Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas Š. D., antstolė D. P. ir skolininko sutuoktinė Z. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta paskelbus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė D. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą vykdomąjį dokumentą - (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 102 580,72 Eur skolos išieškojimo iš skolininko Š. D. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Vykdymo procesą reglamentuojančios įstatymo normos nustato, kad išieškojimas iš fizinio asmens nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Antstolė D. P. vykdymo proceso metu nustatė, kad skolininkas Š. D. ir Z. D. yra sudarę santuoką. Antstolė 2022 m. vasario 23 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo transporto priemonės JEEP Commander, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 20 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo 0,0886 ha žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0.5164 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pagalbininį pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); dalis kiemo statinių – kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); negyvenamąsiąs patalpas – garažą (boksą), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 18 d. turto arešto aktu Nr.(duomenys neskelbtini) areštavo vertybinius popierius - (duomenys neskelbtini), UAB, į. k. (duomenys neskelbtini), 2500 vnt., paprastąsiąs vardines akcijas ir 2024 m. sausio 29 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo Z. D. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas. Byloje taip nustatyta, kad antstolė 2024 m. sausio 29 d. patvarkymu Nr(duomenys neskelbtini) pasiūlė skolininkui Š. D. ir jo sutuoktinei Z. D. per nustatytą terminą pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka; patvarkymas buvo išsiųstas skolininkui ir jo sutuoktinei nurodytais elektroniais pašto adresais, tačiau nurodyti asmenys per nustatytą terminą sutikimo dėl turto pasidalijimo nepateikė. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, gavusi antstolės 2024 m. vasario 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą pasiūlymą dėl turto dalies nustatymo, su tokiu prašymu kreipėsi į teismą.

Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog suinteresuoti asmenys 2024 m. balandžio 25 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė, kad turtas, gautas po povedybinės sutarties sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninę nuosavybė. Šiuo atveju teismas pažymi, jog minėta povedybinė sutartis nekeičia sutuoktinio turto, įskaitant piniginių lėšų, gautų iki povedybinės sutarties sudarymo, teisinio režimo ir šiam turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu, konstatuotina, kad sutuoktinių turtas bei pajamos iki povedybinės sutarties sudarymo, priklauso abiem sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tik nuo vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, keičiamas turto teisinis režimas pagal vedybų sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1225-450/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1667-160/2013).

Atkreiptinas dėmesys, jog neturi būti nustatoma konkreti skolininkui ir jo sutuoktinei priklausanti lėšų suma, nes pagal CPK 667 straipsnį nustatoma bendroje nuosavybėje su kitais bendraturčiais esanti skolininko dalis. Taikant nurodytą įstatymo nuostatą bendrąja nuosavybe esantis turtas nedalinamas, t. y. jis ir toliau lieka bendroje jungtinėje nuosavybėje, bet į nustatytą dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Dėl to tokio pobūdžio bylose įprastai, nesant pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, yra nustatoma, kad skolininkui priklauso ½ jo sutuoktinės banko sąskaitose turimų lėšų ir kitų pajamų, gautų nuo santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-55-912/2020; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1181-642/2019; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-2938-400/2020).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Paminėtina, kad pagal CPK 667 straipsnyje paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad Š. D. ir Z. D. santuoka būtų nutraukta, byloje nėra duomenų ir apie sutuoktinių turto padalijimo iki povedybinės sutarties sudarymo. Kaip jau buvo minėta, turtas, įgytas iki povedybinės sutarties sudarymo, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe; tuo tarpu teismui nėra pateikta duomenų, kad suinteresuoti asmenys yra nusistatę kitokį turto, kurio dalys buvo nustatinėjamos, teisinį režimą (CPK 178 str.), taip pat nenustatyti ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kuriuos bendroji junginė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Atsižvelgiant į tai, taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Tačiau teismas, pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-220/2007).

Nagrinėjamu atveju, suinteresuotas asmuo Š. D. nurodė, kad sutuoktinės areštuotose banko sąskaitose yra sukaupta jos senatvės pensija, todėl vertintina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas netenkinti pareiškėjos prašymo detalizuoti šį konkretų turtą. Suinteresuotas asmuo Z. D. atsiliepime nurodė, kad jos areštuotose banko sąskaitose yra laikomos paveldėjimo būdu gautos lėšos ir už jas priskaičiuotos palūkanos, sūnaus G. D. motinai skirti kasmėnesiniai mokėjimai, kurie yra skirti motinos pragyvenimui bei suinteresuoto asmens Z. D. gaunama pensija. Taigi nagrinėjamu atveju, suinteresuoti asmenys jų nurodytų aplinkybių pagrindu mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis)

Išanalizavęs ir įvertinęs suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, jų pobūdį, teismas sprendžia, jog tokios aplinkybės per se nesudaro įstatymo nustatyto pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Pabrėžtina, jog taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Pažymėtina, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą piniginės lėšos, gautos iki povedybinės sutarties sudarymo, nepriklausomai, kurio iš sutuoktinio vardu atidarytoje sąskaitoje buvo gautos/kaupiamos, yra sutuoktinių bendras turtas, kuriame skolininko dalis nustatytina taikant prezumpciją, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Taip pat pažymėtina, kad nors suinteresuotas asmuo Z. D. nurodė, kad areštuotose banko sąskaitose yra laikomos paveldėjimo būdu gautos lėšos, tačiau suinteresuotas asmuo neišsaugojo paveldėjimo teisės liudijimų. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, teismas turi teisę atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į nurodytą teisinį reglamentavimą, bei taip pat į pareiškėjos interesų tinkamą užtikrinimą, teismui nenustačius aplinkybių, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas pareiškimą tenkina iš dalies, nustatant, kad suinteresuotam asmeniui Š. D. priklauso ½ dalis kelių transporto priemonės JEEP Commander, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis 0,0886 ha žemės sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 0.5164 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis gyvenamojo pastato – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; ½ dalis pagalbinio pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis pagalbinio pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis kiemo statinių – kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalis negyvenamųjų patalpų – garažo (boksas), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis vertybinių popierių - (duomenys neskelbtini), UAB, į. k. (duomenys neskelbtini), 2500 vnt., paprastųjų vardinių akcijų; ½ dalis jo sutuoktinės banko sąskaitose, areštuotose vykdomojoje byloje, esančių piniginių lėšų, įgytų iki povedybinės sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui Š. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso:

1) ½ dalis kelių transporto priemonės JEEP Commander, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

2) ½ dalis 0,0886 ha žemės sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3) ½ dalis 0.5164 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

4) ½ dalis gyvenamojo pastato – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

5) ½ dalis pagalbinio pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

6) ½ dalis pagalbinio pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

7) ½ dalis kiemo statinių – kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

8) ½ dalis negyvenamųjų patalpų – garažo (boksas), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

9) ½ dalis vertybinių popierių - (duomenys neskelbtini), UAB, į. k. (duomenys neskelbtini), 2500 vnt., paprastųjų vardinių akcijų

10) ½ esančių lėšų, gautų iki (duomenys neskelbtini) (povedybinės sutarties sudarymo) sutuoktinės Z. D. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.