Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oro uosto namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oro uosto namai“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą atsisakyta tenkinti ir skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, 65 straipsnio 2 ir 3 dalis pareiškėjo skundas teismui turėjo būti paduotas per vieną mėnesį nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 1SS-2807-(8.5), kuriuo išnagrinėtas ginčas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, įteikimo dienos (2016 m. rugsėjo 12 d.), t. y. iki 2016 m. spalio 12 d., skundą teismui pareiškėjui per savo atstovę advokatę A. Mecelienę padavus 2016 m. spalio 13 d., buvo praleistas vieno mėnesio terminas, teismas, įvertinęs pareiškėjo atstovės nurodytas termino praleidimo priežastis (skirtingas ABTĮ įtvirtintų terminų skaičiavimo taisyklių taikymas praktikoje ir šioje srityje esantis teisinis neapibrėžtumas, advokatės ir jos padėjėjo darbo kompiuterių vagystė 2016 m. rugsėjo 22 d., dėl to dalyvavimas ikiteisminiame tyrime, naujo kompiuterio paieškos, advokatės didelis užimtumas nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. spalio 12 d. atstovaujant kitus klientus, buvo parengti 7 procesiniai dokumentai civilinėse bylose, terminas praleistas nežymiai, be to, pareiškėjas nepiktnaudžiavo savo teisėmis) nelaikė jų svarbiomis, todėl termino neatnaujino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog vieno mėnesio terminas skundui paduoti, remiantis ABTĮ 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2016 m. rugsėjo 13 d., kaip kitos dienos po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia (šiuo atveju 2016 m. rugsėjo 12 d.), todėl vieno mėnesio skundo padavimo terminas baigiasi 2016 m. spalio 13 d. Atsižvelgus į tai, kad skundas teismui paduotas 2016 m. spalio 13 d., pareiškėjo manymu, jis nėra praleidęs skundo padavimo termino. Kita vertus, egzistuoja ABTĮ nurodyto vieno mėnesio termino skaičiavimo teisinis neapibrėžtumas pagal ABTĮ 65 straipsnio 2 dalį ir ABTĮ 65 straipsnio 3 dalį, kadangi pirmoji vieno mėnesio termino diena, pareiškėjo supratimu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia (ABTĮ 65 str. 2 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri, pareiškėjo nuomone, neatitinka pareiškėjo pateikto ABTĮ 65 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų aiškinimo. Taip pat termino atnaujinimo klausimu pareiškėjas nurodo aplinkybes (advokatės ir jos padėjėjo darbo kompiuterių vagystė 2016 m. rugsėjo 22 d., dėl to dalyvavimas ikiteisminiame tyrime, naujo kompiuterio paieškos, advokatės didelis užimtumas nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. spalio 12 d. atstovaujant kitus klientus, buvo parengti 7 procesiniai dokumentai civilinėse bylose, terminas praleistas nežymiai, be to, pareiškėjas nepiktnaudžiavo savo teisėmis), kurios, pareiškėjo manymu, yra pagrindas šiuo atveju terminą atnaujinti ir priimti skundą.

Taigi, kaip matyti, pagrindinis ginčas šiuo atveju kyla dėl termino kreiptis su skundu į teismą skaičiavimo.

Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

ABTĮ 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 1SS-2807-(8.5) pareiškėjui buvo įteiktas taip pat 2016 m. rugsėjo 12 d. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymo normas, darytina išvada, kad ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti pradedamas skaičiuoti kitą dieną po 2016 m. rugsėjo 12 d., tačiau baigiasi termino paskutinę mėnesio dieną, atitinkamai 2016 m. spalio 12 d. Skaičiuojant vieno mėnesio (t. y. 30 dienų, kadangi 2016 m. rugsėjo mėnuo turi 30 dienų) terminą padieniui, pradedant nuo kitos dienos po 2016 m. rugsėjo 12 d. (t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 13 d.), šio vieno mėnesio terminas ir baigiasi atitinkamai 2016 m. spalio 12 d. 24 val. 00 min. (imtinai), t. y. iki 2016 m. spalio 13 d. 0 val. 00 min. Tokiu būdu, ABTĮ 65 straipsnio 2 dalies nuostata nėra pažeidžiama ar paneigiama ir neprieštarauja ABTĮ 65 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuri skirta tiems atvejams, kai termino eigos pradžia yra pirmoji atitinkamo mėnesio diena. Tokiu atveju jei mėnuo turi 30 dienų, vieno mėnesio terminas baigsis atitinkamai to mėnesio 30-tą dieną, o jei mėnuo turi 31 dieną, vieno mėnesio terminas baigsis atitinkamai to mėnesio 31-ą dieną, išskyrus tuos atvejus, kai atitinkamas mėnuo 30-tos arba 31-os dienos neturi, tokiu atveju vieno mėnesio terminas atitinkamai sutrumpėja iki paskutinės to mėnesio dienos. Tokios terminų skaičiavimo tvarkos laikomasi ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui sprendžiant vieno mėnesio apeliacinio skundo padavimo skaičiavimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-767-858/2016, 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-857-858/2016, 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-855-858/2016 ir kt.)

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skundą teismui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 1SS-2807-(8.5) pareiškėjas per savo atstovę advokatę A. Mecelienę padavė 2016 m. spalio 13 d., t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintos nesvarbiomis. Kaip minėta, sistemiškai aiškinant ABTĮ 28, 65 straipsnių nuostatas, nekyla teisinis neaiškumas dėl skundo padavimo termino skaičiavimo, ką patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo, tiek šioje nutartyje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjo pateikti interneto tinklapio www.infolex.lt forumų ir diskusijų įrodymai dėl neva egzistuojančio terminų skaičiavimo neaiškumo nepatvirtina pareiškėjo teiginių, be to, jie yra nebeaktualūs (2011 m.). Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėją šiuo atveju atstovauja profesionalus teisininkas – advokatė – kuris privalo žinoti ir tinkamai taikyti teisės aktų nuostatas, t. y. jam keliami didesni profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

Aplinkybės dėl advokatės ir jos padėjėjo darbo kompiuterių vagystės, kurios, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą, vertintinos kritiškai. Pažymėtina, jog terminas skundui paduoti truko nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2016 m. spalio 12 d., tačiau pareiškėjo advokatės darbo kompiuterių vagystė pagal pateiktus duomenis įvyko 2016 m. rugsėjo 22 d. Kaip nurodo ir pats pareiškėjas bei patvirtina prie skundo pridėti dokumentai, naują kompiuterį (-ius) pareiškėjo advokatė įsigijo ir pritaikė juos darbui, t. y. pradėjo jais naudotis, jau 2016 m. rugsėjo 30 d. Vadinasi, su kompiuterių vagyste susiję rūpesčiai ir nepatogumai, objektyviai sutrukdę rengti pareiškėjo vardu procesinius dokumentus, pareiškėjo atstovei truko ne visą skundo padavimo terminą, o tik jo dalį (t. y. tik savaitę laiko), bei neįvyko paskutinę termino dieną, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo atstovė neturėjo pakankamai laiko pareiškėjo vardu parengti ir laiku pateikti procesinių dokumentų (šiuo atveju – skundo). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo pateiktame 2016 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą dėl kompiuterių vagystės nurodoma, jog 2016 m. rugsėjo 22 d. keturi kompiuteriai, iš kurių priklausantis ir advokatei A. Mecelienei, buvo pavogti iš Linos Gudaitės advokatų kontoros, esančios A. Goštauto g. 4-59, Vilniuje, nors pareiškėjo atstovės advokatės A. Mecelienės kontora ir nurodomi kontaktiniai bei buveinės adresas yra A. Vienuolio g. 4-7, Vilnius. Taigi, pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl atstovės darbo kompiuterių vagystės vertintinos kritiškai ir nelaikytinos svarbiomis praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo priežastimis.

Taip pat ir advokatės didelis užimtumas nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. spalio 12 d. atstovaujant kitus klientus, kuomet buvo parengti 7 procesiniai dokumentai civilinėse bylose, ypač laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 12 d., nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjo užimtumas ar poilsio dienos savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad vien tik didelis valstybinės institucijos darbo krūvis ar asmens užimtumas nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų termino skundui paduoti praleidimą (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA143-84/2010, 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA143-50/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-74/2011 ir kt.). Prie atskirojo skundo pareiškėjo pridėti dokumentai patvirtina, jog kai kuriuos dokumentus pareiškėjo atstovė rengė ir teismams kitose bylose teikė dar skundo padavimo šioje byloje termino pradžioje (t. y. 2016 m. rugsėjo 16 d.) arba paskutinėmis jo dienomis (t. y. 2016 m. spalio 4 d., 2016 m. spalio 7 d., ar 2016 m. spalio 12 d.). Tačiau iš pridėtų dokumentų (jų kiekio) nėra pagrindo vertinti, jog toks pareiškėjo atstovės užimtumas buvo itin didelis. Taigi, ir aplinkybė dėl pareiškėjo atstovės didelio užimtumo šiuo atveju nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi.

Galiausiai ir nežymus termino praleidimas taip pat pagal administracinių teismų praktiką savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti (tai pagal teismų praktiką nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012, 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012). Šiuo atveju, kadangi nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių, mažas termino praleidimas negali būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi.

Taigi, vadovaujantis tais pačiais motyvais bei sutinkant su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, vertintina, jog pareiškėjo nurodytos kreipimosi į teismą praleidimo priežastys yra nesvarbios, subjektyvaus pobūdžio, nuo pareiškėjo valios priklausančios, todėl nėra pagrindo tenkinti jo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 1SS-2807-(8.5) paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo paties valios, dėl subjektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, ką pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir padarė.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oro uosto namai“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.