- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- AS-58-662/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00238-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, D. K.
- Trečiasis asmuo
- uždarosioms akcinėms bendrovėms „Auditas ir konsultacijos“, „Nidulus appraisal“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir D. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarosioms akcinėms bendrovėms „Auditas ir konsultacijos“ bei „Nidulus appraisal“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. vasario 18 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-98 1 punktą dėl naudotų patalpų ploto; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 29 d. valstybės garantijos nuomininkui, gyvenančiam grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, Nr. 2751 1 punktą dėl naudotų patalpų ploto ir 2 punktą dėl naudotų patalpų vertės; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-98 1 punkte nurodytus patalpų plotus, jį išdėstant taip: „Išduodama E. A., gyvenusios savininkui grąžintino 135,01 kv. m bendrojo ploto buto (duomenys neskelbtini), dalyje (faktiškai 81,20 kv. m. bendrojo ploto dalyse), įpėdiniui pagal įstatymą V. K. valstybės garantinį dokumentą, kuriuo valstybė įsipareigoja neatlygintinai perduoti nuosavybėn kitas mažesnės vertės gyvenamąsias patalpas, o valstybės garantiniame dokumente nurodytą nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą kompensuoti Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais“; 4) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 29 d. valstybės garantijos nuomininkui, gyvenančiam grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, Nr. 2751 1 punktą, jį išdėstant taip: „135,01 kv. m bendrojo ploto buto, (duomenys neskelbtini), dalies nuomininkės E. A. (faktiškai naudojosi 81,20 kv. m bendrojo ploto patalpomis), įpėdiniui pagal įstatymą V. K. įvykdyti šią pasirinktą valstybės garantiją <...>“; 5) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 29 d. valstybės garantijos nuomininkui, gyvenančiam grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, Nr. 2751 2 punktą, jį išdėstant taip: „nuomojamų patalpų rinkos vertė, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, yra 80 700 eurų“.
2016 m. gegužės 24 d. pareiškėjas Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo, be pirminiame skunde nurodytų reikalavimų, taip pat prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. A-1327 „Dėl buto (duomenys neskelbtini)dalies perdavimo neatlygintinai D. K.“, įpareigojant D. K. atlyginti Kauno miesto savivaldybės administracijai 0,45 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę pinigais, priteisiant 6 082,02 Eur sumą.
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti vieno mėnesio terminą skundui dėl ginčijamo įsakymo paduoti. Paaiškino, kad 2016 m. gegužės 5 d. šios administracinės bylos nagrinėjimo metu sužinojo, jog D. K. ginčijamo įsakymo pagrindu buvo neatlygintinai perduota 0,45 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 21 000 Lt, kaip atitinkanti savininkui grąžinto buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, kurią jie nuomojo, vertę. Pareiškėjo atstovės nuomone, termino šiam skundui paduoti pradžia laikytina 2016 m. gegužės 5 d., kai su šiuo įsakymu teismo posėdyje buvo supažindinta pareiškėjo atstovė, todėl terminas nepraleistas. Tuo atveju, jei teismas vertintų, jog terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nežinojo šio akto turinio, be to, buvo aktyvus ir rūpestingas gindamas savo pažeistas teises.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi termino skundui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. A-1327 panaikinimo paduoti neatnaujino ir pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti.
Atsiliepimas
Teismas nustatė, kad apie ginčijamą 2004 m. birželio 1 d. įsakymą buvo išsamiai nurodyta Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į pirminį pareiškėjo skundą, kartu buvo pateiktas ir šis aktas. Teismo vertinimu, data, kai pareiškėjas vėliausiai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šį aktą ir kai jam tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, yra 2016 m. balandžio 9 d., kai pareiškėjas gavo teismo šaukimą į posėdį ir atsiliepimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, pats ar per savo atstovę, turėjo objektyvią galimybę operatyviai reaguoti ir parengti bei pateikti teismui patikslintą skundą dar iki 2016 m. gegužės 5 d. vykusio teismo posėdžio arba jo metu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas reikalavimą dėl minėto įsakymo panaikinimo pareiškė tik 2016 m. gegužės 19 d., taip praleisdamas skundo padavimo terminą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis. Akcentavo, kad pareiškėjas pats ir per savo atstovę, aktyviai dalyvaudamas procese, rašė prašymus, gaudavo informaciją ir pan., todėl, būdamas sąžiningas ir apdairus, turėjo galimybę laiku realizuoti teisę į teisminę gynybą.
II.
Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. A-1327 panaikinimo paduoti.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad vieno mėnesio terminas kreipimuisi dėl administracinio akto panaikinimo buvo praleistas nežymiai – 15 dienų. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas pažeistas teises gynė tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek kitoje civilinėje byloje, taigi vienu metu vyko ne vienas teisminis procesas, o pareiškėjas nepažeidė pareigos būti rūpestingu ir atidžiu. Pasikonsultavęs su savo atstove, pareiškėjas iškart teismui pateikė skundą dėl minėto administracinio akto panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti.
Atsakovo teigimu, pagrįsta teismo išvada, kad ginčijamo įsakymo turinio nežinojimas ir pareiškėjo aktyvumas ginant pažeistas teises kituose teisminiuose procesuose vertintinas kaip subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjas turėjo visas galimybes veikti ir faktiškai veikė tiek pats, tiek per savo atstovę, todėl galėjo laiku realizuoti teisę į teisminę gynybą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti jį dėl savo paties elgesio. Pažymėtina, kad maža termino praleidimo trukmė praktikoje pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, pareiškėjas, 2016 m. balandžio 9 d. sužinojęs apie ginčijamą aktą, turėjo visas galimybes asmeniškai ar per atstovą operatyviai imtis atitinkamų priemonių, tačiau to neatliko, todėl terminas neatnaujintas pagrįstai.
Atsakovė D. K. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą taip pat nurodė su juo nesutinkanti ir prašė jį atmesti.
Atsakovės nuomone, terminas skundui paduoti praleistas dėl subjektyvių priežasčių, apie ginčijamą aktą pareiškėjas sužinojo vėliausiai 2016 m. balandžio 9 d., todėl dar iki teismo posėdžio, vykusio 2016 m. gegužės 5 d., privalėjo suderinti poziciją dėl akto skundimo ir pateikti skundą. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie ginčijamą aktą ir anksčiau: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1247-146/2015 buvo nurodyta, jog atsakovei suteiktos atskiros patalpos, byloje buvo pateikti dokumentai, susiję su atsakovei išnuomotu butu. Atsakovės nuomone, atnaujinant terminą skundui dėl akto, priimto prieš daugiau nei dvylika metų, paduoti, būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirasis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), įsigaliojusiu 2016 m. liepos 1 d., o patikslinto skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismo išspręstas vadovaujantis 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcijos normomis.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. K. patikslintą skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą, jo neatnaujinus (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Visuotinai pripažįstama, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, tačiau ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-885-502/2015). Viena iš tokių sąlygų yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (žr., pvz., 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-658/2013, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).
Nustatyta, kad pareiškėjui ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. A-1327 „Dėl buto (duomenys neskelbtini)dalies perdavimo neatlygintinai D. K.“ buvo įteiktas 2016 m. balandžio 9 d., o patikslintą skundą, kuriame pareiškėjas suformulavo reikalavimą šio akto atžvilgiu, pareiškėjas teismui pateikė 2016 m. gegužės 19 d. (b. l. 123). Remiantis išdėstytais argumentais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patikslintą skundą su reikalavimu panaikinti šį aktą pateikdamas tik 2016 m. gegužės 19 d., pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido.
Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą grindžia tuo, jog jam nebuvo žinomas ginčijamo akto turinys, skundą pateikė nedelsiant po to, kai pasikonsultavo su atstove, terminą praleidus tik 15 dienų, be to, buvo aktyvus ir rūpestingas kituose teisminiuose procesuose gindamas savo pažeistas teises.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Kaip minėta, ginčijamo įsakymo turinys pareiškėjui tapo žinomas 2016 m. balandžio 9 d., todėl pareiškėjas, būdamas aktyvus ir rūpestingas, gindamas savo galbūt pažeistas teises, turėjo operatyviai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą ir pats ar per savo atstovę pateikti teismui skundą dėl šio akto, nepraleisdamas vieno mėnesio apskundimo termino. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei prašyme dėl termino atnaujinimo, nei atskirajame skunde nenurodė ir teismas nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas objektyviai negalėjo minėtų veiksmų atlikti anksčiau nei tik 2016 m. gegužės 19 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, uždelsdamas pateikti teismui skundą, pats pasirinko savo elgesio variantą, taigi turėjo įvertinti ir tokio pasirinkimo pasekmes. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nežymus termino praleidimas savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012, 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012, 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-100-261/2017). Nenustačius kitų svarbių termino praleidimo priežasčių, mažas termino praleidimas negali būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.