Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-12-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1084-1023/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-04
Bylos Nr.
II-1084-1023/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00940-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Pareiškėjas
Č. K.
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1084-1023/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00940-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.5.3; 16.9.8; 21.9.9; 21.10.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui Č. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Č. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 4 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas Č. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti 2023 m. spalio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (vairuoti transporto priemonę) 9 mėnesiams.

2. Pateiktame skunde nurodoma, jog su padarytu nusižengimu sutinka, gailisi ir savo kaltės neneigia. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Transporto priemonės vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas norint nuvykti į darbą ir grįžti namo, kadangi dirba UAB „. (duomenys neskelbtini)“ įmonėje surinkėju, kuri randasi . (duomenys neskelbtini) ir planuoja keltis į naują pastatą, kuris randasi . (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad gyvena . (duomenys neskelbtini) ir į darbą vyksta savo asmeniniu automobiliu, kadangi kitu transportu nėra galimybės atvykti į darbą nustatytu laiku. Netekęs specialiosios teisės vairuoti – vairuotojo pažymėjimo, neteks galimybės laiku atvykti į darbą ir vykdyti įsipareigojimus. Dėl šios priežasties pareiškėjas gali netekti darbo ir pajamų. Neturėdamas pajamų negalės vykdyti įsipareigojimų bankui. Nurodoma, kad pareiškėjas yra onkologinis ligonis ir du kartus per metus atlieka tyrimus. Neturint teisės vairuoti automobilį bus sunku nuvykti atlikti tyrimų, kurie būna ne vienoje ligoninėje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, nurodė, kad jo tėvų sveikata yra silpna, todėl automobilis jam būtinas, nes be jo jis negalės vykti į darbą, nuvažiuoti pas tėvus, jais pasirūpinti, be to, jis pats onkologinis ligonis ir jam reikalingas automobilis vykti į atliekamus tyrimus. Nurodo, kad nežinojo, kad po specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2020 m. lapkričio 4 d. 1 mėn., jam reikia ne tik sumokėti baudą ir 1 mėn. nevairuoti, bet dar reikia ir pabaigti kursus. Šiuos kursus pabaigė tik po 2023 m. rugsėjo 13 d. įvykio kur jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Č. K. teigia, kad jis buvo nubaustas 2020 m. lapkričio 4 d., tačiau įstatymas dėl kursų įsiteisėjo tik 2020 m. lapkričio 1 d.

Atsiliepimas

4. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Č. K. 2020 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjus nutarimui administracinio nusižengimo byloje ROIK . (duomenys neskelbtini) dėl įvykdyto ANK 416 straipsnio 6 dalies nusižengimo nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pasibaigus nustatytam terminui asmuo neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reglamentuotų sąlygų (neužbaigė papildomų vairuotojų mokymo) ir jam teisė vairuoti transporto priemones nebuvo sugrąžinta. 2023 m. rugsėjo 13 d. Č. K. dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte imperatyviai nurodoma, kad „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.“ Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje nustatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo pagrindai ir sąlygos. Įstatymo 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.“ Savo skunde Č. K. nepateikė jokių išimtiniu aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

5. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepime prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl kliūčių nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

6. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Institucijos 2023 m. spalio 4 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. . (duomenys neskelbtini) (ROIK . (duomenys neskelbtini)), Č. K. paskirta 375 eurų bauda ir specialios teisės atėmimas 9 mėnesių terminui už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punktą, t. y. už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 13 d. 16 val. 40 min. . (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

9. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, t. y. įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

10. Nagrinėjamu atveju tiek iš atsiliepimo, tiek iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek iš Administracinių nusižengimų išrašo byloje nustatyta, kad Č. K. atžvilgiu 2020 m. spalio 15 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK . (duomenys neskelbtini) dėl įvykdyto ANK 416 straipsnio 6 dalies nusižengimo, už kurį skirta 500 Eur bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė - nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 31 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir 416 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2020 m. lapkričio 27 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti ir taip pat viršijo leistiną greitį. Šioje byloje skundžiamu 2023 m. spalio 4 d. nutarimu pareiškėjas taip pat nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 19 d. pabaigė papildomą vairuotojų mokymą, tačiau byloje nenustatyta, kad VĮ „Regitra“ sprendimu jam būtų sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas ginčydamas priimtą šioje byloje nutarimą iš esmės tai grindžia tuo, kad jis nežinojo, kad reikia pabaigti papildomus mokymus, o įstatymas dėl šių mokymų reikalingumo įsigaliojo tik kelios dienos prieš jam taikant 1 mėnesio specialiosios teisės atėmimą.

11. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010). Pagal ANK 686 straipsnio 4 dalį, pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas reglamentuotas aukščiau minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje, kurio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo III skyriaus 9 punktas nurodo, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti. Šio aprašo 10 punktas nustato, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto aprašo 13 punktas nustato, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Šios teises normos suponuoja išvadą, kad teisė vairuoti transporto priemones pasibaigus teisės atėmimo terminui automatiškai nėra grąžinama, asmuo turi įvykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio nustatytas sąlygas ir dėl teisės grąžinimo kreiptis į VĮ „Regitra“. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas visais atvejais siejamas su juridiniu aktu – VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-316-954/2023).

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte imperatyviai nurodoma, kad „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad pareigą rūpintis kelių eismo taisyklių laikymosi suponuoja ir paties pareiškėjo kaip eismo dalyvio pareigos, nes jis, disponuodamas vairuotojo pažymėjimu privalo žinoti ir pasekmes, už kelių eismo taisyklių ir kitų su transporto priemonių vairavimu susijusių įstatymų nesilaikymą (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-7-350/2018).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas akcentuoja, jog jis nežinojo, jog netekus teisės vairuoti, jis turėjo pabaigti papildomus vairuotojų kursus, jam nesakė pareigūnai, kad reiks pabaigti papildomus mokymus, tačiau vien ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė nei pati savaime, nei kartu su kitomis aplinkybėmis, nes įstatymų (kitų teisės aktų) nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis, ANK 2 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vertinant pagal vidutiniškai išsilavinusio, protingo ir apdairaus asmens (lot. bonus pater familias) standartą, turėdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kaip vairuotojas turėjo žinoti administracinio nusižengimo pasėkoje atimtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką, numatytą aukščiau nurodytuose teisės aktuose, o ne tikėtis, kad teisė vairuoti jam sugrįžta praėjus teisių atėmimo terminui.

14. Be to, tai, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo žinoti teisės vairuoti susigrąžinimo tvarką patvirtina ir tai, kad pareiškėjas po 2020 m. spalio 15 d. nutarimu taikyto specialiosios teisės atėmimo, 2021 m. kovo 31 d. nutarimu buvo baustas už tapatų, kaip ir skundžiamu nutarimu, administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, t. y. už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta. Pažymėtina, kad šiuo 2021 m. kovo 31 d. nutarimu paskirtą baudą pareiškėjas yra sumokėjęs, kas rodo, kad asmuo žinojo, jog yra nubaustas už vairavimą neturint tokios teisės, su tuo sutiko neginčydamas priimto nutarimo, sumokėdamas baudą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas po minėto 2021 m. kovo 31 d. nutarimo ir juo skirtos nuobaudos įvykdymo netrukus, 2021 m. balandžio 22 d., vėlei vairavo neturėdamas teisės vairuoti, tačiau suėjus senaties terminui teisena pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir 416 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta. Taigi, pareiškėjas nuo 2021 m. vasario 17 d., kuomet buvo surašytas protokolas už tai, kad vairavo neturėdamas teisių, o vėliausiai nuo 2021 m. kovo 31 d., kuomet buvo priimtas nutarimas ir juo skirta bauda pareiškėjo 2021 m. balandžio 9 d. buvo sumokėta, turėjo suprasti ir žinoti, jog negali vairuoti neturėdamas/neįgijęs teisės vairuoti ir turėjo jau bent tada aktyviai domėtis specialiosios teisės grąžinimo tvarka, baigiant papildomus kursus, kreipiantis į VĮ „Regitra“ dėl teisės grąžinimo. Tačiau, pareiškėjas nepaisydamas to, kad jau buvo nubaustas nutarimu už vairavimą neturint teisės, jis 2023 m. rugsėjo 13 d. vairavo neturėdamas teisės, nes kaip patvirtina bylos medžiaga papildomus vairuotojų privalomus kursus pareiškėjas baigė tik 2023 m. rugsėjo 19 d. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes nebuvo pabaigęs privalomų vairuotojų mokymų, nebuvo pateikęs prašymo VĮ Regitra ir nebuvo gavęs iš VĮ Regitra sprendimo grąžinti teisę vairuoti, kaip tai numato šios nutarties 11 dalyje nurodytos imperatyvios teisės normos.

15. Pažymėtina, kad kiekviename ne teismo tvarka priimtame nutarime, net ir tuo atveju, kai specialiosios teisės atėmimas pažeidėjui neskiriamas, yra šabloniškai nurodoma, jog „Pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, ji grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją“. Taigi, net jei policijos pareigūnai jo nebūtų informavę kokiu tai papildomu pareiškėjo pageidautinu būdu, jis privalėjo kliautis ne jų paaiškinimais, o oficialiu procesiniu dokumentu – nutarimu bei jame nurodyta oficialia informacija. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės pareiškėjas buvo nubaustas ne vieną kartą: du kartus priimti nutarimai už tapatų nusižengimą vairuojant be teisių, dar vieną kartą esant tapačiam nusižengimui teisena nutraukta suėjus senaties terminui, vis tai rodo atsainų pažeidėjo požiūrį į jo įgytos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, naudojimą.

16. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytas argumentas, kad jis nubaustas specialiosios teisės atėmimu 2020 m. lapkričio 4 d., o pats įstatymas dėl papildomų kursų įsigaliojęs buvo tik prieš keletą dienų – 2020 m. lapkričio 1 d., dėl ko jis nežinojo apie mokymus. Visų pirma, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis dėl vairuotojų papildomų mokymų įsigaliojo jau nuo 2008 m. liepos 1 d. Be to, pareiškėjas klaidinančiai nurodo, jog jis nubaustas 2020 m. lapkričio 4 d., kadangi kaip aukščiau nustatyta, pareiškėjo atžvilgiu taikyta administracinio poveikio priemonė – 1 mėnesio termino specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir bauda buvo 2020 m. spalio 15 d. nutarimu, kurio priėmimo metu akivaizdu minėto įstatymo nuostata dėl privalomų papildomų vairuotojų mokymų jau buvo senai įsigaliojusi.

17. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Č. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismo posėdžio metu bei pačiame skunde pareiškėjas kėlė ir už administracinį nusižengimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašant panaikinti specialiosios teisės atėmimą, akcentuojant specialiosios teisės reikalingumą dėl asmeninių šeiminių aplinkybių, apeliuojant į tai, kad pareiškėjas rūpinasi savo tėvais, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tam, kad galėtų nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigas, į darbą, nes turi finansinių įsipareigojimų, kurių negalėtų vykdyti neturint pajamų. Taigi, iš esmės pareiškėjas prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, už inkriminuotą nusižengimą pareiškėjui buvo skirta bauda, atitinkanti nusižengimo sankcijoje nurodytos baudos vidurkį, bei skirtas vidutinio termino – 9 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

19. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

20. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

21. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

22. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).

23. Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą, asmenybę, tai, kad jis nelaikytinas pavyzdingu vairuotoju, inkriminuotas nusižengimas padarytas pakartotinai, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad tiek surašant protokolą, tiek priimant skundžiamą nutarimą nurodyta, kad pareiškėjas kaltės dėl inkriminuoto ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo nepripažino. Vien to, kad nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskyrus skundžiamu nutarimu pareiškėjui bausmę, vėliau pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje savo kaltės neginčijo, pripažino nusižengimą ir gailėjosi, neužtenka, kad toks pažeidėjo procesinis elgesys būtų pripažintas ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-145-737/2023). Nagrinėjamu atveju tiek surašant protokolą, tiek bylą nagrinėjant Institucijoje pareiškėjas ginčijo savo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo, kritiškai nevertino savo veiksmų, dėl jų nesigailėjo ir tik skunde pareiškėjas, suvokdamas teisinę atsakomybę už padarytą nusižengimą, susipažinęs su skundžiamu nutarimu ir jame nurodytais surinktais įrodymais, kaltę pripažino. Tad, akivaizdu, kad teisme išreikštas gailėjimasis yra sąlygotas ne nuoširdžių ketinimų ir gailėjimosi, o dėl surinktų įrodymų ir siekio sušvelninti savo padėtį, t. y. siekio, kad prisipažinimas būtų pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Aptartų argumentų pagrindu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

25. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, Č. K. yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (6 kartus), nusižengimai susiję su KET pažeidimais, yra priimtas nutarimas dėl identiško ANK pažeidimo, taip pat yra nutraukta teisena suėjus senačiai dėl dar vieno identiško ANK pažeidimo, taigi užfiksuota, kad pareiškėjas tris kartus vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nors pareiškėjas skirtas baudas moka, tačiau jis turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tai rodo, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, besilaikantis KET, nedarantis teisės pažeidimų, pasimokantis iš jau padarytų nusižengimų. Todėl šiuo atveju teismas jo anksčiau padarytus KET pažeidimus negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu vairuotoju (ANK 22 straipsnis). Konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjamas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Dabartinis nusižengimas yra neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė.

26. Teismas tuo pačiu pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2AT-68-507/2015).

27. Skunde nurodytos asmeninio - šeiminio pobūdžio aplinkybės, susijusios su gyvenimo patogumų apribojimu, nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, administracinio poveikio priemonės termino sumažinimą ar jos netaikymą. Šias pareiškėjo svarbiomis laikytinas asmenines, šeimines aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, ši aplinkybė nelaikytina išskirtine ir įvertinus pareiškėją charakterizuojančius duomenis nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas jokių kitų išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti minėtas įstatymo nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatė, nes šios aplinkybės siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove bei jo poreikiais, bet su inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdžiu, pavojingumu, administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Jokių išskirtinių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad asmuo ir prieš tai buvo ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad minėtos pareiškėjo nurodomos asmeninio pobūdžio aplinkybės teisiškai jau buvo įvertintos, individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones bei turėjo įtakos nustatant jų vidutinius dydžius, o ne maksimalius ar artimus maksimaliems, todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti pareiškėjo atsakomybę. Įvertinęs tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju tenkinant pareiškėjo prašymą dėl teisės vairuoti atėmimo panaikinimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Nusižengimą pareiškėjas padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, todėl šios teisės atėmimas terminui, kuris yra vidutinis, įvertinus tai, kad pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra pavyzdingas vairuotojas, nėra nustatyta nei lengvinančių nei sunkinančių atsakomybę aplinkybių, laikytinas adekvačia ir proporcinga padarytų nusižengimų pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

28. Sutiktina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria buitinių nepatogumų, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

29. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas dydį ar jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą trumpinti. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam vidutinio termino straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir administracinio poveikio priemonę, kurias švelninti nėra pagrindo, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

Č. K. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 4 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. . (duomenys neskelbtini) (ROIK: . (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Baumilė