- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-44-555/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00407-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- J. Č.
- Atsakovas
- G. S., B. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3802-922/2024 pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovams G. S. ir B. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė L. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Č. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakoves G. S. ir B. S. kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sutikimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį gavimo; į palikimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo po E. K. mirties ir įregistruoti savo nuosavybės teises į žemės sklypo dalį VĮ Registrų centre; atsakovėms neįvykdžius teismo sprendimo ir neatlikus veiksmų – suteikti ieškovei teisę atlikti minėtus veiksmus, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovės G. S. ir B. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, jog su ieškiniu sutinka bei sutinka sudaryti taikos sutartį. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, jog ieškinio tenkinimui neprieštarauja.
3. Atsakovė G. S. pateikė prašymą, kuriuo informavo teismą, kad atsakovės įvykdė visus ieškovės keliamus reikalavimus ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus – Nekilnojamojo turto registro išrašą su masinio vertinimo verte, dėl to prašė teismo nutraukti civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų jos atžvilgiu, taip pat prašė teismo priteisti jos šioje civilinėje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendžiant dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovė prašė įvertinti ieškovės procesinį elgesį, pateikiant teismui ieškinį.
Šalies argumentai
4. Ieškovė J. Č. pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio, kuriame nurodė, kad civilinėje byloje ieškovė yra sudariusi taikos sutartį su viena iš atsakovių B. S., o atsakovė G. S. iki paskirto teismo posėdžio taip pat atlikusi visus būtinus veiksmus ir Nekilnojamojo turto registre yra įregistravusi savo daiktines teises į nekilnojamąjį turtą kaip paveldėtoja po E. K. mirties. Ieškovė prašė tenkinti pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, taip pat prašė priteisti iš atsakovės G. S. ieškovei 463 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė G. S. pateikė prašymą, kuriuo ji informavo teismą, kad su ieškovės pateiktu pareiškimu dėl atsisakymo nuo ieškinio sutinka, sprendžiant klausimą dėl bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašė atsižvelgti į atsakovės anksčiau pateiktame prašyme nurodytas aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, iš ieškovės atsakovės G. S. naudai priteisė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai – 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad įvertinus ieškovės pareiškimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatyta imperatyvių įstatymo nuostatų ar viešojo intereso pažeidimų. Ieškovės atsisakymą nuo ieškinio lėmė tai, jog ji sudariusi taikos sutartį su viena iš atsakovių B. S., o atsakovė G. S. iki paskirto teismo posėdžio taip pat atlikusi visus būtinus veiksmus ir Nekilnojamojo turto registre yra įregistravusi savo daiktines teises į nekilnojamąjį turtą kaip paveldėtoja po E. K. mirties. Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 109 Eur žyminio mokesčio bei 900 Eur advokato pagalbai apmokėti. Pusę išlaidų advokato pagalbai, kas sudarė 450 Eur bei 13,63 Eur negrąžintino žyminio mokesčio, ieškovei yra atlyginusi atsakovė B. S. pagal sudarytą taikos sutartį. Ieškovei yra neatlyginta likusi bylinėjimosi išlaidų suma, kurias prašė priteisti iš atsakovės G. S.. Tuo tarpu pastaroji atsakovė byloje turėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš ieškovės.
9. Teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas. Pirma, ieškovė neišnaudojo visų įmanomų ekonomiškesnių ikiteisminio ginčo išsprendimo būdų, išvengiant papildomų (nebūtinų) išlaidų, t. y., ieškovė nepateikė įrodymų, kad prieš kreipdamasi į teismą būtų kreipusis į atsakovę G. S. dėl ginčo išsprendimo geruoju. Antra, ieškovė nebuvo suinteresuota greita bylos baigtimi, sudarant taikos sutartį, dėl ko procesas užtruko. Trečia, ieškovė, pareikšdama ieškinį (patikslintą ieškinį), negalėjo pasiekti nurodytų tikslų, nes pateikdama ieškinį (patikslintą ieškinį) atsakovėms ir kartu nepareikšdama analogiško reikalavimo (įpareigojimo) Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos (ir / ar VĮ Turto banko), net teoriškai negalėjo pasiekti savo deklaruotų tikslų – nusistatyti sklypo naudojimosi tvarką, atlikti einamuosius kirtimus, miško valymo darbus ir / ar savo turimą sklypo dalį parduoti. Be to, iš prie atsakovės G. S. prašymo pridėtų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad ji aktyviai dalyvavo paveldint E. K. turtą, ko pasėkoje, siekdama paspartinti procesą, kadangi pati ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), įgaliojo savo brolį vesti paveldėjimo bylą. Teismas sprendė, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, dėl ko atsakovė G. S. patyrė bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė J. Č. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės G. S. bylinėjimosi išlaidas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovės naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kadangi ieškinio pateikimo dienai jos nuosavybės teisės disponuoti turimu turtu buvo pažeistos. Ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą sąlygojo būtent atsakovių elgesys, t. y. neveikimas, kai daugiau negu 20 m., atsakovės priėmę palikimą po mirusiosios E. K., nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo liudijimų gavimo bei daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė su pareikštu ieškiniu sutiko, t. y. sutiko su aplinkybe, jog ieškovės nuosavybės teisės dėl atsakovės veiksmų yra pažeistos. Atsakovei buvo aiškūs ieškovės keliami reikalavimai, ginčo esmė, atsakovė suprato, kokius veiksmus turi atlikti, jog ieškovės reikalavimai būtų patenkinti. Ieškovės reikalavimai patenkinti tik po ieškinio pateikimo teismui.
10.2. Atsakovė byloje pateikė notarine tvarka sudarytą įgaliojimą savo broliui, kuris buvo patvirtintas dar 2009 m.. Atsakovė puikiai suprato ir žinojo savo pareigas tinkamai įforminti savo paveldėjimo bei daiktines teises į palikimą likusį po E. K. mirties. Per įgaliojimo terminą jokie veiksmai įforminti atsakovės daiktines teises į palikimą nebuvo atlikti. Pasibaigus įgaliojimo terminui, atsakovė nesiėmė veiksmų įgaliojimui pratęsti ar savarankiškai kreiptis į notarą dėl paveldėjimo procedūros užbaigimo. Dėl to pirmos instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog atsakovė aktyviai dalyvavo palikimo priėmimo procese, yra nepagrįsta.
10.3. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovės reikalaujamus veiksmus atsakovė atlikti galėjo be ieškovės sutikimo ar pritarimo. Ieškovė neturėjo pareigos informuoti atsakovę apie tai, kad dėl savo pažeistų teisių ketina kreiptis į teismą. Atsakovė daugiau negu dvidešimt metų žinojo savo pareigą užbaigti paveldėjimo procedūrą ir įregistruoti savo daiktines teises VĮ Registrų centre, tačiau šių pareigų nevykdė iki tol, kol ieškovė nesikreipė į teismą su ieškiniu.
10.4. Visiškai nepagrįsta yra pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovė nebuvo suinteresuota greita bylos baigtimi, sudarant taikos sutartį, dėl ko procesas užtruko. Su atsakove B. S. taikos sutartis buvo parengta iš karto po to, kai ji pabaigė paveldėjimo procedūrą ir daiktines teises įregistravo VĮ Registrų centre. Atsakovė G. S. taip pat buvo informuota apie galimybę sudaryti taikos sutartį, buvo atvykusi pas ieškovės atstovę, tačiau vietoj taikos sutarties sąlygų suderinimo, ji 2024 m. liepos 18 d. d. sudarė atstovavimo sutartį dėl atstovavimo civilinėje byloje. Atsakovės atstovas telefonu informavo, jog jo atstovaujamoji tvarkosi paveldėjimo dokumentus dėl ko bus prašoma paskirtą teismo posėdį atidėti. Toks prašymas iš atsakovės atstovo yra byloje, o teismo posėdis buvo atidėtas pagal šį prašymą. Su atstovu taip pat buvo kalbėta apie taikos sutarties sudarymo galimybes. Atstovui buvo nurodyta, jog taikos sutartis galima analogiškomis sąlygomis kaip ir su kita atsakove. Su šios taikos sutarties sąlygomis atsakovės atstovas turėjo galimybę susipažinti, kadangi sutartis buvo pateikta teismui. Nei iš atsakovės, nei iš atsakovės atstovo jokių pasiūlymų dėl taikos sutarties sąlygų nebuvo gauta. Nei atsakovė, nei jos atstovas neinformavo apie tai, jog iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. paskirto posėdžio atsakovė įregistravo savo daiktines teises VĮ Registrų centre. Likus kelioms dienoms iki paskirto posėdžio buvo kreiptasi į atsakovės atstovą dėl taikos sutarties sudarymo galimybių. Pakartotinai pasikreipus, buvo gauta informacija, jog taikos sutartis nebus sudaryta. Tuo tarpu teismas nepasisakė, kokiais konkrečiais veiksmais ieškovė užvilkino procesą.
10.5. Visiškai nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, dėl ko atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš ieškovės. Vien ieškinio pareiškimo nepakanka konstatuoti aplinkybei, jog yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, vien dėl to, kad ji, naudodamasi įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis, pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savo pažeistų teisių gynimo.
10.6. Visiškai nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, jog, ieškovė, pareikšdama ieškinį, negalėjo pasiekti nurodytų tikslų, nes pateikdama ieškinį atsakovėms ir kartu nepareikšdama analogiško reikalavimo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos (ir / ar VĮ Turto banko), net teoriškai negalėjo pasiekti savo deklaruotų tikslų – nusistatyti sklypo naudojimosi tvarką, atlikti einamuosius kirtimus, miško valymo darbus ir / ar savo turimą sklypo dalį parduoti. Šioje byloje ieškovė negalėjo reikšti analogiškų reikalavimų Lietuvos Respublikai, kurią atstovauja Nacionalinės žemės tarnyba arba VĮ Turto bankas. Be to, iškovė informavo mirusio R. K. pirmos eilės įpėdinius apie po tėvo mirties likusį palikimą – turtinę teisę. Alytaus apylinkės teisme pagal vieno iš pirmos eilės įpėdinių pareiškimą yra užvesta civilinė byla dėl termino palikimui priimti po R. K. mirties atnaujinimo.
10.7. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis civilinės bylos dokumentais, atsakovė pateikė teismui poziciją, jog su ieškovės ieškiniu sutinka. Atsakovei buvo žinoma, jog ieškovė pageidauja sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje. Atsakovė nepateikė iš savo pusės jokių pasiūlymų dėl taikos sutarties sąlygų. Po pokalbio su ieškovės atstove dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, vietoje to, kad derinti taikos sutarties sąlygas, atsakovė kreipėsi į atstovą dėl atstovavimo civilinėje byloje. Tą pačią dieną, kai buvo sudarytas susitarimas dėl atstovavimo civilinėje byloje, atsakovei buvo išrašyta ir pateikta mokėjimui sąskaita. Sąskaita už teisines paslaugas nėra detalizuota. Sąskaitos išrašymo metu jokių procesinių dokumentų bei veiksmų nebuvo būtinybės parengti ir atlikti. Tokiu būdu atsakovė pati padidino proceso išlaidas, kai tam būtinybės nebuvo.
10.8. Šalių teikiamuose įrodymuose dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų, šiuo atveju dėl turėtų išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, išlaidos privalo būti detalizuotos, t. y., iš pateiktų duomenų turi būti aišku, kokios konkrečiai paslaugos, kokioje byloje bei kuriuo laikotarpiu buvo suteiktos. Tuo tarpu, atsakovei išrašytoje sąskaitoje už teisines paslaugas nėra detalizuojamas paslaugų konkretumas. Sąskaitos už teisines paslaugas išrašymo momentu, atsakovės atstovas nebuvo parengęs jokių procesinių dokumentų. Atsakovės atstovo prašymas dėl išlaidų priteisimo negalėjo būti tenkinamas.
Atsiliepimas
11. Atsakovė G. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, spręsdamas klausimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y., kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą nesikreipė į atsakovę dėl ginčo išsprendimo geruoju (ieškovė neišnaudojo visų įmanomų ekonomiškesnių ikiteisminio ginčo išsprendimo būdų, išvengiant papildomų (nebūtinų) išlaidų); ieškovė (ieškovės atstovė) nebuvo suinteresuota greita bylos baigtimi, sudarant taikos sutartį. Pagal atsakovės turimą informaciją, ieškovė negyvena ieškinyje nurodytu adresu, o iš tikrųjų gyvena (duomenys neskelbtini), tad tiek atsakovė, tiek jos atstovas dėl galimos taikos sutarties sudarymo bendravo su ieškovės atstove. Deja, ieškovės atstovė tik 2024 m. rugpjūčio 20 d. pateikė ieškovės telefono numerį, kai atsakovė jau buvo gavusi ieškovės telefono numerį iš jos brolio ir su ja jau buvo spėjusi pakalbėti.
11.2. Atsakovė su ieškove norėjo tiesiogiai pakalbėti, nes ieškovės atstovė negalėjo atsakyti į tam tikrus klausimus, kuriais atsakovė siekė visapusiško (kompleksiško) ieškovės problemos išsprendimo; ieškovė, pareikšdama ieškinį (patikslintą ieškinį), negalėjo pasiekti nurodytų tikslų, pateikdama ieškinį (patikslintą ieškinį) atsakovei ir kitai atsakovei ir kartu nepareikšdama analogiško reikalavimo (įpareigojimo) Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos (ir / ar VĮ Turto banko); šiuo atveju tiek ieškovei 2018 m. paveldint sklypo dalį, tiek ir jai kreipiantis į teismą egzistavo (ir dabar tebeegzistuoja) ta pati kliūtis – (duomenys neskelbtini) mirus R. K. liko nepaveldėta 1/3 dalis E. K. turto, tame tarpe ir 1/3 dalis sklypo; tuo tarpu pati atsakovė aktyviai dalyvavo paveldint E. K. turtą.
11.3. Atsakovė apie ieškovės galimai patiriamus nepatogumus dėl sklypo dalies naudojimo ir tvarkymo nežinojo iki tol, kol iš teismo negavo atitinkamų procesinių dokumentų, o iki tol paveldėjimo reikalus tvarkėsi savo nuožiūra bei pagal esamas sveikatos ir laiko galimybes, nes nei iš ieškovės, nei iš kitų įvairių turto vienetų bendraturčių nebuvo gavusi jokios informacijos, kad paveldėtos tam tikros turto vieneto dalies nuosavybės neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre sukelia ar gali sukelti neigiamas pasekmes. Be to, ne ieškovė (ar ne tik ieškovė), bet (ir) atsakovė informavo mirusio R. K. sūnus dėl palikimo paveldėjimo galimybių. Atsakovė ankstesniais metais vieno iš R. K. sūnaus L. K. ne tik fiziškai ieškojo paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu, bet ir su juo kalbėjo telefonu bei jo telefono numerį perdavė ieškovės atstovei dar 2024 m. gegužės 20 d. Tuo tarpu, ieškovės atstovė, nuo 2024 m. gegužės 20 d., turėdama atsakovės elektroninio pašto adresą, jai taip niekada ir neatsiuntė siūlomos taikos sutarties projekto. Be to, atsakovė ne kartą skambino ieškovės atstovei, kuri vis ragino neskubėti ir sakydavo, kad laiko yra pakankamai, nors laiko iki 2024 m. liepos 23 d. paskirto teismo posėdžio vis mažėjo.
11.4. Atsakovė teisinės pagalbos į advokatų kontorą kreipėsi tik po to, kai su ieškovės atstove nepavyko pasiekti taikaus bylos sprendimo. Atsakovė sutartu laiku atvyko pas ieškovės atstovę, bet advokatė jokios parengtos taikos sutarties atsakovei nepasiūlė, o primygtinai reikalavo, kad atsakovė čia pat pas notarę parašytų įgaliojimą jai dėl sklypo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, disponavimo juo. Atsakovė buvo itin nemaloniai nustebusi tokiu advokatės „pasiūlymu“, kuris buvo nesuderinamas su jos užimama procesine padėtimi – advokatė atstovavo ieškovę ir kartu prašė parašyti įgaliojimą atstovauti atsakovę tvarkyti sklypo dalies reikalus. Atsakovė iškart po to kreipėsi į advokatų kontorą dėl teisinės pagalbos. Be to, ieškovė ir ieškovės atstovė nebuvo linkusios daryti nuolaidų, nes iš atsakovės reikalavo atlyginti visas ieškovės patirtas išlaidas. Tai rodo ir su kita atsakove sudaryta taikos sutartis.
11.5. Visas bylinėjimosi išlaidas už ieškovę sumokėjo UAB „Dzūkijos mediena“. Kuo minėta įmonė susijusi su ieškove nėra žinoma. UAB „Dzūkijos mediena“ veikla – miškininkystė, miško pirkimas, medienos pardavimas, o ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,11 ha brandaus miško plotas – sklypo dalis. Minėta įmonė galimai finansavo ieškovės teismo išlaidas mainais į sklypo dalį ar jame kirstiną medieną. O, galbūt, prisiėmė ir kitokius įsipareigojimus, kas, galimai, taip pat galėjo daryti įtaką ieškovės ir / ar jos atstovės veiksmams.
11.6. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, argumentuotai nurodė, koks yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., aiškiai įvardino, kokį konkretų ieškovės (ieškovės atstovės) procesinį elgesį šios normos taikymo prasme laikė netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtino atitinkamo elgesio netinkamumą. Jeigu ieškovė ir / ar ieškovės atstovė būtų tinkamai bendradarbiavusios su atsakove ir jos atstovu, bylos nagrinėjimas būtų pasibaigęs teismo posėdyje, paskirtame 2024 m. liepos 23 d., tačiau ieškovės atstovė tik po daugiau nei mėnesio laiko ir likus tik 2 dienoms iki kito teismo posėdžio nurodė ieškovės telefono numerį dėl taikos sąlygų (ir platesnio su sklypo naudojimu – miško kirtimo ir / ar sklypo dalių pardavimo) aptarimo.
11.7. Šiuo atveju atsakovės sumokėtos teisinės paslaugos apėmė tiek atsakovės atstovo susipažinimą su bylos medžiaga, jos analizę ir vertinimą, bylos perspektyvumą, tiek teisinių dokumentų parengimą (teismui buvo parengti ir pateikti šie procesiniai dokumentai: prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos suteikimo, prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo, bylos dalyje dėl ieškovės patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų atsakovei nutraukimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašymas dėl dalyvavimo posėdyje nuotoliniu būdu, pareiškimas dėl ieškovės pateikto pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo ir dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo), tiek atsakovės konsultavimą, teikiant teisinius patarimus su byla susijusiais klausimais.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovės atsisakymu nuo ieškinio užbaigtoje civilinėje byloje iš ieškovės atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Ieškovė (apeliantė) J. Č. kartu su atskiruoju skundu pateikė elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovės atstovų kopiją, o atsakovė G. S. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė atsakovės susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis su ieškovės atstove bei įgaliojimo kopijas.
15. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
16. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 5 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
17. Nors tiek ieškovė, tiek atsakovė, kartu su teikiamais procesiniais dokumentais pateikdamos papildomus duomenis (įrodymus), neprašo jų prijungti prie bylos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalių pateiktų rašytinių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo tik po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, taip pat į tai, kad pateiktų duomenų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti iki bylos narinėjimo pradžios turėjo galimybes abi proceso šalys, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga į bylą priimti ieškovės ir atsakovės pateiktus papildomus duomenis (įrodymus). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
18. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė J. Č. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakoves G. S. ir B. S. kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sutikimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį gavimo, į palikimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo po E. K. mirties ir įregistruoti savo nuosavybės teises į žemės sklypo dalį VĮ Registrų centre, atsakovėms neįvykdžius teismo sprendimo ir neatlikus veiksmų – suteikti ieškovei teisę atlikti minėtus veiksmus, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės ieškovės pareikštų reikalavimų neginčijo ir bylos eigoje pateikė duomenis apie paveldėjimo procedūrų užbaigimą bei nuosavybės teisių į joms priklausančias ginčo žemės sklypo dalis įregistravimą. Ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmęs ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukęs, padarė išvadą, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis dėl ko atsakovė G. S. patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias priteisė iš ieškovės. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, kad ji tinkamai įgyvendino savo procesines teises, pateikdama teismui ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynimo, o atsakovėms įvykdžius ieškinio reikalavimus, pateikė pareiškimą nuo ieškinio atsisakymo, todėl įgijo teisę į jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ji piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai iš jos atsakovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
20. CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė atsisakyti ieškinio, numatanti, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę pasinaudoti ieškinio atsisakymo institutu. Tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukia (CPK 140, 294 straipsniai). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (ar jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
21. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
22. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ieškinio padavimą ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
23. Taigi, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, teismo procesinio sprendimo priėmimas nutraukti bylą nereiškia bylos išnagrinėjimo iš esmės konkrečios proceso šalies naudai ir neturi lemiamos reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Šiuo atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, yra reikšmingas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek ieškinio atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
24. Kaip patvirtina bylos duomenys, skundžiama nutartimi civilinė byla buvo nutraukta, ieškovei pateikus pareiškimą nuo ieškinio atsisakymo. Byloje ginčo dėl to, kad šiuo atveju ieškinio atsisakymą nulėmė tai, jog išnyko subjektyvus ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, nėra. Byloje iš esmės kyla ginčas dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo išnykimo priežasčių, t. y. tiek ieškovei, tiek ir atsakovei G. S. skirtingai aiškinant ginčo dėl esmės kilimo aplinkybės – ieškovė teigia, kad ji pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jos pažeistų teisių gynimo, atsakovėms ilgą laiką nesiimant jokių veiksmų dėl paveldėjimo procedūrų užbaigimo ir joms priklausančių nuosavybės teisių į ginčo turto dalis įregistravimo, tuo tarpu atsakovė G. S. nesutinka su tokiais ieškovės argumentais ir teigia, kad ieškovė nepasinaudojo ikiteisminiu ginčo sprendimo būdu, su ja nebendradarbiavo ir jokių reikalavimų atsakovei nereiškė, dėl to apie jokias ieškovės galimai pažeidžiamas teises nežinojo, o paveldėjimo procedūrą tvarkėsi pagal savo galimybes.
25. Neginčytina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta, jo manymu, pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmuo tinkamai įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises teisminio bylos nagrinėjimo metu gali tik žinodamas, kad šios yra pažeistos.
26. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, siekė, jog atsakovės užbaigtų po E. K. mirties likusio ginčo turto (žemės sklypo) paveldėjimo procedūrą, tikslu, jog būtų į šį turtą įregistruotos joms priklausančios nuosavybės dalys. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė aplinkybėmis, kad ji ir atsakovės yra ginčo žemės sklypo bendraturtės, atsakovės joms priklausančias ginčo žemės sklypo dalis yra paveldėjusios, tačiau iki šiol nėra iki galo užbaigusios paveldėjimo procedūros ir įregistravusios savo nuosavybės teisių į joms priklausančias žemės sklypo dalis Nekilnojamojo turto registre, dėl ko ieškovė neturi galimybės disponuoti jai priklausančia žemės sklypo dalimi ir tokiu būdu yra pažeidžiamos jos teisės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pareikšdama ieškinį byloje ir vėliau jo atsisakiusi, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo vienareikšmiškai sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
27. CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis įvardijami tokie veiksmai kaip nepagrįsto ieškinio, kito procesinio dokumento pateikimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Tai yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
28. Pažymėtina, kad, viena vertus, vien tai, jog ieškovė padavė ieškinį, laikydama, jog jos teisės yra pažeistos, kurio vėliau atsisakė, atsakovėms po ieškinio pareiškimo įvykdžius pareikštus reikalavimus, savaime nereiškia, jog ji savo teise kreiptis į teismą pasinaudojo ne pagal paskirtį, kita vertus, įvertinus priežastis, nulėmusias tiek ieškinio pareiškimą, tiek ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą, tolimesnį proceso šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės, įvardintos kaip pažeistos, teisės pirmiausiai negalėjo būti apgintos kitu būdu.
29. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovei buvo žinoma tiek apie ginčo žemės sklypo bendrasavininkus, tiek apie po vienos iš ginčo žemės sklypo bendrasavininkės E. K. mirties likusio palikimo priėmimą ir jį priėmusius asmenis, t. y. atsakoves G. S. ir B. S., nėra. Byloje duomenų apie tai, kad minėti asmenys, t. y. atsakovės, dar iki ieškinio pareiškimo teisme nebūtų sutikusios ar būtų atsisakiusios užbaigti paveldėjimo procedūrą, tuo tikslu, kad būtų įregistruotos nuosavybės teisės į joms priklausančias žemės sklypo dalis, nėra. Tokių duomenų nėra pateikusi ir ieškovė. Tuo tarpu iš pareikšto ieškinio turinio iš esmės nėra aišku, kaip ir kokiu būdu pasireiškė ieškovės teisės disponuoti turimu ginčo turtu pažeidimas, atsakovėms neužbaigus paveldėjimo procedūrų (byloje duomenų, kad ieškovė su konkrečiais reikalavimais būtų kreipusis į atsakoves, o šios būtų su jais nesutikusios, nėra). Dėl to nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė savo pažeistas teises galėjo išimtinai apginti tik teisminio ginčo nagrinėjimo metu, t. y. pasikreipus į teismą su ieškiniu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, pareikšdama ieškinio reikalavimus atsakovėms, pati nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga bei nebendradarbiavo su atsakovėmis, todėl turi prisiimti iš to kylančias neigiamas procesines pasekmes. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų dalis iš atsakovės G. S. yra susidariusi būtent už ieškinio parengimą bei žyminio mokesčio už jį sumokėjimą, tačiau nustatytų aplinkybių kontekste nesant pagrindo laikyti, jog šios ieškovės išlaidos išimtinai susidarė tik dėl atsakovės kaltės, spręstina, kad skundžiama nutartimi ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstai neatlygintos.
30. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovės ieškovės pareikšto ieškinio neginčijo ir įvykdė ieškiniu pareikštus reikalavimus, užbaigdamos paveldėjimo procedūra ir įregistruodamos savo nuosavybes teises į joms priklausančias ginčo turto dalis. Byloje ginčo tarp ieškovės ir atsakovės B. S. dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra, ieškovė su šia atsakove yra sudariusios taikos sutartį, be kita ko, aptariant ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje kyla ginčas dėl atsakovės G. S. bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurios yra 600 Eur (2024 m. liepos 18 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 24/33, 2024 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymas). Iš tiesų, kaip pagrįstai nurodo ir ieškovė, atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų detalizavimo pateikta į bylą nėra. Tik pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą atsakovė nurodo, kad jos turėtos išlaidos už teisines paslaugas apėmė tiek atstovo susipažinimas su bylos medžiaga, jos analizė ir vertinimas, bylos perspektyvumas, tiek teisinių dokumentų parengimas (teismui buvo parengti ir pateikti šie procesiniai dokumentai: prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos suteikimo, prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo, bylos dalyje dėl ieškovės patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų atsakovei nutraukimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašymas dėl dalyvavimo posėdyje nuotoliniu būdu, pareiškimas dėl ieškovės pateikto pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo ir dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo), tiek atsakovės konsultavimas, teikiant teisinius patarimus su byla susijusiais klausimais. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, atsakovei suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei priežastis, nulėmusias jų susidarymą, sprendžia, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos išimtinai susidarė dėl ieškovės kaltės, šiai pateikiant ieškinį teisme.
31. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovei G. S. apie ieškovės pareikštą ieškinį tapo žinoma 2024 m. gegužės 14 d., informavus ją apie teisminį procesą elektroniniu paštu, tačiau į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo įgyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išdavimo pati atsakovė kreipėsi tik 2024 m. liepos 16 d., t. y. tą pačią dieną, kuomet, kaip pati nurodo (2024 m. liepos 19 d. teismui pateiktas prašymas), ji buvo susitikusi su ieškovės atstove dėl taikos sutarties sąlygų aptarimo. Iš į bylą pateiktų šalių atstovų susirašinėjimo matyti, kad atsakovės atstovas tik 2024 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniu laišku informavo ieškovės atstovę, kad ieškovė ir atsakovė nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo byloje, nors atsakovės nuosavybės teisės į ginčo turto dalį įregistruotos buvo ženkliai anksčiau. Pastebėtina ir tai, kad atstovavimo sutartis tarp atsakovės ir jos atstovo buvo sudaryta 2024 m. liepos 18 d., t. y. jau po atsakovės pasikreipimo į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo įgyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išdavimo (2024 m. liepos 18 d. atsakovės atstovo pateiktas prašymas dėl prieigos suteikimo prie elektroninės bylos kortelės). Tuo tarpu atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2024 m. rugpjūčio 2 d., o atsakovės nuosavybės teisės į jai priklausančio ginčo turto dalį Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2024 m. rugpjūčio 6 d. (Nekilnojamojo registro išrašą atspausdinęs asmuo – atsakovė). Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad veiksmai, susiję su paveldėjimo procedūromis ir nuosavybės teisių į ginčo turto dalį įregistravimu buvo atlikti iš esmės pačios atsakovės ir dar iki jos atstovo elektroninio laiško ieškovės atstovei dėl taikos sutarties sudarymo galimybių pateikimo. Be to, tos pačios dienos data (2024 m. rugpjūčio 22 d.) teismui buvo paduotas ir atsakovės atstovo prašymas dėl bylos nutraukimo jos atžvilgiu, kartu pateikiant ir Nekilnojamojo turto registro išrašą apie atsakovės nuosavybės teisių į ginčo turtą įregistravimą bei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Taigi net ir po atsakovės nuosavybės teisių į jai priklausančio ginčo turto dalį įregistravo, atsakovė delsė ir iškart nepateikė teismui duomenų apie visiškai įvykdytus ieškinio reikalavimus, tuo tarpu atsakovei suteiktos teisinės paslaugos iš esmės apsiribojo procesinių veiksmų byloje atlikimu (įvairių procesinių prašymų teismui teikimu), kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės nebuvo sąlygoti ieškovės procesinio elgesio.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovei suteiktų teisinių paslaugų apimtį (bylinėjimosi išlaidos susidariusios už procesinio pobūdžio teisinių veiksmų byloje atlikimą, iš esmės sąlygotų pačios atsakovės atstovo veiksmų, nesant aiškaus teismo įpareigojimo, bet ne už konkrečius teisinius veiksmus, susijusius su ieškovės pareikštais materialiaisiais reikalavimais bei jų pagrįstumu ar jų (ne)vykdymu), ir jų susidarymo priežastis, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo laikyti išimtinai kurios nors iš šalių kalta dėl viena kitos byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo, todėl, nesant akivaizdaus šalių piktnaudžiavimo byloje jų turimomis procesinėmis teisėmis, atsižvelgus į sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti neatlyginamos nei ieškovei, nei atsakovei. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iškilus ginčui tik dėl ieškovės ir atsakovės G. S. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, dėl kitos nutarties dalies, kuri nėra apeliacijos objektas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
33. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti ieškovės J. Č. atskirąjį skundą ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį iš dalies pakeisti, panaikinant Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės J. Č. atsakovės G. S. naudai priteista 600 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
34. Nagrinėjamu atveju iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo nutartį ir panaikinus nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės atsakovės naudai priteisimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas buvo patenkintas iš dalies (50 procentų), todėl ji įgijo teisę į dalį jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovė – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
35. Kadangi ieškovė nėra pateikusi apeliacinės instancijos teisme jos turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako. Tuo tarpu atsakovė pateikė teismui duomenis, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad atsakovės atsiliepimą į atskirąjį skundą rengė ir jį pateikė advokato padėjėjas, kuris taip pat išrašė ir sąskaita už suteiktas teisines paslaugas, kurias atsakovė yra apmokėjusi. Taigi šiuo atveju spręstina, kad atstovavimo, rengiant atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, paslaugas atsakovei apeliacinės instancijos teisme suteikė advokato padėjėjas.
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad procesinių dokumentų rengimas taip pat prilyginamas atstovavimui, o įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą parengęs advokato padėjėjas neturėjo teisės atstovaujamosios vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, įskaitant procesinių dokumentų rengimą, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį, todėl šiuo atveju atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra netenkinamas. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 73 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022).
37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį iš dalies pakeisti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteista 600 Eur (šeši šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidos.
Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.