- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- AS-454-525/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00741-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- D. G., A. Š.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. G., A. Š. ir A. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjų D. G. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė), A. Š. ir A. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atmetė.
Pareiškėja D. G. nesutindama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, 2017 m. kovo 22 d. paprastuoju paštu išsiuntė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. atsisakė priimti apeliantės D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo ir grąžino jį apeliantei.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsniu ir nustatęs, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2017 m. kovo 20 d., o pareiškėjos apeliacinis skundas paprastuoju paštu išsiųstas 2017 m. kovo 22 d., sprendė, kad yra praleistas vieno mėnesio terminas apeliaciniam skundui paduoti. Atsižvelgęs į tai ir į tai, kad pareiškėja neprašo apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinti, teismas pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakė priimti.
III.
Pareiškėja D. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį ir priimti jos apeliacinį skundą nagrinėti.
Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Procesinis įstatymas nubrėžia lygias asmenų teises tiek jų trukme, tiek apimtimi. Apeliantė teigia, kad jos procesinės teisės yra pažeistos, palyginus su asmenimis kurių atžvilgiu sprendimas priimtas kitais mėnesiais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakė priimti jai praleidus vieno mėnesio apeliacinio skundo pateikimo terminą ir neprašius šio termino atnaujinti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog jie nepagrįsti ir atmestini.
ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną.
Nagrinėjamu atveju skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2017 m. vasario 20 d., todėl, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, šiuo atveju vieno mėnesio terminas apeliaciniam skundui paduoti prasidėjo kitą dieną po 2017 m. vasario 20 d., tačiau baigėsi termino paskutinę mėnesio dieną, atitinkamai 2017 m. kovo 20 d. Skaičiuojant vieno mėnesio terminą (t. y. 28 dienos, kadangi 2017 m. vasario mėnuo turi 28 dienas) padieniui, pradedant nuo kitos dienos po 2017 m. vasario 20 d., vieno mėnesio terminas ir baigiasi atitinkamai 2017 m. kovo 20 d. 24 val. 00 min. (imtinai). Taigi, vieno mėnesio terminas baigiasi atitinkamą mėnesio dieną. Tokiu būdu, ABTĮ 65 straipsnio 2 dalies nuostata nėra pažeidžiama ar paneigiama ir neprieštarauja ABTĮ 65 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuri skirta tiems atvejams, kai termino eigos pradžia yra pirmoji atitinkamo mėnesio diena. Kadangi šiuo atveju pareiškėjos apeliacinis skundas paduotas 2017 m. kovo 22 d., ko pareiškėja pati ir neginčija, spręstina, kad pareiškėja yra praleidusi įstatyme nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi savo naujausioje praktikoje (žr., pvz., 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-100-261/2017, 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-58-662/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-624/2017, 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje S-250-858/2017).
Vasario mėnuo turi 28 dienas ir tai yra visuotinai žinoma, todėl pareiškėja būdama atidi ir rūpestinga galėjo savo teises ginti per įstatyme numatytus terminus. Pareiškėjos procesinės teisės, lyginant su kitais į teismą besikreipiančiais asmenimis, nėra ir nebuvo ribojamos, nes visiems asmenims taikoma vienoda procesinių terminų skaičiavimo tvarka, tame tarpe ir tiems, kurie procesinius dokumentus teikia vasario mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu atskirajame skunde nurodytos apeliacinio skundo pateikimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvios.
ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nagrinėjamu atveju pareiškėja apeliaciniame skunde neprašė atnaujinti praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliacinį skundą ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos iš esmės panašiose bylose, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
Pareiškėjos D. G. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.