Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2020 m. rugpjūčio 7 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Miesto administratorius“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Mykolo Stalnionio ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miesto administratorius“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno centro būstas“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl proceso atnaujinimo kaip paskutinės teisėtų interesų gynybos priemonės. Nagrinėjamu atveju teismai formaliai vertino proceso atnaujinimo galimybę, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika suformuota taip, jog proceso atnaujinimas yra paskutinė asmens galimybė apginti savo teisėtus interesus ir ši galimybė neturėtų būti vertinama formaliai. Teismas netinkamai taikė CPK 263 straipsnio nuostatą. Po teismų sprendimų įsiteisėjimo, paaiškėjus aplinkybei, jog teismo nustatytos galimai klaidingos aplinkybės ir teismo sprendimo įvykdymas yra neįmanomas, tokioje byloje turi būti atnaujintas procesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų suformuoti teisės taikymo bei aiškinimo taisyklę, jog teismų priimami procesiniai sprendimai turi būti realiai įgyvendinami, o jeigu po jų įsiteisėjimo paaiškėja tokios aplinkybės, kurios sudaro prielaidą manyti, jog teismo sprendimo įgyvendinti nepavyks, toje byloje privalo būti atnaujintas procesas.Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Teismai visiškai nepagrįstai nustatė, kad aplinkybė, jog ant vamzdžio, kurį įpareigotas atstatyti ir pašalinti joje esančią aklę, nėra aklės ar kitų pažeidimų, nėra naujai paaiškėjusi. Netinkamai taikė CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas yra praleidęs trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis); nespręstinas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už atsakovę žyminį mokestį sumokėjusiai K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 113 Eur (vieno šimto trylikos eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. rugpjūčio 4 d. Swedbank banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.