Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ministerium“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5317-590/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ministerium“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos oro uostai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Ministerium“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės 2016 m. birželio 13 d. sprendimą dėl pasiūlymų įvertinimo rezultatų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad kartu su jungtinės veiklos partnere – UAB „Vox vera“, pateikė pasiūlymą atsakovės vykdomame viešajame pirkime, kuriuo pastaroji siekia įsigyti viešųjų ryšių paslaugas (toliau – Pirkimas), Pirkimo Nr. 168965. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, o laimėjusiu bus pripažintas tas pasiūlymas, kuris gaus daugiausiai ekonominio naudingumo balų.Ginčijamu sprendimu ieškovė buvo informuota apie pasiūlymų techninių charakteristikų įvertinimo balais rezultatus, jos ir UAB „Vox vera“ pasiūlymas įvertintas itin mažais balais: už Kokybės (S) parametro įvertinimą gauta 0,5 iš 10 balų, už Krizių valdymo (K) parametro įvertinimą – 1 iš 10 balų. Ieškovė inicijavo tokio perkančiosios organizacijos sprendimo peržiūros procedūrą, tačiau pastaroji 2016 m. birželio 29 d. sprendimu pretenziją atmetė. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija neobjektyviai ir paviršutiniškai atliko ginčo pasiūlymo Kokybės ir Krizių valdymo parametrų įvertinimą. Atsakovės nurodyti pasiūlymo trūkumai, dėl kurių buvo sumažinti balai parametrų įvertinime, neatitinka tikrovės, diskriminuoja ieškovę ir suteikia nepagrįstą konkurencinį pranašumą kitiems Pirkimo dalyviams, kurių pasiūlymai buvo įvertinti aukštais balais. Sužinojusi apie neįprastai mažus ginčo pasiūlymo įvertinimo rezultatus, ieškovė kreipėsi į ekspertą – mokslininką, turintį specialių žinių viešųjų ryšių paslaugų srityje, kad šis atliktų objektyvų pasiūlymo įvertinimą pagal Pirkimo sąlygose nustatytus vertinimo parametrus ir skalę. Ekspertas nustatė, kad ginčo pasiūlymas pagal Kokybės (S) parametrą turėjo būti įvertintas puikiai ir gauti 9 balus iš 10; parengta komunikacijos strategija yra integruota, siūlomos naudoti įvairios komunikacijos priemonės dera tarpusavyje, informacija pasieks įvairias tikslines grupes, pasiūlytos priemonės yra veiksmingos, patrauklios tikslinėms grupėms ir leis pasiekti nustatytus tikslus. Ekspertas nustatė, kad ginčo pasiūlymas pagal Krizių valdymo (K) parametrą taip pat turėjo būti įvertintas puikiai ir gauti 10 balų iš 10; buvo pateikta visa pagal Pirkimo sąlygas reikalaujama informacija puikiam pasiūlymo įvertinimui, tinkamai ir aiškiai įvardinti tikslai, kurių bus siekiama vykdant komunikaciją atsitikus modeliuojamai orlaivio avarijos įvykio situacijai, tinkamai pasirinkti specialistai, aiškiai įvardintos jų atsakomybės, kurios žymiai prisidėtų prie krizės komunikacijos sėkmės, suburta komanda dirbtų efektyviai, pasiūlyme aprašyti visi komunikacijų gairių komponentai, kurie numatyti Pirkimo sąlygose, komunikacijai siūlomos priemonės yra efektyvios ir nesunkiai įgyvendinamos ir t.t.Ieškovės teigimu, jos pasitelkto eksperto išvados patvirtina, kad perkančioji organizacija netinkamai įvertino jos pasiūlymą ir suteikė nepagrįstai sumažintus įvertinimo balus pagal Kokybės ir Krizių valdymo parametrus. Perkančioji organizacija nesilaikė Pirkimo sąlygose nustatytos vertinimo tvarkos, netinkamai taikė Pirkimo sąlygose nustatytus vertinimo kriterijų parametrus ir jų vertinimo tvarką. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, todėl ginčijamas sprendimas dėl nustatytų ginčo pasiūlymo įvertinimo rezultatų turi būti panaikintas. Atsakovė turėtų pakartotinai įvertinti ginčo pasiūlymą, ir, atsižvelgdama į eksperto išvadas, nustatyti teisingus jo įvertinimo rezultatus.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovė vykdo Pirkimą, kuriuo siekia įsigyti viešųjų ryšių paslaugas. Šios paslaugos detalizuotos kaip konkretaus projekto strateginio ir taktinio komunikacijos plano kūrimas, įmonės komunikacijos strategijos taktinis palaikymas, ketvirtinių žiniasklaidos apžvalgų rengimas ir pasiūlymų dėl komunikacijos strategijos teikimas, konsultavimas įvairiais komunikacijos klausimais, pasiūlymų teikimas konkrečioms problemoms spręsti komunikacijos ir viešųjų ryšių priemonėmis, krizinės situacijos komunikacijos sprendimų teikimas konkretiems projektams ar planuojamoms priemonėms (Pirkimo sąlygų 1 priedas – Techninė specifikacija). Pirkimo sąlygų 69 punkte nustatyta, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, o laimėjusiu bus pripažintas tas pasiūlymas, kuris gaus daugiausiai ekonominio naudingumo balų. Pirkimo sąlygų 71 punkte nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir parametrai (Kaina (C), Kokybė (S) ir Krizių valdymas (K)) bei nustatyti jų lyginamieji svoriai ekonominio naudingumo įvertinime, o pirkimo dokumentų 73 punkte pateikta pasiūlymų įvertinimo balais skalė ir aprašymas. Ginčo techninis pasiūlymas už Kokybės (S) parametrą gavo 1,37 iš 30 balų, už Krizių valdymo (K) parametrą – 4 iš 30 balų. Pasiūlymų vertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, kurį perkančioji organizacija organizuoja pagal viešojo pirkimo sąlygose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir tvarką. Ginčo atveju Pirkimo dalyvių pasiūlymai buvo vertinami pagal Pirkimo sąlygose nustatytus aiškius ir suprantamus kriterijus. Pirkimo sąlygų 73 punkte nustatyta, jog pasiūlytos Kokybės ir Krizių valdymo kriterijų informacijos ekspertinį vertinimą atliks perkančiosios organizacijos viešąjį pirkimą inicijavusio struktūrinio padalinio paskirtas darbuotojas. Byloje nėra ginčo dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimą atlikusios atsakovės darbuotojos kompetencijos įvertinti pateiktus pasiūlymus, jos tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, nešališkumo. Ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad tiekėjų pasiūlymus vertinusi atsakovės specialistė neturi reikiamų žinių, kurios leistų jai tinkamai, objektyviai ir dalykiškai vertinti tiekėjų pasiūlymus pagal Pirkimo sąlygose įtvirtintus vertinimo kriterijus. Perkančioji organizacija ginčo pasiūlymo įvertinimo pagal Kokybės ir Krizių valdymo kriterijus rezultatus motyvavo tokiais argumentais: ieškovės pasiūlyti veiksmai ir komunikacijos kryptys neatitinka iškeltų tikslų; siūlomos priemonės labiau derėtų vidinei komunikacijai vystyti ar personalo skyriaus strategijai plėtoti; neatitinka tikslinė auditorija; nėra priemonių pagrindiniam – pardavimų skatinimo – siekiui pasiekti; pasiūlyme trūksta ne vien tinkamų priemonių, bet ir galimo komunikuoti turinio, jo paskirstymo per kanalus; numatomi laukiami rezultatai neatitinka realybės; siūlyme pateiktas krizės valdymas, o ne jos komunikacija; nurodyti ne tie asmenys, kurie išties turėtų komunikuoti nutikus ekstremaliam įvykiui; siūloma žinučių schema neatitinka pagrindinio siekio būti operatyviems, ji labiau panaši į standartišką schemą, taikomą paprastiems atvejams; trūksta suvokimo, ką reikia atlikti komunikacijos darbuotojams, kai juos spaudžia įvairios šalys, nutikus nelaimingam įvykiui. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė ekspertinį vertinimą atlikusios darbuotojos išplėstinį paaiškinimą. Šiame dokumente nurodyta, jog ieškovės pasiūlymo dalyje „Vilniaus oro uoste yra ką veikti“ išdėstytos komunikacijos linijos ir prognozuojamos naudos tik nedidele apimtimi atitinka Pirkimo sąlygų 72.1 punkte išdėstytus reikalavimus, o pasiūlymo dalyje „Orlaivio avarija Palangos oro uoste“ pateikti sprendiniai yra susiję su kito atskiro organo veikla, kuri nepatenka į Pirkimo apimtis, tuo tarpu sprendiniai dėl viešai komunikuojančio asmens apskritai neatitinka tarptautinės praktikos reikalavimų, pasiūlymams trūksta aiškios strategijos. Teismas nesutiko su ieškove, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovės pateiktas išplėstinis ginčo pasiūlymo įvertinimo paaiškinimas negali būti priimtas. Teismas nurodė, kad atsakovės pateiktą išplėstinį paaiškinimą laiko rašytiniu įrodymu, kuris vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, neprijungti šio dokumento prie bylos nėra jokio pagrindo.Teismas sprendė, kad ieškovės pasitelkto specialisto parengtos ginčo pasiūlymo vertinimo išvados abstrakčios ir paremtos bendro pobūdžio teiginiais. Be to, teismas nurodė neturįs pagrindo spręsti, kad perkančiosios organizacijos pasirinktos specialistės vertinimai yra mažiau kvalifikuoti, nei ieškovės pasirinkto specialisto. Teismas pažymėjo, kad pastarasis nevertino kitų tiekėjų pasiūlymų. Kadangi ieškovės pateikta specialisto vertinimo ataskaita teismui neturi iš anksto nustatytos įrodomosios galios, nėra pagrindo išvadai, kad ginčo pasiūlymas nepagrįstai buvo įvertintas itin mažais balais. Pirkimo sąlygose detaliai nustatyti pagrindiniai pasiūlymų vertinimo parametrai, kurių ieškovė neginčijo, todėl teismas sprendė, kad šie kriterijai pastarajai buvo aiškūs ir suprantami. Iš byloje esančios tiekėjų pasiūlymų vertinimo pažymos teismas nustatė, kad perkančioji organizacija kiekvienam dalyviui atitinkamų balų parinkimą pagal abu vertinimo kriterijus (Kokybės ir Krizių valdymo) aprašė vertinimo pagrindimo skiltyje, nurodydama pateiktų pasiūlymų trūkumus ir privalumus. Teismas pažymėjo, kad visų trijų Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančių tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami nurodant tiek jų trūkumus, tiek privalumus ir tokio vertinimo objektyvumo, teismo nuomone, ieškovė iš esmės nepaneigė, pateikdama tik subjektyvius ir jai naudingus pačios pasitelkto specialisto abstrakčius, bendro pobūdžio vertinimus. Teismas sprendė, kad ginčo pasiūlymas neatitinka nei Pirkimo sąlygose nustatytų vertinimo kriterijų turinio, nei perkančiosios organizacijos lūkesčių. Dalyvaujant konkurse ir rengiant pasiūlymą turėjo būti pateikiama būtent perkančiosios organizacijos pageidaujama informacija, detaliai nurodyta Pirkimo dokumentuose, ji turėjo būti aiški ir tiksli, susijusi su konkrečiu Pirkimo objektu ir jam keliamais tikslais. Išanalizavęs Pirkimo sąlygose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus, jų apibrėžties detalizaciją, ginčo pasiūlymo turinį, perkančiosios organizacijos atliktus tiekėjų pasiūlymų įvertinimus ir jų pagrindimus, teismas sutiko su atsakove, kad ginčo pasiūlyme nėra atskleistas Kokybės ir Krizių valdymo kriterijų turinys taip, kaip to reikalauta pagal Pirkimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė neturįs pagrindo abejoti ginčo pasiūlymui suteiktų balų pagrįstumu. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, tikisi, jog būtent jo pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu atitinkamą viešąjį pirkimą, tačiau tik perkančioji organizacija turi teisę vertinti pirkimui pateiktus pasiūlymus, o tiekėjo subjektyvus vertinimas, kuriame samprotaujama apie pasiūlymui suteiktiną balų skaičių, negali turėti įtakos perkančiosios organizacijos priimamiems sprendimams ir vien tai, kad, tiekėjo nuomone, jo pasiūlymui buvo suteikti per maži balai, nepagrindžia, jog perkančioji organizacija nesilaikė Pirkimo sąlygų. Teismas atsisakė patenkinti ieškovės prašymą dėl nepriklausomos ekspertizės byloje paskyrimo. Teismas sprendė, kad skirti ekspertizę yra netikslinga, nes ieškovės pasiūlymas buvo įvertintas laikantis Pirkimo sąlygose nustatytos pasiūlymų vertinimo tvarkos, objektyviai, pagal vienodai visiems Pirkimo dalyviams taikytus vertinimo kriterijus. Be to, byloje yra pakankamai įrodymų ginčui išnagrinėti, o ekspertizės skyrimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB „Ministerium“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama: skirti byloje nešališką ir nepriklausomą ekspertizę dėl ginčo pasiūlymo įvertinimo pagal Pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų Kokybės (S) ir Krizių valdymo (K) parametrus ir vertinimo skalę; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Perkančiosios organizacijos ir jos darbuotojų teisė vertinti pasiūlymus nėra absoliuti. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procedūrose privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Pateikta pretenzija ieškovė siekė susipažinti su atsakovės darbuotojos atliktu ginčo pasiūlymo įvertinimu, prašė pateikti išsamų atlikto pasiūlymų techninių charakteristikų įvertinimo paaiškinimą kiekviename atskirame ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametre, nurodant konkrečias pasiūlymo savybes, charakteristikas, trūkumus, dėl kurių ginčo pasiūlymui buvo sumažinti balai kiekviename parametre, bei išsamiai paaiškinti balų atotrūkį tarp skirtingai įvertintų pasiūlymų, atsižvelgiant į Pirkimo sąlygose nurodytą vertimo tvarką ir skalę, be to, prašė pateikti vertinimą atlikusio asmens kompetenciją pagrindžiančius duomenis. Atsakyme į pretenziją perkančioji organizacija pateikė trumpą ir neišsamų atlikto įvertinimo paaiškinimą. Be to, atsakovė atsisakė suteikti informaciją apie tiekėjų pasiūlymų vertinimą atlikusios darbuotojos kompetenciją. Kartu su ieškiniu teismui buvo pateikta Vilniaus universiteto Komunikacijų fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vedėjo doc. dr. A. Š. 2016 m. birželio 23 d. ekspertinio vertinimo ataskaita, kurioje ekspertas pateikė išsamiomis išvadomis pagrįstą ginčo pasiūlymo ekspertinį įvertinimą pagal Pirkimo sąlygose nustatytą pasiūlymų vertinimo tvarką. Ieškinyje pateikti eksperto aukštą kvalifikacinį lygį viešųjų ryšių mokslinėje srityje pagrindžiantys duomenys, nurodyta patirtis ir moksliniai interesai viešųjų ryšių srityje. Atsakovė eksperto kvalifikacijos byloje neginčijo.Pateiktos eksperto išvados visiškai paneigė perkančiosios organizacijos atsakymo į pretenziją priede pateiktą neišsamų ir abstraktų pasiūlymų įvertinimo paaiškinimą. Ekspertas, apibendrinant jo išvadas, nustatė, kad ieškovės pasiūlyti veiksmai ir komunikacijos kryptys Kokybės (S) parametre visiškai atitiko iškeltus tikslus, siūlomos komunikacijos priemonės – tinkamos ir veiksmingos, tikslinė auditorija parinkta tinkamai, pasiūlymo turinys yra aiškus ir išsamus, leidžia atsakovei suvokti, kaip bus įgyvendinama parengta strategija. Ekspertas taip pat nustatė, kad ginčo pasiūlyme tinkamai įvardinti tikslai, kuriais remiantis bus vykdoma komunikacija nutikus ekstremaliam įvykiui, nurodyti tinkami specialistai, aiškiai įvardintos jų atsakomybės, pasirinktos efektyvios komunikacijos priemonės. Nurodytos eksperto išvados patvirtina, kad ginčo pasiūlymas negalėjo būti įvertintas itin žemais balais. Išvados atitinka patikimo ir įtikinamo įrodymo vertinimo kriterijus, todėl teismas nepagrįstai jomis nesivadovavo ir netenkino ieškinio. Byloje nėra jokių duomenų apie pasiūlymų įvertinimą atlikusios atsakovės darbuotojos kvalifikacijos lygį, tokius duomenis atsakovė atsisakė pateikti ikiteisminėje ginčo stadijoje, tokių duomenų nepateikė ir teisme. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi tuo, kad atsakovės darbuotojos kvalifikacija nėra ginčijama. Ieškovei nebuvo atskleisti atsakovės darbuotojos kvalifikacijos duomenys, nors buvo siekiama su jais susipažinti. Tokiu būdu ieškovei buvo suvaržyta galimybė veiksmingai ginti pažeistas teises.Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktu išplėstiniu ginčo pasiūlymo vertinimu. Atsakovė tokiu įrodymu iš esmės papildė atsakyme į pretenziją nurodytą pasiūlymų vertinimo paaiškinimą (pagrindimą). Pažymėtina, kad atsakymo į pretenziją trumpa apimtis, neišsamumas ir abstraktumas buvo vienas iš ieškinio pateikimo pagrindų. Ieškovė teikė ieškinį, pagrįstai manydama, kad perkančiosios organizacijos atsakyme į pretenziją pateiktas pasiūlymų vertinimo paaiškinimas (pagrindimas) yra galutinis, jis nesikeis, nebus nepagrįstai iš naujo tikslinamas ir papildomas. Atsakovė, išplėsdama ikiteisminėje stadijoje pateiktą ginčo pasiūlymo vertinimo pagrindimą naujais faktais ir argumentais, nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto skaidrumo principo ir kasacinio praktikoje suformuoto tiekėjo veiksmingos gynybos užtikrinimo principo, todėl tik atsiliepime į ieškinį pateikti išplėstinio įvertinimo argumentai neturėjo būti priimti, kaip nenagrinėti ikiteisminėje ginčo stadijoje.Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).Ginčo atveju ieškovės galimybė veiksmingai ginti pažeistas teises buvo iš esmės suvaržyta nenuosekliu ir nepagrįstu perkančiosios organizacijos elgesiu. Ieškovei ikiteisminėje ginčo stadijoje paprašius pateikti išsamų įvertinimo paaiškinimą (pagrindimą), atsakovė jį pateikė kartu su atsakymu į pretenziją, tačiau šį dar labiau praplėtė ir papildė teisme, pateikdama naujus, siurprizinius pasiūlymo įvertinimo aspektus, kurie ieškovei nebuvo žinomi teikiant ieškinį teismui. Išplėstinis paaiškinimas yra nepagrįstas, kadangi jo išvadas paneigia kartu su ieškiniu pateiktos eksperto išvados. Išplėstinis vertinimas patvirtina, kad ginčo pasiūlymą vertinusi atsakovės darbuotoja į jį neįsigilino, vertino paviršutiniškai ir neobjektyviai, pvz., vien vertintojos nurodoma esminė kritika dėl pardavimų skatinimo priemonių nebuvimo tiekėjo pasiūlyme yra akivaizdžiai klaidinga, nes ginčo techniniame pasiūlyme visas 2.2 skirsnis skirtas pardavimų skatinimui ir siūlomoms komunikacijos bei rinkodaros priemonėms, kurių vertintoja neanalizavo. Atsakovė nepagrindė išplėstinio vertinimo patikimumo ir įtikinamumo, nepateikė jokių šį vertinimą atlikusios atsakovės darbuotojos kvalifikacijos pagrįstumo įrodymų, taip pat duomenų, kad vertintojos kompetencija (žinios ir patirtis viešųjų ryšių srityje) yra ne žemesnio lygio, nei ieškovės pasitelkto eksperto – mokslininko kompetencija. Vertindamas eksperto išvadų pagrįstumą, teismas padarė esminę teisės taikymo klaidą, spręsdamas, kad nurodytos išvados nepagrįstos, nes ekspertas įvertinto tik ginčo pasiūlymą, o ne visus Pirkimo dalyvių pasiūlymus. Pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami pagal objektyvius kriterijus, nustatytus Pirkimo sąlygose. Todėl ekspertas, atlikdamas įvertinimą, negali lyginti tarpusavyje pasiūlymų kokybinių savybių. Ekspertas privalo vertinti pasiūlymus objektyviai, atskirai, nelygindamas vieno su kitu, objektyviai nustatyti kiekvieno iš jų įvertinimo balą pagal įvertinimo skalę, t. y. ekspertas turi, nesusipažinęs su visų pasiūlymų turiniu, žinoti, kokio lygio turi būti pasiūlymas, kad gautų atitinkamą įvertinimą pagal įvertinimo skalę. Teismas nepagrįstai neskyrė nepriklausomos ginčo pasiūlymo įvertinimo ekspertizės. Būtinybę skirti ekspertizę byloje pagrindžia tai, kad: nepriklausomas ir nešališkas ginčo techninio pasiūlymo įvertinimas reikalauja specialių žinių viešųjų ryšių srityje panaudojimo, tuo tarpu teismas nėra specialaus ginčo dalyko ekspertas, todėl negali pats objektyviai nustatyti techninio pasiūlymo įvertinimo rezultato pagal kokybinius parametrus; bet kuris kvalifikuotas, nepriklausomas ir nešališkas ekspertas patvirtintų, kad ginčo pasiūlymas neturėjo būti įvertintas tokiais žemais įvertinimo balais; atsakovė pateikė byloje papildomą, išplėstinį ginčo pasiūlymo įvertinimą, kurio ieškovė ir jos pasitelktas ekspertas neturėjo galimybės analizuoti pateikdami ieškinį ir dėl to ieškovės galimybės veiksmingai ginti savo interesus buvo suvaržytos; nešališkas ginčo pasiūlymo įvertinimas atitiktų civilinio proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, nes panaikintų abejones dėl objektyvaus pasiūlymo įvertinimo, leistų išvengti analogiškų ginčų ateityje tarp ginčo šalių, dalyvaujant atsakovės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, tinkamai atkurtų teisinę taiką tarp ginčo šalių, atitiktų viešąjį interesą; ekspertizės skyrimas neturės neigiamų padarinių atsakovei ar viešajam interesui, kadangi byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, Pirkimo sutartis yra sudaryta ir vykdoma; bylos nagrinėjimas iš esmės nebus užvilkintas, nes ekspertizės apimtis yra nedidelė, todėl ji gali būti operatyviai atlikta.Nešališką ir nepriklausomą ginčo pasiūlymo įvertinimo ekspertizę pagal Pirkimo sąlygas galima pavesti atlikti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkams.

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai prašo atmesti prašymą skirti byloje ekspertizę ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Jokių išimčių, kurios įtvirtintų tam tikrą mokslinį laipsnį turinčio asmens išvadų pranašumą tokio laipsnio neturinčio asmens išvadų atžvilgiu, CPK nenustato. Pirkimo sąlygų 73 punkte nustatyta, kad pasiūlytos Kokybės ir Krizių valdymo kriterijų informacijos ekspertinį vertinimą atlieka perkančiosios organizacijos Pirkimą inicijavusio struktūrinio padalinio paskirtas darbuotojas, o dublike ieškovė aiškiai patvirtino, kad Pirkimo sąlygų neskundė. Įvertinimo rezultatą lemia ne vertinančiojo moksliniai laipsniai ar vardai, o pats pasiūlymas ir jo atitiktis perkančiosios organizacijos poreikiams.Perkančiosios organizacijos darbuotojos parengtoje tiekėjų pasiūlymų vertinimo pažymoje ir ginčo pasiūlymo vertinimo išplėstiniame paaiškinime nurodytos konkrečios objektyvios ginčo pasiūlymo įvertinimo atitinkamais balais priežastys, kurių ieškovės pasamdyto eksperto bendro pobūdžio teiginiai nepaneigia. Vadovaujantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi šalys turi teisę teikti teismui įrodymus bei duoti paaiškinimus žodžiu ir raštu, o šios teisės suvaržymas būtų nesuderinamas su rungimosi principu civiliniame procese. Atsakovės pateiktas išplėstinis ginčo pasiūlymo vertinimas buvo sąlygotas būtent bendro pobūdžio teiginiais grindžiamų ieškovės samdyto eksperto išvadų, kurios ikiteisminėje stadijoje nebuvo pateiktos, pateikimo ir tik patvirtino ieškovei kartu su atsakymu į pretenziją pateiktų jos pasiūlymo vertinimo išvadų pagrįstumą. Ekspertizės skyrimas pavedant ją atlikti ieškovės nurodytiems mokslininkams, iš kurių vienas pateikė išvadą šioje byloje, nesuderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Tuo labiau kad ieškovė net nekvestionuoja konkrečių jos pasiūlymo atmetimo priežasčių ir išvadų, o remiasi išimtinai savo pasamdyto eksperto bendro pobūdžio teiginiais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį ribas.Byloje nustatyta, kad atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai vykdo supaprastiną ribotą konkursą, kuriuo siekia įsigyti viešųjų ryšių paslaugas, t. y. konkretaus projekto strateginio ir taktinio komunikacijos plano sukūrimą, įmonės komunikacijos strategijos taktinį palaikymą, ketvirtinių žiniasklaidos apžvalgų rengimą ir pasiūlymų dėl komunikacijos strategijos teikimą, konsultavimą įvairiais komunikacijos klausimais, pasiūlymų teikimą konkrečioms problemoms spręsti komunikacijos ir viešųjų ryšių priemonėmis, krizinės situacijos komunikacijos sprendimų teikimą, konsultavimą, socialinės žiniasklaidos komunikaciją, kūrybinių idėjų teikimą konkretiems projektams ar planuojamoms priemonėms (Pirkimo sąlygų 1 priedas – Techninė specifikacija). Pirkimo sąlygų 69 punktas nustato, kad neatmesti tiekėjų pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, laimėjusiu pripažįstant tą pasiūlymą, kuris gaus daugiausiai ekonominio naudingumo balų. Pirkimo sąlygų 71 punkte nustatyti Kainos (C), Kokybės (S) ir Krizių valdymo (K) vertinimo kriterijai bei atitinkami jų lyginamieji svoriai; nustatyta, kad pagal Kokybės kriterijų bus vertinama tiekėjų pateikta komunikacijos strategija ir pirminės jos vykdymo gairės projektui „Vilniaus oro uoste yra ką veikti“, pagal Krizių valdymo kriterijų – tiekėjų pateiktos krizinės komunikacijos gairės pagal situaciją „Orlaivio avarija Palangos oro uoste“. Pasiūlytos Kokybės ir Krizių valdymo kriterijų informacijos ekspertinį vertinimą atlieka perkančiosios organizacijos viešąjį pirkimą inicijavusio struktūrinio padalinio paskirtas darbuotojas (Pirkimo sąlygų 73 punktas).Ginčas byloje kilo dėl ieškovės pasiūlymui suteiktų balų pagal Kokybės ir Krizių valdymo vertinimo kriterijus teisingumo ir pagrįstumo. Ieškovės pasiūlymas pagal Kokybės vertinimo kriterijų gavo 0,5 iš 10 balų, pagal Krizių valdymo parametrą – 1 iš 10 balų. Ieškovės teigimu, toks įvertinimas neobjektyvus, paviršutiniškas, juo siekiama suteikti nepagrįstą konkurencinį pranašumą kitiems Pirkimo dalyviams, kurių pasiūlymai pagal nurodytus kriterijus buvo įvertinti aukštais balais. Ieškiniu ieškovė reikalavo panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. birželio 13 d. sprendimą dėl pasiūlymų įvertinimo rezultatų. Ieškinio reikalavimo pagrįstumą ieškovė iš esmės įrodinėjo pasitelkto mokslininko, turinčio specialių žinių viešųjų ryšių paslaugų srityje, vertinimo ataskaita, kurioje konstatuota, kad ginčo pasiūlymas pagal Kokybės kriterijų turėjo būti įvertintas puikiai ir gauti 9 iš 10 balų, pagal Krizių valdymo kriterijų – taip pat puikiai ir gauti 10 iš 10 balų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė neginčijo Pirkimo sąlygose nustatytų pasiūlymų vertinimo parametrų, jų (pasiūlymų) vertinimo tvarkos, pasiūlymų vertinimą atlikusios perkančiosios organizacijos darbuotojos kvalifikacijos, išanalizavęs ginčo pasiūlymo turinį, perkančiosios organizacijos atliktus tiekėjų pasiūlymų įvertinimus ir jų pagrindimus, ieškovės pasitelkto specialisto vertinimo ataskaitą, skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu apeliantė pirmiausiai argumentuoja teismo netinkamai įvertintomis aplinkybėmis: ikiteisminėje ginčo stadijoje ji siekė susipažinti su perkančiosios organizacijos darbuotojos atliktu ginčo pasiūlymo vertinimu, prašė pateikti išsamų atlikto pasiūlymo techninių charakteristikų įvertinimo paaiškinimą kiekviename atskirame ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametre, vertinimą atlikusio asmens kompetenciją pagrindžiančius duomenis, išsamiai paaiškinti balų atotrūkį tarp skirtingai įvertintų pasiūlymų etc., tačiau perkančioji organizacija pateikė trumpą ir neišsamų atlikto įvertinimo paaiškinimą bei atsisakė suteikti informaciją apie įvertinimą atlikusio darbuotojo kompetenciją. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, kad perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, nenukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys neleidžia teigti nei apie šioje byloje ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo rezultatų motyvacijos stoką, nei apie perkančiajai organizacijai suteiktos diskrecijos ribų peržengimą, nei apie ieškovės pasiūlymo vertinimo nepagrįstumą. Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Pagal VPĮ 39 straipsnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016; Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nustatė, kad neatmesti tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, pasiūlymo vertinimą atliekant pagal Kainos, Kokybės ir Krizių valdymo kriterijus (Pirkimo sąlygų 69, 71 punktai). Pirkimo sąlygose nustatyti atitinkami duomenys, kuriuos tiekėjas kartu su pasiūlymu turėjo pateikti Kokybės ir Krizių valdymo kriterijų vertinimui (Pirkimo sąlygų 72 punktas). Pirkimo sąlygų 73 punkte nustatyta, kad Kokybės ir Krizių valdymo kriterijų informacijos ekspertinį vertinimą atliks perkančiosios organizacijos viešąjį pirkimą inicijavusio struktūrinio padalinio paskirtas darbuotojas; nustatytas pasiūlytos Kokybės ir Krizių valdymo kriterijų informacijos įvertinimo būdas; siekiant palengvinti vertinimą ir suvienodinti galimas balų interpretacijas, 10 balų skalė padalinta į kokybinius intervalus, taip pat nustatyta atitinkamo balo skyrimo metodika: įvertinimas silpnai (nuo 0,01 iki 2,99 balų) skiriamas, jeigu kyla pagrįstas įtarimas, kad informacija Kokybės ir Krizių valdymo kriterijui yra parengta tik formaliai, yra mažai įtikinama, neaprašyti komponentai; įvertinimas patenkinimai (nuo 3 iki 4,99 balų) skiriamas, jei informacija Kokybės ar Krizių valdymo kriterijui pernelyg bendro pobūdžio, yra nepakankamai įtikinama arba patenkinamai parengta, fragmentiškai aprašyti svarbūs komponentai; etc. Nors nurodytos Pirkimo sąlygų nuostatos patvirtina, kad tiekėjų pasiūlytos Kokybės ir Krizių valdymo kriterijų informacijos vertinimo būdas – subjektyvaus pobūdžio, savaime ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti apie nepagrįstą ir paviršutinišką ginčo pasiūlymo įvertinimą. Atsižvelgiant į ginčo Pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų pobūdį (Pirkimo sąlygų 1 priedas – Techninė specifikacija), darytina išvada, kad Pirkimo objekto parametrai negali būti nustatyti (pamatuoti) tiesiogiai, todėl perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimui pasirinko ekspertinio vertinimo būdą. Toks jos sprendimas atitiko Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) nuostatas. Paminėto teisės akto 37 punktas nustato, kad ekspertinis vertinimas naudingas tada, kai reikia greitai ir su kuo mažesnėmis išlaidomis įvertinti sunkiai kiekybiškai apibūdinamus dalykus. Ekspertinis vertinimas viešuosiuose pirkimuose gali būti naudojamas: įvertinant pirkimo objekto parametrus, kurie negali būti pamatuoti tiesiogiai (estetinės savybės, reprezentatyvumas, patogumas, techninių sprendimų pažangumas, modernizavimo galimybės, remonto ir aptarnavimo patogumas ir pan.); nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir jų parametrų lyginamuosius svorius (Rekomendacijų 38 punktas). Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygų, tame tarpe ir jose nustatytų pasiūlymų vertinimo kriterijų, jų (kriterijų) vertinimo būdo, tiekėjų pasiūlymų vertinimui pasirinkto asmens, VPĮ nustatytu terminu apeliantė neginčijo ir reikalavimą dėl nurodytą vertinimą atlikusio asmens kompetenciją pagrindžiančių duomenų pateikimo pareiškė tik sužinojusi ginčo pasiūlymo įvertinimo rezultatus. Kadangi šiam ginčui aktuali Pirkimo sąlygų redakcija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbta dar 2016 m. balandžio 11 d., tuo tarpu pretenzija pateikta 2016 m. birželio 21 d., perkančioji organizacija 2016 m. birželio 29 d. sprendime dėl pretenzijos atmetimo konstatavo, kad apeliantės reikalavimas dėl pasiūlymų vertinimą atlikusio asmens kvalifikacijos pagrindimo – nesavalaikis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiai perkančiosios organizacijos pozicijai (VPĮ 94 straipsnio 1 dalis). Pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principas nereiškia, kad ginti savo pažeistas teises asmuo gali nepaisydamas įstatyme nustatytų sąlygų. Nepareiškusi prieštaravimo dėl Pirkimo sąlygos, kad pasiūlymų vertinimą atliks perkančiosios organizacijos struktūrinio padalinio paskirtas darbuotojas, taip pat reikalavimo susipažinti su vertinimą atliksiančio asmens kvalifikacija VPĮ nustatytu terminu, UAB „Ministerium“ nepagrįstai apeliuoja į tai, kad neatskleidusi duomenų apie vertinimą atlikusio darbuotojo kvalifikaciją, perkančioji organizacija suvaržė galimybę jai veiksmingai apginti pažeistas teises.Kita vertus, pagal įstatymą pareigą įvertinti pasiūlymų atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms turi perkančioji organizacija (VPĮ 39 straipsnio 7-8 dalys). Aplinkybė, koks konkretus perkančiosios organizacijos darbuotojas ar jų grupė (darbui su viešaisiais pirkimais paskirtas darbuotojas ar sukurtas struktūrinis padalinys) atliks vidinį tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimą, esminės teisinės reikšmės neturi, nes šie pasiūlymą vertinantys asmenys veikia perkančiosios organizacijos vardu ir padariniai kyla perkančiajai organizacijai. Kilus ginčui dėl vertinimo, kurį atliko perkančiosios organizacijos paskirta darbuotoja, pagrįstumo ir atitikties pirkimo sąlygoms, sprendžiamas klausimas, ar perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymų vertinimą atliko tinkamai. Taigi, esminę reikšmę tokiu atveju turi aplinkybės, ar perkančiosios organizacijos atliktas tiekėjo pasiūlymo vertinimas atitiko paskelbtas viešojo pirkimo sąlygas (įskaitant dėl vertinimo tvarkos ir kriterijų), bet ne aplinkybė, koks perkančiosios organizacijos darbuotojas faktiškai atliko pasiūlymo vertinimą ir kokia yra jo kvalifikacija.Kartu su sprendimu dėl pretenzijos atmetimo apeliantei buvo pateikta jos pareikalauta tiekėjų pasiūlytų Kokybės ir Krizių valdymo kriterijų vertinimo pažyma. Apeliantės akcentuojamas vertinimo motyvų glaustumas nelaikytinas jų nepagrįstumą patvirtinančia aplinkybe. Esminė aplinkybė byloje yra ne tai, ar yra pakankamas ir išsamus perkančiosios organizacijos pateiktas paaiškinimas tiekėjui dėl jo pateikto pasiūlymo įvertinimo, bet tai, ar atitinka viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus apeliantės pateiktas pasiūlymas ir ar jis objektyviai įvertintas pagal pirkimo sąlygose paskelbtus vertinimo kriterijus bei atitinkamus jų lyginamuosius svorius.Skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas. Apeliantės nuomone, kartu su ieškiniu pateikta Vilniaus universiteto Komunikacijų fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vedėjo doc. dr. A. Š. 2016 m. birželio 23 d. ekspertinio vertinimo ataskaita įrodo, kad ginčo pasiūlymas yra visiškai pagrįstas ir tiek pagal Kokybės parametrą, tiek pagal Krizių valdymo parametrą perkančiosios organizacijos turėjo būti įvertintas puikiai. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.Pirkimo sąlygų 71 punkte nustatyta, kad pagal Kokybės kriterijų vertinama tiekėjų pateikta komunikacijos strategija ir pirminės jos vykdymo gairės projektui „Vilniaus oro uoste yra ką veikti“; pagal Krizių valdymo kriterijų vertinama tiekėjų pateiktos krizinės komunikacijos gairės pagal situaciją „Orlaivio avarija Palangos oro uoste“. Pirkimo sąlygų 72.1 punkte nustatyta, kad Kokybės kriterijaus vertinimui tiekėjas kartu su pasiūlymu turi pateikti komunikacijos strategiją ir pirmines jos vykdymo gaires projektui „Vilniaus oro uoste yra ką veikti“. Projektas turi apimti: įrodymą, kad Vilniaus oro uoste laukiant skrydžio nėra nuobodu ir yra ką nuveikti (lankymasis kavinėse, užkandinėse, kino salėje, būsimame alaus bare, prekių įsigijimas įvairiose lietuviškose parduotuvėse); mito, kad Vilniaus oro uostas vis dar sovietinis ir tuščias bei nuobodus, sugriovimą; oro uoste veikiančių įmonių pardavimų kėlimą. Projekto komunikacijos strategijoje turi būti numatyta: kokią tikslinę auditoriją apims projekto komunikacijos priemonės; pateikta kitų oro uostų pavyzdžių, kaip jie viešina savo teritorijoje veikiančių kavinių ir parduotuvių veiklą; nurodyta, kokia viena ar kelios pagrindinės žinutės turėtų būti komunikuojamos ir pagrindimas, kodėl ji ar jos yra tinkamiausios ir kaip tai atitinka Lietuvos oro uostų įvaizdį; kokią naudą patirs Vilniaus oro uostas po komunikacijos priemonių įgyvendinimo. Pirkimo sąlygų 72.2 punkte nustatyta, kad Krizių valdymo kriterijaus vertinimui tiekėjas turi pateikti komunikacijos gaires su konkrečiais siūlomais veiksmais nutikusiai krizinei komunikacijai „Orlaivio avarija Palangos oro uoste“ suvaldyti. Komunikacijos gairės turi apimti: komunikacijos toną ir informacijos skleidimo stilių, kaip oro uostai komunikuoja apie nutikusį įvykį, ką komunikuoja ir ko ne; tikslines auditorijas, kam siūloma komunikuoti ir kokią žinią pranešti bei kuriuo būdu: el. paštu, telefoniniu skambučiu, trumpąja žinute, oficialiu raštu, kt. Planuojant konkrečius veiksmus ir priemones turi būti numatyta: kokioms žiniasklaidos priemonėms ir kokią informaciją derėtų siųsti; žinučių išdėstymas laike; kokia ir kiek informacijos turėtų būti suteikiama socialiniame tinkle „Facebook“ ir oro uosto svetainėje; kokie veiksmai atliekami siekiant suvaldyti į Palangos oro uostą atvykusius žiniasklaidos atstovus: kur jie nukreipiami, kas su jais komunikuoja ir kas jiems komunikuojama.Ginčo pasiūlyme apeliantė projekto „Vilniaus oro uoste yra ką veikti“ dalį – mito, kad Vilniaus oro uostas vis dar sovietinis ir tuščias bei nuobodus sugriovimą, siūlė įgyvendinti (duomenys neskelbtini). Pirkimo sąlygų 72.1 punkte nustatytos projekto „Vilniaus oro uoste yra ką veikti“ gairės leidžia spręsti, kad projekte turi būti pateiktos komunikacijos priemonės, susijusios su oro uosto infrastruktūros ir paslaugų įvaizdžio kėlimu, oro uoste veikiančių įmonių rinkodara. Įvertinusi ginčo pasiūlymo duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo išvada, kad iš apeliantės pasiūlyme nurodytų komunikacijos krypčių tik viena – (duomenys neskelbtini), atitinka Pirkimo sąlygų 72.1 punkte nustatytus tikslus, tuo tarpu visos kitos komunikacijos linijos skirtos korporatyvinei vidinei bei ekspertinei komunikacijoms, kurios yra neaktualios vykdant ginčo Pirkimą. Ginčo pasiūlyme neišskirta nei viena komunikacijos linija, susijusi su oro uoste veikiančių įmonių pardavimų kėlimu; iš visų ginčo pasiūlyme nurodytų prognozuojamų naudų tik paskutinioji (duomenys neskelbtini) atitinka Pirkimo sąlygų 72.1 punkte nustatytus tikslus, tuo tarpu visos kitos naudos tiesiogiai nesusijusios su perkančiosios organizacijos siekiamais tikslais ir rezultatais. Ginčo pasiūlyme nurodyta Vilniaus oro uosto tikslinė auditorija – šeimos ir verslo klientai, neatitiko perkančiosios organizacijos tyrimo duomenų, kad tikslinių auditorijų yra kur kas daugiau (migrantai, užsieniečiai, skrendantys atostogauti savaitgaliui ir kt.) ir kad jų galimybės pirkti bei vartoti gerokai skiriasi nuo to, kas siūloma apeliantės nurodytai tikslinei auditorijai. Kaip pažymėta perkančiosios organizacijos pasiūlymo vertinimo išvados išplėstiniame paaiškinime, šeimų segmentas nėra linkęs leisti pinigus ir jam taikytinos daugiau socialinės priemonės, kaip atskira šeimų eilė prie patikros, vaikų žaidimų aikštelės, vežimėliai ir pan. Ginčo pasiūlyme tikslinė auditorija neišskirta į lietuvius ir užsieniečius, o skirstymas pagal tai turėtų lemti itin aiškų siūlytinų priemonių skirtumą. Siūlydama krizės komunikacijos gaires pagal Pirkimo sąlygų 72.2 punktą (Krizių valdymo kriterijus) apeliantė nurodė, kad (duomenys neskelbtini).Nurodyta informacija, kolegijos vertinimu, patvirtina perkančiosios organizacijos vertinimo išvadą, kad ginčo pasiūlymas nurodytoje dalyje labiau susijęs su krizės valdymu, o ne jos komunikacija, nors Pirkimo sąlygų 72.2 punktas įpareigojo tiekėją nurodyti, kaip būtų siūloma komunikuoti ir kaip suvaldyti komunikaciją įvykus orlaivio avarijai Palangos oro uoste. Tuo tarpu apeliantės pasiūlyme pateiktos idėjos, kaip bendrai valdyti visą krizinę situaciją, kokios komandos turėtų operuoti krizės vietoje, nors šiam tikslui, kaip nurodo perkančioji organizacija, ji turi Ekstremalių situacijų operacijų centrą, dirbantį kartu su kitomis šalimis, tokioms kaip Susisiekimo ministerija, Civilinės aviacijos akademija ir kt., kurios įvykdo ginčo pasiūlyme nurodytus veiksmus, tokius kaip informacijos teikimas kitam oro uostui. Apeliantės pasiūlymo vertinimo išvados išplėstiniame paaiškinime pažymėtina, kad ginčo pasiūlyme nurodyti ne tie asmenys, kurie turėtų komunikuoti, nutikus ekstremaliam įvykiui, trūksta suvokimo, ką reikia atlikti komunikacijoms darbuotojams, kai juos spaudžia įvairios šalys, nutikus nelaimingam įvykiui. Kartu su ieškiniu pateiktoje UAB „Ministerium“ pasiūlymo ekspertinio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad apeliantės siūlomos komunikacinės priemonės papildo viena kitą ir leidžia pasiekti nustatytus tikslus; siūloma įvairių, veiksmingų priemonių; tiekėjas mąsto plačiai ir įvardija problemą, su kuria susiduria vis daugiau įmonių; pateikiama išsami pardavimų skatinimo programa; pardavimų skatinimo pasiūlymas yra parengtas remiantis kitų Europos oro uostų gerosios praktikos pavyzdžiais. Tokios apeliantės pasitelkto specialisto išvados, visų pirma, yra bendro pobūdžio, antra, nepaneigia perkančiosios organizacijos darbuotojos atlikto vertinimo išvadų, kad projekto „Vilniaus oro uoste yra ką veikti“ komunikacijos strategijos (Kokybės kriterijus) kryptys neatitinka Pirkimu siekiamų įsigyti viešųjų ryšių paslaugų pobūdžio ir tikslo, kad apeliantės pasiūlytos gairės krizinei komunikacijai suvaldyti (Krizių valdymo kriterijus) labiau susijusios su atitinkamos krizinės situacijos valdymu, o ne jos komunikacija. Pažymėtina, kad apeliantės pateikta ginčo pasiūlymo ekspertinio vertinimo ataskaita neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti byloje esantys įrodymai – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų viseto ištyrimu, atsižvelgiant į įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku, leistinumą, patikimumą bei remiantis įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 185 straipsnis). Įvertinęs Pirkimo sąlygas, ginčo pasiūlymą, apeliantės pasitelkto specialisto išvadų abstraktų pobūdį bei tai, kad perkančiosios organizacijos pasitelktos Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovės I. B. kvalifikacija atlikti tiekėjų pasiūlymų vertinimą apeliantės nebuvo kvestionuota ar paneigta (CPK 178 straipsnis), teismas neturėjo pagrindo išvadai apie nepagrįstai ir netinkamai įvertintą ginčo pasiūlymą.Sutiktina su apeliante, kad ekspertas, atlikdamas pasiūlymų vertinimą, negali tarpusavyje lyginti pasiūlymų kokybinių savybių. Ekspertas privalo objektyviai nustatyti kiekvieno iš pasiūlymų įvertinimo balą pagal įvertinimo skalę, t. y. ekspertas, nesusipažinęs su visų pasiūlymų turiniu, turi žinoti, kokio lygio pasiūlymas turi būti, kad gautų atitinkamą įvertinimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantės pasitelkto specialisto išvadas sukritikavo ir dėl to, kad pastarasis įvertino tik ginčo, o ne visus Pirkimo dalyvių pasiūlymus. Kita vertus, tai buvo tik vienas iš argumentų, kurių pagrindu teismas sprendė, kad apeliantės pasitelkto specialisto išvados nepaneigia perkančiosios organizacijos atlikto ekspertinio vertinimo, todėl nurodyta aplinkybė nelemia kitokio, nei atliko pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų vertinimo ir nepaneigia šio vertinimo pagrindu padarytos išvados.Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktu išplėstiniu paaiškinimu dėl ginčo pasiūlymo įvertinimo, kuriuo pastaroji iš esmės atnaujino ir papildė kartu su atsakyme į pretenziją pateiktą tiekėjų pasiūlymų vertinimo pažymą. Tokiu būdu atsakovė nesilaikė skaidrumo ir tiekėjo veiksmingos gynybos principų. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. CPK 12 ir 178 straipsniai nustato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Šalys privalo teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti įrodymus (CPK 42, 111, 112, 135, 142, 143 straipsniai). Nurodytos teisės normos patvirtina, kad atsakovė, siekdama paneigti apeliantės kartu su ieškiniu pateiktą specialisto vertinimo ataskaitą, turėjo procesinę teisę pasirengimo bylos nagrinėjimui metu teikti atitinkamus įrodymus. Įstatymas nenustato paminėtų įrodinėjimo taisyklių išimčių taikymo nagrinėjant iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kylančius ginčus, todėl apeliantė nepagrįstai atsakovės įrodinėjimo teisę / pareigą sieja tik su šio ginčo ikiteismine nagrinėjimo stadija. Tai, kad ginčo pasiūlymo išplėstinis vertinimas buvo parengtas jau pasibaigus Pirkimui, nesudaro pagrindo teigti, kad, jį priėmęs, teismas pažeidė įrodymų leistinumo ir vertinimo taisykles. Tuo labiau kad ginčo pasiūlymo išplėstiniu vertinimu buvo tik paaiškintos tiekėjų pasiūlymo vertinimo pažymoje nurodytos apeliantės pasiūlymo vertinimo išvados, nenurodant naujų ginčo pasiūlymo vertinimo aplinkybių ar išvadų. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl ikiteisminėje stadijoje nustatytų šio ginčo ribų nesilaikymo, skaidrumo ir tiekėjo veiksmingos gynybos principų pažeidimo. Pabrėžtina, jog pati apeliantė aktyviai teikė įrodymus savo pozicijai dėl jos pasiūlymo netinkamo įvertinimo pagrįsti, nepaisant to, pažeisdama procesinio lygiateisiškumo principą, kvestionuoja kitos šalies teisę civiliniame procese įrodymais pagrįsti savo atsikirtimus į ieškinį.Nesutiktina su apeliantės pozicija, kad teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo skirti nepriklausomą ekspertizę ginčo pasiūlymo pagal Kokybės ir Krizių valdymo parametrus įvertinimui. Nekvestionuotina, kad ginčo įvertinimui pagal nurodytus kriterijus reikalingos specialios žinios viešųjų ryšių srityje. Kita vertus, tai nereiškia, kad teismas, nebūdamas specialaus ginčo dalyko ekspertas, negali objektyviai spręsti dėl ginčo pasiūlymo įvertinimo rezultatų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 185 straipsnis). Dėl ginčo pasiūlymo įvertinimo byloje buvo pateiktos dviejų specialistų, turinčių žinių viešųjų ryšių srityje, išvados bei kiti duomenys, kurių visumą įvertinęs teismas nusprendė dėl jų pakankamumo išvadai dėl ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo padaryti. Pažymėtina, kad teismo paskirtos ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti byloje esantys įrodymai, ji kartu su kitais bylos duomenimis vertinama pagal CPK 185 straipsnyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę (CPK 218 straipsnis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad ginčui išspręsti buvo reikalingas papildomas įrodymas – nepriklausomo eksperto išvada, tuo labiau kad į bylą buvo pateiktos specialių žinių apie ginčo dalyką turinčių specialistų nuomonės. Nepriklausomos ekspertizės skyrimas nurodytomis aplinkybėmis būtų nepagrįstai užtęsęs, nesant tam objektyvaus poreikio, šio ginčo, kurį išspręsti teismas turi pareigą per įstatyme nustatytą terminą (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis), nagrinėjimą.Apeliantės prielaida, kad bet kuris kvalifikuotas, nepriklausomas ir nešališkas ekspertas patvirtintų, jog ginčo pasiūlymas neturėjo būti įvertintas tokiais mažais balais, kokius nustatė perkančiosios organizacijos darbuotoja, teismui nėra privaloma (CPK 178 straipsnis), todėl teisėjų kolegija dėl nurodytos aplinkybės plačiau nepasisako. Atmestinas ir skundo argumentas, kad prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo lėmė aplinkybė, kad apeliantė ir jos pasitelktas specialistas ieškinio pateikimo metu neturėjo galimybės analizuoti perkančiosios organizacijos kartu su atsiliepimu pateikto išplėstinio ginčo pasiūlymo vertinimo. Kaip minėta, perkančiosios organizacijos teisė / pareiga teikti įrodymus nėra ribojama ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija, tuo tarpu argumentus dėl pastarosios pateikto išplėstinio ginčo pasiūlymo vertinimo įrodomosios vertės bei juos pagrindžiančius įrodymus apeliantė galėjo teikti visos pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu (CPK 178 straipsnis).Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo apeliantės prašymą dėl nepriklausomos ekspertizės skyrimo patenkinti apeliacinės instancijos teisme. Į esminius skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, kiti nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išnagrinėjimui.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešuosius pirkimus, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.