Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-10-01 · Administracinė byla Nr. eAS-802-556/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-01
Bylos Nr.
eAS-802-556/2025
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00456-2025-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
R. R.
Atsakovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
E. G.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-802-556/2025Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00456-2025-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2025 m. spalio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. G.) dėl sprendimų dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. gegužės 7 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimų Nr. 5VSV-1570, Nr. 5VSV-1571, Nr. 5VSV-1572, Nr. 5VSV-1573 (toliau – ir Sprendimai) dalis, kuriomis nuspręsta paimti iš pareiškėjo vaikus N. R., M. R., O. R. ir G. R. (toliau – ir vaikai).

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismo prašo panaikinti Sprendimų dalis, kurie parengti atlikus vaikų situacijos vertinimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 36 straipsnio 1 dalyje ir Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – ir Aprašas), 4 punkte. Sprendimų 11 punkte nurodyta, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, o 9 punkte nustatyti vaiko teisių pažeidimai.

Teismas įvertino Aprašo 31 punkto, Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius pagalbos vaikui ar vaiko apsaugos poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu. Vaiko situacijos vertinimo anketa būtų laikoma galutiniu administracinės procedūros sprendimu tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašomų panaikinti Sprendimų turinį, sprendė, kad Sprendimai nėra galutiniai administracinės procedūros aktai, nes, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, Tarnyba nebaigė 2025 m. balandžio 19 d. gauto pranešimo tyrimo, t. y. turėjo teisinį pagrindą imtis tolesnių veiksmų. Šiuo atveju skundžiami Sprendimai yra tarpiniai, konstatuojamojo pobūdžio dokumentai. Tai patvirtina ir tolesni Tarnybos veiksmai. Sprendimų 11 punkte nurodoma, kad skyrius kreipėsi į socialinių paslaugų įstaigą, prašydamas paskirti atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo.

Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo prašo panaikinti tarpinius procedūrinius aktus (Sprendimus), pagal savo pobūdį nepriskirtinus prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimais, nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas sprendimą, priimtą baigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Tarnybos teritorinis skyrius dar iki Sprendimų pasirašymo kreipėsi į socialinių paslaugų įstaigą (šiuo atveju į Šeimos ir vaiko gerovės centrą) prašydamas paskirti atvejo vadybininką. Taigi ginčijamų Sprendimų 11 punkto užpildymu ir vėliau Sprendimų pasirašymu pati Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, visa apimtimi baigė 2025 m. balandžio 19 d. gauto pranešimo tyrimą, t. y. baigė administracinę procedūrą, ir, priešingai negu teigia teismas, ji jau neturėjo teisinio pagrindo imtis tolesnių veiksmų – inicijuoti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą, nes jis jau inicijuotas prieš Sprendimų pasirašymą. Sprendimai yra galutiniai administraciniai aktai, kuriais nuspręsta paimti iš jo keturis vaikus.

Pareiškėjas teigia, kad teismas, atsisakydamas priimti skundą dėl Sprendimų, pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 8 dalį ir Aprašo 44 punktą.

Pareiškėjas pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 3 dalį nutartyje atsisakyti priimti skundą teisėjas privalo nurodyti, be kito ko, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą. Šiuo atveju ši įstatymo nuostata liko neįvykdyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Sprendimų dalis, kuriomis nuspręsta paimti iš pareiškėjo vaikus.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjas prašo panaikinti tarpinius procedūrinius aktus (Sprendimus), pagal savo pobūdį nepriskirtinus prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su šia išvada ir nurodo, kad: 1) Sprendimai yra galutiniai administraciniai aktai, kuriais nuspręsta paimti iš jo keturis vaikus; 2) teismas, atsisakydamas priimti skundą dėl Sprendimų, pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 8 dalį ir Aprašo 44 punktą, pagal kuriuos tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-520/2024 ir kt.).

Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1112-602/2025 ir kt.).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-520/2024).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimų turinį, sprendžia, jog šie Sprendimai nebuvo galutiniai administracinės procedūros sprendimai, sukėlę savarankiškas teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

Įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą.

Įstatymo 36¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos ir apsaugos veiksnius, nustatomus atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį nustatymo tvarką nustato Aprašas, kurio 4 punkte nurodyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą užpildydami vaiko situacijos vertinimo dokumentus, kurių formas tvirtina Tarnybos direktorius.

Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka (Aprašo 31 p.). Aprašo 33 punkte nurodyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį, nedelsdami užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos apraše nustatyta tvarka arba, paėmę vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą, laikinai jį apgyvendina saugioje aplinkoje Aprašo III skyriaus trečiojo skirsnio nustatyta tvarka ir nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo vaiko apsaugos poreikio nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos apraše nustatyta tvarka bei mobiliosios komandos sudarymą Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Aprašo 36 punkte nurodyti atvejai, kai gali būti taikomas vaiko paėmimas iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, nustačius vaiko apsaugos poreikį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Sprendimuose nurodyta, kad nustatyti vaikų teisės pažeidimai bei vaikų apsaugos poreikiai, vaikų atstovai pagal įstatymą informuojami, kad Tarnyba kreipėsi į sprendimuose nurodytą socialinių paslaugų įstaigą, prašydama paskirti atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikams ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo. Sprendimų turinys patvirtina, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (11 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vaikų situacijos vertinimo sprendimai (iki 2024 m. spalio 1 d. galiojusioje Aprašo redakcijoje buvo nurodytos vaiko situacijos vertinimo anketos), kai juose yra konstatuota būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, yra tarpiniai dokumentai, kuriais nėra užbaigta pagalbos vaikams ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, ir kurie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, o galutiniu administracinės procedūros sprendimu laikomas tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284-520/2021; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-553-415/2025; 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-797-662/2025). Tokiu atveju, kai Tarnyba konstatuoja būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, yra vertinama, kad vaiko situacijos vertinimo procedūra nėra užbaigta ir toks sprendimas yra tarpinio ir konstatuojamojo pobūdžio aktas, pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-829-520/2025 ir kt.).

Dėl pareiškėjo akcentuojamų aplinkybių, susijusių su vaikų paėmimu iš vaikų tėvų, pažymėtina, kad Sprendimuose 10.4 punkte nurodyta: „Sprendimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą“ ir yra nurodyti argumentai dėl vaikų paėmimo iš atstovų pagal įstatymą, tačiau šiuose sprendimuose nėra suformuluoti jokie privalomi nurodymai dėl vaikų paėmimo bei privalomai vykdomi sprendimai paimti vaikus iš tėvų.

Apibendrinant konstatuotina, kad Sprendimai nėra galutiniai administracinės procedūros sprendimai, o yra tarpiniai ir konstatuojamojo pobūdžio, todėl nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka administraciniame teisme.

Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-520/2024; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1112-602/2025).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius RaižysArūnas SutkevičiusVirginija Volskienė