Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1095-436/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-10
Bylos Nr.
2S-1095-436/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-26416-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
V. L.
Civilinė byla Nr. 2S-1095-436/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26416-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.11.; 3.5.21.1.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. A., uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“ dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. L. su skundu kreipėsi į antstolę A. A. dėl piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, arešto panaikinimo ir leidimo naudotis asmeninėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis iki 1 MMA per mėnesį. Skunde nurodoma, kad iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, pareiškėjas turi mokėti už elektrą, pirkti būtiniausius maisto produktus, higienos priemones, kanceliarines prekes (b. l. 4).Antstolė A. A. 2016 m. gruodžio 23 d. patvarkymu netenkino skolininko skundo. Patvarkyme nurodė, kad vykdo Kauno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-28801-199/2010 dėl 1694,71 Eur ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. L. išieškotojai UAB „General Financing“. Skolininkui gera valia neįvykdžius vykdomųjų dokumentų, buvo atliktos visos užklausos apie skolininko turtinę padėtį ir 2015 m. gruodžio 16 d. priimtas patvarkymas areštuoti pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje. Antstolė teigia turinti teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kadangi nepateikti jokie įrodymai, kad asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigingų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Be to, pareiškėjui atliekant bausmę, yra užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalis netaikytina. Taip pat antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA, kadangi draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA taikomas vienkartiniam išieškojimui. Antstolė perdavė skundą nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjo V. L. skundą tenkino iš dalies ir pripažino neteisėtais antstolės A. A. veiksmus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko V. L. pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Kitą skundo dalį dėl arešto panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Be to, pagal naujai suformuotą kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė A. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pareiškėjas negauna pajamų, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui, todėl antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, išsiuntė į šią įstaigą patvarkymą, kuriuo areštavo skolininko lėšas įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Išieškojimas iš įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų yra prilyginamas išieškojimas iš banko sąskaitose esančių lėšų.

6.2. Pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos nuo pavedimo atlikimo tampa skolininko lėšomis, į kurias vadovaujantis CPK 733 straipsniu antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą. Duomenų, kad šioje sąskaitoje yra areštuotos socialinės pašalpos ar kitos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, skolininkas nepateikė. Skolininkas atlieka bausmę ir jam priklausančioms lėšoms turėtų būti taikomas visiškai kitoks režimas (pilietis nei dirba, nei mokosi, o pragyvenimui būtini poreikiai yra užtikrinami valstybės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas V. L. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

7.2. Pareiškėjas neneigia, kad skola gali būti išieškota, tačiau prašo, kad išieškoma būtų pagal įstatyme numatytą reikalavimą – nevykdyti iš sumų, mažesnių nei 1 MMA per mėnesį, tokiu būdu panaikinant sąskaitos areštą ir nurašant visas gaunamas lėšas, atimant galimybę naudotis sąskaita kaip numato teisės aktai.

7.3. Šiuo atveju, pareiškėjui atliekant bausmę, antstolė ketina nurašyti visas lėšas, tačiau CPK nėra numatytas išimtinis nurašymas iš nuteistųjų, galioja tos pačios taisyklės, kaip ir visiems piliečiams.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašo atskirąjį skundą patenkinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir antstolės A. A. atskirasis skundas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria antstolio veiksmai pripažinti neteisėtais, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolio įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesusByloje nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. teismo įsakymas Nr. L2-28801-199/2010 dėl 1694,71 Eur ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. L. išieškotojai UAB „General Financing“ (vykd. b. l. 1). Vykdomasis dokumentas priimtas ir 2011 m. gegužės 30 d. skolininkui išsiųstas pranešimas įvykdyti sprendimą (vykd. b. l. 4). Atlikti priverstiniai vykdomieji veiksmai (vykd. b. l. 8-48). Antstolė 2015 m. gruodžio 16 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b. l. 50), kuriuo vadovaudamasi CPK 688 straipsniu areštavo 326,77 Eur skolos, 417,74 Eur palūkanų ir 508 Eur vykdymo išlaidų išieškojimui, iš viso 1252,51 Eur sumą, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitoje, areštuotas lėšas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas (skolininkas) antstolei pateikė skundą dėl minėto 2015 m. gruodžio 16 d. patvarkymo panaikinimo, nurodydamas, kad priimtas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą.Kauno apylinkės teismas skundžiama 2017 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkino iš dalies ir antstolės veiksmus pripažino neteisėtais.Apeliantės teigimu, teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, nes išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą, o vykdant skolų išieškojimą iš V. L. vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą, esančią pataisos namuose, būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 668 straipsnyje nustatytą ribojimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Civilinio proceso kodekse ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyse įvardijamos pajamos iš kurių atliekamos išskaitos, kurios yra nurodomos: darbo užmokestis ir jam prilygintinos išmokos bei daviniai. CPK 737 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kuriame nurodytas baigtinis pajamų prilygintinų darbo užmokesčiui sąrašas vykdymo procese. Šiame sąraše periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos nėra nurodomos kaip lėšos prilygintinos darbo užmokesčiui. Periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais.Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA.Atsižvelgiant į šios nutarties 18 punkte aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-480-259/2017; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2038-262/2016, 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1972-313/2016).Taigi, vadovaujantis naujausia teismų formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-988-254/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2208-260/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1884-730/2016). Vien tai, kad skolininkas antstoliui nepateikė duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, nepaneigia CPK 668 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus.Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas neteisėtais antstolio veiksmus, vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko V. L. pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 513 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas