- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- AS-232-624/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 16-IL-10-01694-e.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą atmetė.
Pareiškėjas A. J. 2016 m. gruodžio 31 d. (pagal spaudą ant voko) Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė apeliacinį skundą, kuriame prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi (b. l. 90) nutarė atsisakyti priimti A. J. apeliacinį skundą ir nutarčiai įsiteisėjus, apeliacinį skundą grąžinti apeliantui.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi. Teismo sprendimas buvo paskelbtas 2016 m. lapkričio 30 d., paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2016 m. gruodžio 30 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti. Kadangi pareiškėjas apeliacinį skundą pateikė praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, o teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių terminas būtų atnaujintas, apeliacinį skundą atsisakyta priimti.
III.
Pareiškėjas A. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties.
Nurodo, jog kadangi skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2016 m. lapkričio 30 d. ir jame nurodyta, kad skundą gali pateikti per mėnesį. Gruodžio mėnnesį yra 31 d., todėl skundą pateikė 2016 m. gruodžio 31 d. Mano, kad teismas, paskirdamas mėnesį apeliacinio skundo padavimui, suklaidino pareiškėją. Prašo atstatyti apeliacinio skundo padavimo terminą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.
Mano, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad terminas skundui paduoti praleistas, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti A. J. apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 31 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo.
ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną.
Taigi, vieno mėnesio terminas baigiasi atitinkamą mėnesio dieną. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi savo praktikoje (žr., pvz. 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-100-261/2017, 2017 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-155-575/2017, 2017 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-187-858/2017).
Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2016 m lapkričio 30 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, buvo 2016 m. gruodžio 30 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė tik 2016 m. gruodžio 31 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), tai yra praleidęs įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.
ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neprašė atnaujinti praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliacinį skundą pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas prašymas atstatyti apeliacinio skundo padavimo terminą nagrinėjamu atveju nesvarstytinas, kadangi prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turėjo būti paduodamas pirmosios instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu, o ne išreiškiamas apeliacinės instancijos teismui paduotame atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, naujai keliamų procesinių klausimų nesprendžia, o tik patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal šios nutarties priėmimo metu buvusias procesines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-557-575/2016, 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-561-756/2016 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.