- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- T-62-800/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43112-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Nukentėjusysis
- V. T.
- Civilinis ieškovas
- V. K.
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Advokatai
- Vladislovas Milukas, Vladislavas Milukas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.4.6Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 2.1.15Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovei L. A.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteistas,
kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. A. Ž. 2021 m. gruodžio 12 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamo namo kambaryje konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pastūmė nepilnametę V. T., gimusią (duomenys neskelbtini) ir kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius jai į šonus, veidą, dėl ko, nukentėjusioji V. T. nukrito ant grindų, po to, V. T. bandant išeiti iš namo, tyčia sudavė smūgį ranka į veidą, po ko V. T. nukrito ant grindų sudėtų įrankių, taip smurtaudamas ir mušdamas nukentėjusiajai V. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaklo dešinėje, kairiame kelyje, poodinėmis kraujosruvomis kaklo dešinėje, dešinės plaštakos V-ame piršte, kairės alkūnės ir dilbio sumušimais, žaizda dešiniame skruoste.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamasis A. Ž. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai nurodė, jog atsimena tik vieną smūgį, kitų smūgių neatsimena. Gulinčiai tikrai nesudavė. Patvirtina, kad galėjo būti daugiau smūgių. Daugiau smūgių apart to, kai nukrito, tai daugiau nebuvo. Kai ji išėjo iš namų, tai jis buvo lauke ir jai į veidą netrenkė. Atsimena vieną kartą, kai smūgiavo ir ji nukrito ant statybinių medžiagų ir persipjovė veidą. Neatsimena, kad smūgiavo du kartus ir V. T. nukrito. Patvirtina, kad taip galėjo būti. Blogai vertina savo veiksmus. Bandė taikytis su nukentėjusiąja. Šiuo metu nebendrauja. Skambino mamai ir bandė tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau nesusitarė. Konflikto kilimui turėjo įtakos alkoholio vartojimas. Mano, kad jį išvedė iš kantrybės. Savo elgesį vertina blogai, negerai pasielgė, galėjo to nebūti, galėjo susivaldyti. Priklausomybės alkoholiui neturi. Gali valdyti poreikius vartoti alkoholį. Šiuo metu yra dirbantis, dirba slenkančiu grafiku, tenka dirbti ir sekmadieniais. Jam yra žinomas civilinis ieškinys. Dėl 129,87 Eur turtinės žalos sutinka atlyginti. Dėl 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, mano, kad suma šiek tiek per didelė. Jis skambino ir bandė susitarti, tai galėtų atlyginti žalą iki 1 000,00 – 1 500,00Eur. Neturtinę žalą vertina 1 000,00 Eur nes tai yra silpni sužalojimai. Supranta, kad veido sužalojimas gali būti sunkūs, bet nebuvo tokie sunkūs. Veidas buvo sužalotas, kai nugriuvo ant statybinių medžiagų ir persipjovė veidą. Jis nespardė nukentėjusiosios. Parašyta, kad buvo suduoti smūgiai rankomis į šonus. Nesupranta kur perskaitė, kad spardė. Supranta, kad gali būti daroma kosmetinė veido operacija.
3. Iš teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis apie 3 metus draugavo su V. T.. Žino, kad V. T. yra nepilnametė, jai (duomenys neskelbtini). Su V. T. sutarė gerai, nesipyko, ji dažnai likdavo pabūti jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). V. T. lanko mokyklą, pats dirbantis. 2021 m. gruodžio 12 d., dienos metu apie 14 val., susitiko su draugu A. T., E. L.. Visi su jo drauge V. T. nuvažiavo į jo senelio namus, esančius Prienuose, (duomenys neskelbtini). Jis nupirko alaus ir degtinės. Jis, E. L. ir V. T. gėrė alkoholį. A. T. – negėrė. Buvo keturiese. Išgertuvių metu tarp jo ir V. T. kilo žodinis konfliktas, jie susipyko. Dėl ko susipyko nepamena. V. T. buvo neblaivi. Pats taip pat buvo išgėręs. Žodinio konflikto metu namo kambaryje, V. T. išėjo į lauką, jis ją pasivijo ir paprašė sugrįžti. V. T. jo paprašyta sugrįžo į kambarį. Paskui vėl dėl kažko su V. T. pradėjo pyktis. Ji rankos delnu jam sudavė du smūgius į veidą. Dėl V. T. suduotų smūgių jam neskaudėjo, bet jis nesusivaldė ir po jos suduotų smūgių rankos delnu jai sudavė stovinčiai kambaryje vieną smūgį dešine ranka į veidą. Po suduoto smūgio į veidą V. T. nukrito ant grindų, ant kurių buvo sudėtos įvairios statybinės medžiagos ir įrankiai. Ji ant tos krūvos krito ant šono, kurio neprisimena. Po kritimo V. T. pradėjo kraujuoti veidas. Vesta nieko nesakė, ji nebuvo praradusi sąmonės. Jis ją pakėlė nuo grindų ir paguldė kitame kambaryje ant čiužinio. Ant čiužinio ji pagulėjo kokias 3 minutes ir atsikėlusi išėjo be striukės ir telefono. Jai išeinant durų neužstojo, neprisimena ar V. T. sudavė daugiau smūgių, bet to neneigia, gal tiesiog pats neprisimena, nes buvo neblaivus. Pripažįsta V. T. sudavęs smūgius ir ją sužalojęs, labai gailisi. Bandė V. T. atsiprašyti, ji neatleido. Iš V. T. telefono ir striukės nepaėmė, ji tiesiog pati nepasiėmė išbėgdama, ji buvo kraujuotu veidu, neblaivi. Jos išeinančios iš namų nesivijo. V. T. nuėjo į savo namus. Tai pirmas kartas kada smurtavo V. T. atžvilgiu ir dėl to nuoširdžiai gailisi. (t. 1, b. l. 180-183, 188-190, t. 2, b. l. 5-7).
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 273 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbti kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka ir kurių patikimumu abejoti pagrindo nėra ir jie patvirtina kaltinamojo kaltę.
5. Nukentėjusioji nepilnametė V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tai įvyko 2021 m. gruodžio mėnesio sekmadienį, kuri diena buvo nežino. Buvo su A. Ž., kuris ją sumušė, buvo jo draugas A. T. ir jai atrodo, jo brolis. Po to, gal atvažiavo koks draugas su drauge, jai atrodo, kad A. T. sesuo. Buvo A. Ž. senelių namuose. Susirinko apie 17-18 val., buvo sutemę, gėrė alkoholį, ką būtent, neprisimena, bet stiprų alkoholį. Buvo kambaryje, visi gėrė alkoholį. A. Ž. gal (duomenys neskelbtini). Jis žino, kad ji yra nepilnametė. Vartojant alkoholį tarp jos ir A. Ž. kilo konfliktas, nes ji norėjo eiti namo. A. Ž. jos neišleido. Atsimena, kad jai bandant išeiti, A. Ž. užstojo jai duris ir pastūmė ją į šalį. Ji kelis kartus bandė išeiti, bet A. Ž. kumščiais jai sudavė du smūgius į šonus, labiau pataikė į dešinį šoną, po to ranka, jai atrodo plaštaka, jai sudavė vieną smūgį per veidą ir ji nuo jo suduoto smūgio nukrito kambaryje ant žemės bei prarado sąmonę. Po kiek laiko, kai atgavo sąmonę buvo jau kitame kambaryje ir gulėjo ant žemės padėto kažkokio čiužinio. Prie jos nieko nebuvo, buvo viena. Bandė vėl išeiti, t. y. ėjo iš to kambario link išėjimo, jai reikėjo pereiti per tą kambarį, kur buvo A. Ž. su draugais. Kai priėjo prie kambario durų vedančių į koridorių link išėjimo, prie jos priėjo A. Ž., kuris rankos plaštaka jai sudavė smūgį į kairę veido pusę. Dėl A. Ž. suduoto smūgio per veidą ji kažkur krisdama ant grindų trenkėsi į kažkokius statybinius įrankius, kurie buvo sudėti ant grindų. Bandė stotis nuo grindų, tada pamatė kad viskas buvo kraujuota, jos visas veidas buvo kraujuotas, plaukai sulipę krauju, drabužiai kraujuoti. Visi pamatę, kad ji kraujuota pradėjo rėkti ant A. Ž. sakydami, ką jis padarė ir ji tuo metu atsikėlusi išbėgo. Nubėgo iki savo namų. Tėčio nebuvo namuose, ji neturėjo telefono, todėl nubėgo pas kaimynę I. Š.. Kaimynės paprašė paskambinti tėčiui ir ji paskambino. Telefoninio pokalbio metu tėčiui pasakė, kad ją labai sumušė A. Ž.. Gal už 15 min. į namus grįžo tėtis su policija. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir ją išvežė į Prienų ligoninę, po to- į Kauno klinikas. Klinikose jai suteikė medicininę pagalbą ir išleido į namus. Kai A. Ž. mušė, tuo momentu dar nelabai skaudėjo, bet kai nuvyko į ligoninę, jai pradėjo labai stipriai skaudėti galvą, visą žandą, šonus. Vartojo vaistus ir tepaliuką nuo skausmo. Jai atrodo, jos telefonas įvykio metu liko pas A. Ž.. Norėjo pasiimti savo telefoną, bet A. Ž. nedavė, gal kažkur padėjęs buvo. Po šio įvykio su A. Ž. nebendravo. Į mokyklą neina dėl sužalojimų ant jos dešinio skruosto. Policija jai su tėčiu pasirašytinai įteikė užduotį vykti pas teismo medicinos ekspertus. Nenuvyko, kadangi ji buvo pas gydytojus ir turi medicininius išrašus. Jai yra likusi kraujosruva ant kaklo, skaudėjo dešinės rankos pirštą, nubrozdintas kairys kelias, bet iš kur šie sužalojimai atsirado, neprisimena. Nieko daugiau neprisimena, neprisimena gal iš išgąsčio. Aplinkoje orientavosi pakankamai, viską suvokė kas vyko. Su A. Ž. draugavo apie 3 metus, jis jos draugas. Dažnai būdavo pas jį namuose, kartu valgydavo, ji likdavo pas jį miegoti. Jis yra jos vaikinas. Juo pasitikėjo, jis normaliai elgdavosi. Dabar bijo A. Ž.. Alkoholio buvo vartojusi nemažą kiekį, jai atrodo, kad įpūtė 1,40 prom. Jautėsi tvirtai ant kojų. A. Ž. buvo visai girtas. A. Ž. smurtavo jos atžvilgiu ir anksčiau vieną kartą, kada tiksliai- neprisimena. Tada tiesiog ją pastūmė, nestipriai. Tada irgi jis buvo neblaivus (t. 1, b. l. 85 – 88).
6. Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. T., yra jo nepilnametė dukra. 2021 m. gruodžio 12 d. apie 18.00 val. atėjus pas dukrą V. T. į namus, ji buvo išsigandusi, verkė. Paklausė, kas atsitiko. Dukra papasakojo, kad 2021 m. gruodžio 12 d. apie 17.00 val., jai būnant draugo A. Ž. senelių namuose, tikslesnio adreso nežino, įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu rankomis sudavė keletą smūgių jai į veidą ir kitas kūno vietas. Taip pat dukra minėjo, kad A. Ž. mušdamas koja buvo prispaudęs jos kaklą, kad negalėtų ji atsikelti. Dukra pasakė, kad A. Ž. ją mušė dėl piniginės skolos. Jo sugyventinė V. K., kuri gyvena Ispanijoje, yra paskolinusi 500,00 Eur A. Ž.. Iš dukros pasakojimo suprato, kad V. K. A. Ž. jau prašė atiduoti skolintus pinigus. A. Ž., kaip pasakojo dukra, ją mušdamas pasakė, kad verčiau padėtų, tai dabar prašo skolos. Daugiau aplinkybių nežino. Ant dukros dešinio skruosto matėsi sumušimas, bėgo kraujas. Buvo iškviesta med. pagalba. Atvykę medikai jai suteikė pirminę pagalbą. Kartu su dukra greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežti į Prienų ligoninės skubios pagalbos skyrių. Po apžiūros išleisti namo. Jai sutvarkė skruostą, kad nebėgtų kraujas. Prieš atvykstant medikams dukra skundėsi, kad skauda šonus. Iš dukros pasakojimo suprato, kad ji buvo trumpam praradusi sąmonę, nes ji buvo mušama ant grindų, o vėliau atsipeikėjusi gulėjo lovoje. Dukra su A. Ž. draugavo apie tris metus. Jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda, yra draugai. Su dukra V. T. pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko, o kreipėsi dėl V. T. patirtų sužalojimų į VšĮ Prienų ligoninę, Kauno klinikas, kur dukrai suteikė medicininę pagalbą ir išleido į namus. Pats įvykio nematė, su A. Ž. po šio įvykio nebendravo. A. Ž. dukros V. T. neatsiprašė, neatlygino padarytos žalos, todėl byloje reikš civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 102-104, 108-113).
7. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos nepilnametė dukra yra V. T.. V. T. gyvena kartu su ja. V. T. visada gyveno su ja. Apie pora metų V. T. draugavo su A. Ž., jie sutarė gerai. Jie tik draugavo, kartu negyveno. 2021 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nepamena, išvyko trumpam į Angliją, padėti ten gyvenančiai dukrai rūpintis naujagimiu. V. T. liko gyventi su tėvu R. T.. Dukra būdavo ir pas jį namuose, ir pas ją. Su R. T. išsiskyrusi, gyvena atskirai. Būnant Anglijoje jai paskambino kaimynė I. Š., kuri pasakė, kad pas ją atėjo kruvina ir neapsirengusi V. T.. Paprašė I. Š. pažiūrėti V. T. , taip pat telefonu kalbėjo trumpai su V. T., kuri sakė, kad ją sumušė A. Ž.. Kaimynė sakė, kad yra visa kruvina. V. T. minėjo, kad norėjo eiti namo, jie sukonfliktavo, tada A. Ž. ją sumušė, ji prarado sąmonę, pabudo ir vėl norėjo išeiti ir ją vėl sumušė, tada ji pabėgo. Paskambino R. T. ir viską pasakė. Toliau V. T. rūpinosi jis. Į Lietuvą parvyko 2021 m. gruodžio 21 d. V. T. buvo namuose, jos veido dešinėje pusėje dar matėsi pabrozdinimas, kraujosruvos ant kūno. V. T. mažai prisiminė kas ten vyko, tik tiek ir papasakojo, buvo praradusi sąmonę, todėl kai ko neprisiminė. Dėl V. T. sužalojimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri yra neatlyginta, todėl byloje reiškia civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Grįžusi V. T. rūpinasi ji (t. 1, b. l. 119-122).
8. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą V. K. teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė, kad dėl civilinio ieškinio – turtinės žalos, tai buvo pirkti vaistai. Buvo mėlynės, buvo nubrozdinimai ant kaklo, veido srityje, ant skruosto yra išlikęs randas. Pirko vaistus nuo streso, nuo miego. Dukros psichologinė būsena – buvo jautri, sutrikęs miegas, verkdavo, buvo nerimas, stresas, baimė. Apie jos psichologinę būseną kalbėjosi kiekvieną dieną. 30,00 Eur kelionės išlaidos, tai ji važiavo į Kauno klinikas ir važiavo gydytojų išvadai. Į klinikas važiavo su tėčiu. Kelionės išlaidos yra už kurą, nes vežė kaimynės vaikas automobiliu. Automobilis buvo ne tėčio. Jie mokėjo už kurą. Apklausai į policiją vyko Prienuose, pas advokatą ir į vaistinę, tai važiavo jos asmeniniu automobiliu. 4 000,00 eurų neturtinė žala, t. y. V. T. išgyvenimai. Ji ir dabar lankosi pas priklausomybių konsultantą, pas psichologę. Yra atsiradusi baimė, pasidarė jautresnė, į viską perdėtai sureaguoja. Pas psichologė lankėsi Sausio 11 d., 24 d., bet ji ir šiai dienai pas tą pačią psichologę lankosi. Ji ir dabar lankosi pas psichologę, t. y. į mėnesį du kartus, kas dvi savaites, vieną kartą per savaitę. Ant veido yra likęs randas, jis matosi. Natūraliai randas neišsilygins. Pirko ir tepalą, kuriuo iškart tepė, bet žymė ant skruosto yra likusi (t. 2, b. l. 74 – 80).
9. Liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Ž. yra jo draugas. A. Ž. apie 3 metus draugavo su taip pat jam žinoma V. T.. Su A. Ž. ir V. T. kartais susitikdavo, jų santykiai draugiški. 2021 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, bet buvo sekmadienis, pas A. Ž. senelį, atlikinėjo remonto darbus. Apie 12 val., į šiuos namus atvažiavo A. Ž. su V. T., ir dar keli vaikinai, kurių nepažįsta. Jie visi kambaryje gėrė alkoholį. Jis su jais alkoholio nevartojo, tiesiog dirbo kitame kambaryje. Po kiek laiko tie keli draugai išėjo, ir jis išgirdo, kai kambaryje V. T. pradėjo bartis su A. Ž.. Tarp jų vyko žodinis konfliktas. Jis užėjo į kambarį, kur vyko konfliktas ir pamatė kaip neblaivi V. T. sudaužė mesdama į grindis stiklinį butelį, kurio dalis liko jos rankoje ir ja užsimojo suduoti smūgį A. Ž. į veidą. A. Ž. V. T. pataikė nestipriai skilusio butelio dalimi į veidą. A. Ž. truputį kraujavo dešinėje veido pusėje. Jis atėmė iš V. T. rankos likusią butelio dalį ir paprašė jų nurimti. A. Ž. V. T. tyčia pastūmė ir ji nukrito ant grindų. Kur ji krito toje vietoje įrankių sudėtų ant grindų nebuvo. V. T. ant grindų nukrito nuo A. Ž. pastūmimo, tada iškart pati atsikėlė nuo grindų. Kai ji atsikėlė nuo grindų ant jos kūno jokių sužalojimų nebuvo, tiesiog ji buvo labai neblaivi, nėjo per jos rėkimą suprasti ką ji kalba. A. Ž. ir V. T. nenurimo, abu barėsi kambaryje. Iš kambario kur jie barėsi išėjo. Tame kambaryje kur jie barėsi vienas iš A. Ž. draugų jam atrodo miegojo. A. Ž. ir V. T. barėsi ilgokai, girdėjosi trankymosi garsai, abiejų šaukimas. Jis nėjo pažiūrėti kas vyko kambaryje. Jie konfliktavo gal apie 30 min. Į kambarį, kuriame jis buvo atėjo A. Ž.. A. Ž. jam skundėsi, kad V. T. bandė jį papjauti, trenkė jam buteliu. A. Ž. sakė, kad V. T. nuėjo atsigulti. Kambaryje buvo ramu. Su A. Ž. išėjo į lauką parūkyti. Po kažkiek laiko, kiek nežino, pabudo V. T., kuri vėl pradėjo rėkauti ir konfliktuoti su A. Ž.. Kambaryje V. T. rėkaudama norėjo išeiti, bet A. Ž. ją apkabindamas ties liemeniu sulaikė ir prašė niekur neiti. Tada prie kambario durų V. T. vėl pradėjo trankytis, t.y. ranka trenkė A. Ž. į veidą, apdraskė jam kaklą. A. Ž. vėl pradėjo bartis su V. T., nes ji nenurimo. Jie abu konfliktuodami kambaryje apsistumdė, vienas kitą pastumdami ir V. T. nuo A. Ž. pastūmimo krito kambaryje ant betoninių grindų į kampą, kur buvo sudėti įvairūs statybiniai įrankiai kaip špakliuotės, drėlė ir dar kažkokie. V. T. nukrito ant įrankių veidu ir susimušė stipriai veidą, kuris pradėjo kraujuoti. Užsiėmė už galvos ir išėjo į lauką. Kai išėjo į lauką V. T. atsikėlė nuo grindų, A. Ž. stovėjo. Išsigando tai pamatęs, buvo lauke. Netrukus A. Ž. su V. T. išėjo į lauką, dar rėkavo vienas ant kito lauke ir V. T. pabėgo namo. V. T. išbėgdama buvo kraujuotu veidu, be striukės ir neblaivi. A. Ž. norėjo eiti paskui ją, bet jis jį sulaikė. Mano, kad konfliktas tarp A. Ž. ir V. T. kilo dėl V. T. kaltės, nes ji kaip išgeria tampa labai konfliktiška. Nematė, kad A. Ž. būtų tyčia smūgiavęs V. T., tiesiog konflikto metu V. T. pastūmė gal pora kartų (t. 1, b. l. 129-132).
10. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. Ž. parodė namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur 2021 m. gruodžio 12 d. sužalojo V. T.; įėjimą į namą ir namo kambaryje vietą, kur sudavė smūgius V. T. ir ji nukrito, kambarį, kuriame gulėjo V. T. (t. 2, b. l. 8-11).
11. R. T. protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad jis pranešė apie tai, kad 2021 m. gruodžio 12 d., apie 18.00 val., jai atėjus pas nepilnametę dukrą V. T., ji pasakė, kad 2021 m. gruodžio 12 d., apie 17.00 val., F. V. gatvėje, tikslesnio adreso nežino, gyvenamame name ją sumušė pažįstamas A. Ž., suduodamas rankomis keletą smūgių į veidą ir kitas kūno vietas. Dukrai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jai konstatavo dešinės pusės skruostikaulio sumušimą, abiejų šonų sumušimus ( t. 1, b. l. 11-14).
12. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė du garso įrašus: 2021_12_12_17-49-33_37060132, 2021_12_12_17-51-57_37060132, pagal kuriuos buvo užfiksuoti pranešimai 2021 m. gruodžio 12 d., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41).
13. 2022 m. sausio 20 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi Bendrojo pagalbos centro pateikti du garso įrašai: 2021_12_12_17-49-33_37060132, 2021_12_12_17-51-57_37060132. Garso įrašuose užfiksuoti pokalbiai tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojų (2 pranešimai), ir pranešėjų. 112 telefonu skambina vyriškis, kuris pradėjus pokalbį su 112 darbuotoja klausia kito vyriškio ką sakyti, fone girdimi necenzūriniai žodžiai ir adreso pasakymas. Vartojami necenzūriniai bei neetiški žodžiai, pranešama, kad sumušė dukrą ir pirmoje eilėje reikia policijos, po to greitosios (t. 1, b. l. 42-45).
14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2468/2021(02) nurodyta, kad V. T. konstatuota odos nubrozdinimai kaklo dešinėje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, dešinės plaštakos V-ame piršte, kairės alkūnės ir dilbio sumušimai, žaizda dešiniame skruoste. Sužalojimai padaryti nemažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 62-64).
15. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajone Birštono savivaldybėje Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą matyti, kad pabendravus su V. T., ši paaiškino, kad ją prižiūri, rūpinasi tėvas. Ji sakė, kad su draugu A. Ž. lankėsi pas draugus, tada nuėjo pas draugo senelį, kur buvo vartojamas alkoholis. Ji taip pat vartojo alkoholį. Kai norėjo išeiti namo, vaikinas jos neišleido, atėmė telefoną, striukę, prieš ją smurtavo (t. 1, b. l. 27-31)
16. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. Ž. 2021 m. gruodžio 12 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamo namo kambaryje konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pastūmė nepilnametę V. T. ir kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius jai į šonus, veidą, dėl ko, nukentėjusioji V. T. nukrito ant grindų, po to, V. T. bandant išeiti iš namo, tyčia sudavė smūgį ranka į veidą, po ko V. T. nukrito ant grindų sudėtų įrankių, taip smurtaudamas ir mušdamas nukentėjusiajai V. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaklo dešinėje, kairiame kelyje, poodinėmis kraujosruvomis kaklo dešinėje, dešinės plaštakos V-ame piršte, kairės alkūnės ir dilbio sumušimais, žaizda dešiniame skruoste. Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat parodymus patvirtino ir parodė ikiteisminio tyrimo procesinio veiksmo – parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, juos patvirtina: pati nukentėjusioji V. T., nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą R. T., nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą V. K., liudytojas A. T. R. T. protokolas – pareiškimas, bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikti du garso įrašai: 2021_12_12_17-49-33_37060132, 2021_12_12_17-51-57_37060132, 2022 m. sausio 20 d. apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti du garso įrašai: 2021_12_12_17-49-33_37060132, 2021_12_12_17-51-57_37060132, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2468/2021(02).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
17. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis BK bendrojoje ir specialiojoje dalyse numatytiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.
18. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai yra tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, būtina įrodyti subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius – tiesioginę ar netiesioginę tyčią. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą.
19. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino atlikęs jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis davė išsamius parodymus ir nurodė nusikalstamos veikos atlikimo aplinkybes, teismas kaltinamojo parodymais netikėti neturi pagrindo, nes kaltinamojo parodymus patvirtina ir byloje esanti medžiaga. Kaltinamasis apklausos metu prisipažino ir nurodė, jog įvykio dieną jis buvo savo senelio namuose. Jis, E. L. ir V. T. gėrė alkoholį, A. T. – negėrė. Jie buvo keturiese. Taip patvirtino ir nukentėjusioji nepilnametė V. T., kuri apklausos metu nurodė, jog buvo A. Ž. senelių namuose. Susirinko apie 17-18 val., buvo sutemę, gėrė alkoholį, ką būtent, neprisimena, bet stiprų alkoholį. Buvo kambaryje, visi gėrė alkoholį. Buvo su A. Ž., buvo dar jo draugas A. T. ir jai atrodo, jo brolis K. Šiuo parodymus patvirtina ir liudytojas A. T., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo, pas A. Ž. senelį, atlikinėjo remonto darbus. Apie 12 val., į šiuos namus atvažiavo A. Ž. su V. T., ir dar keli vaikinai, kurių nepažįsta. Jie visi kambaryje gėrė alkoholį. Jis su jais alkoholio nevartojo, tiesiog dirbo kitame kambaryje. Toliau kaltinamasis nurodė, jog išgertuvių metu tarp jo ir V. T. kilo žodinis konfliktas, jie susipyko. V. T. buvo neblaivi. Pats taip pat buvo išgėręs. Žodinio konflikto metu namo kambaryje V. T. išėjo į lauką, jis ją pasivijo ir paprašė sugrįžti. Pati nukentėjusioji nurodė, jog vartojant alkoholį tarp jos ir A. Ž. kilo konfliktas, nes ji norėjo eiti namo, o A. Ž. jos neišleido. Tai, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvyko konfliktas patvirtino ir liudytojas A. T., kuris nurodė, jog jis išgirdo, kai kambaryje V. T. pradėjo bartis su A. Ž.. Tarp jų vyko žodinis konfliktas. Toliau kaltinamasis nurodė smurtinio veiksmo aplinkybes nurodydamas, jog V. T. rankos delnu jam sudavė du smūgius į veidą. Dėl V. T. suduotų smūgių jam neskaudėjo, bet jis nesusivaldė ir po jos suduotų smūgių rankos delnu jai sudavė stovinčiai kambaryje vieną smūgį dešine ranka į veidą. Po suduoto smūgio į veidą V. T. nukrito ant grindų, ant kurių buvo sudėtos įvairios statybinės medžiagos ir įrankiai. Ji ant tos krūvos krito ant šono. Tuo tarpu nukentėjusioji nurodė, jog atsimena, kad jai bandant išeiti, A. Ž. užstojo jai duris ir pastūmė ją į šalį. Ji kelis kartus bandė išeiti, bet A. Ž. kumščiais jai sudavė du smūgius į šonus, labiau pataikė į dešinį šoną, po to ranka, jai atrodo plaštaka, jai sudavė vieną smūgį per veidą ir ji nuo jo suduoto smūgio nukrito kambaryje ant žemės bei prarado sąmonę. Po kiek laiko, bandė vėl išeiti, t. y. ėjo iš to kambario link išėjimo ir prie jos priėjo A. Ž., kuris rankos plaštaka jai sudavė smūgį į kairę veido pusę. Dėl A. Ž. suduoto smūgio per veidą ji kažkur krisdama ant grindų trenkėsi į kažkokius statybinius įrankius, kurie buvo sudėti ant grindų. Apie smurtinių veiksmus liudytojas A. T. nurodė, jog jis pamatė kaip neblaivi V. T. sudaužė mesdama į grindis stiklinį butelį, kurio dalis liko jos rankoje ir ja užsimojo suduoti smūgį A. Ž. į veidą ir pataikė nestipriai skilusio butelio dalimi į veidą. Jis atėmė iš V. T. rankos likusią butelio dalį ir paprašė jų nurimti. A. Ž. V. T. tyčia pastūmė ir ji nukrito ant grindų. V. T. ant grindų nukrito nuo A. Ž. pastūmimo, tada iškart pati atsikėlė nuo grindų <...> ji buvo labai neblaivi. Jie abu konfliktavo gal apie 30 min. Paskui A. Ž. atėjo pas jį į kambarį ir jie abu išėjo į lauką parūkyti. Paskui V. T. pabudo ir vėl pradėjo rėkauti ir konfliktuoti su A. Ž.. Kambaryje V. T. rėkaudama norėjo išeiti, bet A. Ž. sulaikė ir prašė niekur neiti. Tada V. T. ranka trenkė A. Ž. į veidą, apdraskė jam kaklą. Jie abu konfliktuodami kambaryje apsistumdė, vienas kitą pastumdami ir V. T. nuo A. Ž. pastūmimo krito kambaryje ant betoninių grindų į kampą, kur buvo sudėti įvairūs statybiniai įrankiai kaip špakliuotės, drėlė ir dar kažkokie. V. T. nukrito ant įrankių veidu. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą V. K. parodė, kad jai telefonu kalbant trumpai su V. T., kuri sakė, kad ją sumušė A. Ž., nurodė, kad ji norėjo eiti namo, jie sukonfliktavo, tada A. Ž. ją sumušė, ji prarado sąmonę, pabudo ir vėl norėjo išeiti ir ją vėl sumušė. Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. T. papasakojo, kad jai būnant draugo A. Ž. senelių namuose, įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis rankomis sudavė keletą smūgių jai į veidą ir kitas kūno vietas. Taip pat dukra minėjo, kad A. Ž. mušdamas koja buvo prispaudęs jos kaklą, kad negalėtų ji atsikelti. Smurtinių veiksmų atlikimo aspektu liudytojų, nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai tam tikrais aspektais skiriasi. Tačiau remiantis aptartais bylos duomenis, visų įrodymų visetu, nustatyti pagrindiniai kaltinamajam inkriminuojami nusikalstami smurtiniai veiksmai, jog jis tyčia pastūmė nepilnametę V. T. ir kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius jai į šonus, veidą, dėl ko, nukentėjusioji V. T. nukrito ant grindų, po to, V. T. bandant išeiti iš namo, tyčia sudavė smūgį ranka į veidą, po ko V. T. nukrito ant grindų sudėtų įrankių. Dėl nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamasis nurodė, jog po kritimo V. T. pradėjo kraujuoti veidas, nukentėjusioji tai patvirtino nurodydama, jog ji bandė stotis nuo grindų, tada pamatė kad viskas buvo kraujuota, jos visas veidas buvo kraujuotas, plaukai sulipę krauju, drabužiai kraujuoti <...> kai nuvyko į ligoninę, jai pradėjo labai stipriai skaudėti galvą, visą žandą, šonus. Vartojo vaistus ir tepaliuką nuo skausmo. Tai patvirtino ir liudytojai: liudytojas A. T. nurodė, jog V. T. išbėgdama buvo kraujuotu veidu, be striukės ir neblaivi, liudytojas R. T. parodė, kad ant dukros dešinio skruosto matėsi sumušimas, bėgo kraujas. Prieš atvykstant medikams dukra skundėsi, kad skauda šonus, liudytoja V. K. nurodė, jog jai paskambinusi kaimynė I. Š., pasakė, kad pas ją atėjo kruvina ir neapsirengusi V. T.. Ji pati matė, jog ant V. T. veido dešinėje pusėje dar matėsi pabrozdinimas, kraujosruvos ant kūno. Nukentėjusiosios įvykio metu patirtus kūno sužalojimus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2468/2021(02), kurioje nurodyta, kad V. T. konstatuota odos nubrozdinimai kaklo dešinėje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, dešinės plaštakos V-ame piršte, kairės alkūnės ir dilbio sumušimai, žaizda dešiniame skruoste.
21. Aptarti kaltinamojo tyčiniai, veiksmai V. T. atžvilgiu kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, kaltinimasis, nors ir būdamas neblaivus atlikdamas veiksmus suvokė jų pavojingumą, suprato galimus padarinius, jų siekė ir norėjo, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis veiksmus atliko tyčia. Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
22. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta, jog asmuo už šią nusikalstamą veiką yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
23. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, turi atsižvelgti į teisingumo principo svarbą. Šio principo esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-7-576/2006, 2K-253-699/2018, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime, kuriuo, skirdami nuteistiesiems bausmes, rėmėsi teismai, taip pat ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose nurodoma, kad teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija; o nustatytos bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms.
24. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
25. Teismas kaltinamajam skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis praeityje neteistas (1 t., b. l. 167 – 169), administracine tvarka per pastaruosius 3 metus baustas (1 t., b. l. 158 – 166), dirba (1 t., b. l. 155 – 157), priklausomybės ligų ir psichiatrinis gydymas – nėra, Respublikiniame priklausomybės ligų centre per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (1 t., b. l. 148). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes kaltinamajam už atliktą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas.
26. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikoma BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu.
V. Civilinis ieškinys
27. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
28. Byloje nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą V. K., kuri pripažinta civiline ieškove, pareiškė ieškinį dėl 129,87 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos civilinė ieškovė nurodė, jog nukentėjusioji buvo nuvežta į klinikas, kur jai buvo suteikta medicinos pagalba dėl patirtų sužalojimų. Po grįžimo nukentėjusioji kreipėsi į šeimos gydytoją, kadangi atsirado baimės jausmas, sutriko miegas, ji sapnuoja košmarus. Gydytoja paskyrė vaistų, kurie nėra kompensuojami: „Ibuprom 600“ – 7,56 Eur (3,78 x 2), „Diclac 100 g.“ tepalas – 10,74 Eur, „Stop stress“ kapsulės – 19,38 Eur (2 dėžutės po 30 kap. 9,69 Eur), „Dermatix ultra“ tepalas (nuo randų) – 46,19 Eur, iš viso sumokėjo už vaistus 83,87 Eur. Taip pat buvo patirtos realios kelionės išlaidos: iš Kauno klinikų namo – 30,00 Eur, į policiją apklausai – 4,00 Eur, į vaistinę 4,00 Eur, pas advokatą (2 kartus) 8 Eur (2 x 4 Eur), iš viso dėl kelionės išlaidų patyrė 46,00 Eur išlaidas. Iš viso turtinė žala – 129,87 Eur. Kaltinamasis neprieštaravo dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, sutiko su reikalavimu, to civilinio ieškinio dalis dėl 129,87 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinama.
29. Civiliame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodyta, jog dėl sužalojimų V. T. po įvykio nuolat skauda galvą, ji pasidarė dirgli, atsirado baimės jausmas, ji labai išgyvena dėl patirto skausmo ir pažeminimo, dėl gydymo turėjo praleisti pamokas mokykloje beveik 2 savaičių laikotarpių, nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 24 d. Nežiūrint į vaistus, jai skauda galvą, rankos ir pirštai, jai vis dar sutrikęs miegas, kadangi kankina košmarai, dėl ko jai sunkiau įsavinti mokykloje gaunamas žinias, ruošti pamokas. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji jautė labai didelį skausmą, kuris kartais atsinaujina ir dabar. Be to, kaltinamasis, sužalodamas nepilnametei veidą, padarė labai didelę fizinę ir psichologinę traumą, galimai nepataisomai subjaurojo veidą. Gydytojas pasakė, kad ar bus galimybė atlikti sėkmingą kosmetologinę operaciją šalinant ant veido atsiradusį randą, galima bus spręsti tik po 6 mėnesių, o tai bus labai didelės papildomos išlaidos, kadangi veido kosmetinės operacijos kainuoja labai brangiai. Po patirto šoko, psichologinės traumos, skausmo, išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, pažeminimo ir traumų pasekmių, nukentėjusioji iki šiol negali atsigauti ir gyventi visavertį gyvenimą. Dėl šių aplinkybių visumos, kaltinamasis privalo atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą – 4 000,00 Eur.
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).
31. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
32. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1 000,00 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.
33. Teismas, spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgia į tai, jog nusikalstama veika buvo sukeltos pasekmės nepilnametės V. T. sveikatai, t. y. kaltinamojo tyčiniai veiksmai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaklo dešinėje, kairiame kelyje, poodinėmis kraujosruvomis kaklo dešinėje, dešinės plaštakos V-ame piršte, kairės alkūnės ir dilbio sumušimais, žaizda dešiniame skruoste. Neabejotina, jo dėl patirtų sužalojimų nepilnametė patyrė neigiamų emocijų, išgyvenimus, šoką, pažeminimą, dėl kaltinamojo veiksmų turėjo lankytis pas gydytoją, dėl patirtų emocijų ir išgyvenimų lankėsi ir vis dar lankosi pas psichologą. Byloje esanti psichologės 2022 m. sausio 28 d. pažyma apie psichologinės pagalbos teikimą patvirtina, jog V. T. buvo teiktos individualios psichologo konsultacijos 2022 m. sausio 11 d. ir sausio 24 d. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai žaizdą dešiniame skruoste, t. y. sužalojo veidą ir dėl sužalojimo ant veido liko randas ir dėl to nukentėjusioji patyrė papildomų nepatogumų, nes veidas yra viena labiausiai matoma ir pastebima kūno vieta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiąją ir kaltinamąjį siejo artimi santykiai, pastarieji nurodė, jog porą metų bendravo kaip pora, juos siejo draugystės ryšys, tai patvirtino ir nukentėjusiosios tėvai ir liudytojas A. T.. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog pati nukentėjusioji būdama nepilnametė savo noriu leido laiką su pilnamečiu asmeniu, su juo kartu vartojo alkoholį. Nepilnametės tėvai žinodami, jog jų nepilnametė dukra leidžia laiką ir draugauja su pilnamečiu asmeniu tam neprieštaravo, neužkirto kelio neigiamoms tokios draugystės pasekmėms. Taip pat tiek kaltinamojo, tiek vienintelio blaivaus liudytojo A. T. parodymais konfliktą inicijavo pati nukentėjusioji, nes ji išgėrusi tampa konfliktiška. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą iš kaltinamojo priteisiama 800,00 Eur dydžio neturtinė žala.
34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).
35. Civilinė ieškovė civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti atlyginimą dėl advokato atstovavimo patirtas išlaidas. Byloje esantys duomenys, t. y. advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 72), 2022 m. sausio 4 d. pinigų paėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu naudojosi atstovo advokato Vladislavo Miluko teisinėmis paslaugomis ir už jas advokatui sumokėjo 300,00 Eur, kadangi reikalavimas priteisti atlyginimą dėl advokato atstovavimo patirtas išlaidas yra pagrįstas, dėl to civilinio ieškinio dalis dėl advokato atstovavimo patirtų išlaidų tenkinamas ir iš kaltinamojo priteisiama 300,00 Eur suma dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų dėl advokato atstovavimo.
VI. Kiti proceso klausimai
36. 2021 m. gruodžio 22 d. kaltinamajam vadovaujantis BPK 119 ir 139 straipsniais skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b. l. 16 – 18) iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliekama galioti, o jį pradėjus vykdyti, panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 302 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai.
Tenkinti civilinės ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį iš dalies, priteisti nukentėjusiajai V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai civilinės ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 129,87 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų ir aštuoniasdešimt septynių centų) turtinės ir 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Palikti galioti A. Ž. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Informuoti kaltinamąjį apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.