Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo AAS “BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui V. M., (dalyvaujant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo būdu , naudojant ZOOM programą),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), našlys, aukštojo išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini)- direktorius, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis-civilinis ieškovas V. C. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad eismo įvykio metu apgadintą automobilį Nissan X-Trail", 2006 m. gamybos, buvo įsigijęs maždaug prieš 9 mėnesius iki eismo įvykio, už jį mokėjo 4250 eurų, pirkimo dokumentų neturi, mokėjo grynais pinigais. Po įsigijimo tvarkė važiuoklę, pakeitė pagrindinę variklio grandinę, Keitė priekines šakes, įvores, diskų stabdžius, galinius du amortizatorius, du „tempėjus“. Remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi. Už automobilio remontą sumokėjo apie 1000 eurų. Papildomų pagerinimų nebuvo įdėta. Automobilis buvo tvarkingas, su galiojančia technine pažiūra. Eismo įvykio metu automobilis buvo apgadintas nepataisomai. Draudimo bendrovė surado pirkėją, automobilis iš jo buvo nupirktas už 506 eurus ir dar išmokėta 2244 eurų draudimo išmoka. Mano, kad draudimo bendrovė nustatytas ir atlygintas turtinės žalos dydis per mažas. Prašo priteisti dar 750 eurų turtinei žalai dėl automobilio atlyginti. Tokią suma paskaičiavo įvertinęs turėtas remonto išlaidas, o taip pat automobilio rinkos vertę, kurią nustatė pagal viešuose automobilių pardavimo portaluose buvusius skelbimus apie parduodamus tokius kaip jo automobilius ir ši vertė pagal jo paskaičiavimus įvykio eismo įvykio dieną buvo 3500 eurų. Eismo įvykio metu automobilio rida buvo 218-220 tūkstančių kilometrų.

Taip pat prašo priteisti dar 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kadangi jam išmokėta 4500 eurų suma per maža pagal patirtus sužalojimus, gydymą ir pasekmes. Eismo įvykio metu patyrė dešinės kojos lūžį prie kelio sąnario, taip pat buvo lūžęs šonkaulis. Buvo atlikta dešinio kelio operacija, įdėtas metalo implantas, kurį reikės šalinti atliekant dar vieną operaciją, likęs kojoje apie 17-18 centimetrų randas. Po gydymosi stacionare koja langetėje buvo iki rugsėjo mėnesio, vaikščiojo su ramentais vaikščiojau iki lapkričio mėnesio. Šiuo metu vaikštant skauda koją, šlubuoja, negali nieko sunkiai kelti, nes jaučia skausmą ir nėra jėgos kojoje. Įvykio metu nedirbo, Dalyvumo lygis nėra nustatytas Be kojos dar buvo lūžęs šonkaulis, raktikaulio srityje dar ir dabar jaučia skausmą, po įvykio buvo likę kraujosruvos ir guzas toje srityje, buvo sunku gulint pasiversti, atsisėsti. Skausmą dėl šonkaulių lūžio pajuto gal po poros dienų, galvojo, kad taip skauda nuo saugos diržo. Skausmas vis didėjo, ir gal tik po mėnesio pateko pas gydytoją. Buvo atlikta rentgenograma, tačiau tada lūžio nenustatė. Tik prajus dar ilgesniam laikui kitas gydytojas nustatė, kad buvo lūžęs šonkaulis. Be to, prašo priteisti 400 eurų advokato išlaidoms apmokėti.

Civilinio atsakovo atstovas V. M. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad turtinę žalą dėl automobilio sugadinimo draudimo bendrovė paskaičiavo pagal vertinimo metodiką rinkos verte, kuri buvo iš karto po žalos užregistravimo, birželio mėnesio 11 dieną ir tai dienai rinkos vertė ir buvo 2244 eurai. Vertinama pagal tokios pačios transporto priemonės pagaminimo metus, ridą, komplektaciją atitinkančio automobilio rinkos kainą esančiuose automobilių pardavimo skelbimuose. Galimai tuo metu skelbimuose buvo tik tie trys automobiliai pagal sugadinto automobilio pagaminimo laiką, modelį, pavarų dėžės tipą ir kt. , koks buvo nukentėjusiojo. Su tokiu įvertinimu civilinis ieškovas sutiko. Tik po trijų mėnesių, remdamasis 2025 m. rugsėjo 23 d. skelbimais, jau paskaičiavo didesnę rinkos vertę. Civilinis ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų už kiek transporto priemonė buvo įsigyta,. Jo nurodyti pagerinimai yra elementarūs transporto priemonės priežiūros veiksmai. Eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas . Draudimo bendrovė neturtinę žalą dėl to paskaičiavo pagal Finansų ministro patvirtintas žalos skaičiavimo taisykles, pagal draudimo įstatymo nuostatas, pagal esančius įrodymus kiek asmuo laiko gydėsi, kokie buvo patirti sužalojimai . Nukentėjusiajam buvo išmokėta 4500 eurų, tai atitinka padarytą žalą ir praktiką. Po šios išmokos pateikta papildoma pretenzija, kad eismo įvykio metui buvo lūžę šonkauliai, tačiau gydymo po eismo įvykio metu toks sužalojimas nebuvo nustatyta, to nenustatė ir medicinos ekspertas. Tai, kad yra padaryta papildoma neturtinė žala, duomenų nėra , todėl nėra pagrindo neturtinės žalos didinti. Taip pat nėra duomenų apie būsimas operacijas dėl padarinių šalinimo. Bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš kaltinamojo. Dėl bylinėjimosi išlaidų, tai civilinis ieškovas nurodo, kad jų prašo iš kaltinamojo, tai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kaltinamojo. Prašome civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, žala kuri buvo padaryta dėl šio eismo įvykio yra pilnai atlyginta.

Iš AAS "BTA Insurance Company" filialo Lietuvoje pateiktų duomenų matyti, kad draudimo bendrovė atlygino Teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo V. C. suteiktą gydymą, išmokėta 2596,62 draudimo išmoka, bei V. C. išmokėta 2284 eurų dydžio išmoka už automobilį. Neturtinė žala ir gydymosi išlaidos nėra atlygintos, kadangi nukentėjusysis nėra pateikęs visų reikiamų dokumentų (I t., 179).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. R. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS "BTA Insurance Company" filialo Lietuvoje. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tokiu būdu šioje byloje civiliniam ieškovui padarytą žalą pirmiausiai privalo atlyginti draudikas- draudimo bendrovė AAS "BTA Insurance Company" filialas Lietuvoje ir tik nepakankant draudimo atlyginimo spręstinas kaltinamojo civilinės atsakomybės klausimas. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą), taigi, šiuo atveju galima draudimo išmoka visiškai pakankama nukentėjusiųjų prašomai neturtinei žalai atlyginti.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl nukentėjusysis turi teisę tokį ieškinį pateikti. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2d.).

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

Šiuo atveju iš medicininių dokumentų visumos neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: dešinio blauzdikaulio intrasąnarinis lūžimas, nubrozdinimai abiejų kelių srityse, kraujosruva kairio peties ir dešinio kelio srityse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis paaiškino, kad po eismo įvykio jam buvo nustatytas ir šonkaulio lūžimas, dėl ko jis patyrė skausmus ir nepatogumus, tačiau kaip matyti iš pateiktų medicininių duomenų ir teismo medicinos specialisto išvados, atliktos 2024-05-21 ir 2024-07-9 rentgenogramos tokio sužalojimo nepatvirtina, šis sužalojimas nerimtas domėn nustatant sveikatos sutrikdymo mąstą, todėl ir sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat šis sužalojimas nevertinamas. Teismui nekyla jokių abejonių, kad eismo įvykio metu ir po jo atsiradusių sužalojimų gydymo metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumų. Tačiau, įvertinus nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų pobūdį, taikytą gydymą, taip pat ir operacinį, tai, jog kaulų lūžiai sugiję, liekamuosius reiškinius – po įvykio dar išlikę skausmai, kas turi įtakos galimybei judėti taip, kaip judėjo iki įvykio, laukia dar viena operacija, tačiau tai tik gydymui skirto implanto pašalinimas, o ne, tarkim sąnario endoprotezavimas, netektas dalyvumo lygis nenustatytas, tai, kad eismo įvykio metu nebuvo sužaloti gyvybiškai svarbūs organai‚ kad nenustatyta, jog buvo ir šonkaulio lūžis eismo įvykio metu, teismas sprendžia, kad jau atlyginta 4500 eurų neturtinė žala atitinka nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Nors teismui nekyla abejonių, kad palyginti netrumpą laiko tarpą dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis negalėjo gyventi pilnavertiško gyvenimo, jautė skausmą bei diskomfortą, jo judėjimas buvo ribotas, tačiau tokios pasekmės paprastai yra būdingos iš esmės kiekvienoje tokio pobūdžio byloje. Pagal teismų praktiką didesnės sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nusikaltimo metu yra sužalojama gyvybiškai svarbūs organai – galva ir joje esantys organai (akys, nosis ir kt.), stuburas bei vidaus organai, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, nukentėjusiajam padaryta didesnė neturtinė žala yra nustatoma tuomet, kai asmeniui yra nustatomas dalinis darbingumo bei dalyvumo lygis, ar dėl sužalojimo išsivystė gretutinės ligos ( Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022). Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad 1000 eurų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 5 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 jau yra išaiškinusi, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas, tačiau nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra pasikeitusi, ji atsispindi ir naujesniuose kasacinio teismo sprendimuose (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Taigi, civiliniame ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti metines 5 procentų dydžio palūkanas tenkintinas.

Nukentėjusysis turi teisę baudžiamojoje byloje naudotis atstovo pagalba Už suteiktą byloje teisinę pagalbą atstovui sumokėta 400 eurų. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala, buvo parengtas civilinis ieškinys, atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Kaip jau teismas sprendė, atstovavimas pasireiškė ieškinio parengimu. Ieškinys tenkintinas iš dalies, dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Esant šioms aplinkybėms mažintinas ir priteistinų išlaidų dydis. Priteitina, atsižvelgiant į darbo apimtį rengiant ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, 300 eurų.

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 1 p ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. R. R. neteistas, turi 2 galiojančias administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaltinamasis dirba,

Be baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, jų visumai, kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

K 40 straipsnis (straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numato galimybę asmenį, padariusį neatsargų nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, priskirtinas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą (teistumas išnykęs), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nors su nukentėjusiuoju po eismo įvykio nebendravo, jo sveikatos būkle nesidomėjo, tačiau kaltinamasis eismo įvykio metu pats patyrė sužalojimus ir ilgą laiką gydėsi. Nukentėjusiojo atsiprašė teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis dirba. Teismas sprendžia, kad taip pat yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis R. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Kaltinamasis turi dvi galiojančias nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs. Kaip matyti iš teismų praktikos (pvz. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-490-397/2021) tokio paties ir dar kelių administracinių nusižengimų, tarp jų ir leistino greičio viršijimas, eismo įvykio sukėlimas ankstesnis padarymas, nesudaro pagrindo manyti, kad asmuo tyčiniais veiksmais siekė pažeisti Kelių eismo taisykles, neparodo jo siekio ignoruoti taisykles bei nepaisyti įstatymų, tokie pažeidimai turėtų būti vertintini kaip asmens neapdairumas, tačiau ne kaip susiformavęs neigiamas požiūris į įstatymus. Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką, teismas sprendžia, kad ir R. R. anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai neturėtų būti vertinami kaip sąmoningas kelių eismo taisyklių ignoravimas. R. R. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dirba, jo asmenybė charakterizuojama teigiamai. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Kaltinamojo R. R. civilinė atsakomybė yra apdrausta privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą), taigi, šiuo atveju galima draudimo išmoka visiškai pakankama nukentėjusiojo prašomai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, apie tai žinojo kaltinamasis ir būtent dėl šios priežasties jis pats žalos neatlygino. Dalį žalos draudimo įmonė atlyginusi. Pats kaltinamasis neturi galimybės ir teisinio pagrindo daryti jokios įtakos draudimo bendrovei dėl atlygintinos žalos dydžio, tai nepriklauso nuo jo veiksmų ir valios. Nukentėjusysis, nesutikdamas su jau išmokėtu žalos atlyginimu, pareiškęs ieškinį civiliams atsakovams draudimo bendrovei AAS “BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ir kaltinamajam. Nors šiuo atveju pats kaltinamasis žalos neatlygino, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog kaltinamajam, apsidraudusiam civilinę atsakomybę, turi būti privaloma nors kažkokia tai pinigine išraiškos dalimi prisidėti prie patirtos žalos atlyginimo. Susiklosčiusios aplinkybės, jog draudiminiais santykiais ir iš jų išplaukiančiomis išmokomis, kuriomis pasidengia ar tai dalinis žalos atlyginimas ar galimai visiškas, neeliminuoja nagrinėjamu atveju BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punkto sąlygos išpildymo, jei kaltininkas visiškai tiesiogiai neprisideda prie jų atlyginimo ( Kauno apygardos teismo 2018-02-21 nutartis byloje Nr.1A-51-485/2018). Taigi šiuo atveju dalinis žalos atlyginimas išmokant draudimo išmoką vertintinas kaip tinkamas žalos atlyginimo sąlygos įgyvendinimas BK 40 str. 2d. 3 p. prasme. Be to teismas sprendė, kad žalai atlyginti pilnai pakanka draudimo išmokos, neatlyginta žalos dalis priteistina tik iš draudimo bendrovės ir pareigą atlyginti likusią neatlygintą žalos dalį pagal CK 6.254 str. 2d. turi draudikas, o ne kaltinamasis, jis nėra atsakingas už draudiko veiksmus sprendžiant dėl žalos atlyginimo.

Byloje yra pateiktas kaltinamojo brolio G. R. prašymas dėl sutikimo būti laiduotoju. Jį apibūdinantys duomenys (neteistas, dirba, charakterizuojama gerai), artimi giminystės ryšiai, o taip pat tarpusavio santykiai, rodo, jog jis vertas teismo pasitikėjimo, galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi, vadovaujantis BK 40 str., R. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas sprendžia, kad jau pats baudžiamasis procesas šioje byloje turės auklėjamąjį poveikį kaltinamajam, bus pakankamas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą- padarytas nusikaltimas dėl neatsargumo, įvertinus laiduotojo asmenines savybes, taikytinas laidavimas be užstato, o laidavimo terminas - 1 metams.

Kaltinamasis BK 281 str. 1 d. numatytą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, tam reikalinga naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. R. padarė neatsargų nusikaltimą, be to, šį nusikaltimą padarė būdamas blaivus, nusikalstama veika padaryta daugiau dėl nerūpestingumo, neatidumo, ypatingai sunkių pasekmių jo nusikalstama veika nesukėlė, baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones- neskirtina

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

R. R. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir perduoti laiduotojo G. R., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. išaiškinti :

-laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

-jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo V. C. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo AAS “BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje civiliniam ieškovui V. C. 229 eurus nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti

Priteisti iš kaltinamojo R. R. nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui 300 (tris šimtus) eurų išlaidoms atstovo pagalbai apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 kompaktinius diskus, kuriuose yra nukentėjusiojo V.C. sveikatos duomenys, grąžinti nukentėjusiajam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.