmų skolai likviduoti, vertino, kad bendrovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo ribų ir ginčo esmės

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.

21. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai).

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovo pateikti duomenys, atspindi naujausią informaciją apie atsakovės turimą įsiskolinimą ieškovui ir gali būti reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl bendrovės bankroto bylos (ne)iškėlimo, taip pat nenustatęs ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą įrodymą ir esant poreikiui vertins jį kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad minėtu įrodymu nagrinėjamoje byloje šalys turėjo galimybę susipažinti, todėl jo priėmimas ne tik neužvilkins bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeis šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

26. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

27. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas).

28. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

31. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

32. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia nuspręsti, kad atsakovė vykdo ūkinę-komercinę veiklą, kad generuoja pajamas, kurios padengs turimus finansinius įsipareigojimus, kad negalėjimas apmokėti skolas yra tik laikinas ir egzistuoja realios perspektyvos stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, jog buvo susidūrusi su laikinais sunkumais, tačiau šiuo metu vykdo ūkinę-komercinę veiklą, generuoja pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pagrindą nuspręsti, kad apeliantė atitinka pirmąją ir antrąją sąlygas, kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė yra nemoki.

34. Visų pirma, vertinant atsakovės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į šios nutarties 32 punkte nurodytą išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė.

35. Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto 2022 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovės turto vertė sudarė 163 239 Eur (ilgalaikis turtas – 156 133 Eur, trumpalaikis turtas – 7 106 Eur), įsipareigojimai siekė 179 843 Eur, nuosavas kapitalas – 163 239 Eur, bendrovė patyrė (- )16 325 Eur nuostolį. Taigi, byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę, t. y. bendrovės turimas turtas (163 239 Eur) nebuvo pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti (179 843 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad 2022 m. bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera.

36. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, pažymi, kad, viena vertus, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą buvo teikti tik už 2022 m., tai yra minėti finansinės atskaitomybės duomenys yra retrospektyvūs ir atspindi ne dabartinę bendrovės turtinę būklę, o 2022 m. buvusią finansinę padėtį. Tačiau kita vertus, apeliantės pateikti naujesni bendrovės finansiniai duomenys (ilgalaikio turto suvestinė už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.; bendrovės debitorių ir kreditorių sąrašai; 2024 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita) nesuponuoja išvados, kad bendrovės finansinė padėtis pagerėjo ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus. Iš bendrovės pirmosios instancijos teismui pateikto 2024 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos turinio matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovės turtas siekė 207 187 Eur (ilgalaikis turtas: 105 617 Eur, trumpalaikis turtas: 98 674 Eur), įsipareigojimai – 161 183 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją dalį trumpalaikio turto dalį (98 670 Eur) sudarė per vienerius metus gautinos sumos (debitorių skolos).

37. Teismų praktikoje pažymėta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Tai reiškia, kad, vertindamas bendrovės galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, teismas privalo įvertinti skolinių prievolių įvykdymo galimybę, ir tik pripažinus tikėtino skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-529-933/2023).

38. Apeliantė pateikė duomenis, kad 98 670 Eur debitoriniai įsiskolinimai susideda iš BUAB „Dizaino studija“ 15 620 Eur skolos, UAB „Akelira“ 47 000 Eur skolos ir BUAB „Maxturas“ 36 050 Eur skolos (2 t., b. l. 7). Apeliantė nurodė, kad dviem bendrovės skolininkėms BUAB ,,Maxturas“ ir BUAB „Dizaino studija“ yra iškeltos bankroto bylos, tačiau šios bendrovės turi daug nekilnojamojo turto, kurį pardavus, skolos bendrovei taip pat galės būti padengtos.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų dėl realios galimybės atgauti bendrovės debitorių skolas, todėl debitorių skolos neturėtų būti įskaitomos į realią bendrovės turto vertę. Tai yra, byloje nėra atsakovės pateiktų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kada yra atsiradusios minėtos debitorių skolos, kokių veiksmų atsakovė ėmėsi skoloms, kurių sumokėjimo terminai yra suėję, išieškoti, taip pat nepateikta duomenų apie realias galimybes išsiieškoti skolas iš debitorių, juolab, kad tiek kreditorei, tiek skolininkėms vadovavo tas pats asmuo – G. L. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės pateikti tam tikrų skolininkių BUAB „Dizaino studija“ ir BUAB „Maxturas“ nekilnojamojo turto objektų 2023 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. atlikti vertinimai jų įkeitimo tikslais nagrinėjamu atveju nepatvirtina, kad atsakovė gali susigrąžinti deklaruojamas skolas. Be to, nenustatyta, kad atsakovė būtų kreipusi į teismą dėl skolos išieškojimo iš savo įvardijamų debitorių, taip pat nenustatyta, kad apeliantė buvo teikusi prašymus įtraukti ją kreditore bankrutuojančių debitorių bankroto bylose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentai dėl galimybių realiai išieškoti debitorines skolas laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.

40. Taigi, į bendrą turto masę neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų, bendrovės įsipareigojimai (161 183 Eur) ženkliai viršija turimo turto vertę (207 187 Eur – 98 670 Eur = 108 517 Eur). Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad bendrovės pardavimo pajamos sudarė 390 397 Eur, bendrovė turėjo pelno (38 778 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors bendrovė generavo pelną ir turėjo pardavimų, tačiau bendrovės turtas nebuvo pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.

41. Kiti byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad bendrovės dabartinė finansinė padėtis, lyginant su 2022 m. laikotarpiu, būtų ženkliai pasikeitusi – bendrovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, bendrovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonės: Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz Sprinter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), MAN TGE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Be to, transporto priemonės Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz Sprinter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MAN TGE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. sausio 2 d. areštuotos (1 t., b. l. 1; CBP-1271).

42. Antra, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių), matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovė yra skolinga ne tik ieškovei, bet ir kitiems kreditoriams: VMI, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (512,66 Eur), Užimtumo tarnybai (111 629,14 Eur), E. M. (69,30 Eur), G. Š. (48,12 Eur), R. G. (198,04 Eur), Š. A. (Š. A.) (25,42 Eur), T. K. (2 879,28 Eur), A. M. (A. M.) (3 900 Eur), A. M. (1 400 Eur) (2 t., b. l. 7).

43. Be to, Antstolių informacinės sistemos registro 2024 m. lapkričio 27 d. duomenimis, bendrovės atžvilgiu yra vykdomos 10 vykdomųjų bylų: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 512,66 Eur skolos išieškojimo AB „Lietuvos draudimas“ naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 80 Eur skolos išieškojimo VMI ir asociacijos Lietuvos antstolių rūmai naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 305,46 Eur skolos išieškojimo VMI naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 900 Eur skolos išieškojimo A. M. naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 879,28 Eur skolos išieškojimo T. K.naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 557,60 Eur skolos išieškojimo VMI naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 921,26 Eur skolos išieškojimo VMI naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 346,21 Eur skolos išieškojimo VMI naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 400 Eur skolos išieškojimo A. M. naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4 424,96 Eur skolos išieškojimo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai (1 t., b. l. 6–20). Byloje nenustatyta, kad antstolių taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai bendrovei iš esmės būtų rezultatyvūs ir veiksmingi.

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad bendrovė yra susidūrusi tik su laikinais finansiniais sunkumais. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės finansinė padėtis jau 2022 m. nebuvo gera. Minėta, kad bendrovės įsipareigojimai 2022 m. (179 843 Eur) viršijo turimo turto (163 239 Eur) vertę. Be to, iš ieškovės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo matyti, kad bendrovė su ieškove neatsiskaito nuo 2023 m. birželio mėn., o paskutinį kartą piniginės lėšos (17,53 Eur) iš atsakovės priverstine tvarka per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS) nurašytos 2023 m. gruodžio 5 d. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti, kad bendrovės banko sąskaitose nėra pakankamai lėšų atsiskaityti su VSDF biudžetu. Be to, kaip matyti tiek iš byloje esančių, tiek iš viešai prieinamų VSDFV bei VMI informacinės sistemos duomenų, bendrovės mokestinis įsiskolinimas valstybei sistemingai didėja. Bendrovės skola VSDFV biudžetui 2024 m. lapkričio 14 d. siekė 6 578,28 Eur (1 t., b. l. 1; CBP-1271), 2025 m. sausio 16 d. – 6 707,28 Eur, 2025 m. vasario 26 d. – 6 779,73 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis; https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). Bendrovės skola VMI 2025 m. sausio 15 d. sudarė 34 740,08 Eur, 2025 m. vasario 7 d. – 36 131,87 Eur, 2025 m. vasario 26 d. – 36 326,99 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis; https://www.vmi.lt/evmi/en/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka).

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų padengusi skolą ieškovei ar iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumas nėra pagrindo teigti, kad toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas. Priešingai, minėtos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams jau kurį laiką ir bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai.

46. Trečia, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Jau nurodyta, kad šiuo atveju apeliantė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją (CPK 12, 178 straipsniai).

47. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

48. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė 2024 m. gruodžio 1 d. Transporto paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „VV statyba & Co” (2 t., b. l. 15–16), tačiau byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad konkretūs užsakymai pagal minėtą sutartį yra vykdomi, o atsakovė už tai gauna pajamas. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teikė duomenis apie bendrovėje dirbančius asmenis, tačiau šie duomenys neaktualūs, nes VSDFV informacinės sistemos 2025 m. vasario 26 d. duomenimis bendrovė darbuotojų neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis; https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). Taigi, atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, kaip realiai ji ketina įgyvendinti 2024 m. gruodžio 1 d. Transporto paslaugų sutartį, kai neturi darbuotojų, taip pat, kai jos visoms nuosavybės teise registruotoms transporto priemonėms yra taikomas draudimas dalyvauti viešajame eisme. Nesant objektyvių duomenų, kad bendrovė šiuo metu vykdo veiklą, gauna pajamas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės.

49. Pažymėtina, kad tiek tinkamas mokestinių prievolių vykdymas, tiek darbuotojų skaičiaus mažėjimas, pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo. Aplinkybė, kad bendrovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, darbuotojų bendrovėje nebeliko, patvirtina bendrovės vykdomos veiklos sustojimą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (CPK 178 straipsnis).

50. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė UAB „Moveda“ 2025 m. sausio 3 d. Patvirtinimą dėl laidavimo, kuriuo UAB „Moveda“ sutiko laiduoti ieškovui už bendrovės įsipareigojimus (2 t., b. l. 8). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks UAB „Moveda“ sutikimas nepagrindžia bendrovės gyvybingumo. Priešingai, nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės veiklos perspektyvų ir tolimesnių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

51. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti patikimą išvadą, kad ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Šiuo atveju, nėra jokių abejonių, kad atsakovės sunkumus, kurie tęsiasi jau kurį laiką, galima laikyti pastoviais finansiniais sunkumais ir nėra jokių požymių, jog šiuo metu atsakovės finansinė situacija kaip nors gerėtų. Atsakovės nagrinėjamoje byloje dėstoma pozicija apie veiklos perspektyvas ir bendrovės gyvybingumą yra grindžiama išimtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir bendrovės gyvybingumo nebuvimą. Atsakovė į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų teigti priešingai ar leistų daryti kitokias išvadas dėl jos gyvybingumo. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių galimą veiklos tęstinumą, o pateikta sutartis tolimesnių veiklos perspektyvų visiškai neįrodo.

52. Taigi, apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo kitaip vertinti šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

53. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra tikrinamas skundžiamos nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla, teisėtumas ir pagrįstumas, ir šios nutarties priėmimas neužkerta kelio apeliantei, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir laikantis JANĮ nustatytos tvarkos, bankroto proceso metu siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

54. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

55. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.