Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-22338-451/2022, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-5177-1107/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

7. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas ne toje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl aklės pašalinimo, todėl pareiškėjos prašymą atsisakė priimti.

9. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, turėjo tik patikrinti jo atitiktį CPK 369 straipsnio bei bendriesiems procesiniams dokumentams nustatytiems reikalavimams, bet negalėjo spręsti dėl prašyme nurodytų aplinkybių.

10. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas, taikomas konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.), kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas, kad galutiniu teismo sprendimu byloje neturi būti abejojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

12. CPK 365 straipsnio 1 dalies teisės norma, kurioje aiškiai įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujintas bylose, kurios užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės, leidžia daryti išvadą, jog atnaujinimas galimas tik dėl tų įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų, kuriais byla buvo išnagrinėta iš esmės. Proceso atnaujinimo, kaip instituto, sukurto siekiant pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus, paskirtis ir taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką. CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pateikė Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-5177-1107/2020 buvo sprendžiama dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo. Šioje byloje Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi skolininkės UAB „Miesto administratorius“ vadovui M. L. paskirta 5 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą dieną suinteresuoto asmens (išieškotojo) M. S., naudai, baudą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendime nurodyto įpareigojimo įvykdymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. 2VP-5177-1107/2020 buvo vertinamas tik įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo klausimas. Tuo tarpu šalių ginčas pagal ieškovo M. S. ieškinį iš esmės buvo išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019, kuriuo atsakovė UAB „Miesto administratorius“ įpareigota savo lėšomis per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai uždėtą aklę vamzdyje, įrengti vandentiekio vamzdį atsakovei UAB „Miesto administratorius“ nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), į viršutinį ieškovo M. S. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

14. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė atsisakymo priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pagrindo, tačiau iš skundžiamos nutarties motyvų yra akivaizdu, jog, kaip jau minėta, teismas, susipažinęs su prašymo turiniu, sprendė, jog prašomoje atnaujinti byloje buvo sprendžiamas tik baudos paskyrimo klausimas, t. y. vertinama ar yra vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tuo tarpu pareiškėja prašymą grindė aplinkybėmis, kurios galimai yra susijusios su pareiškėjos įpareigojimu panaikinti aklę ir įrengti vandentiekio vamzdį. Tik išsprendus klausimą dėl UAB „Miesto administratorius“ įpareigojimo panaikinti aklę ir įrengti vandentiekio vamzdį (t. y. panaikinus ar pakeitus Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019), galima būtų spręsti dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo tikslingumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

15. Apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstus, apeliantės argumentus, jog teismas, konstatavęs, kad prašymas yra pateiktas ne toje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl aklės pašalinimo, iš esmės įvertino paties prašymo atnaujinti procesą byloje pagrįstumą. Skundžiamoje nutartyje teismas nevertino pareiškėjos naujai paaiškėjusiomis nurodytų aplinkybių ir dėl jų teisinės reikšmės proceso atnaujinimui iš esmės nepasisakė.

16. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu nenustatoma kitų apeliacijos pagrindų, teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai nepakankamai išsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).

17. Iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties turinio aišku, kokiais esminiais argumentais remdamasis teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog teismo pozicija apeliantei buvo pakankamai aiški, taigi, koncentruota teismo nurodytų motyvų pateikimo forma nesutrukdė apeliantei pasinaudoti apeliacijos teise. Darytina išvada, jog teismo nutarties negaliojimo pagrindas – motyvų nebuvimas šiuo atveju neegzistuoja.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės proceso atnaujinimą reglamentuojančias normas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

19. Atskirąjį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.