Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įsigijęs automobilį, ieškovas po maždaug savaitės trims savaitėms išvyko į komandiruotę. Automobilis stovėjo nenaudojamas. Grįžęs ieškovas automobiliu išvažiavo tvarkyti reikalų. Važiuojant autostrada, automobilis sugedo, iššovė automobilio aušinimo sistemos šlangos ir sprogo aušinimo sistemos radiatorius. Automobilis buvo pristatytas į remonto dirbtuves, kur buvo pakeistas aušinimo sistemos radiatorius. Už remontą ieškovas sumokėjo 255,55 Eur.

Tuo metu ieškovui kilo įtarimų, kad šis defektas nėra momentinis, ir reikalinga papildoma automobilio patikra. Automobilis patikrai UAB „Autotoja“, adresu Savanorių pr. 447A, Kaunas, buvo užregistruotas 2021 m. liepos 28 d. Atsakovas 2021 m. liepos 15 d. SMS pranešimu buvo informuotas, jog automobilis bus gabenamas į automobilių remonto dirbtuves UAB „Autotoja“, Savanorių pr. 47A, Kaune. Atsakovas noro/ketinimo dalyvauti automobilio apžiūroje ar jo defektacijoje nepareiškė, taip atsisakydamas galimybės kvestionuoti patį defektinį aktą ir defektaciją. Automobilio apžiūros metu buvo nustatytas paslėptas variklio defektas. Defekto detalizacija - pridėtame užsakyme paraiškoje Nr. 278362.

2021 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras, prašydamas suteikti atsakovo gyvenamosios vietos adresą. VĮ Registrų centras 2021 m. rugpjūčio 6 d. E. Č. pateikė pažymą apie asmens duomenis, joje nurodė atsakovo gyvenamosios vietos adresą. 2021 m. rugpjūčio 7 d. J. R., adresu (duomenys neskelbtini), buvo nusiųsta pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. 2021 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas atsiuntė pranešimą, kuriame išdėstė savo nuomonę dėl paslėpto variklio defekto ir nesutiko su rašytinėje pretenzijoje išdėstytais argumentais. 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsakovui buvo išsiųsta pakartotinė pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. Atsakovas į pakartotinę rašytinę pretenziją nesureagavo ir jokios nuomonės ar argumentų nepateikė.

Teikdamas atsakovui pretenzijas ir teismui ieškinį, ieškovas naudojosi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis (2020 m. liepos 22 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartis ir jos priedas), už kurias sumokėjo 300,00 Eur. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis ieškovui siekiant išspręsti ginčą taikiai, ikiteisminėje stadijoje. Aukščiau nurodytos išlaidos laikytinos ieškovo nuostoliais, dėl kurių susidarymo atsakingas atsakovas.

Ieškinyje teigiama, kad iš 2020 m. birželio 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog joje nurodyti visi motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 1 punkte nurodyti duomenys, t. y., transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris. Privalomai pildomoje informacijoje apie eismo įvykius ir trūkumus bendrais bruožais nurodyta, kad “Trūkumai pirkėjui žinomi”.

Sutartyje nėra nurodyta informacija apie konkrečius automobilio trūkumus (šiuo atveju - apie automobilio variklio defektą). Išoriškai apžiūrint automobilį automobilio defektai nebuvo matomi, jie paaiškėjo pristačius automobilį į autoservisą dėl įtarimų, kad automobilio variklis yra su paslėptais defektais. Esminiai automobilio trūkumai, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, paaiškėjo po to, kai ieškovas automobilį įsigijo ir juo naudojosi. Konstatuotina, kad atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka Sutarties sąlygas, kad Sutarties sudarymo metu nebuvo paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio negalima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

Sutarties sudarymo dieną ieškovui buvo suteikta galimybė minėtą automobilį apžiūrėti, juo pasivažinėti, bei papildomai pasiūlyta, pirkėjui pageidaujant, automobilio techninės būklės ir stovio patikrinimui pasinaudoti bet kokio pirkėjo pasirinkto autorizuoto autoserviso paslaugomis. Kadangi automobilis buvo geros būklės, važiuojantis, pirkėjas tokios autoservisų paslaugos atsisakė. Ieškovas automobilį apžiūrėjo su kartu su juo atvykusiu vyriškiu. Iš šio vyriškio veiksmų matėsi, kad šis turi specialių techninių žinių, nes labai nuodugniai ir ilgai apžiūrinėjo automobilį: buvo palindę po automobiliu, apžiūrėjo variklio, bagažinės skyrius, tačiau jokių priekaištų ir pastabų atsakovui nepareiškė. Tiek ieškovas, tiek su juo atvykęs vyriškis automobiliu važinėjo, manevravo, bandė stabdžius.

Atsakovas prieš sudarant Sutartį ieškovą informavo, kad automobilis ne naujas, didelė rida. Automobilis buvo techniškai tvarkingas su galiojančia technine apžiūra, jokių nei matomų, nei paslėptų defektų nebuvo. Ieškovą tokia automobilio būsena tenkino.

-dalyje „Pageidavimai“ iš ieškovo žodžių nurodyta subjektyvi informacija „sprogo aušinimo radiatorius, pakeitė nauju ir dingo trauka“, pučia šlangas, ūžia guolis, atrodo, kad galinis; ant dešinės pusės veidrodėlio posūkis kartais veikia kartais ne. Tai yra baigtinis ieškovo nusiskundimų automobiliu sąrašas;

Svarbu pažymėti tai, kad, esant ieškovo deklaruojamiems gedimams, ieškovas jau nebegalėjo eksploatuoti transporto priemonės, o turėjo iš karto apie tai pranešti atsakovui ir spręsti klausimus dėl gedimo nustatymo autorizuotame autoservise. Tačiau ieškovas to nepadarė, bet toliau savo rizika eksploatavo automobilį, kol galutinai perkaitino variklį, ką patvirtina ieškovo nurodyti požymiai (dingo trauka) tiek iki deklaruojamo gedimo, tiek ir po jo.

Iš pateiktų dokumentų matyti, nuo automobilio įsigijimo iki jo remonto ieškovas nuvažiavo 1071 km.

Atsiliepime teigiama, kad ieškovas, nederinęs automobilio gedimų fakto, nenustatęs galimai atsiradusių gedimų priežasties, atliktinų automobilio remonto darbų apimties, šį ginčo automobilį suremontavo. Tai reiškia, kad ieškovas, pažeidęs procedūrinius klausimus dėl žalos kilimo, gedimo atsiradimo priežasčių nustatymo, prisiėmė visą su tuo susijusią išlaidų naštą. Atsakovas šiuo atveju neprivalo atlyginti ieškovui automobilio remonto išlaidų, nes ieškovas neužtikrino galimybės atsiradusių gedimų nustatymo procedūrose dalyvauti atsakovui, taigi, šiuo požiūriu ieškovas veikė savo sąskaita ir rizika.

Atsakovo teigimu, net ir formaliai žiūrint nustatyto teisinio reguliavimo prasme, ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V1-118 „Dėl koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo" buvo patvirtintas koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 6.5 punkte nustatyta, kad, norėdamas apskaičiuoti apgadintos transporto priemonės vertę, vertintojas turi: jeigu atkūrimo (remonto) sąnaudos viršija 75 procentus transporto priemonės vertės prieš apgadinimą - nustatvti transporto priemonės likutinę vertę.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad automobilio šalių sulygta vertė (1500,00 Eur) yra nenuginčyta ir teisinga. UAB „Autotoja“ 2021 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, serija AUT Nr. 2164400, nurodyta, kad automobilio remonto kaina - 3512,57 Eur, kurią ieškovas sumokėjo 2021 m. rugsėjo 17 d. Taigi, automobilio atkūrimo (remonto) išlaidos sudaro daugiau kaip 75 procentus automobilio vertės, todėl automobilio remontas ekonominiu požiūriu netikslingas. Priėmęs sprendimą automobilį remontuoti, ieškovas veikė išimtinai savo sąskaita ir rizika. Investuoti į automobilį daugiau nei du kartus, nei automobilis vertas, nėra protinga ir teisinga. Paprastai tokiu atveju nustatoma automobilio likutinė vertė, ir dėl gedimų kaltas asmuo kompensuoja nukentėjusiajam buvusios iki automobilio remonto vertės ir likutinės vertės skirtumą. Šis skirtumas kilus ginčui sudaro ginčo dalyką analogiškose bylose. Šiuo požiūriu ieškovas reikalauja atlyginti automobilio esminio pagerinimo darbus, nes šiuo metu automobilis yra geresnės būklės, nei buvo pardavimo metu. Toks reikalavimas nėra protingas ir teisingas.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu nustatyti, ar atsakovas nuo ieškovo nuslėpė jam žinomus automobilio defektus, ar ieškovas pats kaltas dėl automobilio gedimo, kurį galimai sąlygojo netinkamas automobilio eksploatavimas, ar šis gedimas nėra natūrali automobilio dėvėjimosi jo eksploatavimo laikotarpiu pasekmė.

Atsakovo nuomone, 2021 m. rugsėjo 17 d. UAB „Autotoja“ PVM sąskaitoje-faktūroje, serija AUT Nr. 2164400, išvardinta eilė detalių ir remonto darbų, kurie nėra susiję su ieškovo deklaruojamu gedimu. Ieškovo deklaruojamas gedimas gali būti siejamas su vandens pompos gedimu, kuris iššaukė variklio gedimą. Kad vandens pompa buvo pakeista, matosi iš 2021 m. rugsėjo 17 d. UAB „Autotoja“ PVM sąskaitos-faktūros, serija AUT Nr. 2164400. Šiuo metu nustatyti deklaruojamo gedimo priežastį sunku, nes automobilis suremontuotas, o atsakovas dalyvauti gedimo nustatymo procedūrose, pasitelkiant atitinkamos srities specialistus ar ekspertus, galimybės neturėjo.

Atsakovo teigimu, jam eksploatuojant automobilį, jo variklis veikė nepriekaištingai, jokių pašalinių garsų nesigirdėjo, variklis nekaito, skysčių. įskaitant ir aušinimo skysčių (kuro, tepalo, antifrizo) nutekėjimo požymių nebuvo, variklis buvo švarus ir sausas, tuo įsitikino ir pats ieškovas sutarties sudarymo dieną.

Ieškovo deklaruojamas įvykis, susijęs su aušinimo sistemos žarnos ir automobilio aušinimo sistemos radiatoriaus gedimu (sprogimu), sietinas tik su ieškovo neatsakingu požiūriu į automobilio eksploatavimą, o būtent: atsakovas automobilio eksploatavimo laikotarpiu nestebėjo antifrizo lygio bakelyje; sumažėjus jo kiekiui sistemoje prietaisų skydelyje rodo, kad kyla variklio temperatūra. Laiku pastebėjus šiuos pokyčius ir įpylus aušinimo skysčio į aušinimo sistemą, ieškovo deklaruojamų pasekmių būtų išvengta. Ieškovas nurodė, kad automobilis kurį laiką buvo eksploatuojamas net ir tuomet, kai aušinimo sistemoje nebuvo aušinimo skysčio arba jo buvo nepakankamai, kas atitinkamai iššaukė temperatūros kilimą aušinimo sistemoje, dėl ko sprogo žarnos ir pats radiatorius. Dar daugiau, to pasėkoje perkaito variklis, dėl ko „pramušė“ variklio galvutės tarpinę, ko pasėkoje aušinimo sistemoje pakilo slėgis, sprogo radiatorius, žarnos, tepalas susiliejo kartu su aušinimo skysčiu, atitinkamai atsirado gedimai variklio skyriuje.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo Nr.VIII-2043 (su vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais) 13 straipsnyje 2 dalyje (Bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos) nustatyta, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingų, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau - techninių reikalavimų) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikimi, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Tuo atveju, kai važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to ji neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET nustatytus atvejus.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie UAB „Autotoja“ veiklą, todėl kyla klausimas, ar ši bendrovė turi teisę (lizcncijas) teikti transporto priemonių defektavimo paslaugas, sudaryti remonto sąmatas, nustatyti gedimų šalinimo ir detalių kainas. Šiuo ginčo atveju UAB „Autotoja“ privalėjo sudaryti defektavimo aktą, remonto darbų sąmatą, tačiau nė vienas iš būtinų dokumentų nebuvo sudarytas. UAB „Autotoja“ 2021 m. liepos 28 d. užsakymo paraiškos negalima laikyti nei defektavimo aktu, nei remonto darbų sąmata. Remonto darbų sąmata sudaroma tuo tikslu, kad suinteresuoti asmenys turėtų galimybę apsispręsti, ar verta automobilį remontuoti, kokie remonto kaštai. Šiuo ginčo atveju, minėti dokumentai prieš pradedant automobilio remonto darbus kartu su ieškovo teiktomis pretenzijomis privalomai turėjo būti pateikti atsakovui.

Ieškovas, teikdamas atsakovui pretenziją, naudojosi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis, už kurias sumokėjo 300 Eur. Iš pateiktų duomenų nėra matyti, kokias paslaugas UAB „Autopretenzija“ suteikė ieškovui. Pateiktose apmokėjimui UAB „Autopretenzija“ sąskaitose-faktūrose suteiktos paslaugos nedetalizuotos, todėl nėra galimybės spręsti tokios paslaugos būtinumo, kokybės ir masto. Ieškovo nurodytos jo turėtos išlaidos UAB „Autopretenzija“ su ginčo dalyku ir atsakovo asmeniu niekaip nėra susiję, todėl atsakovas neturi pareigos šių išlaidų apmokėti.

Ieškovas E. Č. pateikė rašytinius paaiškinimus (popierinės bylos t. 1, b. l. 106-112), juose nurodė, kad UAB „Autotoja“ 2021 m. liepos 16 d. užsakymo paraiškoje Nr. 278362 pateikė specialistų išvadą dėl poreikio remontuoti ar keisti variklį. Kadangi šios išvados detalesnis pagrindimas ieškovui buvo pateiktas telefonu, o teismas pasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus, susijusius su nustatytais defektais, jų galimomis atsiradimo priežastimis ir pan., ieškovas teismui pateikė 2021 m. liepos 28 d., rugpjūčio 16 d. ir rugsėjo 13 d. susirašinėjimą su UAB „Autotoja“ atstovais, iš kurio matyti, kad ieškovas nuosekliai derino defektų identifikavimą ir jų remonto poreikį su autorizuota Toyota atstovybe.

UAB „Autotoja“ kartu su 2021 m. rugpjūčio 16 d. el. laišku pateikė priedą, kuriame nurodyti ir išvardinti nustatyti defektai: nesandari galvos tarpinė, nesandari vandens pompa, vienas cilindro purkštukas nulūžo išimant, penktas purkštukas neprijungtas, nėra DPF filtro, intercolerio radiatoriaus vamzdelis nulūžęs, AC radiatoriaus kampas šlapias (R134a ištraukta 220 g), dešinės pusės vidinė pusašio guma sutrūkusi. Pagal įvardintus defektus ir vėliau sekusį automobilio remontą, akivaizdu, kad automobilis 2021 m. liepos 16 d. turėjo esminius defektus, susijusius su varikliu, išmetimo sistema (plačiau pasisakoma žemiau) bei aušinimo sistema.

Kaip matyti iš UAB „Autotoja“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. el. laiško priedo, apžiūrint automobilį konstatuota, kad nėra DPF filtro. DPF filtras - tai kietųjų dalelių filtras, kitaip dar vadinamas katalizatoriumi. Jo paskirtis - sumažinti automobilio išmetamų kenksmingų dujų kiekį. Sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, svarbu ne tik tai, kad automobilis gali realiai važiuoti, bet taip pat ir tai, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 15 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Kaip matyti iš byloje esančios Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ pažymos, nustatyti ginčo automobilio trūkumai (DPF filtro nebuvimas) yra pagrindas automobilį pripažinti techniškai netvarkingu ir uždrausti jo dalyvavimą viešajame eisme, kadangi didelė išmetamosiose dujose nuodingųjų medžiagų koncentracija lemia didesnes degalų sąnaudas ir teršia aplinką. Kitaip tariant, kietųjų dalelių filtro nebuvimas sąlygoja gamintojo nustatytų aplinkosaugos reikalavimų neužtikrinimą, nes dujų išmetimo sistema neatlieka išmetamų į aplinką kietųjų dalelių sumažinimo funkcijos. Todėl rėmimasis automobilio faktiniu važiavimu (judėjimu), kaip patvirtinančiu tinkamą automobilio techninę būklę jo pardavimo metu, savaime neeliminuoja pardavėjo atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės automobilį su išmetamosios dujų sistemos defektu (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-794/2019). 2022 m. vasario 2 d. UAB „Autotoja“ patvirtino, kad ginčo automobilyje gamintojas buvo sumontavęs aukščiau nurodytą sistemą (DPF). Taigi, atsakovas ieškovui pardavė automobilį ne tik su variklio defektu, bet ir su išmetimo sistemos defektu, dėl kurio automobilis negali dalyvauti eisme.

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti 255,55 Eur aušinimo sistemos gedimo šalinimo ir radiatoriaus keitimo išlaidas, patirtas UAB „Automobilių detalės“. Ieškovas teismui pateikė 2021 m. liepos 15 d. UAB „Automobilių detalės“ remonto sąmatą Nr. CLT2420809, kuri patvirtina, kad dėl padidėjusios variklio temperatūros sugedus aušinimo sistemai, automobilis buvo remontuojamas keičiant aušinimo sistemos radiatorių (manomas gedimas).

E. Č. taip pat nurodė, jog, nors ieškovas į bylą pateikė 2020 m. rugpjūčio 20 d. automobilio privalomosios techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. 102-0115262, išduotą UAB „Skirlita“, atsakovo atsikirtimai, neva automobilio techninės apžiūros atlikimas 2020 metais patvirtina, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas jo perdavimo ieškovui momentu, yra nepagrįsti. Suformuotoje teismų praktikoje konstatuojama, kad techninės apžiūros atlikimas patvirtina tik tai, kad pagal reikalavimus tuo metu minėtas automobilis gali dalyvauti eisme, tačiau ne jo kokybės reikalavimus. Privalomoji techninė automobilio apžiūra nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus, ji skirta įvertinti automobilio būklę saugumo požiūriu, suteikiant galimybę jį naudoti eisme, todėl ir atitinkantis techninius reikalavimus automobilis gali būti pripažintas neatitinkančiu kokybės reikalavimų (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-920-601/2020).

Rašytiniuose paaiškinimuose pažymėta, kad dar 2021 m. rugpjūčio 7 d. pretenzija ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. pretenzija ieškovas siūlė atsakovui savo sąskaita pašalinti automobilio variklio paslėptus defektus pirkėjo nurodytose automobilių remonto dirbtuvėse. Taip ieškovas sudarė galimybę atsakovui ne tik dalyvauti defektuojant automobilį, tačiau ir išsakyti savo poziciją dėl defektacijos išvadų, serviso pasirinkimo, remonto būdo ir išlaidų dydžio. Tačiau atsakovas buvo visiškai pasyvus ir tik 2021 m. rugpjūčio 16 d. SMS žinute nurodė, kad „parduodant automobilį variklis dirbo gražiai“, „manau kad jums važiuojant atsirado nesandarumu aušinimo sistemoje, termostatas užstrigo, siurblys sugedo ar pan. išbėgo skystis“. Taigi, po pirmosios pretenzijos atsakovas atmetė bet kokius siūlymus tartis taikiai, aiškintis tikrąsias gedimų priežastis ir su ieškovu nebendradarbiavo, ko pasėkoje prarado galimybę atsikirtimus grįsti automobilio gedimo nustatymo bei jų remonto aplinkybėmis.

Parengiamojo posėdžio metu ieškovui nurodžius, kad jis ne kartą bandė derinti automobilio defektacijos bei jo remonto klausimus su atsakovu SMS žinutėmis bei skambučiais, atsakovas tai iš esmės neigė nenuosekliai nurodydamas, kad jis neva tokios informacijos negavo, kad jo telefonas buvo sugedęs, numeris laikinai išjungtas ir pan. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio mėn. rašė SMS žinutes atsakovui, kviesdamas pastarąjį spręsti defektavimo klausimus. Deja, pateikti pačių žinučių turinio ieškovas neturi galimybės, nes telefono aparatas, kuriame jos buvo saugotos, yra pakeistas. Šiuo tikslu ieškovas kreipėsi į mobilaus ryšio operatorių „Bite“ su prašymu pateikti išklotines, tačiau gavo atsakymą, jog šios išklotinės nėra saugomos.

Atsakovas neįrodė byloje šių esminių kasacinio teismo praktikoje nurodomų aplinkybių, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan.

Ieškovo nurodytas 2020 m. rugsėjo 22 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. Vl-llS „Dėl koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ginčo santykiams netaikytinas, nes minėto aprašo 1 punkte nurodoma visai kita aprašo paskirtis.

Atsakovas J. R. pateikė rašytinius paaiškinimus (popierinės bylos t. 1, b. l. 146-150), juose nurodė, kad atsakovas jokia forma nebuvo ieškovo informuotas apie automobilio gedimą, apie automobilio defektavimą ir/ar remonto sąmatos sudarymą, todėl pats automobilio gedimo šalinimo faktas atsakovui kelia didelių abejonių, nes vienas ir tas pats radiatorius vieno mėnesio laikotarpyje buvo pakeistas du kartus. Byloje ieškovas taip ir nepateikė variklio gedimo priežasties ir kokiu tikslu buvo pakeistas radiatorius 2021 m. liepos 16 d. ir tikėtina 2021 m. rugsėjo 17 d.

Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad ginčo automobilis buvo apžiūrėtas ne mažiau kaip tris kartus ir ne mažiau kaip du kartus remontuotas:

- 2021 m. liepos 15 d. UAB „Automobilių detalės“ remonto sąmatoje nenurodyta automobilio rida;

- 2021 m. liepos 28 d. UAB „Autotoja“ užsakymo paraiškoje Nr. 278362 automobilio rida nurodyta 271 232;

- 2021 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Autotoja“ surašytas defektų rankraštinis tekstas.

Nei į vieną ginčo automobilio defektaciją atsakovas nebuvo pakviestas, viskas buvo daroma sąmoningai slapta nuo atsakovo.

Atsakovo teigimu, A/S radiatorius keistas du kartus, pirmą kartą 2021 m. liepos 16 d. UAB „Automobilių detalės“, kada antrą kartą, neaišku, nes nėra pateiktas UAB „Autotoja“ defektavimo aktas ir remonto sąmata. 2021 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Autotoja“ atsiųstame dokumente nurodyti ginčo automobilio defektai, vienas iš kurių - AC radiatoriaus kampas šlapias (R134a ištraukta 220 g), kas reiškia, kad minėtas radiatorius buvo kiauras. Todėl kyla abejonių, ar jis iš viso buvo pakeistas, arba UAB „Automobilių detalės“ jį įdėjo nekokybišką ar įdėjo nekokybiškai, arba jis antrą kartą sugedo dėl aušinimo sistemos perkaitimo.

Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad ginčo automobilis į UAB „Autotoja“ pristatytas ir apžiūrėtas 2021 m. liepos 28 d., o ne liepos 16 d. Yra žinoma, kad ginčo automobilis laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2021 m. liepos 28 d. buvo eksploatuojamas, kuomet pirmą kartą buvo pakeistas radiatorius ir kai galutinai automobilio variklis buvo perkaitintas. Ieškovas 2022 m. vasario 19 d. posėdžio metu nurodė, kad ginčo automobiliu jis nuvažiavo į UAB „Autotoja“, nes, net ir pakeitus radiatorių UAB „Automobilių detalės“, variklis kaito. Pagal 2022 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu ieškovo nurodytas aplinkybes, ginčo automobilio variklis pradėjo kaisti galimai dėl to, kad, ieškovui vykstant į Palangą, sugedo automobilio vandens pompa, kurios gedimas įvardintas ir UAB „Autotoja“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. el. paštu pateiktame dokumente. Ieškovas nurodė, kad išvažiavęs iš Kauno jis pastebėjo, kad prietaisų skydelis rodo pakilusią aušinimo skysčio temperatūrą ir dingstantį traukimą, t. y., ieškovas nurodė variklio sistemos perkaitinimo požymius. Juos pastebėjus tolimesnis automobilio eksploatavimas nebuvo galimas. Ieškovo teigimu, jis automobiliu važiavo iki aušinimo skysčio žarna nušovė ir ant stiklo išsitaškė skystis. Po to sustojo, uždėjo žarną, apžiūrėjo radiatorių, užpylė skysčio ir važiavo toliau, važiuojant kilo temperatūra, trūko radiatorius. Tai patvirtina, kad automobilio gedimas - ne parduoto automobilio trūkumas, o netinkamo, nerūpestingo ir neapdairaus automobilio eksploatavimo pasekmė.

Į UAB „Autotoja“ ieškovas kreipėsi dėl variklio kaitimo, o variklis kaisti pradėjo dar 2021 m. liepos 13 d., kai ieškovas su šeima važiavo atostogauti. Iki tol automobilis buvo tvarkingas, juo ieškovas nuvažiavo apie 997 km. Jei automobilis būtų buvęs techniškai netvarkingas, būtų paslėpti gedimai aušinimo sistemoje, ieškovui važiuojant namo po ginčo automobilio (pirkimo) sutarties sudarymo, variklis būtų pradėjęs kaisti.

Byloje pateiktas UAB „Autotoja“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. el. laiško priedas negali būti laikomas įrodymu, nes jis neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų - nėra duomenų, kas šį dokumentą sudarė, kada ir koks automobilis buvo apžiūrėtas.

Atsakovui nedalyvaujant ir jam nepranešus ieškovo iniciatyva automobilis kelis kartus buvo apžiūrėtas, ardytas ir remontuotas, todėl šiuo metu nei atsakovas, nei atsakovo ar ieškovo pasamdytas specialistas negalėtų pasakyti, kas, kur ir prie kokių aplinkybių iš automobilio pašalino DPF filtrą. Tai nėra fiksuota nė viename teismui pateiktame dokumente.

Ieškovo turėtos išlaidos UAB „Autopretenzija“ negali būti laikomos procesinėmis išlaidomis, nes pretenzijos buvo rengiamos ne advokato ar advokato padėjėjo.

Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 7 d. ir rugpjūčio 17 d. pretenzijomis negalėjo siūlyti atsakovui dalyvauti automobilio apžiūroje ir defektavimo akto sudaryme. Automobilis šių pretenzijų pateikimo atsakovui momentu ne tik kad buvo apžiūrėtas, bet jau remontuojamas. Automobilio gedimo priežastis šalys turėjo aiškintis iš karto, bet ne praėjus daugiau nei mėnesiui po 2021 m. liepos 13 d. automobilio gedimo.

Ieškovas E. Č. ir jo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Ieškovas E. Č. 2022 m. kovo 25 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad iš atsakovo jis nusipirko automobilį, kuris sugedo. Autoservise Prienuose jam nurodė, kad buvo perkaitinta variklio galva. Automobilį pirko Druskininkuose, kartu vyko bendradarbis E. S.. Mašiną apžiūrėjo, atsidarė kapotą, viskas buvo švaru. Davė pavažiuoti, automobilis patiko. Sutarė, kad automobilį parduos už 2100,00 Eur. Automobilį pirko pagal skelbimą. Pirkimo-pardavimo sutartį tuo metu, kai ieškovas buvo nuvykęs prie bankomato išsigryninti pinigus, surašė atsakovas. Joje nurodė, kad automobilio kaina – 1500,00 Eur, nors ieškovas už automobilį grynais sumokėjo 2100,00 Eur. Pinigus išgrynino iš savo ir žmonos sąskaitos. Su pardavėju aptarė, kad trūkumų nėra, skelbime parašyta, kad viskas laiku pakeista – tepalai, skysčiai. Automobilis 2007 metų gamybos. Į servisą automobilio nevarė, buvo sekmadienis. Važiuojant su šeima į Palangą, prie Kauno iššovė aušinimo šlangą. Prieš iššaunat šlangą, spaudžiant gazą virš vidurkio kilo temperatūra. Ten vyko kelio darbai, turėjo juos pravažiuoti, kelio darbuose iššovė šlanga, po to dar pravažiavo pora kilometrų. Sustojo stotelėje, iš Kasko atvežė aušinimo skysčio. Uždėjo aušinimo šlangą, įpylė aušinimo skysčio, bandė važiuoti toliau. Pavažiavo iki kolonėlės 7-8 km. Suprato, kad laša iš radiatoriaus. Tuomet kolonėlėje nusipirko dar aušinimo skysčio, priemonę užpurkšti radiatorių. Nuo kolonėlės pavažiavo dar 10 kilometrų, tuomet sprogo radiatorius. Po to tralu automobilį nuvežė į Prienų servisą, prieš tai tralu ieškovas ir jo šeima buvo parvežti į Varėną. Prienuose servise pasakė, kad reikia keisti radiatorių. Pakeitus radiatorių bei nuvažiavus pasiimti automobilį, serviso darbuotojai pasakė, kad radiatorius sprogo dėl to, kad buvo perkaitinta variklio galva. Važiuojant iš serviso vėl kilo temperatūra, tada E. S. automobilį nutempė į UAB „Autotoja“. Ten atliko defektaciją, pasakė, kad perkaitinta galva. Serviso darbuotojai pasakė, kad šlanga iššovė ir radiatorius sprogo dėl to, kad ieškovas greičiausiai pirko automobilį su perkaitinta galva. Ar buvo nustatinėjama - buvo perkaitinta galva ar ne, nežino. Su servisu (UAB „Autotoja“) ieškovas viską derino telefonu, nes tuo metu buvo išvykęs į Prancūziją. Atsakovui apie automobilio gedimą pranešta SMS-ais, UAB „Autopretenzija“ laiškais, vienas laiškas grįžo atgal, antrąjį laišką priėmė. Pranešė atsakovui apie defektacijos laiką, datą, atsakovas neatvyko. Remonto klausimai su meistrais buvo derinami skambučiais. Buvo atliktas variklio galvos šlifavimas, vandens pompos remontas ir pan. Iki važiavimo į Palangą automobilis buvo eksploatuojamas trumpais atstumais – iki parduotuvės, darželio, iki kaimo. Panašių požymių nebuvo. Ieškovas automobilius vairuoja apie 15 metų. Prienuose automobilį remontavo kėbulo meistrai, diagnostinių tyrimų jie neatliko. UAB „Autotoja“ užsakymo paraiškoje ir PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyti kilometrai skiriasi (74 km). Kodėl automobilis buvo eksploatuojamas sugedęs ir ar buvo eksploatuojamas, nežino. Apie tai, kiek kainuos remontas, sužinojo atlikus remontą. Ieškovas galvojo, kad remontas bus pigesnis. Pinigus mokėjo už atliktą darbą, tačiau serviso dokumentų jis neskaitė. UAB „Autotoja“ darbuotojai apie nesandarią galvos tarpinę ieškovui nieko nesakė ir nieko neaiškino. Kokiu tikslu UAB „Autotoja“ keitė radiatorių, jei jį prieš tai pakeitė kitame servise, nežino. Su UAB „Autotoja“ ieškovas atsiskaitė grįžęs iš Prancūzijos 2021 m. rugsėjo mėnesį. Tepalų ir kitų skysčių lygio niekada prieš važiuodamas netikrina.

Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. sausio 19 d., ieškovas nurodė, kad pranešimą atsakovo dukrai apie pastebėtą automobilio gedimą – variklio perkaitimą - jis siuntė 2021 m. liepos 15 d. SMS žinute (nurodyta atvykti į servisą „Autotoja“). Tuo metu automobilis jau buvo remontuojamas UAB „Automobilių detalės“. Apie šį remontą atsakovui ieškovas nepranešė. Į UAB „Autotoja“ jis kreipėsi dėl to, kad variklis pradėjo kaisti. Kaisti jis pradėjo tuo metu, kai jis važiavo su šeima į atostogas. Ieškovui UAB „Automobilių detalės“ pasakė, kad galimai yra variklio kaitimas (perkaitinta variklio galva). Pakeitus radiatorių, variklis vis tiek kaito. Įrodymų apie pranešimą atsakovui, jog važiuoja į UAB „Autotoja“ defektuoti automobilį, pateikti negali, nes „Bitėje“ išklotinės neišsaugotos. Kada buvo atliktas automobilio remontas UAB „Autotoja“, neprisimena. Sąskaita buvo išrašyta suremontavus automobilį. Atsakovui buvo nusiųsti du UAB „Autopretenzija“ laiškai (pretenzijos). Atsakovas atsiuntė SMS, jog automobilis parduotas tvarkingas. Įrodymai dėl defektų šalinimo išlaidų atsakovui nebuvo pateikti. UAB „Autotoja“ atskiro defektavimo akto nesurašė. Atliktinų darbų sąmata taip pat nebuvo sudaryta. Automobiliu vyko maršrutu Varėna-Palanga 2021 m. liepos 13 d. Sustojo kelyje Kaunas-Kryžkalnis, 30-ame kilometre. Vargais negalais ten nuvažiavo iš Varėnos. Automobilis buvo nuvežtas į Prienų servisą. Iš Prienų į Kauną automobilį nutempė. Perkant automobilį, galimybė jį apžiūrėti buvo sudaryta. Važiuojant jokios lemputės skydelyje nebuvo užsidegusios. Prieš Kauną pastebėjo, kad variklis kaista (duoda gazo – kyla temperatūra). Po to važiuojant iššovė šlangą, ant stiklo išsitaškė skystis. Tada sustojo, užgesino variklį, apžiūrėjo variklį, radiatorių, uždėjo šlangą, iš Kasko atvežė antifrizo. Palaukęs pora valandų, supylė skystį, važiavo toliau. Važiuojant pradėjo kilti temperatūra, iššovė radiatorius. Tuomet atvarė tralą, nuvežė į servisą. Prieš vykstant į kelionę, skysčių kiekio bakelyje netikrino, tepalų netikrino. Pirkdamas automobilį tepalus tikrino, aušinimo skystį tikrino, visko buvo. Variklio gedimas – perkaitinta variklio galva, kokia to priežastis – nežino. Ar viskas buvo pakeista, kas nurodyta sąskaitoje, nežino. Nemano, kad aušinimo skysčio siurblys buvo priežastis variklio gedimui. Automobilio daviklyje rodė, kad temperatūra kyla. Kaistant varikliui, nuvažiavo gal 15 km. Skydelyje, kad kaista variklis, rodė tuo metu, kai spaudė gazą. Iki vykstant į Palangą 2021 m. liepos 13 d. gedimų nepastebėjo, nes buvo važiuojama trumpais atstumais. Nupirkęs automobilį, iš Druskininkų grįžo į Varėną, jokių kaitimų požymių nebuvo.

Ieškovo E. Č. atstovas 2022 m. kovo 25 d. teismo posėdyje paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms procesiniuose dokumentuose. Ieškovo atstovo teigimu, praėjus nedaug laiko po automobilio įsigijimo, atsirado problemų su aušinimo sistema. Ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad šios problemos leistų jam tęsti kelionę. Atsakovas nepagrindė rašytiniais įrodymais aplinkybės, jog automobilio gedimą sąlygojo paties ieškovo veiksmai. UAB „Autotoja“ paraiškoje nurodyta, kad nustatyta nesandari galvos tarpinė. Tai reiškia, kad atsakovas gali teikti į bylą įrodymus, jog nesandari galvos tarpinė yra susijusi ar nesusijusi su aušinimo sistemos problemomis, kurių pasėkoje ieškovas ėmėsi veiksmų tam, kad pristatytų transporto priemonę į servisą. Radiatorius buvo pakeistas, tačiau šie darbai neišsprendė problemos, kuri paaiškėjo visai netrukus. Gedimo priežastis buvo nustatyta UAB „Autotoja“, į jos dirbtuves automobilis buvo pristatytas 2021 m. liepos 16 d. Pastarajame servise automobilis buvo remontuojamas pagal nustatytus defektus. UAB „Autotoja“ pateikė sąskaitą-faktūrą, kurioje detalizavo atliktus darbus. Kalbant apie nustatytus defektus, atstovas nurodė, kad, esant nesandariai galvos tarpinei, degimo produktai patenka į aušinimo sistemą, pastaroji užsikemša ir perkaista. Dėl to įvyko sprogimas ir buvo remontuojama aušinimo sistema. Atsakovas neįrodė, kad parduodant transporto priemonę defektai neegzistavo, taip pat neįrodė, kad defektai atsirado dėl ieškovo kaltės. Ieškovas galutinę remonto darbų kainą sužinojo atlikus darbus. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, todėl ieškovas nutarė automobilį remontuoti ir pažeistą teisę ginti prašydamas atlyginti defektų šalinimo išlaidas.

Atsakovas J. R. ir jo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms procesiniuose dokumentuose.

Atsakovas J. R. 2022 m. kovo 25 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas automobilį nupirko tvarkingą, jį apžiūrėjo. Jei aušinimo sistema būtų buvusi netvarkinga, būtų matęs skysčių nutekėjimą. Ieškovas nuvažiavo automobiliu apie 900 km. Automobilio gedimo priežastis – aušinimo skysčio praleidimas. Ieškovas važiavo toliau, dėl ko užkaito variklis. Nepaisant to, ieškovas važiavo toliau, todėl atsirado galvos tarpinės gedimas, kurio priežastis – galimas vandens siurblio gedimas. Automobilį skelbime pardavinėjo už 2200,00 Eur, jį pardavė už 1500,00 Eur. Šį automobilį atsakovas įsigijo 2021 m. sausio mėn., automobilis buvo atsarginis, mažai naudojamas. Jį įsigijo už 1500,00 Eur. Atsakovas yra automobilių priežiūros specialistas, technikume įgijęs automobilių remonto specialybę. Vandens siurblio gedimas atsiranda staiga, parduodant jo nebuvo, nes skysčiai neištekėjo. Ištekėjus skysčiams užkaito variklis. Vandens siurblį atsakovas būtų pakeitęs. Prašomi priteisti nuostoliai labai dideli. Apie gedimą pirmą kartą sužinojo gavęs iš UAB „Autotoja“ pretenziją. Gavęs pretenziją atsakovas nustebo, nes žinojo, kad jis buvo parduotas tvarkingas, galiojo valstybinė techninė apžiūra. Į pretenziją nereagavo, nes žinojo, jog pardavė tvarkingą automobilį. SMS žinutės iš ieškovo apie automobilio apžiūrą negavo. Apie aušinimo temperatūros kilimą ieškovas turėjo matyti automobilio skydelyje.

Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. sausio 19 d., atsakovas patvirtino, kad ieškovo pretenzijas paštu jis gavo. Tačiau jokių defektavimo aktų ieškovas kartu su pretenzijomis nepateikė. Apie gedimo defektaciją pranešimų iš ieškovo atsakovas negavo. Gavo tik pretenzijas. Ieškovas į atsakovą dėl automobilio grąžinimo nesikreipė. Už automobilį ieškovas sumokėjo 1500,00 Eur. „Trūkumai pirkėjui žinomi“ – kalba ėjo apie koroziją. Automobilis stovėjo apie du-tris mėnesius, nes atsakovas galvojo apie Audi variantą. Nusipirkęs Audi, Toyota automobilį pardavė. Galimybė apžiūrėti automobilį ieškovui buvo, važiavo kontrolinį važiavimą, galėjo nusivaryti automobilį į autoservisą. Informacijos dėl defektų atsakovas nuo ieškovo nenuslėpė.

Liudytojas E. S. 2022 m. kovo 25 d. teismo posėdyje parodė, kad ieškovas E. Č. yra jo bendradarbis, pažįsta jį seniai. Atsakovo nepažįsta. E. Č. ieškojo pirkti automobilį. Rado automobilį Toyota Avensis Druskininkuose, todėl paprašė nuvežti. Druskininkuose degalinėje pažiūrėjo kėbulą, saloną, atidarė kapotą, pažiūrėjo, ar nėra tepalų. E. Č. automobilį išbandė važiuodamas, nusprendė automobilį pirkti. E. S. pardavėjo paklausė, kiek nuleis kainą nuo prašytos 2200,00 Eur, jis atsakė, jog parduos už 2100,00 Eur. E. Č. sutiko ir nuvyko prie bankomato nusiimti pinigus. Dokumentus pardavėjas jau buvo surašęs, jų E. S. neskaitė. Pardavėjas automobilio trūkumų nenurodė. Ant bamperio matė nubrozdinimus. Vėliau iš E. Č. sužinojo, kad sutartyje automobilio kaina buvo nurodyta 1500,00 Eur. Praėjus kažkiek laiko paskambino E. Č., paprašė nuvežti į Prienus, ten automobilis buvo remontuojamas. Prienuose pakilo variklio temperatūra, todėl ieškovo automobilį nutempė į Toyota servisą. Remontas kainavo virš trijų tūkstančių. Žino, kad su buvusiu šeimininku bandė E. Č. susiekti. Pardavėjui skambino ir E. S., tačiau jis neatsiliepė.

Liudytojas V. N. 2022 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba UAB „Autotoja“ generaliniu direktoriumi. Patvirtina, kad pasirašė 2022 m. sausio 31 d. atsakymą į E. Č. atstovo advokato Jono Bložės 2022 m. sausio 28 d. prašymą pateikti išvadą dėl automobilio variklio remonto (popierinės bylos t. 1, 182-184). UAB „Autotoja“ yra Toyota atstovas, todėl aptarnauja šias transporto priemones. Atsakymą į užklausimą paruošė serviso vadovas S. J., jo išsilavinimas – aukštasis (inžinierius-mechanikas). Liudytojas V. N. yra inžinierius-mechanikas, yra baigęs Žemės ūkio akademijos Mechanizacijos fakultetą. Atsakyme į užklausimą yra nurodytos kelios priežastys variklio defektui atsirasti, tačiau konkrečios priežasties nurodyti negali, nes neturi šio automobilio aptarnavimo istorijos. Nurodyta viena priežasčių - per mažas aušinimo skysčio lygis arba/ir prastos kokybės aušinimo skystis (automobilis eksploatuotas su nesandaria aušinimo pompa) – galėjo įtakoti variklio nesandarios tarpinės defektą. Ši priežastis realiausia. Atvirkštinio varianto, kad variklio galvos tarpinės defektas įtakotų aušinimo pompos gedimus, būti negalėjo, bet galėjo įtakoti per mažą aušinimo skysčio lygį, nes jis tiesiog išdegė. Per mažas variklio alyvos kiekis arba/ir prastos kokybės alyva, negalėjo įtakoti variklio galvos tarpinės nesandarumą. Per mažas alyvos kiekis galėjo iššaukti variklio kaitimą, kas galimai sąlygojo variklio galvos tarpinės gedimą. Jei automobilį eksploatuojant užsidegė „lemputė“, parodanti aušinimo skysčio trūkumą, vadinasi, tuo metu gedimas jau buvo – arba variklio galvos tarpinės, arba aušinimo pompos, dėl ko galimai sumažėjo skysčio. Jei automobilį įsigijo su variklio tarpinės ar aušinimo sistemos gedimu, nuvažiuoti apie 997 km galima, nes aušinimo skysčio sumažėja ne iš karto, variklio temperatūra taip pat pakyla ne iš karto. Automobilį nupirkus, aušinimo skystis galėjo pamažu patekti į tepalus. Pastebėjus sumažėjusį aušinimo skysčių lygį bei variklio kaitimo požymius, tolimesnis automobilio eksploatavimas negalimas, jei nenorima turėti sunkesnių pasekmių. Šiuo konkrečiu atveju galėjo būti taip, kad sunkesnės pasekmes sukėlė važiavimas automobiliu su kaistančiu varikliu. Tuo metu buvo galima reagentu atlikti tyrimą, kuris parodytų, ar galvos tarpinė sandari ar ne, remonto apimtis galėjo būti lygiai tokia pat, kaip ir suremontavo. Jei pirkėjas, nusipirkęs automobilį, būtų jį patikrinęs servise, reagentu būtų galima nustatyti, kad tarpinė yra nesandari. Liudytojas taip pat paaiškino dėl PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų darbų atliekant remontą. Remonto apimtis ir kaina su užsakovu buvo derinta. Iki variklio ardymo priėmėjai grubiai kainą pasakyti gali. Visko vizualiai pamatyti negalima. Ar prieš defektaciją ir remontą buvo atlikta kompiuterinė diagnostika, nežino. Prieš pradedant remontą nebuvo galima numatyti pusašio gumos keitimo ir interkūlerio, taip pat kondicionieriaus radiatoriaus keitimo, purkštuko nulaužimo. Nesandari vandens pompa – tai reiškia, kad pro ją laša skystis. Variklio perkaitimas galėjo būti nesandarios variklio tarpinės priežastimi. Jeigu pratekant pro vandens pompą aušinimo skysčiui laiku būtų sustota, variklio remontas galimai būtų nereikalingas, nes nebūtų perkaitintas variklis. Lašėjimą galima buvo pastebėti vizualiai automobilio sustojimo vietoje, galima pastebėti ir atidarius kapotą, jog skysčio aušinimo skysčio bakelyje trūksta. Kiekvieną dieną rūpestingas vairuotojas tikrinti alyvos ir skysčio kiekio neprivalo, tačiau kas 15 000 km rūpestingas vairuotojas privalo nuvykti į servisą automobilio aptarnavimui. Šiuo atveju duomenų, kad automobilis būtų buvęs servise, neturi. Kitų šalių servisuose atlikti automobilio aptarnavimai Lietuvoje nematomi. Nupirkęs automobilį, asmuo važiuoja į servisą, peržiūri automobilį ir po to pradeda sekti jo būklę.

Liudytojas T. V. 2022 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje parodė, kad jis nuo 2005 metų dirba Č. M. IĮ autoserviso „Česma“ direktoriumi. T. V. išsilavinimas – aukštasis teisinis. Jis per 17 metų dirbo ir priėmėju, ir meistru, ir serviso vadovu. T. V. palaiko nuomonę, pateiktą 2022 m. gegužės 2 d. atsakyme į užklausimą (popierinės bylos t. 2, b. l. 5-7). Jei automobilis po to, kai pastebėta kaistant variklį, toliau nebūtų eksploatuojamas, variklio perkaitimo galima būtų išvengti. Jei būtų pakeistas vandens siurblys, kitų gedimų būtų nebuvę. Apie tai, kad buvo vandens siurblio gedimas, liudytojas sprendžia pagal sąskaitą, nes pirmiausia ir buvo pakeistas vandens siurblys. Mano, jog vandens siurblio gedimas greičiausiai iššaukė variklio gedimą. Variklio tarpinė yra tarp variklio galvutės ir variklio bloko. Varikliui pradėjus kaisti, atsiranda tarpai tarp variklio galvutės, tarpinės ir bloko. Tada, kai kompresoriai dirba, kompresiją stumia pro tą tarpinę. Perkaitus pačioje aušinimo sistemoje atsiranda garai, po ko sutrinka spaudimas ir ratas, dingsta aušinimas ir variklis perkaista. Per liudytojo darbo praktiką atvirkštinio varianto, kad pirma atsiranda variklio tarpinės defektas, o po to sugenda aušinimo sistema, nėra buvę, nebent variklio tarpinė jau buvo keista ir nekokybiškai užveržta variklio galvutė. Liudytojo teigimu, pagal jam pateiktus dokumentus jis mano, kad pirmiausia buvo vandens siurblio gedimas, kuris iššaukė variklio perkaitimą, po ko reikėjo remontuoti ir keisti variklio tarpinę ir atlikti kitus remonto darbus. Liudytojo vadovaujamas servisas atlieka visus automobilių remonto darbus. Jei pirkimo-pardavimo dieną būtų buvęs automobilio variklio tarpinės defektas, iš karto užkūrus variklį sutriktų cirkuliacija, tačiau tai nėra pastebima, nes dažnai „prapučiama“ į variklio vidų – tuomet arba antifrizas subėga į tepalą, arba per išmetimo vamzdį pradeda eiti garai. Mano, jog esant vandens pompos gedimui nuvažiuoti 997 km negalima. Dėl variklio tarpinės defekto, kiek galima nuvažiuoti kilometrų, nežino, nes tai priklauso nuo to, kurioje vietoje „pramušė“ tarpinę. Šiuo konkrečiu atveju jis nematė, jog būtų pažymėta, kad antifrizas subėgo į tepalą, nes tokiu atveju iš tepalo gaunasi tokia pabalusi emulsija. Greičiausia, jog viskas suėjo į išmetimo sistemą. Tada atsiranda variklio kaitimas. Variklio kaitimą galima pastebėti skydelyje. Net pro Druskininkus nebūtų galimybės pravažiuoti, nes užkaistų mašina. Liudytojui nėra žinoma aplinkybė, jog UAB „Autotoja“ atlikus bandymą reagentu buvo nustatyta, kad variklio degimo produktai patenka į aušinimo skystį. Bet tai nepaneigia to, ką išdėstė liudytojas. Užkaitus varikliui, „susivartė tarpinė“, po ko tepalas pateko į aušinimo sistemą. Degimo produktų patekimas į aušinimo sistemą šios sistemos gedimo sąlygoti negalėjo. Tepalui patekus į antifrizą, tai yra skystis skystyje, vandens pompai neturi reikšmės, siurblio nesugadins. Paties automobilio liudytojas neapžiūrėjo, į UAB „Autotoja“ dėl informacijos nesikreipė, vadovavosi jam pateiktais dokumentais. Prieš pradėdamas važiavimą, vairuotojas privalo patikrinti skysčius. Taip teigia vadovaujantis paprasta logika. Dar galima vadovautis skydelio lempučių informacija. Prietaisų skydelyje pastebėjus variklio temperatūros kilimą virš darbinės temperatūros, būtina sustoti ir patikrinti, ar užtenka aušinimo skysčio aušinimo sistemoje, taip pat, ar vyksta skysčio cirkuliacija. Variklio temperatūrai pakilus virš darbinės, paprastai užsidega raudona lemputė, signalizuojanti, kad važiuoti toliau negalima. Priešingu atveju automobilis gali net ir užsidegti. Kokia buvo variklio temperatūra ieškovui vykstant į Palangą, nežino. Atsakymą liudytojas į užklausimą pateikė vadovaudamasis užklausime nurodytomis aplinkybėmis, jog variklio temperatūra buvo pakilusi virš darbinės. Važiuoti automobiliu davikliams rodant aukštesnę nei darbinė temperatūrą, negalima, todėl mano, jog, net ir nuvažiavus maždaug 10 km varikliui kaistant, tai galėjo iššaukti variklio gedimą. Tam, kad pasakyti 100 proc., kokia variklio gedimo priežastis, reikėjo būti vietoje ir viską matyti. Variklio gedimas negalėjo būti aušinimo sistemos gedimo priežastis. Siurblio gedimas galėjo iššaukti tarpinės gedimą, ne atvirkščiai. Praktikoje to nebuvę. Su vandens siurblio gedimu, tarpinės po variklio galvute gedimu nuvažiuoti 997 km neįmanoma. Vandens siurblys yra judanti dylanti detalė, kaip važiuoklė, stabdžių kaladėlės, šarnyrai, traukės. Jis paprastai keičiamas su paskirstymo diržo komplektu. Vandens siurblys sugenda subyrėjus guoliui. Aušinimo skysčio trūkumas reiškia, kad jis kažkur dingo, todėl, sumažėjus skysčio toliau eksploatuojant automobilį, toks elgesys vertintinas kaip lengvabūdiškas. Variklio perkaitimo priežastimi dar gali būti pačios variklio galvutės trūkimas, kažkas gali užsikišti aušinimo sistemoje. Trūkstant alyvos, pradeda kalti alkūninis velenas, čia tokių duomenų nėra. Jei žemas aušinimo skysčio lygis, tai gali būti variklio perkaitimo priežastimi. Sugedęs aušinimo ventiliatorius reikšmės turi automobiliui stovint. Sugedęs termostatas gali būti variklio perkaitimo priežastimi. Dėl nutrūkusio aušinimo ventiliatoriaus diržo paaiškino, jog dažniausiai būna termomovos, ne diržai. Jei dėl pripiltų skysčių užsikiš radiatorius, tai gali būti variklio perkaitimo priežastis. Aušinimo ir vėdinimo-kondicionavimo sistemos yra skirtingos, todėl AC radiatoriaus keitimas nesusijęs su nustatytais gedimais. Duomenų apie AC radiatoriaus apgadinimą liudytojas neturėjo. Interkiulerio radiatoriaus (oro aušintuvo) keitimas nesusijęs su nustatytais gedimais.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad pirkėjas E. Č. (toliau – ir pirkėjas) iš pardavėjo J. R. (toliau – ir pardavėjas) įsigijo automobilį su variklio tarpinės defektu, todėl ieškovas dėl variklio tarpinės defekto bei su juo susijusio aušinimo sistemos gedimo šalinimo patyrė išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka argumentuodamas tuo, kad transporto priemonė sandorio sudarymo metu ieškovo nurodomo trūkumo neturėjo, variklis veikė nepriekaištingai, jokių pašalinių garsų nesigirdėjo, variklis nekaito, skysčių, įskaitant ir aušinimo skysčių, nutekėjimo požymių nesimatė, variklis buvo švarus ir sausas, automobilio pardavimo metu galiojo valstybinė techninė apžiūra. Atsakovas teigia ir įrodinėja, kad variklio tarpinės gedimą sąlygojo paties ieškovo veiksmai netinkamai eksploatuojant automobilį tuo metu, kai jis pastebėjo variklio kaitimo ir aušinimo skysčio aušinimo sistemoje sumažėjimo požymius, nes, eksploatuojant variklį su galimai sugedusia vandens pompa, išbėgo aušinimo skystis, dėl ko perkaito variklis ir atsirado variklio tarpinės defektas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas (pirkėjas) E. Č. ir atsakovas (pardavėjas) J. Č. 2021 m. birželio 13 d. sudarė transporto priemonės – automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) (popierinės bylos t. 1, b. l. 10), kurioje nurodyta automobilio rida – 270 235 km, transporto priemonės registracijos dokumento serija ir numeris, transporto priemonės identifikavimo numeris, transporto priemonės kaina – 1500,00 Eur, taip pat nurodyta, kad trūkumai pirkėjui žinomi.

Iš UAB „Vertikali medija“ pateiktų duomenų (popierinės bylos t. 1, b. l. 11-12) matyti, kad atsakovas interneto svetainėje www.autogidas.lt įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilį TOYOTA AVENSIS, kuriame nurodė, jog automobilis yra be defektų, komentare nurodė, kad automobilis tvarkingas, viskas laiku aptarnauta, patikimas grandininis variklis, kėbulas geras, rida tikra ir kt.

2020 m. rugpjūčio 20 d. UAB ,,Skirlita“ transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 102-0115262 (popierinės bylos t. 1, b. l. 121) nurodyta, kad transporto priemonė TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka techninius reikalavimus, automobilio rida – 270 004 km.

Iš užsakymo paraiškos SR-01935635 matyti, kad užsakymas iš ieškovo E. Č. dėl automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo buvo priimtas 2021 m. liepos 13 d. 16.10 val., iškvietimo vieta – Kaunas-Kryžkalnis 30 km., transportavimo atstumas – 314 km (popierinės bylos t. 1, b. l. 98).

2021 m. liepos 16 d. pardavėjas UAB Automobilių detalės“ pirkėjui E. Č. už serviso darbus išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija ASVPR2021 Nr. 00113, 255,55 Eur sumai (popierinės bylos t. 1, b. l. 13), pagal kurią E. Č. UAB „Automobilių detalės“ sumokėjo 255,55 Eur (popierinės bylos t. 1, b. l. 14). Į bylą pateiktoje remonto sąmatoje Nr. CLT2420809 (popierinės bylos t. 1, b. l. 95-97) nurodyti 1) remonto/ardymo-surinkimo/kėbulo darbai: P buferį N/U, įskaitant radiatoriaus groteles N/U – 12,60 Eur, P buferio stiprintuvą N/U – 4,20 Eur, radiatorių keisti (radiatorių nuėmus) – 4,20 Eur, aušinimo radiatorių N/U, įskaitant aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelį ir ventiliatorių – 12,60 Eur, P skydas remontas – 45,00 Eur; 2) dalys: radiatorius KPL Audatex sistema – 130,00 Eur. Viso darbų kaina nurodyta – 78,60 Eur be PVM, dalių kaina – 132,60 Eur be PVM, bendra suma – 211,20 Eur be PVM (255,55 Eur su PVM).

UAB „Autotoja“ užsakymo paraiškoje Nr. 278362 (popierinės bylos t. 1, b. l. 15) be kita ko nurodyta, kad E. Č., pristatęs į servisą automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nurodė, kad sprogo aušinimo radiatorius, pakeitė nauju ir dingo trauka, pučia šlangas. Atlikus patikrą reagentu, be kita ko nustatyta: „juodas plėtimosi bakelis, nesandari galvos tarpinė“. Iš UAB „Autotoja“ PVM sąskaitos-faktūros, serija AUT Nr. 2164400, matyti, kad automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai kainavo 3512,57 Eur (popierinės bylos t. 1, b. l. 46). Automobilio apžiūros metu (popierinės bylos t. 1, b. l. 116) nustatyta, kad nesandari galvos tarpinė, nesandari vandens pompa, 1 cilindro purkštukas sulūžo išimant, 5 purkštukas neprijungtas, nėra DPF filtro, intercoolerio radiatoriaus vamzdelis nulūžęs, AC radiatoriaus kampas šlapias (R134a ištraukta 220 g), d. p. vidinė pusašio guma sutrūkusi.

2021 m. rugpjūčio 7 d. E. Č. išsiuntė J. R. pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto (popierinės bylos t. 1, b. l. 19-26), joje pateikė reikalavimus kompensuoti pirkėjui automobilio aušinimo sistemos remonto kaštus 255,55 Eur, kompensuoti pirkėjui 100,00 Eur, kuriuos jis sumokėjo UAB „Autopretenzija“ už dokumentų ruošimą ir konsultacijas; pašalinti pardavėjo sąskaita automobilio variklio paslėptus defektus pirkėjo nurodytose automobilių remonto dirbtuvėse arba apmokėti pirkėjo numatomas automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidas. Atsakovas patvirtino, jog šią pretenziją jis gavo.

Atsakovas J. R., kaip pats pripažino, 2021 m. rugpjūčio 16 d. SMS ieškovui nurodė, jog jis apgailestauja dėl automobilio gedimo, to numatyti negalėjo. Taip pat teigiama, kad parduodant automobilį variklis dirbo gražiai, skysčiai netekėjo, pašalinių garsų nebuvo. J. R. manymu, važiuojant atsirado nesandarumų aušinimo sistemoje, termostatas užstrigo, siurblys sugedo ir pan., išbėgo skystis (popierinės bylos t. 1, b. l. 16).

Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto – automobilio – kokybei ir koks yra pardavėjo bei pirkėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto trūkumus santykis.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, vadinasi, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams.

CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas turėjo galimybę perkamą automobilį apžiūrėti, taip pat kreiptis į pasirinktą servisą automobilio patikrai, tačiau to nepadarė. Šios aplinkybės ieškovas neginčijo, tačiau teismas jos nelaiko reikšminga sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl parduoto naudoto daikto kokybės ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus. Nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.

Pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).

Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Ieškovas teigia, jog automobilis jo įsigijimo metu buvo netinkamos kokybės – jo variklio tarpinė buvo nesandari, ir šis defektas sąlygojo automobilio aušinimo sistemos gedimą, dėl trūkumų šalinimo ieškovas patyrė 3512,57 Eur variklio defektų šalinimo ir 255,55 Eur aušinimo sistemos gedimo šalinimo ir radiatoriaus keitimo išlaidas. E. Č. teigimu, apie variklio tarpinės defektą automobilio įsigijimo metu ieškovui nebuvo žinoma, šis gedimas paaiškėjo po jo įsigijimo eksploatuojant automobilį. Atsakovas nurodė, jog automobilį pardavė tvarkingą, o variklio tarpinės gedimą sąlygojo netinkamas ieškovo automobilio eksploatavimas tuo metu, kai iš aušinimo sistemos ištekėjo aušinimo skystis, o variklio temperatūra viršijo darbinę.

Visgi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus vos mėnesiui nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei nuvažiavus juo apie 800 km (iš 997 km atėmus atstumą nuo Varėnos iki jo sustojimo vietos kelyje Kaunas-Kryžkalnis, 30 km), o tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis dėl vandens pompos gedimo nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį

Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas teisme nurodė, jog, jei ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą dėl vandens pompos gedimo, atsakovas šį trūkumą būtų pašalinęs savo sąskaita. Atsakovas taip pat teigė, jog variklio tarpinės gedimas buvo sąlygotas būtent vandens pompos gedimo. Šie atsakovo teiginiai, teismo nuomone, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas pripažino, jog toks automobilio defektas galėjo būti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Tai patvirtina ir teismo nustatyta aplinkybė, kad aušinimo skystis iš aušinimo sistemos išbėgo praėjus mėnesiui nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Darytina išvada, jog byloje buvo įrodyta aplinkybė, kad dėl vandens pompos gedimo ieškovo įgyto automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir kad ieškovas negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus.