Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Konstantino Gurino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1608-730/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovui Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“, uždaroji akcinė bendrovė „Infes“, uždaroji akcinė bendrovė „Hidrostatyba“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LitCon“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, prašydama 1) pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus, t. y. atsisakymą pateikti projekto brėžinius dwg formatu, neteisėtais ir panaikinti 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį, kuria pretenzijos dalis (dėl projekto brėžinių dwg formatu pateikimo) palikta nenagrinėta, o kita pretenzijos dalis (dėl pirkimo dokumentų papildymo dokumentais, susijusiais su projekto rengimu) atmesta bei įpareigoti perkančiąją organizaciją pateikti pirkimo objekto techninio projekto brėžinius dwg formatu; 2) panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį, kuria palikta nenagrinėta pretenzijos dalis dėl pirkimo sąlygų 27.7 punkto ir įpareigoti perkančiąją organizaciją aiškiai nurodyti, jog pasiūlymai nebus atmetami, jeigu jie surinks mažiau nei 33 balus pagal kriterijų T₁, panaikinti 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakymu į 102 klausimą pateiktą pirkimo sąlygų 27.7 punkto papildymą, kad pasiūlymai atmetami, kai šie įvertinami mažiau nei 33 balais pagal T₁ kriterijų; 3) panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pretenzijos dalis dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatyto T₁ kriterijaus aiškumo, ir įpareigoti perkančiąją organizaciją pateikti aiškius, tikslius ir nedviprasmiškus pasiūlymų vertinimo kriterijus, t. y. nurodyti, kas turi būti pateikta pasiūlyme, kad būtų skiriamas konkretus balas.Ieškovė nurodė, jog atsakovas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras vykdo „Pastato – Muzikinio teatro, esančio Danės g. 19, Klaipėdos m., rekonstravimo darbai“ pirkimą.Pirkimo sąlygų 2.1 punkte numatyta, kad perkamų darbo projekto ir statybos darbų apimtys, funkcinės ir techninės savybės nurodytos ir aiškinamos pagal tokį prioritetą: techninis projektas, techninės specifikacijos, pirkimo dokumentų paaiškinimai ir patikslinimai. Pirkimas apima visus darbus, kokius reikia atlikti tam, kad būtų pasiekti nustatyti techniniai reikalavimai ir funkcinės savybės: darbo projekto parengimas, rangos darbai. Pagal pirkimo sutarties projekto 4.1 straipsnio b papunktį, rangovo rengiamas darbo projektas turi atitikti techninio projekto techninių specifikacijų reikalavimus ir brėžinius.Pagal pirkimo sąlygų 12.1.11 punktą tiekėjas turi parengti ir pateikti techninį pasiūlymą, kuriame turi būti pateikiama visa aiški techninė informacija apie konkurso dalyvio siūlomus akustinius, techninius sprendimus ir jų pasirinkimo pagrindimas, numatomų atlikti darbų aprašymai. Pagal pirkimo sąlygų 2 skirsnio 3.3 dalyje pateikiamus techninio pasiūlymo reikalavimus, tiekėjas turi parengti sprendinius, užtikrinant rezultatus ne blogesnius nei nurodyta techninio projekto analogiškose projekto dalyse. Rengiant architektūrinės akustikos techninį pasiūlymą, turi būti atlikti simuliaciniai skaičiavimai. Pagal 2 skirsnio 3.3.5 punktą tiekėjas turi pateikti akustinių medžiagų išdėstymo planus, pjūvius/išklotines, garso izoliacinių konstrukcijų išdėstymo planus ir reikalavimus, foninio triukšmo lygio ribų skirtingos paskirties patalpose planą, garso sklidimo vizualizacijos grafinį – animuotą vaizdą. Šie brėžiniai ir schemos turi būti pateikiami dwg arba analoginiu formatu.Atsižvelgdama į tai, kad pirkimo dokumentuose tebuvo pateiktas techninis projektas pdf formatu, ieškovė paprašė pateikti techninio projekto brėžinius dwg formatu. Atsakovė, atsakydama į ieškovės prašymą, nurodė, jog „perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikė techninį projektą, kuris yra pateiktas pdf formatu, t.y. tokiu formatu, kuris yra pateiktas perkančiajai organizacijai Valstybės įmonei Lietuvos paminklai – organizacijos, kuri organizavo konkursą ir prižiūrėjo techninio projekto parengimo paslaugą. Perkančioji organizacija neturi brėžinių kitu formatu“.Ieškovė, nesutikdama su atsakovo veiksmais, t. y. atsisakymu pateikti techninio projekto brėžinius dwg formatu, 2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiškė pretenziją, kuria prašė pašalinti pažeidimą ir pateikti techninį projektą dwg formatu. Ieškovė pretenzijoje pažymėjo, kad projekto nepateikimas dwg formatu sukuria palankesnes sąlygas projekto rengėjui dalyvauti pirkime.Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu priminė apie 2017 m. liepos 13 d. pateiktą atsakymą, kad techninio projekto SA, SK, SP dalių dwg formatu neturi ir pažymėjo, kad ieškovei atitinkamo atsakymo neskundus, laikoma, kad ji praleido terminą pretenzijai pareikšti ir jos pretenzija paliekama nenagrinėta. Dėl to, kad projekto nepateikimas dwg formatu sukuria palankesnes sąlygas projekto autoriui dalyvauti pirkime, atsakovas pretenziją atmetė, motyvuodamas tuo, kad visa pasiūlymų parengimui reikalinga informacija yra viešai paskelbta, visi suinteresuoti tiekėjai vienodomis sąlygomis turi teisę susipažinti. Prielaidos apie techninio projekto autoriaus pranašumą vien dėl dwg failų disponavimo yra nepagrįstos ir nelogiškos, kadangi atsakovas nustatė pakankamą terminą pasiūlymų parengimui. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su perkančiosios organizacijos sprendimo dalimi, kuria pretenzijos dalis palikta nenagrinėta. Šiuo atveju perkančioji organizacija buvo paprašyta pateikti techninio projekto brėžinius, o ne SA, SK, SP dalis dwg formatu. 2017 m. rugpjūčio 7 d. pretenzija buvo skundžiamas perkančiosios organizacijos atsakymas, pateiktas 2017 m. liepos 27 d. pranešimu (pateikti techninio projekto brėžinius dwg formatu). Šis atsakymas buvo pateiktas 2017 m. liepos 27 d., o pretenzija dėl šio atsakymo – 2017 m. rugpjūčio 7 d. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimui taikytino Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatytas terminas pretenzijai dėl 2017 m. liepos 27 d. atsakymo pareikšti nebuvo praleistas, vadinasi atsisakymas nagrinėti pretenziją pripažintinas neteisėtu. Be to, ieškovė neskundė perkančiosios organizacijos 2017 m. liepos 17 d. atsakymo. Ieškovė teigia, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atsisako pateikti projekto brėžinius dwg formatu, nors turi juos arba gali turėti. Projekto brėžinių pateikimas dwg formatu iš esmės galėtų eliminuoti tiekėjo, kuris turi tokius brėžinius, pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu. Vieno tiekėjo dalyvavimas pirkime palankesnėmis sąlygomis reiškia ne tik VPĮ įtvirtintų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų pažeidimą, tačiau ir nesąžiningos konkurencijos toleravimą. Negana to, projekto brėžinių pateikimas dwg formatu garantuotų perkančiosios organizacijos prievolę užtikrinti, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs ir aiškūs.Pirkimo sąlygų 27.1 punkte numatyta, kad komisija vertina ir lygina tik tuos techninius pasiūlymus, kurie pripažinti atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai bus vertinami pagal šiuos ekonominio naudingumo kriterijus: statybos darbų vykdymo technologija (T₁), ekonominio naudingumo aprašymas pateikiamas techniniame pasiūlyme (A dalis) ir kaina (B dalis) (C). Pagal pirkimo sąlygų 27.3 punktą kriterijus T₁ „Statybos darbų vykdymo metodologija“ sudaro 10 proc. lyginamojo svorio ekonominio naudingumo įvertinime. Pagal šį kriterijų pasiūlymui skiriami balai nuo 1 iki 33, nuo 34 iki 66 balų ir nuo 67 iki 100 balų.2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė atsakovui pateikė prašymą, be kitų pirkimo sąlygų, paaiškinti ir 27.3 pasiūlymo vertinimo kriterijus. Atsakovas, atsakydamas ieškovei, pateikė paaiškinimus tiekėjams. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 20 d. pareiškė pretenziją, kuria prašė patikslinti pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatytą ekonominio naudingumo kriterijų T₁ ir nustatyti aiškius, tikslius, nedviprasmiškus ir objektyvumą, skaidrumą bei tiekėjų lygiateisį varžymąsi užtikrinančius balų skyrimo kriterijus, panaikinti 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakymus nuo 11 iki 95. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija 2017 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu į pateiktus klausimus iš esmės neatsakė – atsakymai buvo lakoniški, kadangi perkančioji organizacija tik paaiškino pavienes sąvokas, o esminių balų skyrimo ar pasiūlymų vertinimo kriterijų taip ir nepaaiškino.Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu nurodytoje dalyje pretenziją paliko nenagrinėtą.Ieškovė nurodė, kad nesutinka su perkančiosios organizacijos sprendimu, kadangi pretenzija buvo pareikšta ne dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkto įtvirtinto ekonominio naudingumo kriterijaus T₁, o dėl to, kad perkančioji organizacija nepaaiškino balų skyrimo kriterijų. Pretenzija buvo pareikšta 2017 m. rugpjūčio 20 d. dėl perkančiosios organizacijos pranešimo, kuris buvo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 14 d., todėl pretenzija visa apimtimi turėjo būti išnagrinėta ir patenkinta. Joje buvo kvestionuojami perkančiosios organizacijos veiksmai, t. y. atsainus požiūris į prašymą paaiškinti pirkimo sąlygų 27.3 punkte numatytus balų skyrimo pagrindus (nuo ko priklauso tarpiniai balai).Ieškovė teigia, kad lieka neaišku, kaip bus vertinami pasiūlymai pagal T₁ kriterijų bei kokius dokumentus reikia pateikti, kad būtų gaunamas aukštas įvertinimas pagal šį kriterijų. Nėra aišku, kokiu atveju, koks balas bus skiriamas, ir akivaizdu, kad tiek balų skyrimo pagrindai, tiek ir atsakymas dėl jų paaiškinimo yra lakoniški, neinformatyvūs, abstraktūs ir nesusiję su pirkimo sąlygomis. Sąvokų „detalus“, „optimalus“ ir pan. išaiškinimas nepašalina trūkumų, nesuteikia aiškumo, todėl pirkimo sąlygų 27.3 punkte numatytas pasiūlymų vertinimas pagal T₁ kriterijų yra neteisėtas, nes neaiškus ir neužtikrina skaidrumo bei tiekėjų lygiateisiškumo.2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakydama į tiekėjų klausimus, perkančioji organizacija taip pat paaiškino, kad „pirma vertinama dalyvio kvalifikacija, tuomet pasiūlymo atitikimas pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams ir, paskutiniu etapu, vertinamas pasiūlymų ekonominis naudingumas“. Perkančioji organizacija pažymėjo, jog „remiantis pirkimo sąlygų 27.7 ir 29.1.5 punktais, už kriterijų „Statybos darbų vykdymo metodologija“ T₁ gavus mažiau nei 33 balus pasiūlymas bus atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų“.Ieškovė nurodė, kad iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. nebuvo aišku, kad pasiūlymai bus atmesti, jeigu jie surinks mažiau nei 33 balus, tai nebuvo įtvirtinta pirkimo sąlygų 29 punkte kartu su visais pasiūlymų atmetimo pagrindais. Pirkimo sąlygų 27.7 punkte numatyta, kad „Tiekėjui surinkus T₁ 40 arba mažiau balų, laikoma, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų.“ 2017 m. liepos 13 d. paaiškinimu, perkančioji organizacija pakeitė sąlygą ir nustatė, kad „Tiekėjui surinkus T₁ 33 balus, laikoma, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų“.Ieškovė teigia, kad būtent 2017 m. rugpjūčio 14 d. laikytina momentu, kai tapo aišku, kad pažeidžiamos tiekėjo teisės. Atsižvelgiant į tai, kad pretenzija dėl šio išaiškinimo buvo pareikšta 2017 m. rugpjūčio 20 d., akivaizdu, kad ji pareikšta nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Taigi, pretenzija šioje dalyje turėjo būti išnagrinėta ir patenkinta. Perkančioji organizacija privalėjo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakymą ir pašalinti dviprasmybę.Ieškovei akivaizdu, kad pirkimo sąlygų 27.7 punkto patikslinime, išreikštame 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakymu į 102 klausimą, kur numatyta perkančiosios organizacijos teisė atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu jis pagal T₁ kriterijų buvo įvertintas mažiau kaip 33 balais, visiškai iškreipiamos pirkimo procedūros ir laimėtojo atranka pagal ekonominio naudingumo kriterijus. Ieškovės įsitikinimu, iš ekonominio naudingumo kriterijų kaip pasiūlymų vertinimo kriterijų viseto, belieka „rašinėlio“ kriterijus, kas nesuderinama nei su ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos principu, nei su sveika logika, jau neminint skaidrumo ir lygiateisiškumo principų. Negana to, kad nėra aišku, kaip bus skiriami balai pasiūlymams, neaišku ir kokie pasiūlymai apskritai varžysis dėl laimėjimo. Tokia situacija netoleruotina, o perkančiosios organizacijos veiksmai pripažintini neteisėtais.Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė nutraukti civilinę bylą, o nusprendus nenutraukti bylos – ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nurodė, jog ieškovė, ginčydama perkančiosios organizacijos sprendimą dėl paskelbto techninio projekto formato (pdf, o ne dwg), ginčydama pirkimo sąlygų 27.3 bei 27.7 punktus, nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nustatytos VPĮ 94 straipsnyje, todėl perkančioji organizacija teisėtai nenagrinėjo ieškovės pavėluotai pateiktų pretenzijų.Ieškovė savo ieškinyje reikalauja pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą neteikti techninio projekto dwg formatu, kuris buvo priimtas 2017 m. liepos 13 d., tačiau ieškovė pretenziją dėl šio perkančiosios organizacijos priimto sprendimo pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus 25 dienoms po priimto sprendimo paskelbimo. Ieškovė savo ieškinyje bando suklaidinti teismą, teigdama, kad perkančioji organizacija 2017 m. liepos 13 d. ir 2017 m. liepos 27 d. tokiu pačiu identišku savo atsakymu atsakė į nevisiškai identiškus klausimus, todėl ieškovė neva turėjo teisę teikti pretenziją dėl 2017 m. liepos 27 d. atsakymo, nepaisant to, kad jis visiškai identiškas 2017 m. liepos 13 d. atsakymui.Perkančioji organizacija tiek 2017 m. liepos 13 d., tiek 2017 m. liepos 27 d., tiek 2017 m. rugpjūčio 14 d. tokiu pačiu identišku atsakymu atsakė dėl viso techninio projekto, neišskirdama atskirų jo dalių, ir šio 2017 m. liepos 13 d. paskelbto savo sprendimo nei 2017 m. liepos 27 d. paskelbtu atsakymu, nei 2017 m. rugpjūčio 14 d. paskelbtu atsakymu nepakeitė. Tai reiškia, kad ieškovė 2017 m. rugpjūčio 7 d. pretenzija ginčijo 2017 m. liepos 13 d. paskelbtą perkančiosios organizacijos sprendimą ir VPĮ 94 straipsnyje 1 dalies 2 punkte nustatyta pretenzijos pateikimo terminą praleido netgi 25 dienas.Nors ieškovė taip pat prašo panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį, kuria palikta nenagrinėta pretenzijos dalis dėl pirkimo sąlygų 27.7 punkto, įpareigoti perkančiąją organizaciją aiškiai nurodyti, jog pasiūlymai nebus atmetami, jeigu jie surinks mažiau nei 33 balus pagal kriterijų T₁, panaikinti 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakymu į 102 klausimą pateiktą pirkimo sąlygų 27.7 punkto papildymą, kad pasiūlymai atmetami, kai šie įvertinami mažiau nei 33 balų pagal T₁ kriterijų, tačiau visi šie reikalavimai pareikšti nesilaikant VPĮ 94 straipsnyje nustatytos tvarkos.Perkančioji organizacija 2017 m. liepos 13 d. pranešimo 8.3 punktu pakeitė pirkimo sąlygų 27.7 punktą: „Tiekėjui surinkus T₁ 33 ar mažiau balų, laikoma, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų.“ Tačiau ieškovė šią 2017 m. liepos 13 d. pakeistą pirkimo sąlygą (27.7 punktą) apskundė tik 2017 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praėjus 38 dienoms po pirkimo sąlygų pakeitimo paskelbimo. Perkančioji organizacija 2017 m. rugpjūčio 14 d., atsakydama į tiekėjų klausimus, tik paaiškino 2017 m. birželio 26 d. paskelbtas pirkimo sąlygas ir 2017 m. liepos 13 d. pakeistą pirkimo sąlygą, savo atsakymu nei pirkimo sąlygų 29.1.5 punkte, nei pirkimo sąlygų 27.7 punkte nepakeitė, todėl ir apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo pirkimo sąlygų paaiškinimo pateikimo, o nuo pirkimo sąlygų paskelbimo. Todėl perkančioji organizacija teisėtai pavėluotos pretenzijos nenagrinėjo ir praleistų terminų pretenzijai pateikti neatnaujino.Atsakovas nurodė, kad ieškovė savo ieškiniu reikalauja įpareigoti perkančiąją organizaciją pateikti aiškius, tikslius ir nedviprasmiškus pasiūlymų vertinimo kriterijus – nurodyti, kas turi būti pateikta pasiūlyme, kad būtų skiriamas konkretus balas. Šiuo reikalavimu ieškovė siekia pirkimo sąlygų 27.3 punkto pakeitimo. Tačiau šis reikalavimas pareikštas nesilaikant VPĮ 94 straipsnyje nustatytos tvarkos. Pirkimo sąlygos, įskaitant ir 27.3 punktą, buvo paskelbtos 2017 m. birželio 26 d., tačiau ieškovė jas apskundė tik 2017 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus 42 dienoms po pirkimo sąlygų paskelbimo, ir pakartotinai 2017 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praėjus 55 dienoms po pirkimo sąlygų paskelbimo.Kadangi perkančioji organizacija teisėtai nenagrinėjo ieškovės pavėluotai pateiktų pretenzijų ir jų pateikimo terminų neatnaujino, ieškovė neturi teisės teismine tvarka ginčyti paskelbtas pirkimo sąlygas ir perkančiosios organizacijos veiksmus. Šiame pirkime jau yra įvykusi vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra, todėl šioje byloje ieškovei taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus, nesilaikydama išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ir teismas ieškovės ieškinį yra jau priėmęs, ši byla turėtų būti nutraukta.Atsakovas nurodė, kad ieškovė ieškinyje taip pat reiškia reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesta nagrinėta pretenzijos dalis dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatyto kriterijaus T₁ aiškumo. Ieškovė prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 4 d., praėjus 39 dienoms po pirkimo sąlygų paskelbimo. Perkančioji organizacija 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikė atsakymus į visus ieškovės pateiktus klausimus, perkančiosios organizacijos pateikti atsakymai yra glausti ir konkretūs, neiškraipantys paskelbtų pirkimo sąlygų turinio, todėl yra teisėti, nepažeidžiantys teisės aktų reikalavimų. Perkančioji organizacija 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakymais į 11–101 klausimus paaiškino ne tik sąvokas, bet ir sąlygas dėl balų skyrimo ir pasiūlymų vertinimo kriterijų. Ieškovė perkančiosios organizacijos pateiktus atsakymus nepagrįstai iškraipo, nevertina pirkimo sąlygų ir perkančiosios organizacijos atsakymų sistemiškai, todėl perkančiosios organizacijos nagrinėtos pretenzijos dalys, kuriomis ieškovė ginčijo perkančiosios organizacijos atsakymus į ieškovės klausimus dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo, teisėtai atmestos kaip nepagrįstos.Atsakovas pažymėjo, kad nė vienam tiekėjui šiame pirkime nebuvo sudaryta palankesnių sąlygų. Pirkimo dokumentuose buvo paskelbtas techninis projektas pdf formatu, t. y. tokiu formatu, kokiu įprastai ir yra skelbiami pirkimo dokumentai. Jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimų, kokiu formatu turi būti pateikiami viešųjų pirkimų dokumentai, todėl pirkimo dokumentų paskelbimas įprastu formatu negali būti laikomas neteisėtu. Techninio projekto rengėjai pirkime nedalyvavo, todėl visų tiekėjų, dalyvavusių pirkime, padėtis absoliučiai lygiavertė. Ieškovė reikalauja pateikti techninį projektą dwg formatu, kuris jai neva reikalingas rengiant pasiūlymą, tačiau net ir neturėdama projekto dwg formatu, ieškovė sugebėjo parengti pasiūlymą ir pateikti jį nustatytu pasiūlymų pateikimo terminu.Dėl reikalavimo panaikinti pirkimo sąlygų 27.7 punktą atsakovas nurodė, jog 2017 m. liepos 13 d. pakeista pirkimo sąlyga, kurioje numatyta: „Tiekėjui surinkus T₁ 33 ar mažiau balų, laikoma, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų“, yra visiškai teisėta, todėl ją naikinti nėra jokio pagrindo. Remiantis VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 1 punktu, perkančioji organizacija turi diskreciją pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimus tiekėjų pasiūlymams, o remiantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, perkančioji organizacija turi pareigą atmesti tiekėjo pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų. Remiantis teismų suformuota praktika, yra atribojamos dvi pasiūlymų nagrinėjimo procedūrų stadijos: kvalifikacijos vertinimo stadija ir pasiūlymo „siaurąją prasme“ vertinimo stadija, o pasiūlymo „siaurąją prasme“ nagrinėjimas, vertinimas ir lyginimas yra vienoje procedūrų stadijoje. Todėl, remiantis pirkimo sąlygų 27.7 bei 29.1.5 punktais, vertinant tiekėjų pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijus, perkančioji organizacija privalės priimti sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą, surinkus T₁ 33 ar mažiau balų dėl pasiūlymo neatitikties pirkimo dokumentų reikalavimams.Perkančioji organizacija 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakymu į 102 klausimą nepapildė ir nepakeitė pirkimo sąlygų 27.7 punkto, perkančioji organizacija pateikė tik pirkimo sąlygų 27 ir 29.1.5 punktų paaiškinimą, nekeisdama šių pirkimo sąlygų esmės. Kadangi perkančioji organizacija savo atsakymu nekeitė ir nepildė pirkimo sąlygų, ieškovė klaidingai teigia, kad tik po atsakymo į 102 klausimą procedūrų eiga pasidarė nebeaiški. Ieškovė visiškai nepagrįstai savo ieškinyje teigia, kad pirkimo sąlygos, pagal kurias surinkus T₁ 33 ar mažiau balų pasiūlymas laikomas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų ir dėl to atmetamas, prieštarauja pirkimo sąlygų 27.3 punktu, nes neva lemiama reikšmė suteikiama ne kainai, o kriterijui T₁. Ieškovės ginčijamos pirkimo sąlygos neprieštarauja pirkimo sąlygų 27.3 punktui, kadangi ginčijamos pirkimo sąlygos nepaneigia, nesumažina ar kitaip nepakeičia pasiūlymo kainai nustatyto lyginamojo svorio ekonominio naudingumo įvertinime. Dėl reikalavimo pakeisti 27.3 punktą atsakovė pažymėjo, jog pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai nepažeidžia nei VPĮ, nei Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų. Siekiant užtikrinti kuo objektyvesnį pasiūlymų kokybinio kriterijaus įvertinimą, pasiūlymų įvertinimui pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁ pasitelkiami ekspertai. Remiantis pirkimo sąlygų 27.3 punktu, tiekėjas, siekdamas gauti aukštą įvertinimą pagal T₁ kriterijų, turi pateikti šiuos dokumentus: grafiką, darbų metodologijos aprašymą, naudojamų priemonių kokybės užtikrinimui aprašymą, atliekų tvarkymo, numatomų taikyti švaros užtikrinimo priemonių ir prevencinių priemonių taikymo aprašymą, su pirkimo objektu susijusių darbų rizikų suvaldymo strategijos aprašymą. Kuo labiau pateiktų dokumentų turinys atitiks pateiktą 67–100 balų skyrimo aprašymą, tuo daugiau balų bus skiriama. Pats ieškinio pagrindas ir dalykas rodo, kad ieškovė siekia pakeisti pirkimo sąlygų 27.3 punktą tik todėl, kad jame būtų pateiktas smulkmeniškas aprašymas, kada skiriami konkretūs balai. Atsakovė pastebėjo, jog tokių aprašymų viešųjų pirkimų praktikoje net nebūna, tokių reikalavimų nėra nustatyta nei VPĮ, nei Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijose.Atsakovė teigia, kad ieškovės ieškinys yra praradęs savo prasmę. Ieškovei pateikus pasiūlymą, ieškovė neturi teisės reikalauti paskelbtų pirkimo sąlygų panaikinimo ar pakeitimo, o teismas – vertinti jų teisėtumo. Ieškovė nebėra suinteresuota ieškinio reikalavimų patenkinimu bei įvykdymu, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai tapo nenagrinėtini teisme ir ši civilinė byla turi būti nutraukta. Ieškovė tiek vykdant pirkimo procedūras, tiek nagrinėjant šią civilinę bylą piktnaudžiauja savo teisėmis ir neteisėtai jas vilkina, todėl jai skirtina penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda už piktnaudžiavimą.Teismui pateiktame dublike ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad perkančioji organizacija supranta, jog nepateikdama brėžinių pdf formatu ir reikalaudama pateikti pasiūlymo brėžinius dwg formatu, ji ne tik papildomai apkrauna tiekėjus, kas gali sąlygoti jų skaičiaus sumažėjimą, bet ir pasilieka sau teisę „nepatikusio tiekėjo pasiūlymą“ atmesti, motyvuodama neišsamiais, netiksliais brėžiniais ir (arba) skaičiavimais.Ieškovė teigia, kad neįmanoma pagal pdf formato brėžinius parengti tikslių pasiūlymo brėžinių ir atlikti tikslių simuliacinių skaičiavimų. Perkančiosios organizacijos veiksmai, t. y. projekto brėžinių dwg formatu nepateikimas, kai perkančioji organizacija turi galimybę brėžinius gauti ir pateikti, laikytini nesuderinamais ne tik su VPĮ 24 straipsnio 9 dalimi, tačiau ir su skaidrumo bei lygiateisiškumo principais.Ieškovė nurodo, kad iš pirkimo sąlygų 27.1 punkto aišku, kad pagal ekonominio naudingumo kriterijus bus vertinami pasiūlymai, kurie pripažinti atitinkančiais pirkimo dokumentų reikalavimus. Iš pirkimo sąlygų 29.1.5 punkto aišku, kad tie pasiūlymai, kurie neatitiks pirkimo dokumentų reikalavimų, bus atmesti ir nebus vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijus. Tačiau pagal pirkimo sąlygų 27.7 punktą ir perkančiosios organizacijos išaiškinimą lyg ir tampa aišku, kad pagal ekonominio naudingumo kriterijus bus vertinami ir pasiūlymai, kurie neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų. Tokiu atveju, perkančioji organizacija gali vienu metu pripažinti, kad pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus, ir vertinti bei lyginti jį su kitais pagal ekonominio naudingumo kriterijus, o kitoje pasiūlymų vertinimo stadijoje pati sau prieštarauti ir panaikinti sprendimą. Tai ne tik nelogiška, dviprasmiška, neaišku ir painu, tačiau ir suponuoja išvadą dėl pasiūlymų vertinimo skaidrumo pažeidimų. Taikant pirkimo sąlygų 27.7 punktą užprogramuojamas pasiūlymų vertinimas tik pagal T₁ kriterijų. Ieškovei akivaizdu, kad, priešingai, nei teigia atsakovas, pirkimo sąlygų 27.7 punktas prieštarauja 27.3 punktui ir pakeičia kainai nustatytą lyginamąjį svorį ekonominio naudingumo vertinime. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nei atsakydamas į klausimus, nei sprendime dėl pretenzijos, nei atsiliepime į ieškinį nepaaiškino objektyvaus balų skyrimo pagrindo, dėl to ieškovės reikalavimas yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas, nes pirkimo sąlygų 27.3 punktas yra tiek lakoniškas ir abstraktus, kad nė vienas objektyviai negali įvertinti, kiek reikia pastangą, kad tiekėjas gautų aukščiausią įvertinimą. Tai, kad perkančioji organizacija tęsė pirkimo procedūras ir ignoravo prašymus, susijusius su pasiūlymą pateikimu bei vertinimu, negali būti pagrindu nenagrinėti ieškovės inicijuoto ginčo. Atsakovo pareiškimai apie neva neteisėtus ieškovės veiksmus, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis laikytini nepagrįstais.Teismui pateiktame triplike atsakovas palaikė atsiliepime į ieškinį pateiktus prašymus, Atsakovas papildomai nurodė, kad ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių termino skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus praleidimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad perkančioji organizacija išsamiai ir aiškiai neatsakė į ieškovės pateiktus klausimus. Perkančioji organizacija 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikė atsakymus į visus 104 ieškovės pateiktus klausimus dėl pirkimo sąlygų (įskaitant ir pirkimo sąlygų 27.3 punktą). Perkančiosios organizacijos pateikti atsakymai yra glausti ir konkretūs, neiškraipantys paskelbtų pirkimo sąlygų turinio, todėl yra teisėti, nepažeidžiantys teisės aktų reikalavimų. 2017 m. liepos 13 d. sprendimas dėl techninio projekto formato (ir vėlesni jo pakartojimai) yra teisėtas bei nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir užtikrina sąžiningą tiekėjų varžymąsi. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog techninio projekto pateikimas pdf formatu pažeidė jos teises, kad buvo neįmanoma parengti pasiūlymo nustatytu terminu. Atsakovo teigimu, nėra jokių prieštaravimų tarp pirkimo sąlygų 27.7 punkto ir kitų pirkimo sąlygų. Remiantis pirkimo sąlygų 27.1 punktu ir 26.1 punkto c papunkčiu, komisija vertina ir lygina tik tuos techninius pasiūlymus, kurie atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Tai reiškia, kad vertinant pasiūlymus „siaurąja“ prasme ir nustačius, jog pasiūlymas surinko T₁ mažiau kaip 33 balus, laikoma, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, toks pasiūlymas yra atmetamas ir toliau nebevertinamas ir nelyginamas. Perkančiajai organizacijai yra nepriimtinas pasiūlymas, surinkęs mažiau nei 33 balus už T₁ kriterijų, ir toks pasiūlymas, neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų, atmetamas. Atsakovė mano, kad pirkimo sąlygų 27.3 punktas bei jo paaiškinimai yra aiškūs, perkančioji organizacija turi diskreciją ne tik nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir jų vertinimo tvarką, bet ir vertindama pasiūlymus savo nuožiūra paskirstyti balus už ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, todėl ieškovės reikalavimas naikinti ar keisti pirkimo sąlygų 27.3 punktą yra neteisėtas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog pirkimo sąlygų 27.3 punktas ir pateikti šios sąlygos paaiškinimai pažeistų VPĮ imperatyviąsias normas.Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Hidrostatyba“ prašo nutraukti civilinę bylą, o nusprendus nenutraukti bylos – ieškinį atmesti. UAB „Hidrostatyba“nurodė, kad dėl brėžinių pateikimo pdf ar dwg formatu trečiasis asmuo palaiko atsakovo poziciją ir sutinka, jog ieškovė nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nustatytos VPĮ 94 straipsnyje, todėl perkančioji organizacija teisėtai nenagrinėjo ieškovės pavėluotai pateiktos pretenzijos. Įvertinus aplinkybę, jog techninio projekto rengėjas, kuris turėjo brėžinius dwg formatu, konkurse nedalyvavo, darytina išvada, jog visi tiekėjai turėjo vienodas galimybes teikti pasiūlymą, todėl nebuvo kažkam sudarytos išskirtinės sąlygos. Trečiasis asmuo nurodė, kad sutinka, jog perkančioji organizacija, vadovaujantis VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turi diskrecijos teisę pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimus tiekėjų pasiūlymams, taigi ginčijama pirkimo dokumentų sąlyga neprieštarauja teisės aktų reikalavimams bei suformuotai teismų praktikai. Dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkto trečiasis asmuo nurodo, kad pretenzija dėl šio punkto pateikta praleidus nustatytus terminus, todėl yra nenagrinėtina. Be to, pirkimo sąlygų 27.3 punkte yra nurodyta, nuo ko priklausys skiriamų balų dydis. Yra pateikta detalizacija, kada skiriama 1–33 balai, kada 34–66 balai, 67–100 balų, kiekvienas intervalas yra detaliai aprašytas. Pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatyto ekonominio naudingumo kriterijaus T₁ vertinimo balų, jų ribų, balų skyrimo aprašymų, nurodytų duomenų, dokumentų, pateiktinų ekonominio naudingumo įvertinimui, 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo pateikti detalūs pirkimo sąlygų paaiškinimai. Labai detalių aprašymų viešųjų pirkimų praktikoje nebūna, tokių reikalavimų dėl labai skrupulingo detalizavimo nėra nustatyta ir teisės aktuose.Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Irdaiva“ prašo ieškovės ieškinio dalį, kurioje prašoma pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus, kuriais atsisakyta pateikti techninio projekto brėžinius dwg formatu, atmesti, likusią bylos dalį (dėl ieškinio reikalavimų įpareigoti perkančiąją organizaciją pakeisti konkurso sąlygas ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės pretenzijos dalį) nutraukti arba minėtų ieškinio reikalavimų netenkinti.UAB „Irdaiva“ nurodė, kad perkančiajai organizacijai pateikus techninio projekto brėžinius pdf formatu, joks imperatyvus teisinis reguliavimas nebuvo pažeistas. Ieškovės teisės nebuvo pažeistos, jokiam tiekėjui nebuvo suteiktas ir negalėjo būti suteiktas joks konkurencinis pranašumas ir nebuvo suvaržytos teisės ir lygios galimybės pateikti tinkamus pasiūlymus ir lygiavertiškai varžytis su kitais konkurso dalyviais. Vertinant ieškovės didelę profesinę patirtį statybos ir projektavimo darbų srityje, neįtikėtina, kad ieškovė galėtų nežinoti apie elementarią galimybę be jokių pretenzijų tyliai, greitai transformuoti (konvertuoti) reikiamus failus iš pdf formato į dwg formatą ir atvirkščiai, todėl įžvelgtina aplinkybė, jog ieškovė tiesiog manipuliuoja ir piktnaudžiauja civiliniu procesu. Trečiasis asmuo teigia, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl atsakovo sprendimo atmesti ieškovės pretenziją panaikinimo negali būti vertinamas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikštos pretenzijos yra ginčo sprendimo proceso dalis (privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija), sprendimas atmesti tiekėjo pretenziją materialinių teisinių pasekmių tiekėjui nesukelia. Taip pat negali būti nagrinėjimo dalyku ieškovės pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovą pakeisti (arba nustatyti naujas) konkurso sąlygas. Konkursas jau įvyko, pasiūlymai konkursui jau yra pateikti, todėl įvykusio konkurso sąlygų pakeitimas (papildymas ar naujų sąlygų nustatymas) yra neįmanomas. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Infes“ prašo nutraukti civilinę bylą, bylos nenutraukus – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime UAB „Infes“ nurodo, kad visi ieškinio reikalavimai yra ne tik neteisėti ir nepagrįsti, bet ir nenagrinėtini teisme, kadangi ieškovės reikalavimai pareikšti nesilaikant VPĮ 94 straipsnyje nustatytos tvarkos. Perkančioji organizacija teisėtai ir pagrįstai pavėluotų pretenzijų nenagrinėjo ir praleistų terminų pretenzijoms pateikti neatnaujino, dėl to byla turi būti nutraukta. Trečiasis asmuo palaikė perkančiosios organizacijos poziciją ir tų pačių argumentų nekartojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pirkimo sąlygų 10 punkte nurodė pirkimo dokumentų išaiškinimo ir patikslinimo sąlygas. Pirkimo sąlygų 10.2. punkte nurodyta, jog konkurso dalyviai gali prašyti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis perkančiosios organizacijos paaiškinti pirkimo dokumentus su sąlyga, kad tokie prašymai bus atsiųsti CVP IS susirašinėjimo priemonėmis ir gauti CVP IS ne vėliau kaip prieš 9 darbo dienas iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija į laiku gautą prašymą atsako per 5 darbo dienas. Perkančioji organizacija, atsakydama konkurso dalyviui, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems dalyviams, prisijungusiems prie pirkimo, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą duoti paaiškinimą.Teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė atsakovui pateikė prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus be kitų pirkimo sąlygų, prašydama paaiškinti ir 27.3 punkte numatytus pasiūlymo vertinimo kriterijus (prašymo 11 punktas, pateikti klausimai nuo 12 iki 95). Atsakovas, atsakydamas ieškovei, 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikė paaiškinimus tiekėjams, 27.3 pasiūlymo vertinimo kriterijus paaiškindamas 11 punkte, atsakymai nuo 12 iki 95.Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 20 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, be kitų prašymų pateikdama prašymus ir dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkto: 4) panaikinti neteisėtus formalius, neinformatyvius perkančiosios organizacijos atsakymus į klausimus, pateiktus 2017 m rugpjūčio 14 pranešimu, naikintini atsakymai nuo Nr. 11 iki 95 įskaitytinai; 5) pateikti atsakymus, į kuriuos nebuvo atsakyta; 6) dėl to, kad kokybišką pasiūlymą pagal perkančiosios organizacijos pateiktą informaciją parengti neįmanoma, panaikinti pirkimo sąlygų 27.3 punkte įtvirtintą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų „Statybos darbų vykdymo metodologija“ (T₁) arba jį pakeisti ir nustatyti aiškius, tikslius, nedviprasmiškus ir objektyvumą, skaidrumą bei tiekėjų lygiateisį varžymąsi užtikrinančius balų skyrimo kriterijus.Teismas nustatė, kad nors ieškovė nurodo, jog ji neskundžia pirkimo sąlygų 27.3 punkto, o skundžia atsakovo veiksmus, jog jis tinkamai neišaiškino, nepatikslino balų skyrimo kriterijų, tačiau pagal ieškovės nurodytą ieškinio pagrindą, pateiktus ieškinio reikalavimus, pretenzijos turinį, ieškovė įrodinėja pirkimo sąlygų 27.3 punkto neteisėtumą, siekdama jo pakeitimo.Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai šiuo atveju termino pradžia pretenzijai pateikti nurodė pirkimo sąlygų paskelbimo datą. Ieškovė, pasinaudodama tiek VPĮ, tiek pirkimo sąlygų 20 punkte suteikta teise prašyti atsakovo pateikti paaiškinimus, 2017 m. rugpjūčio 4 d. atsakovui pateikė prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus, be kitų pirkimo sąlygų prašydama paaiškinti ir 27.3 punkte numatytus pasiūlymo vertinimo kriterijus. Kad subjektas kreiptųsi dėl savo tariamai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, visų pirma jis turi suvokti, kad jo teisės ir teisėti interesai tariamai buvo pažeisti (subjektyvusis kriterijus). Tad ir šiuo atveju, aplinkybė, jog 2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė teikė prašymą pateikti paaiškinimus dėl 27.3 punkto, rodo, jog ji 2017 m. birželio 26 d., kai buvo paskelbtos pirkimo sąlygos, jos nuomone, esamo savo teisių pažeidimo nesuvokė. Ta galimybė atsirado atsakovui 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikus paaiškinimus, o pretenziją ieškovė pateikė 2017 m. rugpjūčio 20 d.Teismas konstatavo, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai yra kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, todėl atsakovo 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikti paaiškinimai dėl 27.3 punkto pripažintini VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu sprendimu. 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakovui pateikus paaiškinimus dėl 27.3 punkto, ieškovė subjektyviai turėjo galimybę sužinoti apie, jos nuomone, esamą savo teisių pažeidimą. Byloje nesant ginčo, jog šiuo atveju taikytinas terminas pretenzijai pateikti yra numatytas VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teismas laikė, kad ieškovė pateikdama pretenziją dėl atsakovo 2017 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo sąlygų 27.3 punkto paskelbtų paaiškinimų, kurie pripažintini VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu sprendimu, šiuo atveju termino pretenzijai pateikti nepraleido.Teismas nesutiko su atsakovo nurodomu argumentu, jog ieškovės pateikta 2017 m. rugpjūčio 20 d. pretenzija yra pakartotinė, kadangi ieškovė pretenziją dėl 27.3 punkto jau buvo pateikusi 2017 m. rugpjūčio 7 d. Abiejų pretenzijų turinys skiriasi, t. y. 2017 m. rugpjūčio 20 pretenzija nėra pretenzija dėl to paties sprendimo, tuo pačiu pagrindu. Iš esmės 2017 m. rugpjūčio 7 d. pretenzija dėl 27.3 punkto buvo teikiama, siejant ją su atsakovo 2017 m. liepos 27 d. pateiktais paaiškinimais dėl informacijos pateikimo apie atsakovo numatomą teikti finansavimą kiekvienais metais, šią informaciją buvo prašoma pateikti, kadangi ji reikalinga ruošiant statybos darbų metodologiją. Teismas sutiko su atsakovo nurodytais argumentais, kad ieškovė praleido terminą pretenzijai pateikti dėl pirkimo sąlygų 27.7 punkto, todėl ieškinį šioje dalyje pateikė nesilaikydama nustatytos išankstinės ginčo ne teisme sprendimo tvarkos.Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį, kuria palikta nenagrinėta pretenzijos dalis dėl pirkimo sąlygų 27.7 punkto, ir įpareigoti perkančiąją organizaciją aiškiai nurodyti, jog pasiūlymai nebus atmetami, jeigu jie surinks mažiau nei 33 balus pagal kriterijų T₁, panaikinti 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakymu į 102 klausimą pateiktą pirkimo sąlygų 27.7 punkto papildymą, kad pasiūlymai atmetami, kai šie įvertinami mažiau nei 33 balais pagal T₁ kriterijų.Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatyta, jog pirkimo sąlygų 27.7 punkte buvo nurodyta sąlyga: „Tiekėjui surinkus T₁ 40 arba mažiau balų, laikoma, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų“. 2017 m. liepos 13 d. atsakovas, teikdamas atsakymus ir paaiškinimus tiekėjams dėl pirkimo dokumentų nurodė: „perkančioji organizacija pirkimo dokumentų 27.7 punkto formuluotę išdėsto taip <...> Tiekėjui surinkus T₁ 33 arba mažiau balų, laikoma, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų“. Tokiu pateiktu pirkimo sąlygų paaiškinimu atsakovas pakeitė iki tol pirkimo sąlygose nustatytą balų skaičių, jį sumažindamas nuo 40 iki 33, kada vertinant bus laikoma, jog pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų.Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 20 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, be kitų prašymų pateikdama prašymus ir dėl pirkimo sąlygų 27.7 punkto: panaikinti neteisėtą perkančiosios organizacijos atsakymą į klausimą, pateikti naują, teisėtą išaiškinimą, kuriuo būtų nurodoma, kad už kriterijų „Statybos darbų vykdymo metodologija“ (T₁) gavus mažiau nei 33 balus, pasiūlymas nebus atmetamas. Ieškovė nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakovo paaiškinimai dėl pirkimo sąlygų 27.7 punkto prieštarauja vienas kitam, yra neaiškūs ir dėl to neteisėti bei turi būti panaikinti bei ištaisyti.Teismas iš ieškovės 2017 m. rugpjūčio 20 d. pretenzijos reikalavimo ir turinio nustatė, kad ieškovė siekė, jog būtų panaikinta atsakovo 2017 m. liepos 13 d. paaiškinimais nustatyta pirkimo sąlygų nuostata, kuria keičiamas balų skaičius nuo 40 iki 33, kada vertinant bus laikoma, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog šiuo atveju ieškovei tik 2017 m. rugpjūčio 14 d. tapo aišku, kad pažeidžiamos jos teisės, kadangi atsakovas tik 2017 m. rugpjūčio 14 d. dėl šios pirkimo sąlygų nuostatos pateikė paaiškinimus. Atsakovo 2017 m. liepos 13 d. pirkimo sąlygose numatyta nuostata, kad pasiūlymą įvertinus mažiau kaip 33 balais, jis atmetamas.2017 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinimus atsakovas pateikė atsakydamas ir į ieškovės 2017 m. rugpjūčio 4 d. pateiktus klausimus. Teismas iš ieškovės 2017 m. rugpjūčio 4 d. pateikto klausimo nustatė, kad ieškovė pasinaudodama jai tiek VPĮ, tiek pirkimo sąlygose suteikta teise prašyti atsakovo pateikti paaiškinimus dėl 27.7 punkto, 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašė pateikti atsakovo paaiškinimus dėl vertinimo, kai surinkus T₁ 40 arba mažiau balų, laikoma, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, t. y. neprašė pateikti paaiškinimų dėl 2017 m. liepos 13 d. atsakovo atlikto pakeitimo, sumažinant balų skaičių nuo 40 iki 33. Tai sudarė pagrindą teismo išvadai padaryti, jog 2017 m. liepos 13 d., kai atsakovas pakeitė iki tol pirkimo sąlygose nustatytą balų skaičių nuo 40 iki 33, ieškovei neaiškumų nesukėlė ir ji suvokė ar turėjo suvokti apie savo teisės pažeidimą.Teismas konstatavo, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai yra kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, todėl atsakovo 2017 m. liepos 13 d. pateikti paaiškinimai pripažintini VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu sprendimu, todėl ieškovė tiek objektyviai, tiek subjektyviai turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą 2017 m. liepos 13 d. Dėl šios priežasties nuo 2017 m. liepos 13 d. yra skaičiuojamas terminas pretenzijai pateikti dėl pirkimo sąlygų 27.7 punkto.Teismas nesutiko su atsakovo nurodytais argumentais, kad ieškovė praleido terminą pateikti pretenziją dėl atsakovo sprendimo neteikti paskelbto techninio projekto brėžinių dwg formatu.Atsakovas 2017 m. liepos 13 d. tiekėjams pateikė atsakymą į klausimą dėl techninio projekto pateikimo pdf formatu. Atsakovas, priimdamas sprendimą neteikti techninio projekto dwg formatu, priėmė sprendimą tiekėjams pasiūlymų parengimui suteikti papildomas 2 savaites ir atitinkamai 2017 m. liepos 19 d. patikslintu skelbimu pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą, jį iš 2017 m. rugpjūčio 8 d. perkeliant į 2017 m. rugpjūčio 22 d.Atsakovas 2017 m. liepos 27 d. tiekėjams pateikė atsakymą į klausimą dėl techninio projekto pateikimo pdf formatu. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 14 d. tiekėjams į klausimą dėl techninio projekto pateikimo pdf formatu jau paaiškino, kad atsakymas į klausimą buvo pateiktas 2017 m. liepos 13 d.Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsakovui pateikė pretenziją, kuria be kitų pateiktų prašymų prašė atsakovą pateikti techninį projektą dwg formatu, papildyti pirkimo dokumentus sąlygomis ribojančiomis techninio projekto rengėjo dalyvavimą pirkime arba informacija, susijusia su techninio projekto rengimo sutarties įgyvendinimu. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 7 d. pretenzijoje nurodė, jog nesutinka su 2017 m. liepos 27 d. atsakovo pateiktu paaiškinimu dėl techninio projekto pateikimo pdf formatu. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 7 d. pretenzijos dalies dėl sprendimo neteikti paskelbto techninio projekto dwg formatu nenagrinėjo, išnagrinėjęs pretenziją likusioje dalyje, priėmė sprendimą atmesti ją kaip nepagrįstą.Teismas sprendė, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai yra kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, todėl tiek 2017 m. liepos 13 d., tiek 2017 m. liepos 27 d. atsakovo pateikti paaiškinimai pripažintini VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu sprendimu, nuo kurio priėmimo dienos gali būti skaičiuojamas terminas pretenzijai pateikti. Kadangi atsakovas, atsakydamas pakartotinai, 2017 m. liepos 27 d. pateikė paaiškinimus dėl techninio projekto pateikimo pdf formatu, todėl ieškovė pateikdama pretenziją dėl atsakovo 2017 m. liepos 27 d. paskelbtų paaiškinimų, kurie yra laikomi pirkimo dokumentų sudėtine dalimi ir pripažintini sprendimu, šiuo atveju termino pretenzijai pateikti nepraleido.Teismas konstatavo, kad aiškinant priešingai, jog terminas ieškovei pateikti pretenziją turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 13 d., kai ieškovė pateikė paaiškinimą pirmą kartą dėl atsakovo sprendimo neteikti paskelbto techninio projekto dwg formatu, būtų pažeistas viešųjų pirkimų skaidrumo principas, kuris įpareigoja perkančiąją organizaciją pirkimo dokumentus, o paaiškinimai kvalifikuojami kaip pirkimo dokumentų sudėtinė dalis, teikti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai. Atsakovas gavęs pakartotinį paklausimą pateikti paaiškinimus dėl paskelbto techninio projekto formato, siekdamas aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo, turėjo teikdamas paaiškinimus 2017 m. liepos 27 d. informuoti tiekėjus, jog dėl to jau yra atsakyta 2017 m. liepos 13 d., taip kaip padarė teikdamas paaiškinimus 2017 m. rugpjūčio 14 d. Tada tiekėjams nebūtų kilę neaiškumo ir dėl pretenzijos pateikimo termino.

Dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkto teisėtumo

Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad pagal ekonominio naudingumo kriterijų T₁ vertinamas tiekėjo pateiktas darbų grafikas, darbų eiliškumas, darbų technologija, naudojamos priemonės kokybės užtikrinimui bei atlikimo metodologija, rizikų valdymo planas ir atliekų tvarkymo priemonės. Pasiūlymas pagal šį ekonominio naudingumo kriterijų gali būti vertinamas: nuo 1 iki 33 balų, nuo 34 iki 66 balų ir nuo 67 iki 100 balų.2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė atsakovui pateikė prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus, be kitų pirkimo sąlygų prašydama paaiškinti ir 27.3 punkto pasiūlymo vertinimo kriterijus, prašymo 11 punktas, pateikti klausimai nuo 12 iki 95. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 14 d., atsakydamas ieškovei, pateikė paaiškinimus tiekėjams, 27.3 pasiūlymo vertinimo kriterijus paaiškindamas 11 punkte, atsakymai nuo 12 iki 95.Teismas sprendė, kad T₁ kriterijaus aprašymo formuluotės: „pateiktas darbų grafikas netikslus“, „nedetalus darbų eiliškumas, „priemonės kokybės užtikrinimui bei atlikimo metodologija aprašytos neišsamiai, „darbų kokybiškam ir savalaikiam suteikimui iškyla didelė rizika“, „pateiktas pagrįstas ir tikslus ir pilnos apimties paslaugų grafikas“, „darbų eiliškumas yra logiškas ir optimalus“, „išsamiai aprašyta atskirų darbų technologija“, „aiškiai įvertintas metų sezoniškumas“, „tiekėjas pilnai suprato techninę užduotį“, „detaliai aprašyti ir pagrįsti darbų metodai“, „pateikiama išsami, plačiai detalizuota su pirkimo objektu susijusių darbų rizikų suvaldymo strategija“, yra abstrakčios ir nekonkrečios. Pirkimo sąlygose nėra pateiktas detalus jų turinio paaiškinimas, nenurodyta tokių formuluočių reikšmė balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijaus T₁ vertinimui, tokių paaiškinimų, pašalinančių šių formuluočių abstraktumą ir nekonkretumą, nurodančių jų reikšmę balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijaus T₁ vertinimui, atsakovas nepateikė ir savo 2017 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinimuose.Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog tik nuo vertintojo ir jo subjektyvaus vertinimo priklauso, ar konkretūs pasiūlymuose pateikti darbų grafikas, darbų eiliškumas, darbų technologija, naudojamos priemonės kokybės užtikrinimui bei atlikimo metodologija, rizikų valdymo planas ir atliekų tvarkymo priemonės bus įvertinti nuo 1 iki 33 balų, nuo 34 iki 66 balų, nuo 67 iki 100 balų. Ekonominio naudingumo kriterijaus T₁ aiškinimas kelia pagrindą abejoti šio kriterijaus nuostatų turinio aiškumu, tikslumu, nedviprasmiškumu.Įvertinęs ginčijamo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T₁ teisėtumą (pirkimo sąlygų 27.3 punktas), teismas konstatavo, kad šis kriterijus nėra pakankamai tikslus ir aiškus, nesudaro galimybės pasiūlymus vertinti objektyvai, kas turi tiesioginę neigiamą įtaką objektyviam ir skaidriam tiekėjų pasiūlymų įvertinimui. Tokiu būdu pažeidžiamas tiekėjų lygiateisiškumo principas, nes ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai negarantuoja viešojo pirkimo procedūrų skaidrumo ir objektyvumo.

Dėl pirkimo sąlygų 27.7 punkto teisėtumo

Dėl projekto brėžinių pateikimo dwg formatu

Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir baudos skyrimo

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog yra įvykusi vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra, t. y. ginčijamas viešasis pirkimas nėra baigtas, sprendė, kad pripažinus viešojo pirkimo 27.3 punkto, 27.7 punkto sąlygas neteisėtomis, tolimesnės pirkimo procedūros turi būti nutraukiamos (VPĮ 95 – 95² straipsniai), o 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki įsiteisės teismo sprendimas.Teismas nurodė, kad ieškovės naudojimąsi jai įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos bei teikti ieškinį nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena iš konstitucinių asmens teisių, kuri gali būti ribojama tik išskirtinais atvejais, todėl ieškovės elgesys nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio prasme, be to ieškovės ieškinys iš dalies patenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė ieškinio reikalavimą, kuriuo siekė pirkimo sąlygų 27.3 punkto pakeitimo, pareiškė nesilaikant VPĮ 94 straipsnyje nustatytos tvarkos. Pirkimo sąlygos, įskaitant ir 27.3. punktą buvo paskelbtos 2017 m. birželio 26 d., tačiau ieškovė jas apskundė tik 2017 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus 42 dienoms po pirkimo sąlygų paskelbimo bei pakartotinai 2017 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praėjus 55 dienoms po pirkimo sąlygų paskelbimo. Ieškovė ieškinyje nepateikė jokių pagrįstų priežasčių, kurios pateisintų ieškovės teisę ginčyti apelianto 2017 m. birželio 26 d. paskelbtas pirkimo sąlygas.Ieškovė tiek pretenzijomis, tiek ieškiniu iš esmės ginčijo 2017 m. birželio 26 d. paskelbtų pirkimo sąlygų 27.3 punktą, o ne šio punkto paaiškinimus, todėl termino pradžia pretenzijai pateikti yra 2017 m. birželio 26 d. (pirkimo sąlygų paskelbimo data), o tai reiškia, kad ieškovė, ginčydama pirkimo sąlygų 27.3 punkto, nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.Aplinkybė, jog pirkimo dokumentų paaiškinimai laikomi sudėtine pirkimo dokumentų dalimi, nesudaro jokio pagrindo termino (pateikti pretenziją dėl paskelbtos pirkimo sąlygos) pradžia laikyti tos paskelbtos pirkimo sąlygos paaiškinimo pateikimo datą, kadangi apeliantas, teikdamas paskelbtos pirkimo sąlygos paaiškinimus VPĮ 27 straipsnio pagrindu, nepakeitė paskelbtos pirkimo sąlygos esmės. Tik tuo atveju, jeigu apeliantas 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakymais būtų pakeitęs 2017 m. birželio 26 d. paskelbtų pirkimo sąlygų 27.3 punkto esmę, pretenzijos pateikimo termino pradžia būtų pirkimo sąlygų pakeitimo paskelbimo data.Teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos, nustatydamas klaidingą apskundimo pradžios momentą. Ieškovė šioje byloje savo pavėluotą pretenziją teisino tuo, kad neva ji 2017 m. rugpjūčio 20 d. pretenzija ginčijo 2017 m. rugpjūčio 14 d. perkančiosios organizacijos atsakymus, o ne 2017 m. birželio 26 d. paskelbtų pirkimo sąlygų 27.3 punktą. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai tiekėjai nesąžiningai, prisidengdami perkančiosios organizacijos atsakymais, iš esmės ginčija viešųjų pirkimų sąlygas, įskaitant ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Tokiais atvejais, pagal teismų praktiką, apskundimo pradžios momentas laikomas pirkimo sąlygų paskelbimas, o ne perkančiosios organizacijos atsakymas dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-847-302/2017).Teismas skundžiamoje sprendimo dalyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neva tuo metu, kai buvo 2017 m. birželio 26 d. paskelbtos pirkimo sąlygos, tariamo savo teisių pažeidimo nesuvokė ir ta galimybė atsirado tik apeliantui 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikus paaiškinimus, kuriais nebuvo pakeista 2017 m. birželio 26 d. paskelbtų pirkimo sąlygų esmė. Ieškovė, būdama viešųjų pirkimų profesionale, negalėjo nežinoti, kad perkančioji organizacija, teikdama pirkimo sąlygų paaiškinimus, negali keisti jų esmės, taip pat negalėjo nežinoti, kad ieškovė, siekdama pakeisti pirkimo sąlygas, privalo per 10 dienų nuo pirkimo sąlygos paskelbimo pateikti pretenziją, o ne praleidus šį terminą kreiptis į apeliantą su prašymu paaiškinti pirkimo sąlygą, nekeičiant jos esmės, ir sulaukus 2017 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinimų, kreiptis su pretenzija dėl 2017 m. birželio 26 d. paskelbtos pirkimo sąlygos pakeitimo.Ieškovė, būdama viešųjų pirkimų profesionale, kuo puikiausiai suprato, kad tiek teikdama prašymus paaiškinti pirkimo sąlygas, praėjus 39 dienoms po pirkimo sąlygų paskelbimo, tiek jas skųsdama, praėjus 55 dienoms po pirkimo sąlygų paskelbimo, ieškovė veikia prieš pirkimo procedūrų operatyvumą ir tyčia vilkina pirkimo procedūras. Paskelbtos pirkimo sąlygos ieškovei buvo žinomos nuo jų paskelbimo, o ne nuo perkančiosios organizacijos pateiktų atsakymų dėl pirkimo sąlygų paaiškinimų, nekeičiant jų esmės. Todėl, akivaizdu, kad ieškovė, tiek teikdama prašymus paaiškinti paskelbtas pirkimo sąlygas, tiek ginčydama pirkimo sąlygas, paskelbtas 2017 m. birželio 26 d., nesielgė taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Remiantis teismų praktika, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovei taikyti ribojimą besąlygiškai skųsti apelianto priimtus sprendimus.Teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovės 2017 m. rugpjūčio 20 d. pretenzija nėra pakartotinė. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 20 d. pretenzijoje pakartotinai ginčijo pirkimo sąlygų 27.3 punktą, kurį jau ginčijo pavėluota 2017 m. rugpjūčio 7 d. pretenzija. Ieškovės 2017 m. rugpjūčio 20 d. ir 2017 m. rugpjūčio 7 d. pretenzijos yra dėl to paties sprendimo, t. y. dėl 2017 m. birželio 26 d. paskelbtų pirkimo sąlygų 27.3 punkto, ir tuo pačiu pagrindu, t. y. ieškovė abi pretenzijas šiuo klausimu motyvavo tuo, kad pirkimo sąlygų 27.3 punktas neaiškus, neaiški balų skiriama tvarka, neužtikrina procedūrų aiškumo, skaidrumo ir objektyvumo. Remiantis teismų suformuota praktika, teisiškai reikšminga yra tik pirmoji tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos atsakymas į ją, todėl paskesnė pretenzija, reiškiama dėl to paties perkančiosios organizacijos sprendimo ir tuo pačiu pagrindu, nelaikytina tiekėjo pretenzija VPĮ prasme.Teismas skundžiamoje sprendimo dalyje visiškai nepagrįstai aiškina, kad ieškovė nepraleido termino pateikti pretenziją dėl atsakovo sprendimo neteikti paskelbto techninio projekto brėžinių dwg formatu. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 7 d. pretenzija, t. y. praėjus 25 dienoms po priimto sprendimo paskelbimo, skundė 2017 m. liepos 13 d. perkančiosios organizacijos atsakymą, kuris buvo perkančiosios organizacijos tik pakartotas 2017 m. liepos 27 d. Ieškovė nors nurodė, kad savo pretenzija neva skundė 2017 m. liepos 27 d. apelianto atsakymą, tačiau dublike pati pripažino, kad žinojo apie 2017 m. liepos 13 d. perkančiosios organizacijos atsakymą, tačiau vietoje to, kad apskųstų jį, dar kartą prašė pateikti brėžinius dwg formatu ir tik sulaukus pakartotinio atsakymo, jį apskundė. Taigi, perkančiosios organizacijos pateikto atsakymo apskundimo pradžios momentas laikomas ne pakartotinio atsakymo pateikimo data, o 2017 m. liepos 13 d. atsakymo pateikimo data. Todėl perkančioji organizacija pavėluotos pretenzijos turėjo teisę nenagrinėti.Teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį tiekėjai turi teisę pateikti pretenziją per 10 dienų nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, o ne nuo priimto ir paskelbto sprendimo pakartojimo dienos. Be to, visiškai nėra reikšminga ar apeliantas pakartodamas 2017 m. liepos 13 d. priimtą sprendimą nurodo, kad sprendimas pateiktas 2017 m. liepos 13 d., ar pacituoja 2017 m. liepos 13 d. priimtą sprendimą, kadangi 2017 m. liepos 13 d. sprendimas buvo viešai paskelbtas ir visi tiekėjai apie jį buvo informuoti. Tiekėjai turi pareigą viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose elgtis apdairiai, domėtis viešo konkurso eiga, sąlygomis ir paisyti VPĮ nustatytų terminų bei operatyviai ginti galimai pažeistas subjektines teises.Teismas skundžiamoje sprendimo dalyje nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog ieškovė savo ieškiniu ginčijo pirkimo sąlygas po ieškovės pasiūlymo pateikimo. Ieškovė, teikdama pasiūlymą, remiantis pirkimo sąlygų 1.9 punktu, sutiko su visais pirkimo dokumentų reikalavimais ir bendrosiomis bei konkrečiosiomis šio pirkimo sutarties sąlygomis ir atsisakė taikyti bet kokias kitas, sutartyje nenumatytas, sąlygas. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog pagal teismų praktiką, jeigu ieškovas neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.Teismas skundžiamoje sprendimo dalyje, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo teismų suformuota praktika, todėl visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T₁ nėra pakankamai tikslus ir aiškus, nesudaro galimybės pasiūlymus vertinti objektyvai, kad yra pažeidžiamas tiekėjų lygiateisiškumo principas.Pirkimo sąlygų 27.3 – 27.7 punktuose yra nurodyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, jų parametrai, lyginamieji svoriai, ekonominio naudingumo apskaičiavimo tvarka, duomenys, kuriuos tiekėjai privalo pateikti kartu su pasiūlymais ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui, Pirkimo sąlygų 27.3 punkte yra nurodyta, nuo ko priklausys skiriamų balų dydis. Siekiant užtikrinti kuo objektyvesnį pasiūlymų kokybinio kriterijaus įvertinimą, pasiūlymų įvertinimui pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₁pasitelkiami ekspertai. Pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai yra visiškai įprasti viešuosiuose pirkimuose. Lietuvos viešųjų pirkimų vykdymo praktikoje yra plačiai priimti ir taikomi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, kurie grindžiami pasiūlymų atitikimo perkančiųjų organizacijų nustatytiems kriterijams ekspertiniu vertinimu.Pirkimo sąlygų 27.3 punkte yra nurodyti konkretūs vertinimo kriterijų parametrai bei vertinamos parametrų savybės, todėl visi tiekėjai turi visiškai vienodas galimybes suprasti ir žinoti, kokie konkrečiai kriterijų parametrai bus vertinami, kokios parametrų savybės yra svarbios, kokia jų reikšmė balų skyrimui. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, perkančioji organizacija turi diskreciją savo nuožiūra paskirstyti balus už ekonominio naudingumo kriterijus, perkančiosios organizacijos atliekamas pasiūlymų vertinimas gali būti grindžiamas atitikimo kriterijams laipsniškumu. Todėl perkančiosios organizacijos neprivalo viešųjų pirkimų dokumentuose nurodyti, už ką skiriamas 1 balas, už ką skiriama 2 balai, už ką skiriami 3 balai ir taip iki 100 balų. Perkančioji organizacija laisva pasirinkti tokius sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijus bei pateikti tokius aprašymus, kurie, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus kriterijus. Pirkimo sąlygose yra pateikti aiškūs reikalavimai darbų grafikui, darbų metodologijos aprašymui. Tiekėjai, kurie specializuojasi apelianto perkamų darbų srityje, yra puikiai susipažinę su darbų metodologija ir supranta tokių darbų atlikimo nuoseklumą, eiliškumą, žino, kokios priemonės užtikrina atliekamų darbų kokybę, kaip turi būti tvarkomos atliekos, kokios turi būti taikomos priemonės atliekų tvarkymui, puikiai išmano, su kokiomis rizikomis rangovai, vykdydami darbus, gali susidurti ir kokiomis priemonėmis galima išvengti ar sumažinti galimas rizikas. Tiekėjai, būdami savo srities profesionalai, geriau žino darbų atlikimo technologijas ir darbų specifiką ir būtent jie gali įsivertinti darbų tinkamam atlikimui reikšmingas aplinkybes.Teismas, pripažindamas pirkimo sąlygų 27.3 punktą neteisėtu, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016 bei 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1075-381/2017, tačiau visiškai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotais precendentais, kurie paneigia šiose dvejose bylose suformuotus teismo išaiškinimus. Teismas šioje byloje privalėjo taikyti 2017 m. rugsėjo 28 d. byloje Nr. e2A-1120-302/2017 bei 2017 m. rugsėjo 14 d. byloje Nr. e2A-1057-302/2017 suformuotus precedentus, pagal kuriuos analogiški ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pripažįstami teisėtais bei turi būti vadovaujamasi pateiktu išaiškinimu, kad negalima reikalauti iš perkančiosios organizacijos, jog pirkimo sąlygose būtų nurodyti ir aprašyti visi galimi situacijų sprendiniai, detalizuoti iki smulkmenų visi vertinimo kriterijai. 2017 m. liepos 13 d. patikslinta pirkimo sąlyga (27.7 punktas), kurioje numatyta: „Tiekėjui surinkus T₁ 33 ar mažiau balų, laikoma, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų“, yra visiškai teisėta, todėl jos naikinti nėra jokio pagrindo. Remiantis VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 1 punktu, perkančioji organizacija turi diskreciją pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimus tiekėjų pasiūlymams, o remiantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, perkančioji organizacija turi pareigą atmesti tiekėjo pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų.Teismas nusprendė, jog pirkimo sąlygų 27.7 punktas yra neteisėtas tik todėl, kad apeliantė 2017 m. liepos 13 d. pakeitė, t. y. sumažino balų, kurį surinkus ar mažiau surinkus, laikoma, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, skaičių iš 40 į 33. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad viešojo pirkimo sąlygos negali būti aiškinamos ir tikslinamos taip, kad keistųsi paskelbtos sąlygos esmė. Toks teismo motyvas prieštarauja VPĮ 27 straipsnio 4 daliai, pagal kurį perkančiosios organizacijos turi teisę nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui savo iniciatyva patikslinti pirkimo dokumentus bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje C?298/15 UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją).Pirkimo sąlygos 27.7 punkto pakeitimas visiškai atitinka visus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatytus kriterijus, kadangi pakeitimas yra: visiškai neesminis ir juo buvo siekiama ištaisyti padarytą klaidą, buvo tinkamai išviešintas, t. y. paskelbtas CVP IS, nedaro jokios įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime ar pasiūlymų rengimui, todėl pratęsti pasiūlymo termino dėl tokio pakeitimo nebuvo būtina. Be to, prieš atliekant pirkimo sąlygų 27.7 punkto pakeitimą dar nė vienas tiekėjas nebuvo pateikęs pasiūlymų pirkime.Teismas skundžiamoje sprendimo dalyje klaidingai nurodė, kad atliktu pakeitimu apeliantas pakeitė tiekėjų padėtį ją pasunkindamas, t. y. sugriežtino pasiūlymų vertinimo tvarką, kad dėl pakeitimo galėjo pasikeisti dalyvių skaičius. Ieškovė netinkamai suformulavo savo ieškinio dalyką ir teismas savo sprendimu netenkino nė vieno ieškovės pateikto ieškinio reikalavimo, todėl teismas klaidingai nusprendė, jog sprendimu buvo patenkinti 2/3 ieškinio reikalavimų, atitinkamai teismas neteisingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo ieškinyje reiškė reikalavimus, kuriais teismas turėjo įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus – nustatyti konkrečias pirkimo sąlygas, pakeisti, papildyti pirkimo sąlygas pagal ieškovės norus, tačiau tokie reikalavimai apriboja perkančiosios organizacijos pasirinkimo galimybes, todėl net negalėjo būti tenkinami, kadangi perkančioji organizacija gali neturėti poreikio vykdyti pirkimą pagal ieškovės pageidaujamas sąlygas. Teismas pripažino pirkimo sąlygų 27.3 bei 27.7 punktus neteisėtais ir priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, tačiau tokių reikalavimų ieškovė net nekėlė.Teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo ieškovės elgesį laikyti piktnaudžiaujančiu, kadangi ji neteisėtai vilkino pirkimo procedūras, teikdama pavėluotas pretenzijas, klausimus ir prašymus, nesilaikė pareigos elgtis apdairiai ir paisyti įstatyme nustatytų terminų, teikė klausimus, akivaizdžiai jais piktnaudžiaudama, kadangi reikalavo iš perkančiosios organizacijos, kad pirkimo sąlygose būtų nurodyti ir aprašyti visi galimi situacijų sprendiniai, detalizuoti iki smulkmenų visi vertinimo kriterijai, paaiškinta kiekviena sąvoka. Ieškovė pareiškė ieškinį teismui, nesumokėjusi nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Reikiamos žyminio mokesčio sumos nesumokėjimas reiškia bylos vilkinimą, kadangi ieškovei turėjo būti nustatytas terminas trūkumams šalinti, be to kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė visų priedų.

Paskelbus pirkimo sąlygas ir ieškovei su jomis susipažinus, ieškovė iš karto nelaikė, kad pirkimo sąlygų 27.3 punktas pažeidžia jos teises ir viešųjų pirkimų principus. Ieškovė matė tam tikrą nurodyto punkto nekonkretumą, tačiau kadangi VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 15 punktas ir pirkimo sąlygų 10.2 punktas suteikė tiekėjams galimybę prašyti patikslinti pirkimo sąlygas, ieškovė pirmiausia pasinaudojo šia teise – 2017 m. rugpjūčio 4 d. pateikė perkančiajai organizacijai konkrečius klausimus dėl 27.3 punkto neaiškumo ir paprašė sukonkretinti šio punkto nuostatas. Tik susipažinusi su formaliais perkančiosios organizacijos atsakymais, iš kurių ieškovei nepasidarė aiškiau, kaip perkančioji organizacija vertins tiekėjų pasiūlymus pagal T₁ kriterijų (statybos darbų vykdymo metodologija), ieškovė įsitikino, kad šis punktas pažeidžia jos teises ir viešųjų pirkimų principus. Todėl būtent nuo perkančiosios organizacijos atsakymų į klausimus gavimo dienos ieškovei prasidėjo termino pretenzijos dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkto pateikimui eiga.Apeliantas yra neteisus teigdamas, kad terminas pretenzijai nuo atsakymų į klausimus pateikimo galėjo būti skaičiuojamas tik tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija savo paaiškinimais būtų pakeitusi pirkimo sąlygų 27.3 punkto esmę. Kadangi pirkimo sąlygų 27.3 punkte išdėstyta T₁ kriterijaus atitikties vertinimo tvarka buvo neaiški dėl vertinimo subkriterijų nebuvimo (aiškaus neatskyrimo), ieškovė turėjo pagrindą tikėtis, kad šios ydos bus pašalintos perkančiajai organizacijai atsakant į konkrečius klausimus ir pateikiant paaiškinimus. Ir tik tada, kai savo formaliais atsakymais perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 27.3 punkto turinio bei praktinio taikymo nei kiek nesukonkretino, ieškovė objektyviai suvokė šios nuostatos ydingumą, neteisėtumą bei prieštaravimą viešųjų pirkimų principams.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. pretenzija nebuvo pakartotinė. 2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai daug klausimų, tame tarpe ir dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatytų kriterijų praktinio taikymo. Į pateiktus klausimus ieškovė perkančiosios organizacijos atsakymus gavo tik 2017 m. rugpjūčio 14 d. Reaguodama būtent į pateiktus atsakymus, ieškovė 2017 m. rugpjūčio 20 d. pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai. Tuo tarpu 2017 m. rugpjūčio 7 d. pretenzija buvo ieškovės reakcija į anksčiau, 2017 m. liepos 27 d. gautus perkančiosios organizacijos atsakymus į ieškovės pateiktus klausimus dėl brėžinių pateikimo dwg formatu, dėl darbų grafiko reikšmės rengiant pasiūlymą, dėl atsisakymo išviešinti viešojo pirkimo komisijos narius ir kt.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirkimo sąlygų 27.3 punktą pripažino neteisėtu. Pirkimo sąlygų 27.3 punkto nuostata yra neteisėta, nes pasiūlymų vertinimui vartojamos visiškai abstrakčios ir nuo subjektyvaus vertintojo suvokimo priklausančios sąvokos. Perkančiosioms organizacijoms vis dažniau pasiūlymų vertinimui naudojant ekonominio naudingumo kriterijų, Lietuvos teismai siekia, kad naudojant tokį vertinimo kriterijų bet koks galimas perkančiųjų organizacijų subjektyvumas tokiuose viešuosiuose pirkimuose būtų pašalintas. Subjektyvaus vertinimo eliminavimas įmanomas tik nustačius aiškius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.Pirkimo sąlygų 27.3 punkte nesant jokių subkriterijų balų tam tikruose intervaluose paskirstymui bei balus skirstant pagal tokius abstrakčius kriterijus, kaip „išsamiai/neišsamiai“, „pakankamai/nepakankamai“, „tiksliai/netiksliai“ ir pan., tiekėjo pasiūlymas iš karto gali būti atmestas pagal pirkimo sąlygų 27.7 punktą, jeigu jo pasiūlyme, pavyzdžiui, „naudojamos priemonės kokybės užtikrinimui bei atlikimo metodologija aprašytos neišsamiai“. Be to, vertinimo kriterijai neatspindi potencialios ekonominės naudos, kurią perkančioji organizacija gautų pasirinkusi vieną ar kitą pasiūlymą.Apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika yra suformuota arba kitame kontekste, arba iš esmės esant skirtingoms pirkimo sąlygų nuostatoms nei yra šioje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-956-236/2017 pagrindinis bylos dalykas buvo ne pirkimo sąlygų teisėtumas, o perkančiosios organizacijos atliktas pasiūlymų vertinimas pagal ekonominio naudingumo kriterijų, todėl šioje nutartyje net nėra aiškus tikslus pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo kriterijų turinys, o tiekėjo pozicija dėl pirkimo sąlygų neaiškumo buvo grindžiama deklaratyviais teiginiais, kurie teismų buvo pagrįstai atmesti. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1057-302/2017 ekonominio naudingumo kriterijai buvo pripažinti teisėtais todėl, kad skirtinų balų intervalai buvo žymiai siauresni nei nagrinėjamu atveju, t. y. nuo 0 iki 2, nuo 3 iki 5, nuo 6 iki 8 ir nuo 9 iki 10. Be to, balų paskirstymas kiekviename intervale turėjo aiškius subkriterijus. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1120-302/2017 buvo kalbama tik apie vieną tiekėjui neaiškią pirkimo sąlygų formuluotę – „nerealios ir nevaldomos rizikos“, kuri atsižvelgiant į jos absoliutumą, pagrįstai nebuvo laikoma neaiškia. Teismas pagrįstai laikė, kad pirkimo sąlygų 27.7 punktas yra priskirtinas esminei pirkimo sąlygai, kadangi šiame punkte apibrėžta riba, ties kuria tiekėjo pasiūlymas iš karto bus atmestas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų, arba dalyvaus tolesniame pasiūlymų vertinime. Šiuo atveju 2017 m. liepos 13 d. pakeisdama pasiūlymų atmetimo ribą, perkančioji organizacija tik ją sumažino, bet neišsprendė klausimo iš esmės – nenustatė, kad už T₁ kriterijaus įvertinimą gavus mažiau nei 33 balai, pasiūlymas nebus atmetamas, ko būtent to ieškovė reikalavo 2017 m. rugpjūčio 20 d. pretenzija.Pirmosios instancijos teisme ieškovė kvestionavo atsakovo atsisakymo pateikti projekto brėžinius dwg formatu teisėtumą, pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.7 punktų teisėtumą. Teismo sprendimu pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.7 punktai buvo pripažinti neteisėtais, o pats pirkimas nutrauktas. Tai reiškia, kad 2 iš 3 nurodytų klausimų sprendimu buvo išnagrinėti ieškovės naudai, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovei 67 procentus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pateiktas ieškovei naudojantis jai įstatymų suteikta teise į teisminę gynybą. Ieškovės kreipimasis į teismą visiškai nebuvo piktnaudžiaujančio pobūdžio, ką patvirtina vien tai, jog sprendimu ieškovės ieškinio 2/3 dalys buvo patenkintos. Be to, ieškovė neatliko jokių veiksmų, kurie būtų trukdę teisingam ir greitam bylos išnagrinėjimui. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra pagrįsta ir teisėta.

Trečiasis asmuo UAB „Irdaiva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro apeliacinį skundą patenkinti.Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančias aplinkybes dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir klaidingai nustatė pretenzijos pateikimo pradžios terminą. Teismas pretenzijos pateikimo termino skaičiavimo pradžios momentą susiejo ne su konkurso sąlygų paskelbimu, o su konkurso sąlygų paaiškinimo momentu. Tačiau konkurso sąlygų 27.3 punktas nebuvo keistas nuo pat konkurso paskelbimo momento. Po perkančiosios organizacijos paaiškinimų nepakito ir konkurso sąlygų 27.7 punkto taikymo ir aiškinimo esmė.Pagal pirmosios instancijos teismo išvadas, praleidęs pretenzijos pateikimo terminą tiekėjas galės parašyti bet kokį paklausimą perkančiajai organizacijai, o paskui toks nesąžiningas ir nerūpestingas tiekėjas nepagrįstai įrodinės, jog tik iš perkančiosios organizacijos paaiškinimų neva suprato pirminių konkurso sąlygų tariamą neteisėtumą. Taigi, konstatuotina akivaizdi aplinkybė, jog ieškovė praleido pretenzijos dėl konkurso sąlygų 27.3 ir 27.7 punktų pateikimo terminą, t. y. pažeidė imperatyvią viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarką, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinio atmetimui.Teismas netinkamai taikė ir aiškino ekonominio naudingo vertinimo kriterijų teisėtumą ir pagrįstumą reguliuojančias teisės normas ir nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuluotų minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, išdėstytos naujausioje ir ratio decidendi aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1233-236/2017, kurioje konstatuota, kad vien tai, kad tiekėjui nėra aišku, kaip bus vertinami pasiūlymai pagal konkurso sąlygose pateiktus kriterijų aprašymus, nepakanka konstatuoti vertinimo kriterijų neaiškumo ir juos pripažinti neteisėtais.Trečiasis asmuo UAB „Infes“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro apeliacinį skundą patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškinyje yra keliamas reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją pateikti aiškius, tikslius ir nedviprasmiškus pasiūlymų vertinimo kriterijus – nurodyti, kas turi būti pateikta pasiūlyme, kad būtų skiriamas konkretus balas. Kaip teisingai nurodo apeliantas, šiuo reikalavimu ieškovė iš esmės siekia pirkimo sąlygų 27.3 punkto pakeitimo. Tačiau šis reikalavimas pareikštas nesilaikant VPĮ 94 straipsnyje nustatytos tvarkos. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirkimo sąlygos, įskaitant ir 27.3. punkto, kuriame ir buvo pateikiamos nuostatos dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T₁, buvo paskelbtos 2017 m. birželio 26 d. Ieškovė jas apskundė tik 2017 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus 42 dienoms po pirkimo sąlygų paskelbimo bei pakartotinai 2017 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praėjus 55 dienoms po pirkimo sąlygų paskelbimo. Kaip teisingai nurodė apeliantas, ieškovė nepateikė jokių pagrįstų priežasčių, kurios pateisintų jos teisę ginčyti perkančiosios organizacijos 2017 m. birželio 26 d. paskelbtas pirkimo sąlygas, nesilaikant VPĮ 94 straipsnyje nustatytos tvarkos.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neva tuo metu, kai buvo 2017 m. birželio 26 d. paskelbtos pirkimo sąlygos, tariamo savo teisių pažeidimo nesuvokė ir ta galimybė atsirado tik apeliantui 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikus paaiškinimus, kuriais nebuvo pakeista 2017 m. birželio 26 d. paskelbtų pirkimo sąlygų esmė. Kaip teisingai nurodo apeliantas, ieškovė, būdama viešųjų pirkimų profesionalė, negalėjo nežinoti, kad perkančioji organizacija, teikdama pirkimo sąlygų paaiškinimus, negali keisti jų esmės, taip pat negalėjo nežinoti, kad ieškovė, siekdama pakeisti/panaikinti pirkimo sąlygas, privalo per 10 dienų nuo pirkimo sąlygos paskelbimo pateikti pretenziją, o ne praleidusi šį terminą kreiptis į apeliantą su prašymu paaiškinti pirkimo sąlygą, nekeičiant jos esmės, ir sulaukusi 2017 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinimų, kreiptis su pretenzija dėl 2017 m. birželio 26 d. paskelbtos pirkimo sąlygos pakeitimo. Šios bylos kontekste akivaizdu, jog visiems tiekėjams buvo suteiktos vienodos teisės ir galimybės laiku skųsti pirkimo sąlygas ar pirkimo sąlygų pakeitimus, ar perkančiosios organizacijos sprendimus, todėl visi tiekėjai, kaip ir pati ieškovė, turėjo visas galimybes laiku nustatyti tariamus pažeidimus ir laiku keiptis į perkančiąją organizaciją. Ieškovė galėjo ir turėjo nustatyti tariamus pažeidimus, veikdama taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto, tačiau to nepadarė, atitinkamai jai turėjo būti taikomas ribojimas naudotis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise.Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepraleido termino pateikti pretenziją dėl atsakovo sprendimo neteikti paskelbto techninio projekto brėžinių dwg formatu. Ieškovė, vadovaudamasi VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pretenzijos pateikimo terminą praleido 25 dienas, todėl atsakovas pavėluotos pretenzijos turėjo teisės nenagrinėti. Atitinkamai, atsakovui teisėtai nenagrinėjus pavėluotai pateiktos pretenzijos, teisėtai ir pagrįstai nebuvo ieškovei atnaujinti praleisti terminai pretenzijos pateikimui, o pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, netinkamai aiškindamas ir taikydamas VPĮ 94 straipsnį bei nesivadovaudamas teismų suformuota praktika, padarė klaidingą išvadą.Pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatyti pasiūlymo vertinimo kriterijai laikytini pakankamai aiškiais ir suprantamais, iš jų turinio galima nustatyti, už kokius pasiūlymus bus taikomas tam tikras balas, dėl ko perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose įtvirtinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra parengti nepažeidžiant esminių viešųjų pirkimų principų ir VPĮ nuostatų, dėl ko nebuvo jokio pagrindo teismui panaikinti šį punktą.Apeliantas teisėtai atliko pirkimo sąlygų 27.7 punkto pakeitimą, o pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apelianto veiksmus neteisėtais, neteisėtai apribojo apelianto teises, numatytas VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimuose. Perkančioji organizacija teisėtai nustatė tiek pradinę, tiek pakeistą pirkimo sąlygų 27.7 punkto reikalavimą, toks reikalavimas (ir jo pakeitimas) nepažeidžia jokių imperatyviųjų viešųjų pirkimų normų ar principų.Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ex officio peržengti ginčo ribas ir nagrinėti ieškovės reikalavimus, kuriuos ieškovė pareiškė nesilaikydama VPĮ 94 straipsnyje nustatytų terminų. Aktyvaus teismo vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu, be to viešasis interesas neturėtų būti suabsoliutintas ir aiškinamas taip, jog šalys, pačios visiškai nesilaikydamos CPK bei VPĮ reikalavimų dėl privalomos išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, galėtų reikšti ieškinį teismui ir tikėtis, kad jų teisės besąlygiškai bus ginamos.Ieškovė netinkamai suformulavo savo ieškinio dalyką ir teismas savo sprendimu netenkino nė vieno ieškovės pateikto ieškinyje reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, jog sprendimu buvo patenkinti 2/3 ieškinio reikalavimų, atitinkamai teismas neteisingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Klausimas dėl piktnaudžiavimo procesu ir baudos skyrimo paliktinas apeliacinės instancijos teismo nuožiūrai.Trečiasis asmuo UAB „Hidrostatyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro apeliacinį skundą patenkinti.Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Viešųjų pirkimų tarnybos įvertintas viešojo pirkimo Nr. Nr. 184796 "Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba Rozalimo miestelyje" ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nuostatas bei ištrauką iš CVP IS dėl viešai prieinamų pirkimo dokumentų.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į tai kad bylos šalys turėjo galimybę susipažinti su ieškovės pateiktais naujais įrodymais bei pateikti savo nuomonę dėl jų prijungimo prie bylos, sprendžia, jog ieškovės kartu atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikti nauji įrodymai priimtini ir prijungtini prie bylos (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

Bylos duomenimis atsakovas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras vykdo atvirą konkursą „Pastato – Muzikinio teatro, esančio Danės g. 19, Klaipėdos m., rekonstravimo darbai“. Pirkimo sąlygos buvo paskelbtos 2017 m. birželio 26 d. ir nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas – 2017 m. rugpjūčio 8 d. 2017 m. liepos 13 d. atsakovas pateikė atsakymus ir paaiškinimus į tiekėjų klausimus dėl pirkimo sąlygų. Atsakovas, atsakydamas į tiekėjo prašymą pateikti SA, SK, SP dalių pagrindinius brėžinius dwg formatu, nurodė, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikė techninį projektą pdf formatu, t. y. tokiu formatu, kuris yra pateiktas perkančiajai organizacijai valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“, t. y. organizacijos, kuri organizavo konkursą ir prižiūrėjo techninio projekto parengimo paslaugą. Taip pat atsakovas paaiškino, kad perkančioji organizacija neturi brėžiniu kitu formatu. Be to, atsakovas pateikė ir pirkimo dokumentų patikslinimus: siekdama aiškumo perkančioji organizacija panaikino pirkimo dokumentų 27.3 punkto Statybos darbų vykdymo metodologija (T₁) vertinimo 67-100 formuluotę „<...> Numatytos papildomos, minimalius reikalavimus viršijančios priemonės, kurios leistų suvaldyti iškilsiančias rizikas ir prevencines priemones identifikuoti rizikų minimizavimą.“ Taip pat perkančioji organizacija pakeitė pirkimo dokumentų 27.7. punkto formuluotę ir nurodė, jog „<...> Tiekėjui surinkus T₁ 33 ar mažiau balų, laikoma, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų.“ Atsakovas, pateikdamas pirkimo sąlygų patikslinimus, nurodė, kad yra numatomas pasiūlymų pakeitimo termino nukėlimas. 2017 m. liepos 19 d. perkančioji organizacija pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą 14 dienų, t. y. iš 2017 m. rugpjūčio 8 d. perkėlė į 2017 m. rugpjūčio 22 d. 2017 m. liepos 27 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pateikė atsakymus ir paaiškinimus į naujai pateiktus tiekėjų klausimus dėl pirkimo dokumentų reikalavimų. Atsakydamas į tiekėjo prašymą techninio projekto brėžinius pateikti dwg formatu, atsakovas pakartojo 2017 m. liepos 13 d. nurodytą aplinkybę, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikė techninį projektą pdf formatu, t. y. tokiu formatu, kuris yra pateiktas perkančiajai organizacijai valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“, t. y. organizacijos, kuri organizavo konkursą ir prižiūrėjo techninio projekto parengimo paslaugą, bei, kad perkančioji organizacija neturi brėžinių kitu formatu.2017 m. rugpjūčio 4 d. tiekėja UAB „LitCon“ kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama paaiškinti pirkimo dokumentus, didžiausią dėmesį skirdama pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatytiems pasiūlymo vertinimo kriterijams (prašymo 11 punktas, pateikti klausimai nuo 12 iki 95). Perkančioji organizacija, 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakydama į ieškovės prašymą, paaiškino, kad sąvoka „detalus“ reiškia smulkus, su visomis smulkmenomis (detalėmis), nuodugnus (13 klausimas), sąvoka „optimalus“ reiškia tinkamiausias, palankiausias, geriausias (14 klausimas), sąvoka „pilnas“ reiškia visiškai užimtas, pripildytas, ištisas, netrūktinas (19 klausimas).; logiškas – nuoseklus, pagrįstas, taisyklingas; optimalus – labiausiai atitinkantis, tinkamiausias (21 klausimas); sąvoka „pakankamas“ reiškia atitinkantis reikalavimus, užtenkamas (28 klausimas); sąvoka „išsamus“ reiškia detalus, platus (29 klausimas); sąvoka „neišsamus“ reiškia fragmentiškas, sąvoka „nepakankamas“ reiškia nesutinkantis su reikalavimais, trūkstamas (34 klausimas); sąvoka „pakankamas“ reiškia atitinkantis reikalavimus, užtenkamas (43 klausimas); sąvoka „aiškus“ reiškia lengvai suvokiamas, suprantamas (63 klausimas). Atsakovas paaiškindamas, kaip ir kada bus skiriami konkretūs balai, vertinant pasiūlymus nuo 1 iki 33 balų, nuo 34 iki 66 balų, nuo 67 iki 100 balų, nurodė, jog pirkimo sąlygų 27.3 punkte numatyta, kada skiriama 1-33 balų, kada skiriama 34-66 balai, kada skiriama 67-100 balų.2017 m. rugpjūčio 7 d., t. y. iki perkančiosios organizacijos atsakymų į ieškovės prašymą gavimo (2017 m. rugpjūčio 14 d.), tiekėja UAB „LitCon“ pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir pirkimo sąlygų, kurioje prašė perkančiosios organizacijos: sustabdyti pirkimo procedūras iki bus išnagrinėta ši pretenzija ir pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą tokiam terminui, kiek truko pretenzijos nagrinėjimas, pateikti techninį projektą dwg formatu, papildyti pirkimo dokumentus sąlygomis, ribojančiomis techninio projekto rengėjo (-ų) dalyvavimą pirkime arba informacija susijusia su techninio projekto rengimo sutarties įgyvendinimu, pakeisti pirkimo sąlygas – panaikinti pirkimo sąlygų 27.3 punkte numatytą pasiūlymų vertinimo kriterijų T₁, išviešinti pirkimo komisijos narius bei pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą dar 5 darbo dienoms. Perkančioji organizacija 2017 m. rugpjūčio 17 d. tiekėjos pretenzijos dalyje dėl antro (pateikti techninį projektą dwg formatu) ir ketvirto (pakeisti pirkimo sąlygas – panaikinti pirkimo sąlygų 27.3 punkte numatytą pasiūlymų vertinimo kriterijų T₁) reikalavimų nenagrinėjo, likusių pretenzijos reikalavimų netenkino. Atsakovas nurodė, kad pretenzijos dalis (antras ir ketvirtas pretenzijos reikalavimai) pateikta praleidus VPĮ 94 straipsnyje nustatytus terminus, todėl šios pretenzijos dalies nenagrinėjo.2017 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė pateikė atsakovui dar vieną pretenziją, kurioje reikalavo perkančiosios organizacijos iki bus išnagrinėta pretenzija sustabdyti pirkimo procedūras ir apie tai pranešti tiekėjoms, panaikinti neteisėtą perkančiosios organizacijos atsakymą į 102 klausimą, pateiktą 2017 m. rugpjūčio 14 d., pateikti naują ir teisėtą išaiškinimą, kuriame būtų nurodoma, kad už kriterijų „Statybos darbų vykdymo metodologija“ (T₁) gavus mažiau nei 33 balus, pasiūlymas nebus atmetamas, panaikinti neteisėtus, formalius ir neinformatyvius perkančiosios organizacijos atsakymus (atsakymai nuo 11 iki 95 imtinai) į klausimus, pateiktus 2017 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu, pateikti atsakymus į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta, dėl to, kad kokybišką pasiūlymą pagal perkančiosios organizacijos pateiktą informaciją parengti yra neįmanoma, panaikinti pirkimo sąlygų 27.3 punkte įtvirtintą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų „Statybos darbų vykdymo metodologija (T₁) arba jį pakeisti ir nustatyti aiškius, tikslius, nedviprasmiškus ir objektyvumą, skaidrumą bei tiekėjų lygiateisį varžymąsi užtikrinančius balų skyrimo kriterijus, nukelti pasiūlymo pateikimo terminą ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų. Perkančioji organizacija 2017 m. rugpjūčio 22 d. atsakydama į ieškovės pretenziją nurodė, kad dalis reikalavimų (reikalavimai: panaikinti neteisėtą perkančiosios organizacijos atsakymą į 102 klausimą, pateiktą 2017 m. rugpjūčio 14 d., pateikti naują ir teisėtą išaiškinimą, kuriame būtų nurodoma, kad už kriterijų „Statybos darbų vykdymo metodologija“ (T₁) gavus mažiau nei 33 balus, pasiūlymas nebus atmetamas, panaikinti pirkimo sąlygų 27.3 punkte įtvirtintą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų „Statybos darbų vykdymo metodologija (T₁) arba jį pakeisti ir nustatyti aiškius, tikslius, nedviprasmiškus ir objektyvumą, skaidrumą bei tiekėjų lygiateisį varžymąsi užtikrinančius balų skyrimo kriterijus) pateikti praleidus VPĮ 94 straipsnyje nustatytus terminus, todėl atsakovas jų nenagrinėjo, dėl likusių reikalavimų, kuriais ieškovė ginčijo perkančiosios organizacijos pateiktus atsakymus į tiekėjų klausimus, atsakovas pretenziją atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos vertinimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu (Nutarties 1 punktas), kurį pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies ir pripažino atsakovo vykdomo atviro konkurso „Pastato – Muzikinio teatro, esančio Danės g. 19, Klaipėdos m., rekonstravimo darbai“ 27.3 punkte ir 27.7. punkte numatytas sąlygas neteisėtomis. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys iš dalies buvo patenkintas, t. y. nesutikdamas su teismo išvadomis, jog ieškovė laikėsi išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, ginčydama pirkimo sąlygų 27.3 punktą bei sprendimą neteikti techninio projekto dwg formatu, nesutikdama, kad pirkimo dokumentų 27.3 punkte ir 27.7. punkte numatytos sąlygos yra neteisėtos bei kad 67 proc. reikalavimų buvo patenkinti, pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, panaikinti.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju apeliacijos ribas sudaro klausimai – ar ieškovė ir atsakovas tinkamai laikėsi išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, ieškovei ginčijant pirkimo sąlygų 27.3 punktą bei sprendimą neteikti techninio projekto dwg formatu, ar pirkimo dokumentų 27.3 punkte ir 27.7. punkte numatytos sąlygos yra neteisėtos, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Dėl tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčų sprendimo ikiteisminėje stadijoje

Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis). Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia, turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją. Pretenzija turi būti pateikta per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).Tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu, jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti sutartį. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Uniplex, C-406/08, ECLI:EU:C:2010:45).Tačiau vien pretenzijos padavimo termino kriterijus nėra pakankamas tam, jog būtų galima spręsti apie tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, nes tiekėjai, net ir praėjus pretenzijų padavimo terminui, skaičiuojamam po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą, gali paduoti pretenziją, o perkančiosios organizacijos turi teisę nuspręsti tokią pretenziją ne atmesti, bet nagrinėti ir nepatenkinti. Pažymėtina, kad pretenzijos padavimo terminas yra tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės priverstinai užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme. Šio termino praleidimas nelemia tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimo. Tokiu atveju, t. y. perkančiajai organizacijai išnagrinėjus pavėluotai paduotą pretenziją, bet jos nepatenkinus, pripažįstama, kad šį terminą perkančioji organizacija atnaujino, todėl tiekėjas gali kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises teisminės peržiūros būdu. Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjo pretenzijos priėmimas šiuo atveju reiškia įvykdytą įstatyme nustatytą privalomą kreipimosi į teismą prielaidą. Vien ta aplinkybė, kad perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo skundą, pateiktą pažeidžiant pretenzijos pateikimo terminą, nėra pakankama pripažinti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija yra neteisėta ir nesuteikia tiekėjui teisės kreiptis teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009). Kita vertus, perkančiosios organizacijos valia atnaujinti praleistą pretenzijos pateikimo terminą turi būti aiškiai nustatyta; tai, inter alia, gali būti konstatuojama, kai perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją nagrinėja iš esmės, bet jos, kaip nepagrįstos, netenkina; jei perkančioji organizacija pretenziją atmeta ne tik dėl, jos manymu, nepagrįstų tiekėjo argumentų, bet ir dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, laikytina, kad tokie jos veiksmai de jure nelemia pretenzijos pateikimo terminų atnaujinimo, o tokia situacija atitinka CPK 423² straipsnio 3 dalies nuostatas dėl atsisakymo nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka; tais atvejais, kai byloje nustatoma, jog perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, šie jos veiksmai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovo pateiktos priežastys, dėl kurių jis nesutinka su tokiu jos sprendimu, nepagrįstos ir nepakankamos pateisinti termino praleidimą, teismai privalo spręsti dėl ieškovo veiksmų, kuriais nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, padarinių taikymo (CPK 293 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar šalių kitų teisinių santykių aspektų spręsti ex officio; dėl CPK 423² straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo bylos nenagrinėjimo iš esmės ir proceso nutraukimo atveju teismai sprendžia savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015, 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).Taikant pretenzijų padavimo terminus, būtina atsižvelgti ir į tai, kiek laiko iki tokių terminų pabaigos tiekėjas turėjo pretenzijai paduoti, nes pernelyg trumpi terminai taip pat nesuderinami su veiksminga teisių gynyba. Negalimas toks terminų taikymas, lemiantis tiekėjų teisių suvaržymą pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, jei ji aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo pretenzijoje apskųstais perkančiosios organizacijos sprendimais. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji įtvirtinta CPK 423³ straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, taikomos tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus teismui, teisinio reglamentavimo, kad ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje, aiškinimas taikytinas atsižvelgiant į sisteminius teisės aiškinimo ryšius su teismo pareigų apimčių vertinimu ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo. Teismų iniciatyvos teisė spręsti tam tikrus klausimus ex officio koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Jeigu tiekėjas praleidžia terminus pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka arba teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą.VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, vėliau teikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta, o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas, tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012). Tačiau kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis. Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų atskirtis turinio atžvilgiu (pvz., atskiromis pretenzijomis ginčijamos skirtingos pirkimo sąlygos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015).

Dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, ginčijant pirkimo sąlygų 27.3 punktą

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, sprendė, kad ieškovė, pateikdama pretenziją dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkto bei dėl atsakovo sprendimo neteikti paskelbto techninio projekto brėžinių dwg formatu, nepraleido termino pretenzijai pateikti. Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir pirkimo sąlygų, kurioje prašė pakeisti pirkimo sąlygas – panaikinti pirkimo sąlygų 27.3 punkte numatytą pasiūlymų vertinimo kriterijų T₁. Atsakovas šio pretenzijos reikalavimo nenagrinėjo, motyvuodamas tai ieškovės VPĮ 94 straipsnyje nustatyto termino praleidimu. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovė, pateikdama pretenziją dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkto, termino pretenzijai pateikti nepraleido, nurodė, kad šiuo atveju termino pradžia pretenzijai pateikti buvo 2017 m. rugpjūčio 14 d., t. y. perkančiosios organizacijos pateiktų paaiškinimų į ieškovės 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas data. Tuo tarpu apeliantas teigia, kad pretenzijos pateikimo terminas dėl pirkimo sąlygos 27.3 punkto turėtų būti skaičiuojamas nuo pirkimo sąlygų paskelbimo dienos.Byloje nustatyta, kad pirkimo sąlygos, kuriose įtvirtintas ginčijamas 27.3 punktas, numatęs pasiūlymo vertinimo kriterijus, buvo paskelbtos 2017 m. birželio 26 d. Pradinis pasiūlymų pateikimo terminas buvo nurodytas 2017 m. rugpjūčio 8 d. Byloje esančio 2017 m. liepos 13 d. perkančiosios organizacijos rašto, kuriame atsakovas pateikė atsakymus į tiekėjų klausimus, duomenimis, atsakovas pateikė ir pirkimo dokumentų patikslinimus – siekdamas aiškumo atsakovas panaikino pirkimo dokumentų 27.3 punkto Statybos darbų vykdymo metodologija (T₁) vertinimo 67-100 formuluotę „<...> Numatytos papildomos, minimalius reikalavimus viršijančios priemonės, kurios leistų suvaldyti iškilsiančias rizikas ir prevencines priemones identifikuoti rizikų minimizavimą.“ Teismų praktikoje pripažįstama, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai yra kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Patikslinimas turėtų būti toks, kad jis iš esmės nekeistų pagrindinių pirkimo sąlygų. Tikslinimas negalėtų reikšti bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų pirkimo objektui pakeitimo, iš esmės keičiančio tiekėjų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Kasacinio teismo išaiškinta, jog siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina įvertinti ne tik sąlygas, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus, jei tiekėjai ar perkančiosios organizacijos pasinaudojo VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis teisėmis, nes perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančiajai organizacijai 2017 m. liepos 13 d. pakeitus 27.3 punkte esančią sąlygą, t. y. panaikinus pirkimo dokumentų 27.3 punkto Statybos darbų vykdymo metodologija (T₁) vertinimo 67-100 formuluotę ir kartu pratęsus pasiūlymų pateikimo terminą 14 kalendorinių dienų (iki 2017 m. rugpjūčio 22 d.), būtent nuo šios datos turėjo būti skaičiuojamas terminas ieškovei pretenzijai dėl šio 27.3 punkto panaikinimo pateikti. Tiekėjų pretenzijos terminų skaičiavimo pradžia pagal įstatymą siejama su perkančiosios organizacijos sprendimo išviešinimo momentu, taip pat su tiekėjų sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas termino pretenzijai pateikti pradžią klaidingai siejo su 2017 m. rugpjūčio 14 d. perkančiosios organizacijos pateiktais atsakymais į tiekėjos prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentus, kuriame didžiausią dėmesį skyrė būtent pirkimo sąlygų 27.3 punktui. Perkančioji organizacija atsakymą į ieškovės prašymą pateikė 2017 m. rugpjūčio 14 d., tuo tarpu UAB „LitCon“ pretenziją dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkto panaikinimo pateikė 2017 m. rugpjūčio 7 d., t. y. dar iki atsakovo atsakymo į ieškovės 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodoma aplinkybė, kad ieškovė subjektyviai turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą tik 2017 m. rugpjūčio 14 d. ir būtent nuo šios datos turėtų būti skaičiuojama pretenzijos pateikimo termino pradžia yra objektyviai negalima. Akivaizdu, kad dar iki atsakovui pateikiant atsakymą į ieškovės prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas, ieškovė net ir nesulaukusi atsakymo, pateikdama pretenziją 2017 m. rugpjūčio 7 d., jau tada suvokė apie galimai jos pažeidžiamas teises. Be to, ieškovė neginčijo aplinkybių, kad nebuvo tinkamai informuota apie pirkimo sąlygų 27.3 punkto pakeitimą 2017 m. liepos 13 d., tačiau prašymą paaiškinti prikimo dokumentus ieškovė pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus 23 dienoms nuo momento, kuomet perkančioji organizacija išviešino 27.3 punkto formuluotės pakeitimą. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad ji turi VPĮ jai suteiktą teisę pradžioje kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo sąlygų neaiškumus, o ne iš karto teikti pretenziją, tačiau tai nepaneigia tiekėjos pareigos savalaikiai rūpintis savo galimai pažeistų teisių gynyba. Svarbu pabrėžti, jog tiekėjai net ir naudodamiesi VPĮ 27 straipsnio 3 dalyje numatyta teise prašyti paaiškinti viešojo pirkimo sąlygas, o vėliau šias sąlygas skųsdami, siekdami pirkimo sąlygas pakeisti ar panaikinti, privalo laikytis VPĮ 94 straipsnyje nustatytų terminų. Prašymas paaiškinti pirkimo sąlygas nepratęsia ar neatnaujina VPĮ 94 straipsnyje nustatytų terminų. Taigi, ieškovė pateikdama prašymą paaiškinti pirkimo sąlygų 27.3 punktą, praėjus 23 dienoms nuo momento, kuomet perkančioji organizacija išviešino 27.3 punkto formuluotės pakeitimą, būdama profesionalia viešųjų pirkimų dalyve, neabejotinai turėjo suvokti, kad yra praleidusi terminus pretenzijai pateikti, net jeigu perkančiosios organizacijos atsakymai jos ir netenkins. Be to, priešingas situacijos įvertinimas neatitiktų viešajame pirkime vyraujančio procedūros operatyvumo principo bei paneigtų tiekėjų pareigą domėtis vykdomu viešuoju pirkimu ir operatyviai, atsižvelgiant į atskiruose etapuose priimtus perkančiosios organizacijos sprendimus, ginti savo galimai pažeistas subjektines teises.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB “LitCon“, 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateikdama pretenziją perkančiajai organizacijai, praėjus 26 dienoms nuo momento, kuomet perkančioji organizacija išviešino 27.3 punkto formuluotės pakeitimą (2017 m. liepos 13 d.), nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, t. y. praleido terminą pretenzijai dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkto panaikinimo pateikti. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-847-302/2017, nurodyta, kad praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai tiekėjai nesąžiningai, prisidengdami perkančiosios organizacijos atsakymais, iš esmės ginčija viešųjų pirkimų sąlygas, įskaitant ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Tokiais atvejais, pagal teismų praktiką, apskundimo pradžios momentas laikomas pirkimo sąlygų paskelbimas, o ne perkančiosios organizacijos atsakymas dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija 2017 m. liepos 13 d. pakeitė pirkimo sąlygų 27.3 punkto formuluotę, pašalindama dalį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus sąlygos, o, kaip minėta, perkančiosios organizacijos paaiškinimai yra kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, terminas pretenzijai dėl pirkimo sąlygos 27.3 punkto panaikinimo prasidėjo būtent nuo 2017 m. liepos 13 d. Todėl perkančioji organizacija pagrįstai pretenzijos reikalavimo dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkto panaikinimo nenagrinėjo.Šiuo atveju teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino pretenzijai pateikti (ne)praleidimo, nebuvo nuoseklus. Nuspręsdamas, kad ieškovė nepraleido termino pretenzijai dėl pirkimo sąlygų 27.7 punkto pateikimo, teismas nurodė, kad ieškovė tiek objektyviai, tiek subjektyviai turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą 2017 m. liepos 13 d., t. y. teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovei tik 2017 m. rugpjūčio 14 d. tapo aišku, kad pirkimo sąlygų 27.7 punkto nuostatos pažeidžia jos teises. Taigi, spręsdamas dėl pretenzijos pateikimo termino pradžios momento dėl pirkimo sąlygų 27.7 punkto, teismas iš esmės remdamasis tomis pačiomis aplinkybėmis, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė turėjo sužinoti būtent 2017 m. liepos 13 d. (pirkimo sąlygų 27.7 punkto pakeitimo išviešinimo dieną) padarė priešingą išvadą, nei spręsdamas dėl pretenzijos dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkto panaikinimo pateikimo.

Dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, ginčijant perkančiosios organizacijos sprendimą neteikti paskelbto techninio projekto brėžinių dwg formatu

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, sprendė, kad ieškovė, pateikdama pretenziją dėl atsakovo sprendimo neteikti paskelbto techninio projekto brėžinių dwg formatu, nepraleido termino pretenzijai pateikti. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad tiekėja nepraleido termino dėl perkančiosios organizacijos sprendimo neteikti paskelbto techninio projekto brėžinių dwg formatu, šią aplinkybę motyvavo tuo, jog atsakovas, atsakydamas ieškovei pakartotinai, 2017 m. liepos 27 d. pateikė paaiškinimus dėl techninio projekto pateikimo pdf formatu, todėl ieškovė pateikdama pretenziją (2017 m. rugpjūčio 7 d.) dėl perkančiosios organizacijos 2017 m. liepos 27 d. paskelbtų paaiškinimų, kurie yra laikomi pirkimo dokumentų sudėtine dalimi ir pripažintini sprendimu, šiuo atveju termino pretenzijai pateikti nepraleido. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovas, gavęs pakartotinį paklausimą pateikti paaiškinimus dėl paskelbto techninio projekto formato, siekdamas aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo, turėjo teikdamas paaiškinimus 2017 m. liepos 27 d. informuoti tiekėjus, jog dėl to jau yra atsakyta 2017 m. liepos 13 d., taip kaip padarė teikdamas paaiškinimus 2017 m. rugpjūčio 14 d.Byloje nustatyta, kad tiek 2017 m. liepos 13 d., tiek 2017 m. liepos 27 d. atsakovo pateiktuose atsakymuose į tiekėjų klausimus, perkančioji organizacija pateikė identiškus paaiškinimus dėl sprendimo neteikti paskelbto techninio projekto brėžinių dwg formatu – perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikė techninį projektą pdf formatu, t. y. tokiu formatu, kuris yra pateiktas perkančiajai organizacijai valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“, t. y. organizacijos, kuri organizavo konkursą ir prižiūrėjo techninio projekto parengimo paslaugą; perkančioji organizacija neturi brėžiniu kitu formatu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad teikdamas paaiškinimus 2017 m. liepos 27 d., atsakovas nenurodė, jog dėl sprendimo neteikti paskelbto techninio projekto brėžinių dwg formatu jau yra atsakyta 2017 m. liepos 13 d., nesudaro pagrindo spręsti apie netinkamą ar neaiškų atsakymų į tiekėjų klausimus pateikimą. Kaip nurodė pats pirmosios instancijos teismas, bei kaip jau ne kartą minėta šioje nutartyje perkančiosios organizacijos paaiškinimai yra kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, todėl perkančioji organizacija pakartotinai atsakinėdama į tokius pačius (anksčiau jau tiekėjų pateiktus klausimus) neprivalo kiekviename atsakyme kartoti, kad į vieną ar kitą klausimą jau buvo anksčiau atsakyta, nes patiems tiekėjams ši informacija yra žinoma ir savo veiksmus jie turi atlikti įvertindami šį faktą bei įstatymo reikalavimus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo peržiūros terminų. Tokiu atveju svarbu yra tai, kad perkančioji organizacija nuosekliai laikosi savo nuomonės bei atsakydama į pakartotinius klausimus nepateikia skirtingų/prieštaringų atsakymų. Taigi, teigti, kad šiuo atveju perkančioji organizacija pateikė neaiškų ar dviprasmišką atsakymą 2017 m. liepos 27 d. paaiškinimuose, tiekėjams nebuvo jokio pagrindo. Nurodytos aplinkybės paneigia skundžiamame sprendime padarytas išvadas, kad terminas pretenzijai, ginčijant perkančiosios organizacijos sprendimą neteikti paskelbto techninio projekto brėžinių dwg formatu, turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. liepos 27 d. Šiuo atveju terminas pretenzijai dėl atsakovo sprendimo neteikti paskelbto techninio projekto brėžinių dwg formatu pateikti turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m liepos 13 d., t. y. nuo pirmojo perkančiosios organizacijos atsakymo į tiekėjo prašymą (klausimą) pateikti paskelbto techninio projekto brėžinius dwg formatu, kuris neabejotinai turėjo būti atsakovei žinomas. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. pretenziją ji pateikė dėl perkančiosios organizacijos 2017 m. liepos 27 d. paaiškinimų taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad būtent nuo 2017 m. liepos 27 d. prasidėjo terminas pretenzijai dėl atsakovo sprendimo neteikti paskelbto techninio projekto brėžinių dwg formatu pateikti. Priešingai, toks pakartotinis tų pačių klausimų perkančiajai organizacijai pateikimas, nesinaudojant įstatyme numatyta perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo peržiūros procedūra, tik patvirtina, kad šiuo atveju ieškovė UAB „LitCon“ neveikė kaip apdairus ir rūpestingas viešojo pirkimo dalyvis. Tokiu būdu ieškovė nevykdė pareigos domėtis vykdomu konkursu, jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė terminą pareikšti pretenziją dėl atsakovo sprendimo neteikti paskelbto techninio projekto brėžinių dwg formatu praleido, o perkančioji organizacija, tuo pagrindu atsisakydama nagrinėti šį reikalavimą, tinkamai laikėsi VPĮ įtvirtintos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada dėl termino pretenzijai dėl atsakovo sprendimo neteikti paskelbto techninio projekto brėžinių dwg formatu nepraleidimo buvo klaidinga. Tačiau skundžiamame sprendime teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog brėžinių pateikimas pdf formatu trukdo tiekėjams pateikti pasiūlymus, atitinkančius pirkimo sąlygas, ir šio ieškinio reikalavimo netenkino. Ieškovė apeliacinio skundo dėl šio reikalavimo atmetimo nepateikė, o atsakovas apeliaciniame skunde argumentų dėl nurodytos aplinkybės taip pat nenurodė, todėl pagrindo spręsti dėl šios pirkimo sąlygos (brėžinių pateikimas pdf, o ne dwg formatu) teisėtumo nėra, nes tai nesudaro apeliacijos nagrinėjimo objekto.

Dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, ginčijant pirkimo sąlygų 27.7 punktą

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė praleido terminą pretenzijai pateikti dėl pirkimo sąlygų 27.7 punkto teisėtumo, tačiau civilinės bylos šioje dalyje nenutraukė (CPK 423² straipsnio 3 dalis). Nepaisant to, apeliaciniame skunde atsakovas nekelia klausimo dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, ginčijant pirkimo sąlygų 27.7 punktą. Kadangi klausimus dėl pagrindo nutraukti civilinę bylą teismas sprendžia ex officio, apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo klausimu. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakyme į tiekėjos 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus, atsakovas, atsakydamas į tiekėjos 102 klausimą, ar 27.7 punktas reiškia, kad techninius reikalavimus atitinkantis pasiūlymas, gavus įvertinimą dalyje dėl „Statybos darbų vykdymo metodologija“ (T₁) mažiau nei 40, bus atmetamas, nurodė, kad remiantis pirkimo sąlygų 27.7 ir 29.1.5. punktais, už kriterijų „Statybos darbų vykdymo metodologija“ (T₁) gavus mažiau nei 33 balus (žr. 2017 m. liepos 13 d. perkančiosios organizacijos atsakymus), pasiūlymas turi būti atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 20 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje, be kitų reikalavimų, taip pat pareikalavo atsakovo panaikinti neteisėtą perkančiosios organizacijos atsakymą į 102 klausimą, pateiktą 2017 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu Nr. 5464730 bei pateikti naują, teisėtą išaiškinimą, kuriuo būtų nurodoma, kad už kriterijų „Statybos darbų vykdymo metodologija“ (T₁) gavus mažiau nei 33 balus, pasiūlymas nebus atmetamas. Perkančioji organizacija 2017 m. rugpjūčio 22 d. dėl ieškovės 2017 m rugpjūčio 20 d. pretenzijos nurodė, kad šios pretenzijos dalies, kuria tiekėja ginčija paskelbtas pirkimo sąlygas, t. y. 27.7 punktą, nenagrinėja, nes ieškovė praleido VPĮ 94 straipsnyje nustatytą pretenzijų pateikimo terminą. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį, kuria palikta nenagrinėta pretenzijos dalis dėl pirkimo sąlygų 27.7 punkto. Sprendžiant klausimą dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, ginčijant pirkimo sąlygų 27.3 punktą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad perkančiajai organizacijai 2017 m. liepos 13 d. pakeitus 27.3 punkte esančią sąlygą, būtent nuo šios datos turėjo būti skaičiuojamas terminas ieškovei pretenzijai dėl šio 27.3 punkto panaikinimo pateikti (Nutarties 121 punktas). Sprendžiant klausimą dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, ginčijant pirkimo sąlygų 27.7 punktą, daroma analogiška išvada, nes atsakovas 2017 m. liepos 13 d., atsakydamas į tiekėjų klausimus informavo tiekėjus ir apie pirkimo sąlygų 27.7 punkto formuluotės pakeitimą, jį išdėstant „<...> Tiekėjui surinkus T₁ 33 ar mažiau balų, laikoma, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų.“ Minėta, perkančiosios organizacijos paaiškinimai yra kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Tuo tarpu ieškovė prašymą paaiškinti 27.7 punktą pateikė ne tik praėjus 23 dienoms nuo momento, kuomet perkančioji organizacija išviešino 27.7 punkto formuluotės pakeitimą, bet akivaizdu, kad apie tokį pakeitimą ji negalėjo nežinoti, nors 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašyme prašė paaiškinti senąją šios pirkimo sąlygos redakciją. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad ir šiuo atveju ieškovė UAB „LitCon“ neveikė kaip apdairus ir rūpestingas viešojo pirkimo dalyvis. Todėl perkančioji organizacija pagrįstai pretenzijos reikalavimo dėl pirkimo sąlygų 27.7 punkto panaikinimo nenagrinėjo, praleidus terminą pretenzijai pateikti. Ieškovė teigia, kad momentu, kai jai tapo aišku, kad pirkimo sąlygų 27.7 punkto nuostata pažeidžia jos teises laikytina 2017 m. rugpjūčio 14 d., nes iki šios datos jai nebuvo aišku, kad pasiūlymai bus atmesti, jeigu jie nesurinks mažiau nei 33 balus. Teisėjų kolegija tokius ieškovės argumentus laiko visiškai nepagrįstais. Nurodyta pirkimo sąlyga yra aiški ir nedviprasmiška, perkančioji organizacija pakeisdama pirkimo sąlygų 27.7 punktą pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą dar 14 dienų, tuo tarpu nesavalaikio savo teisių gynimo pasekmės tenka tam subjektui, kuris jomis naudojosi nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų.

Dėl pretenzijų pakartotinumo

Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su atsakovo nuomone, nurodė, kad ieškovės pateikta 2017 m. rugpjūčio 20 d. pretenzija nėra pakartotinė pretenzija dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkto panaikinimo. Teismas sprendė, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 20 d. pretenzijų turinys skiriasi. Minėta, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinomis. Viešojo pirkimo procedūrose tiekėjų interesus gali pažeisti ne vienu metu priimti perkančiųjų organizacijų sprendimai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. pretenzijoje ieškovė reikalavo atsakovo pakeisti pirkimo sąlygas – panaikinti pirkimo sąlygų 27.3 punkte numatytą pasiūlymų vertinimo kriterijų. Savo reikalavimą ieškovė motyvavo tuo, jog paslaugų ir darbų grafiko parengimui yra svarbus finansavimo klausimas, pirkimo sąlygų 27.3 punkte perkančioji organizacija reikalauja iš tiekėjų parengti tikslų, pagrįstą ir pilnos apimties paslaugų grafiką, darbų eiliškumą, tačiau dėl nepakankamos informacijos to padaryti neįmanoma, todėl pirkimo sąlygos pripažintinos neteisėtomis (nepakankamomis, netiksliomis), o perkančiosios organizacijos veiksmai – nesuderinamais su VPĮ 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta prievole atsakyti į tiekėjo užklausas. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į pirkimo dokumentus ir perkančiosios organizacijos paaiškinimą (perkančioji organizacija 2017 m. liepos 27 d. atsakyme į tiekėjų klausimus nurodė, kad ji nereikalauja pateikti finansais pagrįstą paslaugų ir darbų grafiką), galima daryti išvadą, kad prašomas pateikti grafikas yra deklaratyvaus pobūdžio, jis neprivalo būti realus ir aktualus tik tam, kad perkančioji organizacija turėtų ką tikrinti, vertinant pasiūlymus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė teigė, jog pirkimo sąlygos nėra aiškios ir pirkimo sąlygomis keliami reikalavimai tiekėjams yra pertekliniai. Taip pat ieškovė nurodė, kad iš 27.3 punkte esančios pirkimo sąlygos jai nėra aišku, kokio dydžio balai bus skiriami, vertinant pasiūlymus, kai skiriamų balų intervalas toks didelis. Nėra aišku, koks tiksliai balas už ką bus skiriamas, pavyzdžiui, kada bus skiriama 40 balų, o kada 60 balų. Pasiūlymų vertinimo kriterijai, skiriant balus nuo 1 iki 33 ir nuo 34 iki 66, labai panašūs, o skiriami balai skiriasi kardinaliai (nuo 1 iki 66). Toks vertinimas, ieškovės nuomone, laikytinas neteisėtu, nes neužtikrina procedūrų aiškumo, skaidrumo ir objektyvumo. Remdamasi nurodytais argumentais, ieškovė prašė panaikinti pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatytą pasiūlymų vertinimo kriterijų T₁.2017 m. rugpjūčio 20 d. pretenzijoje ieškovė reikalavo perkančiosios organizacijos panaikinti pirkimo sąlygų 27.3 punkte įtvirtintą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų „Statybos darbų vertinimo metodologija“ (T₁) arba jį pakeisti ir nustatyti aiškius, tikslius, nedviprasmiškus ir objektyvumą, skaidrumą bei tiekėjų lygiateisį varžymąsi užtikrinančius balų skyrimo kriterijus. Savo reikalavimą ieškovė argumentavo tuo, kad perkančioji organizacija aiškiai nenurodė, kaip bus skiriami konkretūs balai pasiūlymams, nes aiškių, tikslių, nedviprasmiškų balų skyrimo kriterijų nėra, neaišku, kada pasiūlymas bus įvertinamas 30 balų, o kada 34 balais. Skiriamų balų intervalai yra dideli, o jų skyrimo kriterijai – abstraktūs. Iš perkančiosios organizacijos pateiktų atsakymų (2017 m. rugpjūčio 14 d.) akivaizdu, kad ji siekia ne iš tikro paaiškinti pirkimo dokumentus, o tik pateikti formalius atsakymus, kurie neįveda jokio aiškumo ir neleidžia parengti kokybiškų pasiūlymų. Tuo pagrindu pirkimo sąlygų 27.3 punkto kriterijus T₁ turi būti panaikintas arba pakeistas, tiksliai apibrėžiant, koks balas, kokiu atveju bus skiriamas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovės 2017 m. rugpjūčio 7 d. pretenzija dėl 27.3 punkto buvo teikiama, siejant ją su atsakovo 2017 m liepos 27 d. pateiktu paaiškinimu dėl informacijos pateikimo apie atsakovo numatomą teikti finansavimą, tačiau iš 2017 m. rugpjūčio 7 d. pretenzijos turinio yra akivaizdu, kad ieškovė kartu nurodė ir argumentus dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkte esančios ieškovei neaiškios balų skyrimo tvarkos (procedūros neaiškumo, skaidrumo ir objektyvumo). Analogiškus argumentus ieškovė išdėstė ir 2017 m. rugpjūčio 20 d. pretenzijoje. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 20 d. pretenzijose pirkimo sąlygų 27.3 punktas yra iš esmės ginčijamas tuo pačiu pagrindu, t. y. remiantis pirkimo sąlygų 27.3 punkte įtvirtinto ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus neaiškumu, dviprasmiškumu, bei siekiama to paties rezultato – pirkimo sąlygų 27.3 punkte įtvirtinto ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus panaikinimo (pakeitimo).Tačiau šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad atsakovas, atsisakydamas nagrinėti abejose tiekėjos pretenzijose pateiktus reikalavimus dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkte įtvirtinto ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus panaikinimo, savo atsisakymą grindė termino reikalavimams pateikti praleidimu, o ne pakartotinės pretenzijos pateikimo aspektu.

Dėl ieškovės nesilaikytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos padarinių

CPK 423² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; CPK 423² straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytų nuostatų, yra išaiškinęs, kad jose įtvirtinta tiek ieškovo procesinė pareiga teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos, tiek bylą nagrinėjančio teismo pareiga patikrinti, ar perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją atsisakė nagrinėti pagrįstai ir tiekėjas pripažintinas nesilaikiusiu privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos – tokiu atveju teismas turėtų civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 2 punkte įtvirtintu pagrindu, išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014, 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015; kt.). Akivaizdu, kad tokių pareigų dėl proceso eigos teismai turi laikytis ir tokiu atveju, kai šalys procesiniuose dokumentuose apskritai nekelia pretenzijos terminų klausimo, nenurodo jų praleidimo priežasčių ar kitų reikšmingų aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014). Kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tuo pagrindu, kad praleistas jos pateikimo terminas, teismas, vertindamas atsisakymo pagrįstumą, turi patikrinti, ar terminas tikrai praleistas, inter alia, ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).Dėl CPK 423² straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo bylos nenagrinėjimo iš esmės ir proceso nutraukimo atveju teismai sprendžia savo iniciatyva (ex officio), t. y. net ir tarp proceso šalių dėl to nesant ginčo, kai ieškovas nenurodo termino praleidimo priežasčių, o atsakovas termino praleidimu prieš jį nesiremia (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Tokia situacija, kai teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės, nors nenustatė taip veikti įstatyme įtvirtinto būtinojo pagrindo (CPK 423² straipsnio 3 dalis) ar nekonstatavo savo teisės ex officio dėl to pasisakyti, neatitinka įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė UAB „LitCon“, atsižvelgdama į VPĮ nustatytą tvarką (CPK 423² straipsnio 1 dalis), kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis, kurių reikalavimų dalį (2017 m. rugpjūčio 7 d. pretenzijos reikalavimai – pateikti techninį projektą dwg formatu ir pakeisti pirkimo sąlygas – panaikinti pirkimo sąlygų 27.3 punkte numatytą pasiūlymų vertinimo kriterijų T₁; 2017 m. rugpjūčio 20 d. pretenzijos reikalavimai – panaikinti neteisėtą perkančiosios organizacijos atsakymą į 102 klausimą, pateiktą 2017 m. rugpjūčio 14 d., pateikti naują ir teisėtą išaiškinimą, kuriame būtų nurodoma, kad už kriterijų „Statybos darbų vykdymo metodologija“ (T₁) gavus mažiau nei 33 balus, pasiūlymas nebus atmetamas, panaikinti pirkimo sąlygų 27.3 punkte įtvirtintą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų „Statybos darbų vykdymo metodologija“ (T₁) arba jį pakeisti ir nustatyti aiškius, tikslius, nedviprasmiškus ir objektyvumą, skaidrumą bei tiekėjų lygiateisį varžymąsi užtikrinančius balų skyrimo kriterijus) perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti, grįsdama tai ieškovės termino jas pateikti praleidimu. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimais, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu. Byloje nustatyta, jog perkančioji organizacija dalį (nurodytų) pretenzijų reikalavimų pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovei praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateiktą terminą pretenzijoms pateikti. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad šiems materialiesiems reikalavimams – įpareigoti perkančiąją organizaciją pateikti pirkimo objekto techninio projekto brėžinius dwg formatu, panaikinti pirkimo sąlygų 27.3 bei 27.7 punktus – pateikti ieškovė nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir ja negalima pasinaudoti, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir civilinė byla pagal nurodytus ieškovės pareikštus reikalavimus nutrauktina(CPK 293 straipsnio 2 punktas, 423² straipsnio 3 dalis).

Dėl pirkimo sąlygų 27.3 punkto teisėtumo

Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai – kokybinės atrankos kriterijai (2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva Nr. 2004/18) 45–50 straipsniai), reiškiantys, kad juos atitinkantiems tiekėjams leidžiama toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose varžantis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Šie reikalavimai suformuluojami pozityviąja arba negatyviąja prasmėmis, t. y. tiekėjai privalo atitikti tam tikrus kriterijus (pvz., techninį pajėgumą) arba tam tikrų kriterijų neatitikti (pvz., neturėti teistumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Pagal VPĮ 39 straipsnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617; Sprendimas Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, C-31/87, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų aiškumo ir paskelbimo iš anksto reikalavimai taip pat reiškia perkančiosios organizacijos pareigą, pirkimo sąlygose nurodžius tam tikrus kokybės ženklus, įtvirtinti tikslius (aprašomuosius) kriterijus, kuriais šie grindžiami, taip pat nustatyti leidimą, tinkamai tai įrodžius, siūlyti lygiaverčius objektus (Teisingumo Teismo sprendimas Komisiją prieš Nyderlandus, C-368/10, Rekomendacijų III skyrius). Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijai turi būti susiję su viešojo pirkimo sutartimi – sutarties dalyku (Rekomendacijų 11 punktas). Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470-99, Rink. 2002, p. I-11617).Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė, kad pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, kurį sudaro šios dalys: kaina (C) (X=90) ir statybos darbų vykdymo metodologija (T₁) (Y₁=10) (pirkimo sąlygų 27.3 punktas). Pagal ekonominio naudingumo kriterijų T₁ vertinamas tiekėjo pateiktas darbų grafikas, darbų eiliškumas, darbų technologija, naudojamos priemonės kokybės užtikrinimui bei atlikimo metodologija, rizikų valdymo planas ir atliekų tvarkymo priemonės. Pasiūlymas pagal šį ekonominio naudingumo kriterijų gali būti vertinamas: nuo 1 iki 33 balų, nuo 34 iki 66 balų ir nuo 67 iki 100 balų.Vertinimas nuo 1 iki 33 balų skiriamas, kai pateiktas darbų grafikas netikslus, nedetalus darbų eiliškumas, nepateiktas darbų technologijos aprašymas, naudojamos priemonės kokybės užtikrinimui bei atlikimo metodologija aprašytos neišsamiai. Pagal pateiktą aprašymą darytina išvada, kad tiekėjas neįsigilino į techninę užduotį, darbų kokybiškam ir savalaikiam suteikimui iškyla didelė rizika.Vertinimas nuo 34 iki 66 balų yra skiriamas, kai pateiktas darbų grafikas, kuriame darbų eiliškumas nėra optimalus, pateikta nepakankamai aprašyta darbų technologija, naudojamos priemonės kokybės užtikrinimui bei atlikimo metodologija. Rizikų valdymo planas ir atliekų tvarkymo priemonės nėra detalūs. Pagal pateiktą aprašymą darytina išvada, kad tiekėjas nepilnai įsigilino į techninę užduotį, darbų kokybiškam ir savalaikiam suteikimui iškyla nedidelė rizika.Vertinimas nuo 67 iki 100 balų skiriamas, kai pateiktas pagrįstas ir tikslus ir pilnos apimties paslaugų grafikas, darbų eiliškumas yra logiškas ir optimalus, išsamiai aprašyta atskirų darbų technologija, naudojamos priemonės kokybės užtikrinimui bei atlikimo metodologija, aiškiai įvertintas metų sezoniškumas ir jo įtaka darbų vykdymui. Pagal pateiktą aprašymą darytina išvada, kad tiekėjas pilnai suprato techninę užduotį ir darbai bus atlikti kokybiškai ir laiku. Detaliai aprašyti ir pagrįsti darbų metodai, pateiktas mechanizmų komplektas, paremtas jų parinkimo ir darbo našumo skaičiavimais. Detalizuotas ir pagrįstas atliekų, susidarančių tiek statybos aikštelėje, tiek ir patalpose tvarkymo būdas ir numatomas taikyti švaros užtikrinimo priemonės, aprašytas prevencinių priemonių taikymas, mažinantis taršos pritikimą iš labiau užterštų patalpų į švaresnes. Pateikiama išsami, plačiai detalizuota su pirkimo objektu susijusių darbų rizikų suvaldymo strategija, bei nurodomos darbų vykdymo metu galinčios pasireikšti rizikos, kiekvienos identifikuotos rizikos galimas poveikis projekto dalyviams ir identifikuotos priemonės, būdai rizikai mažinti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šio viešojo pirkimo ekonominio vertinimo kriterijaus teisėtumą, padarė išvadą, kad jis nėra pakankamai tikslus ir aiškus, kriterijaus aprašymo formuluotės yra abstrakčios ir nekonkrečios bei nesudaro galimybės tiekėjų pasiūlymus vertinti objektyviai. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, tiek šių santykių dalyviai, viešojo pirkimo procedūrų metu turėtų pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas viešojo pirkimo sąlygų nuostatas. Pirkimo sąlyga gali būti laikoma neteisėta ar pažeidžiančia kurio nors tiekėjo teises ir teisėtus interesus tuo atveju, jeigu teismas konstatuoja pirkimo sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, pirkimo sąlygų 27.3 punkte išsamiai bei aiškiai aprašyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, į kuriuo atsižvelgus bus vertinami tiekėjų pasiūlymai. Remiantis pirkimo sąlygų 27.3 punktu tiekėjas, siekdamas gauti aukštą įvertinimą pagal T₁ kriterijų turi pateikti šiuos dokumentus: grafiką, darbų metodologijos aprašymą, naudojamų priemonių kokybės užtikrinimui aprašymą, atliekų tvarkymo, numatomų taikyti švaros užtikrinimo priemonių ir prevencinių priemonių taikymo aprašymą, su pirkimo objektu susijusių darbų rizikų suvaldymo strategijos aprašymą. Pirkimo sąlygų 3.3. dalyje „Rangovo techninis pasiūlymas“ yra pateikti reikalavimai tiekėjų rengiamam techniniam pasiūlymui: „Rangovo pasiūlyme pateikiama visa aiški techninė informacija apie konkurso dalyvio siūlomus architektūrinius, konstrukcinius, akustinius, techninius sprendimus ir jų pasirinkimo pagrindimas, fizinių numatomų atlikti darbų aprašymai. Rangovo pasiūlymą sudaro šie skyriai ir skirsniai: 3.3.1. Reikalavimai statybos darbų vykdymui: Pateikiamas pagrįstas ir tikslus darbų grafikas, išsamiai aprašyta atskirų darbų technologija, naudojamos priemonės kokybės užtikrinimui bei atlikimo metodologija (3.3.7. punktas); 3.3.2. Reikalavimai akustikai: <...>; 3.3.4. Reikalavimai architektūrinei akustikai, garso izoliacijai, triukšmo kontrolei: <...>; 3.3.5. Brėžiniai <...>; 3.3.6. Pagrindinių parametrų lentelė <...>; Darbo planas ir programa; 3.3.7. Pridedame Statybos darbų vykdymo planą (laiko grafiką): pridėkite pagrindinių darbų etapų vykdymo stulpelinį grafiką, atspindintį darbų programą ir nurodantį pagrindines veiklas: Inžinerinių tyrinėjimų, darbo projekto rengimą – derinimą, sklypo paruošimo/griovimo-ardymo darbus, atskirų statinių/statybos objekto dalių bendrastatybinius, elektrotechnikos darbus, įrenginių derinimą ir išbandymą, išpildomosios dokumentacijos parengimą, perdavimo užsakovui procedūras ir pan.; pateikite akustikos projekto darbų vykdymo, kontrolės ir priežiūros programą. Programoje turi būti nurodoma matavimų (pagal pateiktą lentelę) ir kontrolės strategija, bei preliminarus laiko grafikas prisirišant prie projekto eigos; 4.1. Žiniaraščiai <...>“. Taigi, kaip teisingai nurodė apeliaciniame skunde atsakovas, pirkimo dokumentuose nurodyti detalūs reikalavimai tiekėjų pateikiamų dokumentų turiniui. Remiantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu (Nutarties 154 punktas), pirkimo sąlygų 27.3. punkto nuostatos privalo būti aiškinamos sistemiškai kartu su kitomis pirkimo sąlygomis (šiuo atveju su pirkimo sąlygų 3.3. dalimi „Rangovo techninis pasiūlymas“). Todėl pirkimo sąlygose yra įvardinti konkretūs kriterijai, parametrai ir jų vertinamos savybės, taip pat pateikti aiškūs reikalavimai darbų grafikui, darbų metodologijos aprašymui. Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia spręsti, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra akivaizdžiai susieti su pirkimo objektu ir ekonomine nauda objektui, nes objektas – Muzikinio teatro rekonstravimo darbai – sudėtingas, reikalaujantis daug specifinių techninių sprendinių, todėl tik esant nurodytiems ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams, perkančioji organizacija gali įsitikinti tiekėjų pasirengimu tinkamai (kokybiškai) įvykdyti sutartį. Be to, visi tiekėjai turėjo visiškai vienodas galimybes suprasti ir žinoti, kokie konkrečiai kriterijų parametrai bus vertinami, kokios parametrų savybės yra svarbios rengiant dokumentus, skirtus ekonominio naudingumo kriterijų įvertinimui. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas, kad šio viešojo pirkimo ekonominio vertinimo kriterijus nėra pakankamai tikslus ir aiškus, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016 bei 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1075-381/2017. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.). Šiuo atveju minėtose Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtose civilinėse bylose taip pat buvo ginčytas pirkimo sąlygų aiškumas, tačiau skirtingai nei nagrinėjamu atveju, minimose bylose perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nebuvo taip nuosekliai ir smulkiai detalizavusi reikalavimų pirkimo objektui (šios Nutarties 155 punktas), kaip tai buvo padaryta viešojo pirkimo „Pastato – Muzikinio teatro, esančio Danės g. 19, Klaipėdos m., rekonstravimo darbai“ sąlygose. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimui pasirinko ekspertinio vertinimo būdą. Toks jos sprendimas atitiko Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) nuostatas. Paminėto teisės akto 37 punktas nustato, kad ekspertinis vertinimas naudingas tada, kai reikia greitai ir su kuo mažesnėmis išlaidomis įvertinti sunkiai kiekybiškai apibūdinamus dalykus. Ekspertinis vertinimas viešuosiuose pirkimuose gali būti naudojamas: įvertinant pirkimo objekto parametrus, kurie negali būti pamatuoti tiesiogiai (estetinės savybės, reprezentatyvumas, patogumas, techninių sprendimų pažangumas, modernizavimo galimybės, remonto ir aptarnavimo patogumas ir pan.); nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir jų parametrų lyginamuosius svorius (Rekomendacijų 38 punktas). Todėl sutiktina su atsakovu, jog ši aplinkybė užtikrina objektyvesnį pasiūlymų kokybinio kriterijaus vertinimą bei paneigia ieškovės argumentus apie tariamai per plačią nustatytų ekonominio vertinimo subkriterijų vertinimo skalę.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pirkimo sąlygų 27.3. punkte yra nurodyti konkretūs vertinimo kriterijų parametrai bei vertinamos parametrų savybės, todėl visi tiekėjai turėjo visiškai vienodas galimybes suprasti ir žinoti, kokie konkrečiai kriterijų parametrai bus vertinami, kokios parametrų savybės yra svarbios, kokia jų reikšmė balų skyrimui. Perkančioji organizacija laisva pasirinkti tokius sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijus bei pateikti tokius aprašymus, kurie, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus kriterijus. Pirkimo sąlygų 27.3. punktas ir atsakovo pateikti paaiškinimai (atsakymai į 11–102 klausimus) visiškai atitinka šiuos reikalavimus. Pažymėtina, kad negalima reikalauti iš perkančiųjų organizacijų, kad viešųjų pirkimų sąlygose visi vertinimo kriterijai, juose parašytos sąvokos ir žodžių junginiai būtų detalizuoti iki smulkmenų, kadangi viešųjų pirkimų dokumentuose detaliai ir smulkmeniškai aprašius visus galimus situacijų sprendinius ar formas, jie nebeturėtų prasmės kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, nes turėtų būti įrašyti viešųjų pirkimų techninėje specifikacijoje. Minėta, kad teismų iniciatyvos teisė spręsti tam tikrus klausimus ex officio koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju, nustačius pagrindą bylai nutraukti, nėra teisinio poreikio plačiau tirti pirkimo sąlygų 27.3 punkto teisėtumo klausimą, nes galimas šios pirkimo sąlygos neteisėtumas nėra akivaizdus.

Dėl pirkimo sąlygų 27.7 punkto teisėtumo

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pirkimo sąlygų 27.7 punkto pakeitimas, kuomet perkančioji organizacija 2017 m. liepos 13 d. atsakydama į tiekėjų klausimus nurodė, jog pakeitė pirkimo dokumentų 27.7 punkto formuluotę „<...> Tiekėjui surinkus T₁ 33 ar mažiau balų, laikoma, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų.“ pakeitė viešojo pirkimo dalyvių padėtį ją pasunkindamas, t. y. sugriežtino pasiūlymų vertinimo tvarką, taikydama ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, todėl pasikeitė ar galėjo pasikeisti dalyvių skaičius bei konkurso laimėtojas. Tuo pagrindu teismas pripažino, jog pakeičiant pirkimo sąlygų 27.7 punktą buvo nesilaikyta viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.Vienas iš skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Teisingumo Teismas nurodė, kad skaidrumo principo, išplaukiančio iš tiekėjų lygiateisiškumo principo, pagrindinis tikslas – garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė (Europos B. T. Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimas, Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. 1-3801). Taigi paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar keičiami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė.VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiųjų organizacijų sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; ir kt.).Teisingumo Teismo ankstesnėje jurisprudencijoje, kurioje pasisakyta dėl Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 39 straipsnio 2 dalies (VPĮ 27 straipsnio 3 dalis) taikymo, konstatuota, kad pastarojoje nuostatoje nurodyta papildoma informacija apie konkurso specifikacijas ir papildomus dokumentus galima paaiškinti kai kuriuos dalykus ar suteikti tam tikrą informaciją, tačiau ja negalima pakeisti, nors tai ir būtų ištaisymai, pagrindinių (esminių) pirkimo sąlygų, tarp kurių yra techninės specifikacijos ir sutarčių sudarymo kriterijai, apimties; šios sąlygos buvo suformuluotos konkurso specifikacijose, kuriomis suinteresuoti ūkio subjektai pagrįstai rėmėsi priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, priešingai, atsisakyti dalyvauti atitinkamoje pirkimo procedūroje; tai matyti iš žodžių junginio „papildoma informacija“ vartojimo minėto Direktyvos 2004/18 39 straipsnio 2 dalyje ir trumpo termino, galinčio skirti tokios informacijos pateikimą nuo pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, kaip įtvirtinta šioje nuostatoje (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).Be to, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga visų pirma reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktą ir 2016 m. liepos 14 d. sprendimo TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktą).Šie principai ir pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (žr., pvz., pirmiau nurodytų Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 10, 56, 88 ir 109 punktus; sprendimo Cartiera dell’Adda 44 punktą, sprendimo TNS Dimarso 23 punktą). Skaidrumo pareiga taip pat reiškia, kad perkantysis subjektas turi tinkamai paviešinti pirkimo sutarties objektą ir jos sudarymo kriterijus (žr. Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimo Lianakis ir kt., C-532/06, 40 punktą).Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą jurisprudenciją ir išaiškinimus Prejudiciniame sprendime Slovensko, kuriame pažymėta, kad tiekėjas išimtiniais atvejais turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba siekdamas ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo SAG ELV Slovensko ir kt., C-599/10, 40 punktą), konstatavo, jog perkančiajam subjektui taip pat turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos (žr. Prejudicinio sprendimo 73 punktą).Prejudiciniame sprendime spręsta, kad šie reikalavimai reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų buvę padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo; be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių; antra, apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu; trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus (žr. Prejudicinio sprendimo 74–76 punktus) (toliau kartu – Borta kriterijai).Dėl pirmojo Borta kriterijaus vienoje naujausių kasacinio teismo bylų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 37–39 punktus), inter alia, pažymėta, kad:

leistinumas keisti viešojo pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į potencialių (naujų) dalyvių pritraukimo ribojimą, turėtų būti vertinamas daugiau de jure (teisiškai), o ne de facto, t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių; šiam vertinimui nėra tiek svarbios faktinės aplinkybės, kad, pakeitus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse nuostatas, naujų dalyvių neatsirado; daug svarbiau nustatyti pakeistos (ar siekiamos pakeisti) viešojo pirkimo sąlygos turinį ir jos taikymo padarinius;

atsižvelgiant į tai, spręstina, ar keičiamoje viešojo pirkimo sąlygoje tiesiogiai įtvirtinti tam tikri ribojimai ar apskritai kokie nors reikalavimai, kurie, kad ir netiesiogiai, bet siaurinamai apibrėžia tiekėjų pajėgumą ar pirkimo objektą (ar kitokio pobūdžio nuostatą), t. y. įtvirtina sąlygą, kurią atitinka (įskaitant ir paprastą prisitaikymą prie iškeltų reikalavimų, pavyzdžiui, nuostatas dėl įpakavimo) ne absoliuti dauguma atitinkamų tiekėjų ar pirkimo objektų; pažymėtina, kad toks vertinimas pirmiausia atliekamas dėl viešojo pirkimo sąlygos keitimo, o ne jos pirminio nustatymo teisėtumo; vienintelė aplinkybė, kad dėl atitinkamos pirkimo sąlygos ne visi pageidaujantys tiekėjai gali pateikti pasiūlymus, savaime nereiškia jos neteisėtumo;

kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas; toks pirkimo sąlygų keitimo teisėtumo vertinimo modelis iš esmės turėtų būti aktualus ir sprendžiant dėl to, kokius padarinius teismui taikyti, kai atitinkama viešojo pirkimo sąlyga pripažįstama neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017, 63-70 punktai);

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad konkurso sąlygų 27.7 punkto pakeitimas, jog tiekėjui surinkus T₁ 33 (iki pakeitimo 40) ar mažiau balų, laikoma, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, iš esmės turėjo įtaką viešojo pirkimo dalyvių skaičiaus pasikeitimui, nes jis nėra susijęs nei su reikalavimais pirkimo objektui, nei su kavalifikacijos reikalavimais tiekėjui. Tokiu pakeitimu perkančioji organizacija įtvirtino aplinkybę, kuriai esant bus galima spręsti, ar tiekėjas įsigilino į techninę užduotį. Apie šį pirkimo sąlygų pakeitimą atsakovas paskelbė CVP IS bei 2017 m. liepos 13 d., atsakydamas į tiekėjų klausimus, aiškiai bei nedviprasmiškai išdėstė, kad teikia pirkimo dokumentų patikslinimus. Taip pat tame pačiame 2017 m. liepos 13 d. atsakyme tiekėjams perkančioji organizacija nurodė, kad yra numatomas pasiūlymų pateikimo termino nukėlimas, apie kurį ji informuos atskiru raštu. Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 19 d. atsakovas pranešė tiekėjams apie termino pasiūlymams pateikti pratęsimą iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. Ginčo, kad šis pirkimo sąlygų 27.7 punkto pakeitimas padarytas prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus byloje taip pat nėra. Byloje esantis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2017 m. rugsėjo 4 d. raštas tiekėjams patvirtina, kad visi trys tiekėjai pasiūlymus pateikė 2017 m. rugpjūčio 22 d., t. y. paskutinę pasiūlymų pateikimo dieną. Akcentuotina, kad savo pasiūlymą šią dieną pateikė ir ieškovė UAB „LitCon“. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis viena naujausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Teisingumo Teismo praktika, teismas sprendžia, kad pirkimo sąlygų 27.7 punkto pakeitimas atitinka Borta kriterijus ir nepažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas šią pirkimo sąlygą turėjo pripažinti neteisėta.Šiuo atveju taip pat akcentuotina, jog perkančioji organizacija turi teisę nustatyti tokį pirkimo sąlygų reikalavimą, kurio pagrindu pasiūlymai bus laikomi neatitinkantys keliamų reikalavimų ir atmetami, jeigu jie nesurinks tam tikro minimalaus balų skaičiaus, t. y. kaip nagrinėjamu atveju tiekėjui surinkus mažiau nei 33 balus, pagal kriterijų T₁, jo pasiūlymas bus laikomas neatitinkančių pirkimo sąlygų reikalavimų. Toks pirkimo sąlygų 27.7 punkte įtvirtintas reikalavimas atitinka pasiūlymų vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijų esmę bei galimybę perkančiajai organizacijai įsitikinti pasiūlymo atitiktimi objekto kokybiniams reikalavimams ir yra tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu. Teisėjų kolegija daro analogišką išvadą, kaip ir šios nutarties 160 punkte, jog šiuo atveju nėra pagrindo plačiau tirti pirkimo sąlygų 27.7 punkto teisėtumo klausimą, nes galimas šios pirkimo sąlygos neteisėtumas nėra akivaizdus.

Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsiliepime į ieškinį bei apeliaciniame skunde atsakovas prašė teismo skirti ieškovei penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šį savo prašymą atsakovas grindė tuo, jog ieškovas vilkino pirkimo procedūras, nesilaikė pareigos elgtis apdairiai bei paisyti VPĮ nustatytų terminų, pateikė ieškinį jau nebūdamas suinteresuotas ieškinio reikalavimu tenkinimu ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos pagrindu konstatuoti piktnaudžiavimą procesu ir skirti už tai baudą. Iš esmės visos atsakovo nurodytos aplinkybės, kurias pastarasis laiko ieškovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, buvo nagrinėjamos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose remiantis į bylą pateiktais duomenimis bei teisės aktų reikalavimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ieškovė, naudodamasi jai įstatymų suteiktomis teisėmis, siekė vilkinti pirkimo procedūras ar nepagrįstai kreipėsi į teismą teisminės gynybos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena iš pagrindinių konstitucinių asmens teisių, kuri gali būti ribojama tik išskirtiniais atvejais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Kitoks klausimo sprendimas (pvz., tokioje procesinėje situacijoje besąlyginis prašomų išlaidų vienai iš šalių priteisimas ir pan.) galėtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, jog, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir civilinė byla pagal ieškovės pareikštus reikalavimus nutraukiama, apeliacinės instancijos teismas turi bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymą pakeisti (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu iš dalies patenkindamas UAB „LitCon“ ieškinį, priteisė iš atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio tetaro ieškovei 980,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė taip pat prašė teismo 1 681,79 Eur bylinėjimosi išlaidas, jos patirtas apeliacinės instancijos teisme, priteisti iš atsakovo. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui 2017 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 7189 bei teisinių paslaugų suvestinę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byla pagal ieškovės UAB „LitCon“ ieškinį atsakovui Klaipėdos valstybinam muzikiniam teatrui nutraukiama, ieškovei nesilaikius ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą, ieškovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisia. Bylos duomenimis atsakovas pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1 983 Eur bylinėjimosi išlaidų, ką patvirtina 2017 m. spalio 13 d. išklotinė, 2017 m. spalio 9 d. sąskaita faktūra Nr. 2017-1009/1 bei 2017 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 764 (38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą) ir 2017 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 863 (1 945 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį, tripliko, atskirojo skundo, prašymo dėl nuostolių atlyginimo bei prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo parengimą). Atsakovas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą bei jį pagrindžiančius dokumentus dėl 3 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ką patvirtina išklotinė, 2018 m. sausio 4 d. sąskaita faktūra Nr. 2018-01-04/1 bei 2018 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 11 (1 050 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą) bei 2017 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3 (2 250 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Tretieji asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme neteikė. Trečiasis asmuo UAB „Infes“ apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą dėl 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ką patvirtina 2017 m. gruodžio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2017/24 su išklotine. Atsižvelgiant į procesinį bylos išnagrinėjimo rezultatą – ieškovė teisme pradėjo neteisėtą procesą, nesilaikiusi privalomosios ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, atsakovui Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui bei trečiajam asmeniui atsakovo pusėje UAB „Infes“ iš ieškovės priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose (CPK 94 straipsnis): atsakovui Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui priteisiama 1 945 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių advokato teisinei pagalbai apmokėti, (viso 2 995 Eur), taip pat 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei 2 250 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą (viso 2 288 Eur); trečiajam asmeniui UAB „Infes“ priteisiama 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 94 straipsnio 1 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovui Klaipėdos valstybiniams muzikiniam teatrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir pirkimo sąlygų nutraukti.

Priteisti Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui (j. a. k. 190755028) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (j. a. k. 123228761) 2 995 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 2 288 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Infes“ (j. a. k. 302947360) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (j. a. k. 123228761) 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.