Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjoms D. G. ir A. Š., atsakovo atstovei D. J., išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. G., A. Š. ir A. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai patikslintu skundu (b. l. 75-78) kreipėsi į teismą prašydami: panaikinti 2015-11-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) ir 2016-01-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) sprendimus bei įpareigoti Vilniaus skyrių nutraukti nepagrįstai ir neteisėtai atliktų mokesčių išieškojimą, atlikti VSD įmokų perskaičiavimą ir grąžinti susidariusią permoką.

Patikslintame skunde nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir Valdyba priimdami ginčijamus sprendimus nesivadovavo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) nuostatomis ir nepagrįstai skaičiuoja valstybinio socialinio draudimo (toliau ir – VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokas.

Paaiškina, kad pareiškėja D. G. nuo 2010-01-10 iki 2011-02-28 dirbo UAB „Tikroji turto kaina“, 2012 metais dirbo UAB „Litplastik“, nuo 2013 metų dirba UAB „A.J.A. Baristera“ direktore, nuo 2014 metų dirba SB „Vitaminas“, nuo 2015 metų dirba Lietuvos Respublikos Seime. Nors pareiškėja buvo socialiai drausta, tačiau jai, kaip TŪB „Be priekaištų“ ir kaip TŪB „B.M.R. Enterprises“ steigėjai ir kaip IĮ „Baristera“ savininkei kiekvienoje iš šių įmonių buvo skaičiuojamos VSD įmokos. Tokiu būdu įmokos pareiškėjai D. G. apskaitomos kelis kartus, o tai prieštarauja įstatymo nuostatoms.

Tokia pati situacija ir su kitais dviem steigėjais. A. Š. nuo 2010 metų visą laiką dirba pagal darbo sutartį, o A. Š. nuo 2010 m. dirba UAB „Merista“, todėl taip pat yra drausti, tačiau jiems, kaip TŪB „Be priekaištų“ steigėjams vis tiek skaičiuojamos VSD įmokos. Nei VSDFV Vilniaus skyrius, nei Valdyba ginčijamuose sprendimuose dėl šio argumento nepasisakė, įstatymo normos, pagal kurią būtų nustatyta skaičiuoti mokesčius subjektui, dirbančiam pagal darbo sutartį, nepateikė.

VSDFV Vilniaus skyrius pateikė VSD įmokų paskaičiavimą, skirtus TŪB „B.M.R. Enterprise“. VSD įmokos taip pat neturėtų būti skaičiuojamos ir kitiems trims steigėjams R. S., B. S. S. ir M. S., nes jie Lietuvoje negyvena, nedirba ir į Lietuvą niekada nebuvo atvykę.

VSDFV Vilniaus skyrius, atsakydamas į 2015-10-26 raštą nepasisakė, kodėl skaičiuojamos VSD įmokos, neatsižvelgiant į įsiskolinimo išieškojimo senatį. Valdyba nepagristai teigia, kad mokesčiams nuo 2005 m. išieškojimo senaties terminas netaikomas. VSDFV Vilniaus skyriaus, sąmoningai sunkindamas pareiškėjos ir kitų steigėjų padėtį, priskaičiuotų VSD išmokų išieškojimą pateikė vykdyti skirtingiems antstoliams, tuo didindamas išieškojimo sumas.

Po 2015-10-26 rašto ir 2015-09-22 pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl TŪB „Be priekaištų“ bankroto bylos iškėlimo Nr.(8.1)3-106797“, buvo atliktas dalinis perskaičiavimas VSD įmokų, skirtų D. G. bei A. Š., ir priskaičiuotos sumos už 2010 metus sumažintos A. Š. - maždaug 400 Eur., D. G. maždaug 150 Eur. Įmokos taip pat sumažintos ir A. Š.. Tačiau šios priskaičiuotos sumos jau yra išieškotos, antstolių paslaugos apmokėtos. Valdyba dėl šio argumento taip pat niekaip nepasisakė.

VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu (b. l. 156-161) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Vadovaudamasis VSDĮ 2 straipsnio 8 dalimi, 9 straipsnio 4 ir 5 dalimis paaiškina, kad individualių įmonių savininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų tikrieji nariai yra laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis. Individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, tikrosios ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius nuo individualios įmonės ar bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, o įmokos turi būti mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. 2010-2015 metais IĮ savininkai ir TŪB tikrieji nariai buvo draudžiami skirtingomis privalomojo draudimo rūšimis.

Atsakovo nuomone, A. Š. TŪB „Be priekaištų“ tikrųjų narių D. G., A. Š. ir A. Š., TŪB „B.M.R. Enterprises“ tikrųjų narių D. G., R. S., B. S. S. ir M. S., IĮ „Baristera“ savininkės D. G. socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos buvo apskaičiuotos teisėtai, pagrįstai ir teisingai, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir SDĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 17 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31), 17 straipsnio 6 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2012-01-01), 18 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 9 straipsnio 4 dalimi, Fondo biudžeto taisyklių 27 punktu, todėl pareiškėjų argumentai dėl nepagrįsto socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo nepagrįsti. A. Š. TŪB „Be priekaištų“ tikrieji nariai D. G., A. Š. ir A. Š., TŪB „B.M.R. Enterprises“ tikrieji nariai D. G., R. S., B. S. S. ir M. S., IĮ „Baristera“ savininkė D. G. neatitiko teisės aktuose nustatytų sąlygų, kada individualios įmonės savininkai ar ūkinės bendrijos tikrieji nariai galėjo ar gali nemokėti socialinio draudimo ar privalomojo sveikatos draudimo įmokų, todėl jiems įmokos buvo apskaičiuotos teisės aktų nustatyta tvarka.

VSDFV Vilniaus skyrius, gavęs duomenis apie tai, kad A. Š. TŪB „Be priekaištų“ Mokesčių administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka 2016-03-14 deklaravo laikino veiklos nevykdymo laikotarpius nuo 2011-01-01 iki 2015-12-31 ir nuo 2016-01-01 iki 2020-12-31, perskaičiavo tikrųjų narių mokėtinas socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, ir po įmokų perskaičiavimo A. Š. TŪB „Be priekaištų“ nustatyta 528,30 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka.

Pareiškėjų argumentai dėl įmokų įsiskolinimo išieškojimo senaties taikymo nepagrįsti, nes VSDFV Vilniaus skyrius vykdė ir vykdo A. Š. TŪB „Be priekaištų“, TŪB „B.M.R. Enterprises“ ir IĮ „Baristera“ nesumokėtų socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei delspinigių išieškojimą, todėl taikyti priverstinio skolų išieškojimo senatį nėra teisinio pagrindo. VSDFV Vilniaus skyrius turi teisę pasirinkti, kokiam antstoliui perduoti vykdyti draudėjo nesumokėtų socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos išieškojimą, ir neprivalo visų draudėjų skolų išieškojimą perduoti vykdyti vienam antstoliui, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad VSDFV Vilniaus skyrius sąmoningai sunkindamas pareiškėjos ir kitų steigėjų padėtį, įmokų išieškojimo vykdymą pateikinėjo skirtingiems antstoliams, tuo didindamas išieškojimo dydį.

Dėl pareiškėjų skunde nurodyto D. G. ir A. Š. socialinio draudimo įmokų dalinio perskaičiavimo VSDFV Vilniaus skyrius informuoja, kad 2015-10-23 sprendimu Nr. 5-27-11958 „Dėl A. Š. TŪB „Be priekaištų“ tikrųjų narių A. Š., D. G. ir A. Š. duomenų tikslinimo“ Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenų bazėje patikslino A. Š. TŪB „Be priekaištų“ tikrųjų narių A. Š., D. G. ir A. Š. duomenis, nes šiems asmenims, atsižvelgiant į sumokėtas (išieškotas) socialinio draudimo įmokas, į Registrą neteisingai buvo įrašyti draudimo laikotarpiai, draudžiamosios pajamos ir socialinio draudimo įmokos vadovaujantis proporcingumo principu, neatsižvelgiant į draudėjo skolos susidarymo laikotarpius. Vadovaujantis Fondo biudžeto taisyklių 112 punktu, draudėjo vėlesnės eilės skola pradedama įskaityti tik sumokėjus (išieškojus) ankstesnės eilės skolą. Vienos eilės skolos ribose pradedama įskaityti skola už seniausią laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, Registre buvo patikslinti minėtų asmenų draudimo laikotarpiai, draudžiamosios pajamos ir socialinio draudimo įmokos.

Valdyba atsiliepimu (b. l. 162-168) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti iš esmės pritardama VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepime nurodytiems argumentams.

Posėdžio metu pareiškėjos skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės pakartodamos skunde nurodytus argumentus.

Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo individualių įmonių savininkams ir tikrųjų ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, kai tuo pačiu laikotarpiu jie buvo drausti kaip pagal darbo sutartis dirbantys asmenys.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai D. G., A. Š. ir A. Š. nuo 2002-07-26 yra A. Š. TŪB „Be priekaištų“ tikrieji nariai. Pareiškėja D. G., kartu su R. S., B. S. S.ir M. S., nuo 2008-09-22 yra TŪB „B.M.R. Enterprises“ tikroji narė, o nuo 2006-05-19 ir IĮ „Baristera“ savininkė (b. l. 94-110). 2010-2015 metais pareiškėjai dirbo kitose įtaigose, įmonėse ar organizacijose (b. l. 49-63).

Pareiškėja D. G. 2015-10-26 skundu „Dėl 2015-09-22 pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl TŪB „B.M.R. Enterprises“ bankroto bylos iškėlimo Nr. (8.1)3-106796 ir 2015-09-22 dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl TŪB „Be priekaištų“ bankroto bylos iškėlimo Nr. (8.1)3-106797“ kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, nurodydama, jog nesutinka su TŪB „Be priekaištų“, TŪB „B.M.R. Enterprises“ priskaičiuotų įsiskolinimų sumomis (b. l. 113-114). Skundą pareiškėja grindė tuo, kad TŪB „Be priekaištų“ tikrieji nariai D. G., A. Š., A. Š. jau ilgą laiką dirba pagal darbo sutartis, todėl jiems VSD įmokos, kaip bendrijos steigėjams negali būti skaičiuojamos. Pareiškėja nesutiko ir su tuo, kad jai, kaip VSD įmokės skaičiuojamos ir kaip TŪB „B.M.R. Enterprises“ tikrajai narei bei IĮ „Baristera“ savininkei. Skunde D. G. taip pat nurodė, kad VSD įmokos TŪB „Be priekaištų“ ir TŪB „B.M.R. Enterprises“ skaičiuojamos neatsižvelgiant į senaties terminus, bei teigė, kad kitiems TŪB „B.M.R. Enterprises“ tikriesiems nariams: R. S., B. S. S. ir M. S., VSD įmokos neturėtų būti skaičiuojamos, nes minėti asmenys yra Indijos piliečiai, į Lietuvą niekada nebuvo atvykę ir veiklos nevykdė. Pareiškėja skundu prašė pateikti jai detalius paskaičiavimus pagal konkrečius laikotarpius ir įmones, iš kurių matytųsi įmokos, tenkančios kiekvienam įmonių steigėjui.

VSDFV Vilniaus skyrius 2015-11-17 sprendimu pareiškėjai pateikė prašomus įmokų paskaičiavimus, paaiškino jų apskaičiavimo tvarką (b. l. 115-119). Pareiškėja nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu skundu kreipėsi į Valdybą. 2016-01-21 sprendimu Valdyba pareiškėjos skundo netenkino, konstatavusi, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai priskaičiuojant ir išieškant skolą yra teisėti ir pagrįsti (b. l. 33-40).

Pareiškėjai su VSDFV Vilniaus skyriaus ir Valdybos sprendimais nesutinka. Skundą grindžia tuo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pagal darbo sutartis dirbo kitose darbovietėse, todėl VSD apskaitomos kelis kartus, o tai prieštarauja VSDĮ nuostatoms.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 6 straipsnyje nustatyta, kad apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo pagrindiniai principai yra šie: mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, apmokestinimo aiškumo, turinio viršenybės prieš formą. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, o mokesčių lengvatos, kurių nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, negali būti individualaus pobūdžio, pažeidžiančios proporcingą mokesčių naštos paskirstymą (MAĮ 8 straipsnis).

Teisinis reguliavimas nustato, kad individualių įmonių savininkai ir tikrųjų ūkinių bendrijų tikrieji nariai yra laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis (VSDĮ 2 straipsnio 8 dalis). Individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, tikrosios ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius nuo individualios įmonės ar bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, o įmokos turi būti mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (VSDĮ 9 straipsnio 4 ir 5 dalys, redakcija galiojusi iki 2017-01-01). Taigi, individualių įmonių savininkai ir tikrųjų ūkinių bendrijų tikrieji nariai patenka į asmenų, draudžiamų socialiniu draudimu ratą.

Ginčui aktualiu laikotarpiu (2010-2015 metais) VSDĮ pajamos nuo kurių individualių įmonių savininkų ir tikrųjų ūkinių bendrijų tikrųjų narių kito.

Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 individualių įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai buvo privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, ir sveikatos draudimu (VSDĮ 4 straipsnio 3 dalis). Individualios įmonės savininko, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudarė individualios įmonės ar ūkinės bendrijos deklaruoto dydžio suma, kuri kalendoriniais metais išsiimama individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip minimalioji mėnesinė alga. Šios nuostatos buvo netaikomos, jeigu individuali įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi MAĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka (VSDĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nuo 2010-07-01 individualių įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai buvo privalomai draudžiami tik sveikatos draudimu, o gavę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas iš savo individualios įmonės ar ūkinės bendrijos, buvo draudžiami ir pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (VSDĮ 4 straipsnio 3 dalis). Individualios įmonės savininko, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudarė individualios įmonės ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos; o privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazę sudarė minimalioji mėnesinė alga (VSDĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nuo 2012-01-01 įsigaliojusio SDĮ 4 straipsnio 3 dalies pakeitimų, individualių įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai buvo privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, gavę šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pajamas (iš savo įmonės gavę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas). Individualios įmonės savininko, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudarė individualios įmonės ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (VSDĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nuo 2015-01-01 pagal VSDĮ 4 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas individualių įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, gavę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas iš savo įmonės, ir sveikatos draudimu. Socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip minimali mėnesinė alga.

Nuo 2015-01-01 individualios įmonės savininkas ir ūkinės bendrijos tikrasis narys kas mėnesį gali nemokėti socialinio draudimo įmokų nuo minimalios mėnesinės algos, jeigu nėra išsiimamos individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos, kurios deklaruojamos Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos ir jeigu individualios įmonės savininkas ir ūkinės bendrijos tikrasis narys atitinka VSDĮ (7 straipsnio 2 dalies 1 punktas) numatytas sąlygas, t. y. individuali įmonė arba ūkinė bendrija veikia pirmuosius metus, individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys yra ne vyresnis nei 29 metų (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 metai), individualios įmonės savininkui ar ūkinės bendrijos tikrajam nariui paskirta senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, ar jeigu įmokos už šį asmenį jau yra sumokėtos (dirbant pagal darbo sutartį).

Socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647. Pagal Taisyklių 48² punktą individualios įmonės savininkai ar ūkinės bendrijos tikrieji nariai socialinio draudimo įmokų gali nemokėti, kai individuali įmonė ar ūkinė bendrija laikinai nevykdo veiklos ir yra tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu individuali įmonė ar ūkinė bendrija laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra pranešusi Valstybinei mokesčių inspekcijai jos nustatyta tvarka arba turi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą, individualių įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, jeigu jie nepriklauso asmenims, išvardintiems Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ar 17 straipsnio 1?8 dalyse. Individuali įmonė ar ūkinė bendrija taip pat laikoma nevykdančia veiklos, jeigu iki 2008 m. gruodžio 31 d. jai buvo suteiktas likviduojamos įmonės statusas, o visi jos darbuotojai atleisti iš darbo.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir Sveikatos draudimo įstatymas arba SDĮ) individulių įmonių savininkai ir tikrųjų ūkinių bendrijų tikrieji nariai taip pat patenka į subjektų ratą, draudžiamų privalomuoju sveikatos draudimu.

Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatas nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 individualios įmonės už individualių įmonių savininkus, taip pat ūkinės bendrijos už ūkinių bendrijų tikruosius narius privalėjo mokėti 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Pagal Socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31) individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazę sudarė minimali mėnesinė alga. Jeigu minėtu laikotarpiu asmuo vienu metu buvo ir individualios įmonės savininkas, ir ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba asmuo buvo kelių ūkinių bendrijų narys, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo minimalios mėnesinės algos už šį asmenį privalėjo mokėti kiekviena iš šių įmonių.

Nuo 2012-01-01 individualios įmonės už individualių įmonių savininkus ir ūkinės bendrijos už ūkinių bendrijų tikruosius narius taip pat privalėjo mokėti 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų socialinio draudimo įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalis). Privalomojo sveikatos draudimo įmokos turėjo būti mokamos kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazę sudarė individualios įmonės ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis, VSDĮ 9 straipsnio 5 dalis, 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 10 dalį individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių (išskyrus asmenis, išvardytus šio straipsnio 1 ir 7 dalyse, Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir Socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose) metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 9 procentai 12 minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių tų metų kiekvieno atitinkamo mėnesio paskutinę dieną, dydžio. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad nuo 2012-01-01 individualių įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų nariai kas mėnesį privalomojo sveikatos draudimo įmokų galėjo nemokėti, jeigu privalomu sveikatos draudimu buvo draudžiami kaip dirbantys pagal darbo sutartį asmenys (su išlyga, kad nebuvo išsiimamos individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos, kurios priskirtinos individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario su darbo santykiais susijusioms pajamoms).

Apžvelgus ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad nei Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nei Sveikatos draudimo įstatyme nebuvo nustatyta besąlyginės išlygos, kad individualių įmonių savininkai ir tikrųjų ūkinių bendrijų tikrieji nariai gali būti atleidžiami nuo visų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tuo pagrindu, jog buvo draudžiami kaip dirbantys pagal darbo sutartis asmenys. Apibendrinus VSDĮ ir SDĮ nuostatas matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 TŪB tikrieji nariai ir IĮ savininkai buvo privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu, motinystės/tėvystės socialiniu draudimu bei sveikatos draudimu, VSD ir PSD įmokos galėjo būti nemokamos tik tuo atveju, jeigu bendrija/įmonė nevykdo veiklos ir tai yra deklaravusi MAĮ nustatyta tvarka. Nuo 2010-07-01 TŪB tikrieji nariai ir IĮ savininkai privalomai buvo draudžiami tik sveikatos draudimu, o VSD įmokas pagrindinei ir papildomai pensijų dalims privalėjo mokėti tik gavę su darbo santykiais ar su jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas iš TŪB ar IĮ. Nuo 2012-01-01 IĮ savininkai ir TŪB tikrieji bendrijos nariai kas mėnesį privalomojo sveikatos draudimo įmokų galėjo nemokėti, jeigu privalomu sveikatos draudimu buvo draudžiami kaip dirbantys pagal darbo sutartį asmenys. Nuo 2015-01-01 nuo TŪB tikrieji nariai ir IĮ savininkai privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalimis, gavę pajamas iš savo įmonės/bendrijos ir sveikatos draudimu. Nuo VSD įmokų nuo išimamos savarankiškai dirbančio asmens asmeniniams poreikiams lėšų sumos, kuri deklaruojama VMI, kaip susijusi su darbo santykiais, VSD įmokų gali nemokėti, jeigu asmuo atitinka VSDĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus.

Iš skundžiamo VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-11-17 sprendimo (b. l. 115-119) matyti, kad TŪB „Be priekaištų“ tikriesiems nariams A. Š., D. G. ir A. Š. VSD įmokos buvo paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010-04-24 iki 2010-06-30, o PSD įmokos už laikotarpius nuo 2010-01-01 iki 2014-11-30, bei delspinigiai už nurodytais laikotarpiais nesumokėtas VSD ir PSD įmokas (b. l. 117). D. G., kaip TŪB „B.M.R. Enterprises“ tikrajai narei, VSD įmokos taip pat paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010-04-24 iki 2010-06-30, o PSD įmokos už laikotarpius nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, bei delspinigiai už nurodytais laikotarpiais nesumokėtas VSD ir PSD įmokas (b. l. 118). Pareiškėjai D. G., kaip IĮ „Baristera“ savininkei, VSD įmokos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010-02-08 iki 2010-60-30 ir PSD įmokos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, bei delspinigiai už laiku nesumokėtas VSD ir PSD įmokas (b. l. 118-119).

Palyginus ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą ir pateiktus paskaičiavimus, matyti, kad pareiškėjams VSD įmokos paskaičiuotos tik už tą laikotarpį (iki 2010-06-30), kai TŪB tikrieji nariai ir IĮ savininkai pagal VSDĮ buvo privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu, motinystės/tėvystės socialiniu draudimu bei sveikatos draudimu. PSD įmokos pareiškėjams buvo skaičiuojamos kiekvienoje įmonėje iki 2012-01-01, t. y. iki įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, pagal kuriuos TŪB tikrieji nariai ir/ar ĮI savininkai galėjo nemokėti PSD įmokų, jeigu jie privalomuoju sveikatos draudimu buvo draudžiami kaip dirbantys asmenys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu nei viena iš įmonių MAĮ nustatyta tvarka nebuvo deklaravusi apie veiklos nevykdymą (prašymą dėl įmokų perskaičiavimo ir deklaracijas apie TŪB „Be priekaištų“ veiklos nuo 2011-01-01 iki 2020-12-31 nevykdymą pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriui pateikė tik 2016-03-14, t. y. jau priėmus ginčijamus sprendimus ir pateikus pradinį skundą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo šioje administracinėje byloje, b. l. 1, 126-130), kolegija konstatuoja, kad pareiškėjams VSD ir PSD įmokos ginčo laikotarpiu buvo paskaičiuotos teisėtai ir pagrįstai.

Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus (VSDĮ 14 straipsnio 2 dalis). Už pavėluotai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą pervedamas įmokas skaičiuojami delspinigiai (VSDĮ 16 straipsnio 1 dalis). Nesumokėti delspinigiai išieškomi priverstine tvarka (Taisyklių 111 punktas). Pareiškėjai jiems nustatyta tvarka ir terminais mokestinių prievolių nevykdė, VSD ir PSD įmokų nesumokėjo, todėl jiems pagrįstai priskaičiuoti delspinigiai.

Pareiškėjai taip pat nesutinka su TŪB „B.M.R. Enterprises“ tikriesiems nariams R. S., B. S. S. ir M. S. priskaičiuotomis VSD įmokomis. Savo nesutikimą grindžia tuo, kad minėti asmenys yra Indijos piliečiai, Lietuvoje niekada nebuvo ir jokios veiklos nevykdė. Vertinant šio argumento pagrįstumą pažymėtina, kad teisės aktai nenustato galimybės atleisti asmenų nuo VSD įmokų mokėjimo vien dėl to, kad jie yra kitos valstybės piliečiai ir būdami TŪB, įsteigtos Lietuvoje, tikrieji nariai, nevykdo veiklos. Iš skundžiamame rašte (b. l. 118) pateiktų duomenų matyti, kad minėtiems asmenims VSD įmokos buvo priskaičiuotos laikotarpiu nuo 2008-09-22 iki 2008-12-31, nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 ir nuo 2015-01-01 iki 2015-10-31, t.y. už tos laikotarpius, kai jie neatitiko teisės aktuose nustatytų sąlygų, kada TŪB tikrieji nariai galėjo ar gali nemokėti socialinio draudimo įmokų.

Pareiškėjai patikslintame skunde 2016-04-20 nurodė, kad po D. G. 2015-10-26 rašto (skundo) buvo atliktas dalinis TŪB „Be priekaištų“ tikrųjų narių VSD įmokų perskaičiavimas už 2010 metus. Šios priskaičiuotos sumos jau yra išieškotos, antstolių vykdymo išlaidos apmokėtos, tačiau Valdyba skundžiamame sprendime dėl šio argumento nepasisakė.

Vertinant nurodytą aplinkybę pirmiausiai pažymėtina tai, kad VSD įmokos TŪB „Be priekaištų“ tikriesiems nariams buvo perskaičiuotos 2015-10-23 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu „Dėl A. Š. TŪB „Be priekaištų“ tikrųjų narių A. Š., D. G. ir A. Š. duomenų tikslinimo“, nustačius, jog neteisingai įrašyti duomenys apie TŪB „Be priekaištų“ tikrųjų narių draudžiamuosius laikotarpius (b. l. 131-132), t. y. duomenys buvo patikslinti dar iki pareiškėjos 2015-10-26 rašto (skundo) atsakovui pateikimo. Minėtame skunde pareiškėja jokių argumentų dėl atliktų duomenų tikslinimo ir/ar antstolių išieškotų sumų grąžinimo nenurodė, todėl nei atsakovui, nei Valdybai nebuvo pagrindo dėl to papildomai pasisakyti. Pareiškėja, nesutikdama su 2015-10-23 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 5-27-11958, galėjo jį atkirai skųsti teisės aktų nustatyta tvarka Valdybai. Pareiškėjams papildomai išaiškintina, kad mokesčių mokėtojų permokų gražinimo klausimas sprendžiamas MAĮ 87 straipsnyje nustatyta tvarka. Mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu (MAĮ 87 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjai teigia, kad nesumokėtos VSD ir PSD įmokos iš jų išieškomos suėjus išieškojimo terminui. Taip pat skundžiasi tuo, kad išieškojimus vykdo skirtingi antstoliai, teigia, jog tuo VSDF Vilniaus skyrius sąmoningai siekia didinti vykdymo išlaidas.

VSDĮ 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Teisė priverstinai išieškoti įmokas ir delspinigius atsiranda nuo kitos dienos, kai įmokos ir delspinigiai turėjo būti sumokėti (VSDĮ 16 straipsnio 8 dalis). Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo ir delspinigių skoloms. VSDĮ 16 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų ir delspinigių priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos, o priverstinio išieškojimo senaties terminas nutraukiamas. Nutrauktas priverstinio išieškojimo senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas priverstinio išieškojimo senaties terminui nutraukti. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad A. Š. TŪB „Be priekaištų“, TŪB „B.M.R. Enterprises“ ir IĮ „Baristera“ ginčui aktualiu laikotarpiu susidariusių socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei delspinigių įsiskolinimo išieškojimai priverstine tvarka buvo pradėti vykdyti nepasibaigus VSDĮ 16 straipsnio 7 dalyje nustatytam penkerių metų terminui (b. l. 120-125), priverstinis išieškojimas vykdo nuolat, todėl taikyti priverstinio skolų išieškojimo senatį nėra teisinio pagrindo.

Pagal pareiškėjos D. G. pateiktus duomenis nustatyta, kad išieškojimą iš A. Š. TŪB „Be priekaištų“ pagal VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus išduotus laikotarpiu nuo 2009-01-28 iki 2013-11-08 vykdė antstolis D. T. (sprendimai šiuo metu įvykdyti, b. l. 45). Išieškojimą iš IĮ „Barista“ pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-03-15 sprendimą vykdė antstolė I. B. (b. l. 46). Iš antstolio 2014-01-21 patvarkymo dėl piniginių lėšų paskirstymo matyti, kad išieškojimą iš A. Š. TŪB „Be priekaištų“ taip pat vykdė ir antstolis V. M., tačiau vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) buvo pradėta ne pagal VSDFV Vilniaus sprendimą, o pagal 2008-06-16 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą, o vykdymo procese prie išieškojimo prisijungė ir kiti antstoliai, vykdantys išieškojimus kitų kreditorių naudai, tarp jų ir antstolis D. T. vykdydamas išieškojimus pagal VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus ir antstolė I. B., vykdydama išieškojimą iš D. G. (b. l. 47-48). Teismo vertinimu, kitų antstolių prisijungimas prie seniausiai pradėto išieškojimo vykdymo išlaidų nepadidino.

Taip pat pažymėtina, kad A. Š. TŪB „Be priekaištų“, TŪB „B.M.R. Enterprises“ ir IĮ „Baristera“ yra trys savarankiškai veikiantys subjektai ir kiekvienas iš jų atskirai atsakingas už savo neįvykdytas prievoles. Šiuos juridinius asmenis sieja tik tai, kad D. G. yra viena iš minėtų įmonių steigėjų ir IĮ savininkė. Net ir tuo atveju, jeigu sprendimai dėl skolos išieškojimo būtų pateikti vykdyti vienam antstoliui, antstolis dėl skolos išieškojimo iš kiekvienos įmonės privalėtų užvesti atskirą vykdomąją bylą, todėl vykdymo išlaidų dydžiui esminės įtakos tai neturėtų. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius turi teisę pasirinkti, kokiam antstoliui perduoti vykdyti draudėjo nesumokėtų socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos išieškojimą, ir neprivalo visų draudėjų skolų išieškojimą perduoti vykdyti vienam antstoliui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes argumentai, kad VSDFV Vilniaus skyrius sąmoningai siekia apsunkinti pareiškėjų padėtį didindamas išieškojimo išlaidas, atmesti kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad nagrinėjimu atveju A. Š. TŪB „Be priekaištų“ ir TŪB „B.M.R. Enterprises“ tikrųjų narių bei IĮ „Baristera“ savininkės socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos buvo apskaičiuotos teisėtai, pagrįstai ir teisingai. Bylos nagrinėjimu metu jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su nesumokėtų įmokų išieškojimu nenustatyta. Skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio nuostatas, yra aiškūs, suprantami, išsamūs, pagrįsti objektyviais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjų skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.