Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-255-821/2017 pagal pareiškėjų D. G., A. Š. ir A. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. G. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. spalio 6 d. padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-255-821/2017 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose numatytais pagrindais.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 161 straipsnio 1 dalį, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutadis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujamasi ABTĮ 33 straipsniu. Teisėjų kolegija, spręsdama prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, taip pat patikrina, ar prašymas atitinka ABTĮ 157–160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje numatyti asmenys, kuriems suteikta teisė surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Ši nuostata, be kita ko, įtvirtina, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas; jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats; prašymą dėl proceso atnaujinimo pasirašo jį paduodantis asmuo ir prašymą surašęs asmuo; prašymą paduodančio asmens parašas nėra būtinas, jeigu jį pasirašo jo įgaliotas prašymą surašęs asmuo. Šiuo atveju prašymą atnaujinti procesą padavė ir pasirašė pati pareiškėja, todėl laikytina, jog ji yra šį prašymą surašęs asmuo. Šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėja turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl, remiantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisę surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo tik advokatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-86-662/2016, 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-89-261/2016). Taigi, prašymas atnaujinti procesą buvo surašytas asmens, neturinčio teisės tokį prašymą surašyti.

Pagal ABTĮ 158 straipsnio 3 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo apmokestinamas 30 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Šiuo atveju pareiškėja kartu su prašymu atnaujinti procesą nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą.

ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir 8 punktu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindu nurodoma, jog sprendimas ar nutartis yra be motyvų, tokių aplinkybių paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi, ir 3 mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-37-438/2016, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-108-552/2016). Taigi, aplinkybės, galbūt sudarančios pagrindą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą, turėjo paaiškėti įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimui (ABTĮ 98 str. 1 d.), t. y. 2017 m. kovo 21 d. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą buvo gautas 2017 m. spalio 6 d. (žyma ant prašymo), konstatuoja, kad šis prašymas buvo paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pareiškėja, remdamasi ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu, naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai bylos nagrinėjimo metu, nurodo 2017 m. liepos 3 d. elektroniniame laiške iš antstolės gautą informaciją, jog 2012 m. balandžio 24 d. buvo surašyti išieškojimo negalimumo aktai 5 vykdomosiose bylose, tos pačios dienos patvarkymais minėtos vykdomosios bylos buvo užbaigtos, o vykdytini dokumentai grąžintini Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriui, ką patvirtino ir VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. liepos 14 d. rašte Nr. (8.)3-73664 „Dėl informacijos pateikimo“. Kita naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėja įvardina VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 19 d. rašte Nr. (8.1)3-75040 „Dėl informacijos suteikimo“ pateiktą informaciją apie socialinio draudimo pažymėjimo numerių suteikimo datą įmonės tikriesiems nariams (R. S., B. S. S., M. S.), t. y. 2011 m. rugpjūčio 2 d.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, kartu su atsiliepimu į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. sausio 8 d. raštą Nr. 3E-72 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame išdėstytos pareiškėjos minimos aplinkybės apie vykdomųjų bylų užbaigimą ir jų grąžinimą VSDFV Vilniaus skyriui. Pareiškėja būdama aktyvia ir rūpestinga proceso šalimi turėjo teisę ir galimybę susipažinti su bylos medžiaga, todėl akivaizdu, kad jos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurias, pasak pareiškėjos, ji sužinojo, gavusi 2017 m. liepos 3 d. elektroninį laišką iš antstolės, pareiškėjai galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo teisme metu.

Dėl pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, susijusios su socialinio draudimo pažymėjimo numerių suteikimo data įmonės tikriesiems nariams, pažymėtina, jog ši aplinkybė egzistavo dar iki bylos iškėlimo ir nagrinėjimo teisme momento, todėl pareiškėja, vertindama šia aplinkybę kaip svarbią ir galinčią įtakoti sprendimo teisme priėmimą, aktyviai naudodamasi savo teisėmis, galėjo ją žinoti bylos nagrinėjimo teisme metu.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atsisako priimti pareiškėjos D. G. 2017 m. spalio 6 d. paduotą prašymą dėl proceso administracinėje byloje Nr. I-255-821/2017 atnaujinimo, kadangi pareiškėjos nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių prašoma atnaujinti procesą, pareiškėjai galėjo būti žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu (ABTĮ 156 str. 2 d. 2 p.), todėl pareiškėja praleido ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-255-821/2017 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punkte nustatytais pagrindais.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju termino trūkumams (ABTĮ 158 straipsnio 2 ir 3 dalys) pašalinti nustatymas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies tvarka būtų betikslis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 159 straipsniu ir 161 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos D. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-255-821/2017.

Nutartis neskundžiama.