Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl neskaidrių ir neteisėtų viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės 2017 m. birželio 2 d. raštais Nr. VP1-102 ir VP1-104 įformintus sprendimus atmesti ieškovės pretenzijas, kaip nepagrįstus; panaikinti viešojo pirkimo „Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, rekonstruojant Raseinių miesto stoties prieigas, rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 187497 (toliau ir Pirkimas 1) 10.3 p. nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T₁ ir T₂ ir šio pirkimo procedūras nutraukti teismo sprendimu; panaikinti viešojo pirkimo „Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, rekonstruojant Nepriklausomybės gynėjų aikštę, rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 187496 (toliau ir Pirkimas 2), 10.3 p. nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T₁ ir T₂ ir šio pirkimo procedūras nutraukti teismo sprendimu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 24 d. paskelbė du viešuosius pirkimus – Pirkimą 1 ir Pirkimą 2 (kartu vadinami Pirkimais). Abiejų Pirkimų sąlygų 10.3 p. nustatyta, kad Pirkimams pateikti pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijus: C – „Kaina“ (80 balų); T₁ – „Kokybė“ (8 balai) ir T₂ – „Efektyvumas“ (12 balų), taip pat pateikiami šių kriterijų aprašymai ir santykinės rekomendacijos kaip jie turėtų būti vertinami skiriant balus tiekėjo pasiūlymui. Minėtame punkte nurodyta, kad kriterijumi T₁ bus vertinama tiekėjo pasiūlyme aprašyta „rizikos veiksnių analizė ir valdymo priemonės, vadybos sistemų taikymas“, o kriterijumi T₂ bus vertinama tiekėjo pasiūlyme aprašytas „darbų organizavimas, vidinės ir išorinės komunikacijos planas“. Ieškovė UAB „Gensera“ nesutinka su Pirkimų sąlygose nustatytais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais T₁ ir T₂, kadangi jie nesusiję su Pirkimo objektu ir jais vertinama ne pasiūlymu siūlomi darbai, o tiekėjo vykdoma politika. Tai pažeidžia imperatyvias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, neužtikrina sąžiningos ir skaidrios tiekėjų konkurencijos ir sudaro prielaidas manyti, kad Pirkimai vykdomi jau iš anksto žinant Pirkimo laimėtoją. Pagal VPĮ 37 straipsnį perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad tiekėjai pateiktų įrodymus, jog jie laikosi kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų, tačiau šie reikalavimai priskiriami prie kvalifikacinių reikalavimų, nes parodo, kokios kokybės politikos tiekėjas laikosi vykdydamas darbus. Tuo tarpu ginčo atveju nustatytais ekonominio naudingumo kriterijais T₁ ir T₂ iš esmės yra siekiama įvertinti tiekėjo vykdomą politiką kokybės vadyboje, taigi, du kartus tiekėjai bus vertinami pagal vieną ir tą patį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos sprendimus Nr. VP1-102 ir Nr. VP1-104 atmesti ieškovės UAB ,,Gensera“ pretenzijas; pripažino, kad viešojo pirkimo Nr. 187496 sąlygų 10.3 p. nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T₁ ir T₂ yra neteisėti ir nepagrįsti; pripažino, kad viešojo pirkimo Nr. 187497 sąlygų 10.3 p. nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T₁ ir T₂ yra neteisėti ir nepagrįsti; nutraukė atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos vykdomą supaprastintą konkursą ,,Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, rekonstruojant Nepriklausomybės gynėjų aikštę, rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 187496; nutraukė atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos vykdomą supaprastintą konkursą ,,Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, rekonstruojant Raseinių miesto stoties prieigas, rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 187497; priteisė bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad nustatytais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais T₁ ir T₂, priešingai nei nurodyta VPĮ 90 straipsnio 2 dalyje, nevertinama darbuotojų kvalifikacija ir patirtis, o vertinama kiekvieno pasiūlymą pateikusio tiekėjo vidaus politika. Tai pažeidžia imperatyvias VPĮ nuostatas, neužtikrina sąžiningos ir skaidrios tiekėjų konkurencijos. Teismas pritarė ieškovės argumentui, kad ekonominio naudingumo kriterijai turi būti tiesiogiai susiję su pirkimo objektu ir jeigu pirkimo objektas yra atitinkamo pastato statyba ar aikštės įrengimas, tai turėtų būti vertinama ne tiekėjo taikoma vidinė komunikacija ar teorinis kylančių rizikų valdymo efektyvumo supratimas, o tiekėjo siūlomų specialistų skaičius, jų patirtis, kvalifikacija, siūlomų medžiagų kokybė ar pristatymo greitis ir pan. Būtent tai ir sukuria tiek sutarties vykdymo kokybės elementus, tiek ir leidžia objektyviai palyginti pasiūlymus, nustatyti, kad tiekėjas yra gerai ir tinkamai pasirengęs vykdyti sutartį. Tuo tarpu perkančioji organizacija nustatė tokius vertinimo kriterijus, kurie nekuria ekonominės naudos sutarties vykdymo ir Pirkimo objekto kokybei.Teismas pažymėjo, kad pagal VPĮ 37 straipsnį perkančiosios organizacijos gali reikalauti, jog tiekėjai pateiktų įrodymus, jog jie laikosi kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų ir šie reikalavimai priskiriami prie kvalifikacinių reikalavimų, nes parodo, kokios kokybės politikos tiekėjas laikosi vykdydamas darbus. Ginčo atveju, nustatytais ekonominio naudingumo kriterijais T₁ ir T₂ iš esmės yra siekiama įvertinti tiekėjo vykdomą politiką kokybės vadyboje, taigi, du kartus tiekėjai bus vertinami pagal vieną ir tą patį reikalavimą, tik vertinant pagal Pirkimų sąlygų 3.1.12 p. nustatytą minimalų kvalifikacinį reikalavimą tiekėjas bus laikomas jį atitinkančiu, nes pateiks reikalaujamą kokybės vadybos standartą, o jau vertinant pagal ginčijamus ekonominio naudingumo kriterijus jam bus suteikiami tam tikri balai ir pagal kuriuos bus parinktas Pirkimo laimėtojas. Be to, teismas pritarė ieškovei, kad atsakovei nesuteikta neribota teisė nustatyti bet kokius ekonominio naudingumo kriterijus. Šiuo atveju nurodyta, kad tiekėjų pasiūlymui pagal T₁ kriterijų galės būti skiriama iki 4 balų jei tiekėjas „pateikė darbų vykdymo metu galinčias kilti rizikas, tačiau jos nerealios ar nevaldomos, nenurodė jų poveikio darbų vykdymui“ arba galės būti skiriama nuo 5 iki 7 balų jei „tiekėjas pateikė darbų vykdymo metu galinčias kilti rizikas, tačiau jos nerealios ar nevaldomos, nurodė jų poveikį darbų vykdymui, tačiau pateikė nepagrįstas ir/ar nerealias rizikų valdymo priemones.“ Nėra konkretu, kas yra realios ir valdomos rizikos, o kurios rizikos yra nerealios ir nevaldomos, neaišku, kokios rizikų valdymo priemonės galės būti laikomos realiomis, o kokios ne. Kaip teigia ieškovė, jei tiekėjas taiko itin modernias technologijas, kurios ekspertui ar komisijos nariui gali atrodyti nerealios, tai ar dėl to tiekėjui bus skiriamas mažesnis balų skaičius. Nėra aišku, kiek tiekėjui gali būti skiriama balų, kai abu tiekėjai pateikia „nerealias rizikas“, kas suponuoja vertinimą, kad ekonominio naudingumo kriterijų aprašymai yra dviprasmiški ir neaiškūs. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės numatyti ginčijami kriterijai yra iš esmės susiję su tiekėjo minimalia kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą būsimos sutarties įvykdymą, kas pažeidžia VPĮ numatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl jie pripažintini neteisėtais ir naikintini, o Pirkimų procedūros nutrauktinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 24 d. paskelbė du viešuosius pirkimus: „Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, rekonstruojant Raseinių miesto stoties prieigas, rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 187497 ir „Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumo didinimo, rekonstruojant Nepriklausomybės gynėjų aikštę, rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 187496. Pirkimų objektai – atitinkamų Raseinių mieste esančių objektų rekonstravimo (statybos) darbai. Ieškovė UAB „Gensera“ 2017 m. gegužės 31 d. pateikė atsakovei pretenzijas Pirkimuose, kuriomis prašė pakoreguoti Pirkimų sąlygų 10.3 punktuose perkančiosios organizacijos nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus Tl ir T₂, kad būtų vertinamas realus siūlomų sprendimų ekonominis naudingumas objekte, arba panaikinti naudingumo vertinimo kriterijus Tl ir T₂ ir pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą. Atsakovė pretenzijų netenkino, nurodė, kad ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai yra susiję su Pirkimų objektu, atitinka VPĮ nuostatas ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką ir ginčijami kriterijai nustatyti tam, kad jais būtų suteikta ne tik tiesioginė finansinė, tačiau ir kitokia nauda perkančiajai organizacijai ir/ar visuomenei, kuri objektyviai negali būti išreiškiama konkrečiais skaičiavimais. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kurį šioje byloje skundžiamu sprendimu teismas patenkino.

Dėl pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų

Atsižvelgus į 2017 m. liepos 1 d. įvykusius teisinio reglamentavimo pokyčius viešųjų pirkimų srityje ir į tai, kad ginčo Pirkimai buvo vykdomi vadovaujantis senąją VPĮ redakcija, pažymėtina, jog nagrinėjamam ginčui taikytina VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. (Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1491 pakeitimo įstatymo 4 str. 1 ir 7 d.). Nors pirmosios instancijos teismas sprendime ir nurodo besivadovaujantis naująja VPĮ redakcija (galiojančia nuo 2017 m. liepos 1 d.), kaip matyti iš nurodomų teisės normų, jame realiai taip pat buvo vadovaujamasi iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusia redakcija. Taip pat ginčui aktualios Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintos Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijos (2010 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos). Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Pagal VPĮ 39 straipsnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617; pirmiau nurodytas Sprendimas Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, C-31/87, Rekomendacijų IV skyrius). Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijai turi būti susiję su viešojo pirkimo sutartimi – sutarties dalyku (Rekomendacijų 11 punktas). Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui.Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl to, ar apeliantė (perkančioji organizacija) Pirkimų sąlygų 10.3 punkte nustatė teisėtus bei pagrįstus tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su ieškovės ieškinyje pateiktais argumentais bei konstatavo, kad Pirkimų sąlygose įtvirtintasis T₁ ir T₂ kriterijais nepagrįstai vertinama pasiūlymus pateikusių tiekėjų vidaus politika, o ne darbuotojų kvalifikacija ar patirtis, kriterijais nekuriama jokia ekonominė nauda sutarčių vykdymui ir Pirkimų objektų kokybei. Apeliaciniame skunde atsakovė su tokiais teismo argumentais nesutinka. Nurodo, kad šių Pirkimų objektai nėra priskirtini prie intelektinių paslaugų, todėl nėra pagrindo vertinti tiekėjų darbuotojų kompetenciją ar patirtį. Tuo tarpu gebėjimas suprasti ir valdyti su projektavimo ir/ar statybos procesais susijusias rizikas yra vienas esminių efektyviai dirbančio konkurso dalyvio bruožų. Tokių įgūdžių neturintys dalyviai iš esmės negali užtikrinti sklandaus sutarties vykdymo. Be to, Pirkimų sąlygomis prašoma ne įrodyti įmonės bendros politikos turėjimą, bet reikalaujama nurodyti konkrečias priemones, kurios bus taikomos vykdant sutartį. Kvalifikacijos reikalavimai yra nukreipti į praeitį, o nustatytais vertinimo kriterijais siekiama įvertinti bei kartu užtikrinti kokybišką sutarties įvykdymą ateityje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, su šiais apeliantės argumentais iš esmės sutinka.Pirkimų sąlygų 10.3 punktuose numatyta, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. 10.3 punkte nustatyti šie vertinimo kriterijai: (C) „Kaina“ (80 balų); (T₁) „Kokybė“ (8 balai) ir (T₂) „Efektyvumas“ (12 balų), taip pat pateikiami šių kriterijų aprašymai ir santykinės rekomendacijos kaip jie turėtų būti vertinami skiriant balus tiekėjų pasiūlymams. Minėtame punkte nurodyta, kad Kriterijumi T₁ bus vertinama tiekėjo pasiūlyme aprašyta „rizikos veiksnių analizė ir valdymo priemonės, vadybos sistemų taikymas“, o kriterijumi T₂ bus vertinama tiekėjo pasiūlyme aprašytas „darbų organizavimas, vidinės ir išorinės komunikacijos planas“.VPĮ 90 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Tokie kriterijai, be kainos, paprastai yra kokybės, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko kriterijai. Tais atvejais, kai pirkimo sutarties įvykdymo kokybė priklauso nuo už pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų kompetencijos, išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą taip pat gali būti vertinama darbuotojų kvalifikacija ir patirtis.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikytinas nepagrįstai konstatavusiu, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais išimtinai turi būti siekiama įvertinti darbuotojų kvalifikaciją ir patirtį, kadangi, kaip matyti iš aukščiau pacituotos įstatymo normos, tokie kriterijai gali būti nustatomi tuomet, kai sutarties įvykdymo kokybė priklauso nuo už pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų kompetencijos. Sutiktina su apeliante, kad šiuo atveju Pirkimuose bus atliekami statybos rangos darbai, o ne kuriami kokie nors išskirtinai intelektiniai objektai, kurie reikalautų nustatyti tam tikrus kvalifikacijos ar patirties reikalavimus darbuotojams ne tik Pirkimų sąlygų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimuose, bet papildomai dar ir vertinti pasiūlymų ekonominį naudingumą. Pažymėtina, kad minėtoje VPĮ 90 straipsnio 2 dalyje kaip vienas iš alternatyvių ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų yra nurodytas Pirkimų sąlygų 10.3 punkte nustatytas T₁ kriterijus – kokybė, o Rekomendacijų 11 punkte kaip galimi nurodyti abu šie kriterijai – kokybė ir efektyvumas. Nepaisant to pripažintina, kad sprendžiant ginčą faktiškai turėtų būti vertinamas ne kriterijaus pavadinimas, o tai, ką juo siekiama įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčijamų kriterijų T₁ ir T₂ apibūdinimus sprendžia, jog, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jais nėra vertinama tiekėjo vidaus politika bei pakartotinai vertinami tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai. Šiuo atveju sutiktina su apeliantės pozicija, kad kvalifikacija iš esmės yra pasiūlymo pateikimo metu egzistuojanti tiekėjo kompetencijos ir pajėgumo įvykdyti sutartį būsena, kuri įrodinėjama pateikiant teisę verstis tam tikra veikla, finansinį, ekonominį ar techninį pajėgumą patvirtinančius įrodymus, tuo tarpu aptariamuose kriterijuose reikalaujami nurodyti planai bei priemonės realiai yra skirtos parodyti kokiu pasirinktu būdu bus pasiekiamas galutinis pirkimo objektas. Būdų bei priemonių, kaip gali būti atliekami perkami statybos rangos darbai, akivaizdu, gali būti daug. Visas darbo procesas, neskaitant tam tikrų perkančiosios organizacijos nustatytų konkrečių taisyklių, ar iš teisės aktų kylančių reikalavimų, priklauso išimtinai nuo rangovo valios. Todėl manytina, kad perkančioji organizacija, rinkdamasi tiekėją šiems darbams atlikti, turi teisę pamatyti ir įvertinti kiekvieno iš potencialių tiekėjų strategiją organizuojant darbus, jų atlikto darbo ekonomiškumą ir sugebėjimą įžvelgti galimas grėsmes, tuo pačiu užsitikrindama ir tai, jog nurodytų planų, kaip sudėtinės tiekėjų pasiūlymų dalies, bus laikomasi sutarties vykdymo metu. Tokios pozicijos byloje laikėsi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kurios pateiktu išaiškinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia esant nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, jog Pirkimų sąlygų 10.3 punktuose nustatytais kriterijais T₁ ir T₂ faktiškai siekiama pakartotinai įvertinti tiekėjų kvalifikaciją ar bendrą vidaus politiką. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat konstatavo esant neaiškius ginčijamų Pirkimų sąlygų 10.3 punktuose esančių kriterijų lyginamųjų svorių aprašymus, o tiksliau, aprašymuose keliose vietose esančią sąvoką „nerealios ir nevaldomos rizikos“. Apeliantė skunde nesutinka ir su šia teismo išvada. Nurodo, kad ši sąvoka yra vienodai visiems žinoma ir suprantama. Pripažinus, kad tokio pobūdžio sąvokos yra neaiškios, perkančioji organizacija turėtų pareigą aiškinti iš esmės kiekvieno sąlygose pavartoto žodžio reikšmę, o pripažinus, kad perkančioji organizacija turi pati aprašyti visus galimus situacijų sprendinius ar formas, jie nebeturėtų prasmės kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, kadangi turėtų būti įrašyti techninėje specifikacijoje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo ieškovės apeliacinio skundo argumentu taip pat sutinka. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Be to, kaip pažymėjo ESTT, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (ESTT 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste ESTT taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (ESTT 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).Išsireiškimas „nerealios ir nevaldomos rizikos“, teismo vertinimu, yra pakankamai aiškus, tiek perkančiosios organizacijos, tiek ir atskirų tiekėjų turėtų būti vienodai suprantamas. Pirkimuose esant suformuluotoms techninėms specifikacijoms, asmeniui, veikiančiam statybos rangos rinkoje, turėtų būti iš esmės aiškios bei žinomos darbų vykdymo metu galinčios bei negalinčios iškilti rizikos. Šiuo atveju sutiktina su apeliante, kad negalima reikalauti iš perkančiosios organizacijos, kad Pirkimo sąlygose būtų nurodyti ir aprašyti visi galimi situacijų sprendiniai, detalizuoti iki smulkmenų visi vertinimo kriterijai, paaiškinta kiekviena sąvoka ir pan. Įtraukdama tokią sąvoką į kriterijų vertinimo aprašymą perkančioji organizacija siekia gauti kokybiškus, su pirkimo objektu susijusius aprašymus, apribodama tiekėjų galimybę teikti didžiulės apimties, tačiau su pirkimo objektu nesusijusius rizikų bei jų sprendimų būdų aprašymus. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos suformuluoti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų T₁ – T₃ lyginamųjų svorių aprašymai pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažinti dviprasmiškais bei neaiškiais, o nustatyti kriterijai – neteisėtais bei naikintinais.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgus į aukščiau šioje nutartyje pateiktus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu, dėl ko jis naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į priimamą procesinį sprendimą (ieškinys atmetamas) nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tuo tarpu atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos byloje pateikti įrodymai patvirtinta pirmosios instancijos teisme jos patirtas 1 568,16 Eur (susipažinimas su byla ir atsiliepimo į ieškinį parengimas), o apeliacinės instancijos teisme 1 099,09 Eur (217 Eur žyminis mokestis ir 882,09 Eur apeliacinio skundo parengimas) bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, yra pagrįsta bei proporcinga, iš esmės neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytos sumos, dėl ko priteitina iš ieškovės visa apimtimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl neskaidrių ir neteisėtų viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ (juridinio asmens kodas 300584533) atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 288740810) naudai 2 667,25 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.