Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-770-368/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ ieškinį atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis, trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija 2017 m. kovo 31 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Dėl Raseinių miesto Vilniaus gatvės rekonstravimo darbų pirkimo“ (pirkimo Nr. 322248) , kuriuo siekė įsigyti Raseinių miesto Vilniaus gatvės rekonstravimo darbus. Iš Pirkimo sąlygų 10.1 punkto matyti, kad tiekėjų pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų. Vertinimo kriterijai: C – pasiūlymo kaina; T₁ – rizikos valdymas; T₂ – darbų organizavimas ir komunikacija. Ieškovė UAB „Kauno keliai“ 2017 m. balandžio 24 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu paaiškinti ekonominio naudingumo kriterijus. 2017 m. balandžio 27 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė pakeisti/panaikinti Konkurso sąlygų 10.4 – 10.6 punktuose įtvirtintus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, nurodydama, kad šios Konkurso sąlygos yra neaiškios, dviprasmiškos, nekonkrečios, o jų taikymas – subjektyvus, suteikiantis atsakovui neribotą ir neapibrėžtą diskreciją vertinti tiekėjų pasiūlymus. Perkančioji organizacija 2017 m. balandžio 28 d. raštu Nr. VP1-75, nustačiusi, kad prašymas paaiškinti Konkurso sąlygas pateiktas likus mažiau nei 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nenagrinėjo ieškovės pretenzijos. 2017 m. gegužės 2 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas ieškovės ieškinys atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma pripažinti Konkurso sąlygų 10.4 – 10.6 punktus neteisėtais ir juos panaikinti. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos sprendimas pasirinkti ekspertinio vertinimo būdą atitinka Rekomendacijų nuostatas, be to, teismo vertinimu, ekonominio vertinimo kriterijai ir vertinimo tvarka yra apibrėžti aiškiai, atitinka Pirkimo objektą, Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl ieškinį atmetė. Ieškovės su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Dėl ginčo esmės

Tarp šalių kilo ginčas dėl Konkurso sąlygose pateiktų ekonominio vertinimo kriterijų aiškumo.Kadangi šalių ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, tai, visų pirma, atsižvelgiant į nuo 2017 m. liepos 1 d. įvykusius teisinio reglamentavimo pokyčius viešųjų pirkimų srityje ir į tai, kad ginčo Pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis senąją VPĮ redakcija, pažymėtina, jog nagrinėjamam ginčui taikytina būtent VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. (Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1491 pakeitimo įstatymo 4 str. 1 ir 7 d.). VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas (VPĮ 39 str. 4 d. ir 90 str.). VPĮ 39 straipsnio 4 dalis numato, kad perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016; Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617).Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Konkurso sąlygose nustatyta, kad tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų (Pirkimo sąlygų 10.1 p.). Pirkimo sąlygų 10.4 punkte pateikti vertinimo kriterijai ir jų lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime: pirmas kriterijus (C) – pasiūlymo kaina (X=80); antras kriterijus (T₁) – rizikos valdymas (Y₁=10); trečias kriterijus (T₂) – darbų organizavimas ir komunikacija (Y₂=10). Komisija kiekvieną pasiūlymą įvertina pagal antrą ir trečią kriterijus suteikdama balus nuo 0 iki 10 (10 balų – geriausias įvertinimas). Vertinimas atliekamas pagal Konkurso sąlygų 10.5 punkte pateiktą aprašymą. Siekiant palengvinti vertinimą ir suvienodinti galimas balų interpretacijas, 10 balų skalė padalinta į kokybinius intervalus, taip pat nustatyta atitinkamo balo skyrimo metodika (subkriterijai).Nors kvestionuojamos nurodytos Pirkimo sąlygų 10.4 – 10.6 punktų nuostatos patvirtina, kad tiekėjų pasiūlytos rizikos valdymo ir darbų organizavimo bei komunikacijos kriterijų vertinimo būdas yra subjektyvaus pobūdžio, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo sutikti su ieškove, kad tiekėjų pasiūlymų ekonominio vertinimo kriterijai ir vertinimo tvarka yra neaiškūs. Atsižvelgiant į ginčo Pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų pobūdį, darytina išvada, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimui turėjo pagrindą pasirinkti ekspertinio vertinimo būdą. Toks jos sprendimas, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atitiko Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų nuostatas. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, tokios perkančiosios organizacijos teisės iš esmės neginčija ir apeliantė, kuri apeliaciniame skunde akcentuoja tik tai, jog perkančioji organizacija Konkurso sąlygose turėjo aiškiai įtvirtinti pasiūlymų vertinimo kriterijus, kas, jos teigimus, nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.Sutiktina su apeliante, kad, nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, kaip jau ir buvo minėta, būtina laikytis visų VPĮ nustatytų viešųjų pirkimų principų. Vertinimo kriterijai turi būti aiškūs, suprantamai aprašyti pirkimo dokumentuose. Pasiūlymo vertinimo kriterijai negali nepagrįstai ir neobjektyviai riboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime ar sudaryti išskirtinių sąlygų konkretiems tiekėjams, pažeidžiant šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (VPĮ 90 str. 3 d.). Panaši nuostata įtvirtinta ir Rekomendacijų 9 punkte - perkančioji organizacija turi stengtis taip nustatyti vertinimo kriterijus, kad išrenkant geriausią pasiūlymą būtų sudarytos sąlygos pasiekti VPĮ 3 straipsnio 2 dalimi nustatytą pirkimų tikslą.Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija be pasiūlymo kainos Pirkimo sąlygose įtvirtino dar du kriterijus: T₁ – rizikos valdymas, ir T₂ – darbų organizavimas ir komunikacija, kurių aiškumą ieškovė ir kvestionuoja. Pirkimo sąlygų 10.5 punkte yra aiškiai nurodoma, kad įtvirtintu antruoju kriterijumi T₁ – rizikos valdymas, yra vertinamas rangos sutarties vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės išsamumas, numatytų rizikos valdymo priemonių ir būdų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas. Pirkimo sąlygų 10.5 punkte yra pateikta lentelė, kurioje intervalais nurodoma, kiek balų bus gaunama už tam tikro lygio tiekėjo sugebėjimą nustatyti riziką ir priemonių rizikai valdyti taikymą (Pirkimo sąlygų 10.5 p.). Nuo 0 iki 2 balų skiriama, jeigu neidentifikuotos rangos darbų (sutarties) rizikos ir nepateikta veiksnių analizė ar rizikos ir/ar jos veiksnių analizė pateikta, tačiau nepagrįsta ir nelogišką; nenumatytos valdymo priemonės ar numatytos valdymo priemonės yra nepagrįstos, nelogiškos, neefektyvios, sunkiai ar visai neįgyvendinamos; yra kitų esminių trūkumų. Nuo 3 iki 5 balų skiriama, kai identifikuota tik bendra rangos darbų (sutarties) rizika, bet nepateikta veiksnių analizė ar ji nepagrįsta ir nelogiška, yra praktikos klaidų, apsirikimų; tik paviršutiniškai numatytos rizikos valdymo priemonės, būdai, jie neaprašyti ar nepagrįsti; numatytos priemonės ir būdai sunkiai įgyvendinami, jų efektyvumas žemas, jų vykdymas ir įgyvendinimas abejotinas, komplikuotas; pateiktos rizikos valdymo priemonės neatitinka ar tik iš dalies atitinka rangos sutarties (darbų) specifiką; yra loginių klaidų. Nuo 6 iki 8 balų skiriama, kai identifikuotos visos rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikos, tačiau trūksta pagrįstumo, atitikimo objektui, yra nežymių logikos klaidų; numatyti rizikos veiksniai, tačiau trūksta pagrįstumo, nenurodyti specifiniai veiksniai ar nenumatyta jų tikimybė ir t. t. Teisėjų kolegijos nuomone, T₁ kriterijaus subkriterijai yra pakankamai aiškiai aprašyti ir iš jų turinio galima nustatyti, už kokius pasiūlymus bus taikomas tam tikras balas. Analogiškai vertintinas ir trečiasis Pirkimo sąlygų 10.4 punkte įtvirtintas kriterijus T₂ – darbų organizavimas ir komunikacija, kuriuo atsakovė siekia įvertinti rangovo darbo organizavimo aspektus, resursų valdymo planus, rangovo pasiūlyto darbų tvarkaraščio realumą ir susietumą su rizikos valdymo planu, jo atitikimą projekto tikslams ir uždaviniams, taip pat vertintini tiekėjų taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veiklos partnerių, subrangovų) ir išorės (su perkančiąja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiškumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas. Kaip ir kriterijaus T₁ atveju, Pirkimo sąlygų 10.5 punkte pateiktoje lentelėje yra apibrėžta, kaip bus vertinamas kiekvienas darbų organizavimo ir komunikacijos aspektas, kas bus vertinama ir kas nevertinama bei numatytas atitinkamas balų intervalas už atitinkamo lygio pasiūlymą. Pavyzdžiui, nuo 0 iki 2 balų skiriama, jeigu nepateiktas resursų valdymo planas ir papildomi, techniniame projekte nedetalizuoti darbo organizavimo aspektai arba pateikti nesusiję su objektu, abejotino efektyvumo tiekėjo darbo organizavimo aspektai; jeigu nepateiktas resursų valdymo planas, nepateiktas organizavimo tvarkos darbų atlikimui laiku ir kokybiškai pagrindimas; jeigu nepateiktas darbų tvarkaraštis arba jis pateiktas, tačiau jame nedetalizuotas darbų vykdymo etapiškumas ir/ar tvarkaraštis nerealus, neatitinkantis resursų valdymo plano, yra kitų esminių trūkumų; jeigu nepateiktas bendradarbiavimo su perkančiąja organizacija vidinis (tiekėjo darbo organizavimo tvarka) ir išorinis (bendravimas su subteikėjais, partneriais ir kt. institucijomis) komunikacijos planas arba pateiktas planas neatitinka resursų specifikos, yra neefektyvus, neįgyvendinamas arba jo įgyvendinimas abejotinas ir t. t.Pažymėtina, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra pripažįstamos profesionaliais viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektais, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiekėjams neturėtų būti sudėtinga suvokti ir aprašyti, kokios rizikos gali kilti ir kokių priemonių būtina imtis, siekiant šias rizikas suvaldyti, taip pat turėtų būti aiškūs ir darbų organizavimo bei vidinės ir išorinės komunikacijos aspektai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad negalima reikalauti iš perkančiosios organizacijos, kad Pirkimo sąlygose būtų nurodyti ir aprašyti visi galimi situacijų sprendiniai, detalizuoti iki smulkmenų visi vertinimo kriterijai, paaiškinta kiekviena sąvoka ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ginčijamose Pirkimo sąlygose pateikta vertinimo sistema yra pakankamai aiški ir suprantama - atsakovė yra detaliai aprašiusi subkriterijus ir numačiusi konkrečius balų intervalus už atitinkamo lygio pasiūlymus.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovės ginčijamose Pirkimo sąlygose įtvirtinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra parengti nepažeidžiant esminių viešųjų pirkimų principų ir VPĮ nuostatų, o ieškovės pateikti argumentai dėl vertinimo kriterijų neaiškumo yra daugiau samprotaujamojo pobūdžio nei teisiškai pagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Tuo tarpu atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ji patyrė 784,08 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, bei atitinkančios teisingumo ir protingumo principus, jos priteistinos iš ieškovės UAB „Kauno keliai“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ (j.a.k. 135640993) priteisti atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai (j.a.k. 288740810) 784,08 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.