Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno keliai“ ieškinį atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai bei trečiajam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl viešųjų pirkimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija bei tretysis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepdami į ieškovų ieškinius, prašo ieškinius atmesti. Nurodė, kad konkurso sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai parengti nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų ir konkurso sąlygose nurodyti kriterijų vertinimo aprašymai yra pakankami tam, kad dalyviai gebėtų tinkamai parengti prašomus dokumentus ir pateikti tinkamus pasiūlymus. Teigia, kad ieškovai praleido 5 darbo dienų terminą pateikti pretenzijas dėl konkurso sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija 2017-03-31 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Dėl Raseinių miesto Vilniaus gatvės rekonstravimo darbų pirkimo“ bei patvirtino konkurso sąlygas (b. l. 4-12, 13-14).

Ieškovas UAB „Kauno keliai“ 2017-04-28 pateikė atsakovei pretenziją prašydamas pakeisti/panaikinti konkurso sąlygų 10.4 – 10.6 p. įtvirtintus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, nurodydamas, kad šios konkurso sąlygos yra neaiškios, dviprasmiškos, nekonkrečios, o jų taikymas – subjektyvus, suteikiantis atsakovui neribotą ir neapibrėžtą diskreciją vertinti tiekėjų pasiūlymus (b. l. 22-23).

Atsakovė ieškovo pretenzijos netenkino (b. l. 23).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 2 dalį, pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2005; 2007-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2007 ir kt.).

Tarp šalių kilo ginčas dėl konkurso sąlygose nustatyto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų vertinimo ir taikymo.

Ieškovas nurodo, kad pirkimo dokumentų 10.4 – 10.6 punktuose nustatyti tiekėjų pasiūlymo ekonominio vertinimo kriterijai ir vertinimo tvarka yra apibrėžti neaiškiai, palieka itin didelę subjektyvaus tiekėjų, dalyvaujančių viešajame pirkime, pateiktų pasiūlymų vertinimo galimybę.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tik, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, lestų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1, Teismų praktika, 2013, 39, p. 520-652).

Šalys neginčija aplinkybės, kad šiame pirkime pasirinktas ekspertinis pasiūlymų vertinimas, kur konkrečius balus skiria ekspertai, įvertinę pateiktą pasiūlymą remiantis savo subjektyvia nuomone, todėl toks vertinimas gali būti kažkiek subjektyvus. Tačiau nežiūrint į tai, teismas konstatuoja, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pasirinkti ekspertinio vertinimo būdą atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtintų Viešųjų pirkimų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų nuostatas.

Taigi perkančioji organizacija negali nurodyti ir aprašyti visų galimų situacijų sprendinių, atitinkamų formų, tam tikrų kriterijų ir pan., nes tuomet jie negalėtų tapti ekonominio naudingumo vertinimo dalyku, t, y. perkančioji organizacija negalėtų vertinti tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo balais.

Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu yra akivaizdu, kad atsakovo nustatyti tiekėjų pasiūlymo ekonominio vertinimo kriterijai ir vertinimo tvarka yra apibrėžti aiškiai, atitinka pirkimo objektą, Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Visi ieškovo argumentai dėl ginčijamų konkurso sąlygų yra tik prielaidos, kuriomis negali remtis bylą nagrinėjantis teismas (CPK 263 str.). Teismas laiko, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė pirkimo sąlygų neaiškumo ar neteisėtumo, užkertančio galimybę jam pateikti tinkamą pasiūlymą.

Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti ieškovų teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Iš ieškovo priteistina 1 764,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais, 423⁹ straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Iš ieškovo UAB „Kauno keliai“ priteisti atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai 1 764,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.