Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3600-920/2020 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019 pagal ieškovo M. S. ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miesto administratorius“, tretieji asmenys – Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno centro būstas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Miesto administratorius“ pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019. Prašyme nurodė, kad atsakovė (pareiškėja) teismo sprendimo įvykdyti neturi objektyvių galimybių, kadangi jokio vandentiekio vamzdžio nėra, juolab atsakovė nėra uždėjusi aklės tame vamzdyje. Po ilgų derybų 2019 m. spalio 8 d. ieškovas leido atsakovei patekti į jo butą ir nustatyti vietą, kurioje tiksliai vietoje iš ieškovo buto į atsakovės butą nueina vamzdis. Šios apžiūros metu dalyvaujant ieškovui, jo atstovui E. (pavardė nenurodyta), atsakovės direktoriui M. L. ir antstoliui Marekui Petrovskiui, pastarasis konstatavo faktines aplinkybes, t. y. buvo nustatyta, kurioje vietoje iš ieškovo buto per atsakovės butą eina vamzdis, kurį neva užaklino M. L. (rastas ne vandentiekio vamzdis, o šiluminis), tačiau šiame vamzdyje jokių pažeidimų ar aklių rasta nebuvo, todėl atsakovė neturėjo objektyvių galimybių įgyvendinti teismo sprendimą – pašalinti aklės (jos nėra) ir įrengti vandentiekio vamzdį, kurį nupjovė (vandentiekio vamzdis apskritai nerastas, o šiluminis vamzdis, kuriuo ieškovas nurodė bėgus vandenį jo bute, yra vientisas ir išoriškai nepažeistas). Be to, viso teisminio proceso metu atsakovė aiškiai nurodė, jog aklės ant į ieškovo butą einančio vandentiekio vamzdžio jis nedėjo.

2. Ieškovas M. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašymas yra nepagrįstas, neįrodytas, pareikštas piktnaudžiaujant teise, todėl atmestinas. Nurodė, kad atsakovės pateiktas faktinių aplinkybių protokolas ne tik, kad nieko neįrodo, bet ir patvirtina atsakovės norą ir ketinimus nevykdyti teismo sprendimo, nes aklę vamzdyje atsakovė įdėjo savo bute, bet ne ieškovo M. S. naudojamame bute, todėl atsakovė ir negali rasti, ko nėra. Iš prašymo turinio akivaizdu, jog atsakovė siekia, kad teismas kitaip vertintų įrodymus byloje, kurie yra įvertinti tiek apylinkės, tiek apygardos teismų. Ir nors atsakovė visomis priemonėmis bandė paneigti šį faktą, tačiau teismai detaliai išnagrinėjo visus atsakovės argumentus, atliko nuoseklų įrodymų tyrimą, ko pasėkoje visi atsakovės argumentai buvo paneigti. Atsakovė prašyme nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir bylą nagrinėjant teisme, todėl tai negali būti laikoma aplinkybe, apie kurią ji sužinojo tik 2019 m. spalio 8 d. Be to, teismo sprendimas buvo priimtas 2019 m. vasario 18 d., apeliacine tvarka byla išnagrinėta 2019 m. birželio 27 d., taigi atsakovė yra praleidusi trijų mėnesių terminą atnaujinti procesą. Kadangi termino paduoti prašymą praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą byloje, todėl prašo teismo pareiškėjos prašymą atmesti ir šiuo pagrindu. Atsakovės prašymo atnaujinti procesą pateikimas, nurodant tuos pačius motyvus kaip ir nagrinėjant bylą, įvertinant tai, kad ieškovas nuo 2014 m. gruodžio iki šiol (2020 m.) gyvena be vandens, yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesu. Tokia situacija negali būti toleruojama ir pateisinama, dėl ko ieškovas prašo teismo paskirti atsakovei 5 000 Eur baudą už akivaizdžiai nepagrįsto prašymo pateikimą teismui, pusę paskirtos baudos įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovo naudai.

3. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad 2018 m. gruodžio 21 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu butą, esantį (duomenys neskelbtini)5, Kaune, pardavė M. S., todėl mano, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo su Kauno miesto savivaldybės, kaip trečiojo asmens teisėmis ir pareigomis, nėra susijęs, dėl ko prašymą dėl proceso atnaujinimo paliko spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjos UAB „Miesto administratorius“ prašymą civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Miesto administratorius“ ieškovo M. S. naudai 500 Eur atstovavimo išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas aplinkybe, jog 2019 m. spalio 8 d. ieškovas leido atsakovei patekti į jo butą ir nustatyti vietą, kurioje tiksliai vietoje iš ieškovo buto į atsakovės butą nueina vamzdis. Tačiau apžiūros metu pareiškėja vamzdyje jokių pažeidimų ar aklių nerado, todėl ir neturėjo objektyvių galimybių įgyvendinti teismo sprendimą – pašalinti aklę (jos nėra) ir įrengti vandentiekio vamzdį, kurį nupjovė. Vis dėlto, teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl aklės nebuvimo negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, nes dėl jos savo sprendimuose yra pasisakęs tiek Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendime, tiek Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad aklės buvimo klausimas yra išsamiai išnagrinėtas teismo proceso metu, todėl patekimas į ieškovo butą ir vamzdžių pamatymas negali būti vertinamas paneigiančiu teismų jau nustatytas aplinkybes dėl galimai pakeistos vamzdžių dislokacijos bei su tuo susijusių atsakovės sunkumų atnaujinant ieškovui vandens tiekimą. Be to, anot teismo, tai negali būti laikoma aplinkybe, apie kurią ji sužinojo tik 2019 m. spalio 8 d., o tai reiškia, kad atsakovė praleido trijų mėnesių terminą atnaujinti procesą.

6. Nepaisant to, kad pareiškėjos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pripažintas nepagrįstu bei pateiktas praleidus terminą tokiam pareiškimui pateikti, teismas atsakovės pareiškimo atnaujinti procesą pateikimo nelaikė piktnaudžiavimu procesu ir netenkino ieškovo prašymo dėl baudos atsakovei skyrimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis, nes kreipėsi su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Nr. 3P-1492/2019 atsisakė kasacinį skundą priimti, 2018 m. rugpjūčio 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. teikė teismui prašymus dėl įrodymų užtikrinimo, taip pat tik 2019 m. spalio 8 d. ieškovas leido atsakovei patekti į jo butą ir nustatyti kurioje tiksliai vietoje iš ieškovo buto į atsakovės butą nueina vamzdis. Šių aplinkybių visuma teismui neleido vienareikšmiškai pripažinti akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu fakto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Miesto administratorius“, atstovaujama advokatės Kristinos Raulinaitienės, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-3600-920/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jeigu teismas manytų, jog trejų mėnesių terminas prašymui dėl termino atnaujinimo yra praleistas, apeliantė jį prašo atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog apeliantės nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, o nagrinėtos teisminių procesų metu. Priešingai, teismai, nagrinėję civilinę bylą Nr. e2-79-375/2019 nustatė visiškai kitokias aplinkybes, todėl nepaisant to, jog apie aklės buvimą ar nebuvimą buvo nagrinėjama byloje, tik bylą išnagrinėjus, 2019 m. spalio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuota, kad tokios aklės, kurią apeliantė yra įpareigota pašalinti, apskritai nėra.

1.2. Apeliantė neturi jokių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, t. y. negali pašalinti aklės, kurios nėra, ir negali įrengti vandentiekio vamzdžio, kurio nepašalino. Tačiau apginti savo pažeistas teises apeliantė nebeturi jokių teisinių instrumentų, juolab, kad jau yra pradėtas vykdymo procesas, o civilinėje byloje Nr. 2VP-5177-1107/2020 yra nagrinėjamas klausimas dėl baudos už sprendimo nevykdymą paskyrimo;

1.3. Teismams nustatant, kad ginčo aklę apeliantės atstovas uždėjo, nebuvo žinoma aplinkybė, jog jos nėra, t. y. ši aplinkybė (aklės nėra) paaiškėjo tik 2019 m. spalio 8 d. Be to, tuo pačiu metu paaiškėjo ir tai, kad ieškovas vandenį gaudavo ne vandentiekio vamzdžiais, o šiluminiais (skiriasi vamzdžio rūšis), tuo tarpu teismas įpareigojo apeliantę ieškovui įrengti vandentiekio vamzdį. Taigi naujos aplinkybės paaiškėjo tik 2019 m. spalio 8 d., kas reiškia, jog terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas. Tačiau, jeigu teismas nustatytų, kad terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo yra praleistas, apeliantė prašo šį terminą atnaujinti esant svarbioms priežastims, kadangi nėra suėjęs penkerių metų naikinamasis terminas.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. S. prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį, o atsakovės UAB „Miesto administratorius“ atskirąjį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 400 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovė, siekdama atnaujinti procesą, teikdama atskirąjį skundą, siekia ne apginti neva pažeistas teises, bet piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, toliau siekdama nevykdyti teismo sprendimo;

2.2. Atsakovė tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir bylą nagrinėjant teisme, kas negali būti proceso atnaujinimo pagrindu;

2.3. Atsakovės kartu su prašymu pateiktas 2019 m. spalio 8 d. faktinių aplinkybių protokolas ne tik nieko neįrodo, bet ir patvirtina atsakovės ketinimus nevykdyti teismo sprendimo, nes aklę vandentiekio vamzdyje 2014 m. gruodžio mėn. savavališkai atsakovė įdėjo savo, o ne M. S. naudojamame bute;

2.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi trejų mėnesių terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

10. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Nustatyta, kad UAB „Miesto administratorius“ siekia proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019, kurioje įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu atsakovė UAB „Miesto administratorius“ įpareigota pašalinti savavališkai uždėtą aklę vamzdyje, įrengti vandentiekio vamzdį atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini)4, Kaune, į viršutinį ieškovo M. S. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini)5, Kaune, savo lėšomis per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėja tvirtina, kad ji negali įvykdyti teismo sprendimo, t. y. negali pašalinti aklės, kurios nėra, ir negali įrengti vandentiekio vamzdžio, kurio nepašalino. Tačiau apginti savo pažeistas teises, anot apeliantės, ji nebeturi jokių teisinių instrumentų, išskyrus galimybę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. Juolab, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė neturėjo objektyvių galimybių (ieškovas neįsileido į savo butą, o teismas atmetė apeliantės prašymą dėl įrodymų užtikrinimo instituto) pateikti įrodymų, jog ji ginčo aklės nėra uždėjusi ir vandentiekio vamzdžio nėra nupjovusi. Anot apeliantės, šios aplinkybės paaiškėjo tik 2019 m. spalio 8 d., kuomet antstolis atliko faktinių aplinkybių konstatavimo veiksmus ieškovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini)5, Kaune. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl aklės nebuvimo negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, nes dėl jos savo sprendimuose yra pasisakę bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai. Apylinkės teismo vertinimu, patekimas į ieškovo butą ir vamzdžių pamatymas negali būti vertinamas paneigiančiu teismų jau nustatytas aplinkybes dėl galimai pakeistos vamzdžių dislokacijos bei su tuo susijusių atsakovės sunkumų atnaujinant ieškovui vandens tiekimą.

12. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas, kurį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kurio pagrindu pareiškėja ir prašo atnaujinti procesą nagrinėjamu atveju, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

13. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas.

14. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aklės buvimo klausimas yra išsamiai išnagrinėtas teismo proceso metu. Susipažinus su civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja viso teisminio proceso metu įrodinėjo, jog jokių aklių ji nėra uždėjusi. Tačiau byloje surinktų įrodymų visuma teismui leido padaryti priešingą išvadą, todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris buvo patikrintas ir apeliacine tvarka, vienareikšmiškai konstatuota, kad atsakovė, užsitikrindama vandens tiekimą į savo butą, pakeitė vandentiekio vamzdžio buvimo vietą, nupjaudama vamzdį į ieškovo butą ir uždėdama aklę. Taigi bylą nagrinėjant iš esmės buvo vertinamos aklės buvimo ir jos įrengimo aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pateiktas 2019 m. spalio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris neva patvirtina, jog aklės, kurią apeliantė yra įpareigota pašalinti, nėra, gali būti vertinamas kaip naujas įrodymas byloje tirtoms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti, bet ne naujai paaiškėjusi aplinkybė – šią aplinkybę atsakovė įrodinėjo viso proceso metu.

16. Kaip minėta šios nutarties 13 punkte, naujai paaiškėjusi aplinkybė, kaip proceso atnaujinimo pagrindas, be kita ko, turi būti pareiškėjui nežinoma bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja teigia, kad tik 2019 m. spalio 8 d. paaiškėjo aplinkybė, jog aklės nėra, visgi, ji viso proceso metu įrodinėjo aplinkybes dėl aklės nebuvimo. Taigi šiuo atveju pareiškėjos nurodyti argumentai dėl aplinkybių naujumo yra ne tik nepagrįsti, bet ir nelogiški – neva ji proceso metu įrodinėjo aplinkybes, kurių pati nežinojo.

17. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Vien šio fakto konstatavimas sudarė pakankamą pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl skundo argumentai dėl prašymo padavimo termino praleidimo, kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, papildomai neanalizuotini.

18. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat teigia, kad ji neturi jokių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, t. y. negali pašalinti aklės, kurios nėra, ir negali įrengti vandentiekio vamzdžio, kurio nepašalino. Tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytos priešingos aplinkybės ir pareiškėja įpareigota pašalinti aklę bei įrengti vandentiekio vamzdį. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje SovtransavtoHolding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02). Taigi atsakovė, net ir įsiteisėjus teismo sprendimui, toliau laikydamasi savo pozicijos, kad ji jokios aklės neuždėjo, ir jokio vamzdžio nepašalino, nenurodydama jokių naujų esminių aplinkybių, iš esmės siekia atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo, kas yra netoleruotina.

19. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pripažinus pareiškėjos atskirąjį skundą nepagrįstu, turi būti sprendžiama dėl ieškovo patirtų išlaidų atlyginimo. Ieškovas M. S. nurodo patyręs 400 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, apmokėti, todėl prašo šias išlaidas priteisti.

21. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas M. S. advokatei Sonatai Žukauskienei už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą 2020 m. vasario 28 d. sumokėjo 400 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, galimas advokato laiko ir darbo sąnaudas, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, bei tai, kad prašoma priteisti suma neviršija nustatytų maksimalių dydžių už tokio procesinio dokumento parengimą, sprendžia, kad ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Miesto administratorius“, kurios juridinio asmens kodas 303102718, ieškovo M. S., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.