Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1972-1157/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-20
Bylos Nr.: e2-1972-1157/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28289-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Ieškovas: J. M.
Atsakovas: A. G.
Advokatai: Giedrė Gabrielė Stepankevičiūtė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1972-1157/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28289-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Raimondai Mikalajūnaitei,

dalyvaujant ieškovei J. M., ieškovės atstovui advokatui Giedrei Gabrielei Stepankevičiūtei, atsakovui A. G. (A. G.),

nedalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo skolos ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė J. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo skolos bei išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

2. Ieškovė ieškiniu, pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo bei teismo posėdyje pateiktais patikslinimais dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos prašo: 1) nustatyti periodinį išlaikymą vaikui po 230 Eur per mėnesį; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymo įsiskolinimą, lygų 8 114 Eur dydžio sumai; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, jog kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant ginčą su atsakovu dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo. Nurodė, jog sąlyga dėl privalomos mediacijos yra įvykdyta, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo.

4. Ieškovė paaiškino, jog Ieškovė J. M., su atsakovu A. G. santuokos nebuvo sudariusi, tačiau (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus P. G.. Ieškovė nurodė, jog šalys gyveno kartu iki 2018 metų liepos mėnesio ir nuo tada vaikas gyvena su motina, tėvas vaiką aplankė pora kartų, nupirko kelis rūbelius, išlaikymo niekada neteikė.

5. Ieškovė nurodė, jog ji užtikrina kasdienę vaiko priežiūrą, rūpinasi jo mityba, buities klausimais, ugdymu, sveikatos priežiūra, higiena ir kt. Su sūnumi ieškovės santykiai yra labai geri ir artimi, todėl ieškovė prašo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatytina su mama, nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus.

6. Ieškovė paaiškino, jog vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Vaiko tinkamas maitinimas svarbus jo vystymosi ir sveikatos užtikrinimui, todėl svarbu, kad vaiko maitinimas būtų pilnavertis. Ieškovės teigimu, nurodytas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti kol kas negali pagrįsti rašytiniais įrodymais, nes kol kas dar tik pradėjo rinkti išlaidas pagrindžiančius kvitus, tačiau ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečio vaiko maitinimui yra susijusios su minimaliais kiekvieno asmens poreikiais. Suprantama, kad ieškovė neturi įrodymais pagrįsti, o teismas neprivalo nustatyti vaiko suvalgomo maisto kiekio ir konkrečiai kiekvieną mėnesį patiriamų išlaidų šiam poreikiui tenkinti. Nurodė, jog įvertinant faktines patiriamas išlaidas, vaiko maitinimui vidutiniškai reikia skirti po 120 Eur per mėnesį.

7. Ieškovės teigimu, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir avalynės komplektus metų sezonams (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) atitinkančius vaiko ūgį ir dydį. Sezonui reikalingi šie rūbai: striukė (rudeniui ir pavasariui), striukė žiemai, kiti šilti rūbai, vasariniai ir lengvi rūbai, apatinis trikotažas, kojinės ir pan., batų pora kiekvienam sezonui. Ieškovės teigimu, vaiko aprangai ir avalynei reikia skirti vidutiniškai po 80 Eur per mėnesį.

8. Nurodė, jog vaikui yra būtina nuolat pirkti vaistus, vitaminus, imunitetą stiprinančius medikamentus, lankytis profilaktiškai pas medikus. Minėtiems poreikiams per mėnesį išleidžiama vidutiniškai po 20 Eur. Vaiko higienos prekėms (sauskelnėms, paklotams, muilui, šampūnui, dantų priežiūros reikmenims, skalbimo priemonėms, kirpyklai ir pan.), patalynei ir pan. per mėnesį išleidžiama vidutiniškai po 20 Eur.

9. Ieškovės teigimu, viena iš tėvų pareigų yra užtikrinti vaiko ugdymą, lavinimą. Taip pat svarbu skirti dėmesio vaikų ugdymui namuose, ypač ruošiant mokyklai. Berniukas nuo rugsėjo mėnesio lankys Vilniaus (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, išlaidos kanceliarinėms prekėms, lavinamosioms prekėms, užduočių knygutėms, pratyboms, vidutiniškai sudaro po 40 Eur per mėnesį.

10. Ieškovė paaiškino, kad vienas iš būtinų vaiko poreikių yra jo teisės į poilsį ir laisvalaikį užtikrinimas. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei, dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose renginiuose, lankyti teatrus, cirkus, koncertus, vykti į ekskursijas, lankyti būrelius, masažus, žaidimų kambarius, baseiną. Ieškovės teigimu, šiems poreikiams iš viso per mėnesį skiriama vidutiniškai po 60 Eur.

11. Ieškovė nurodė, jog vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinta vaiko teise į gyvenamąjį būstą. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimą, sudaro: tinkamo būsto išlaikymo ir priežiūros išlaidos, remonto, šildymo, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos paslaugos, tenkančios vaiko daliai. Šiuo metu ieškovė su vaiku gyvena jos draugui priklausančiame name, vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis sudaro apie 30 Eur per mėnesį.

12. Ieškovės teigimu, vaikui periodiškai perkami didesnės vertės daiktai (kompiuteris, stalas, lova ir pan.). Šiems pirkiniams vidutiniškai per mėnesį reikia skirti po 40 Eur, transporto išlaidos – apie 20 Eur.

13. Ieškovė nurodė, jog įvertinus būtinus nepilnamečio vaiko poreikius, jam tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 468 Eur per mėnesį. Ieškovė visiškai nesenai įsidarbino į ugdymosi įstaigos, kurią lankys sūnus, valgyklą. Kol kas darbo užmokesčio dar nėra gavusi, tačiau atlyginimas sudarys apie 468 Eur per vieną kalendorinį mėnesį. Taip pat kas mėnesį ieškovė gauna išmoką už vaiką, kuri sudaro 70 Eur.

14. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2018 m. liepos mėnesio. Laikytina, kad išlaikymo įsiskolinimo metu vaiko poreikiai buvo 1 MMA dydžio, abu tėvai privalo prie vaiko išlaikymo prisidėti lygiomis dalimis, todėl atsakovo išlaikymo skola skaičiuotina tokiu būdu:

1) Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. MMA sudarė 400 Eur po mokesčių, todėl mokėtinas išlaikymas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje yra po 200 Eur kas mėnesį, viso 1000 Eur (5x200);

2) Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. MMA sudarė 555 Eur iki mokesčių arba 430 Eur po mokesčių, todėl mokėtinas išlaikymas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje yra po 215 Eur kas mėnesį, viso 2580 Eur (12x215);

3) Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. MMA sudarė 607 Eur iki mokesčių arba 437,23 Eur po mokesčių, todėl mokėtinas išlaikymas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje yra po 219 Eur kas mėnesį, viso 2628 Eur (12x219);

4) Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki dabar MMA sudaro 642 Eur arba 468 Eur atskaičius mokesčius, todėl mokėtinas išlaikymas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. yra po 234 Eur kas mėnesį, viso 1872 Eur (8x234).

Šalies argumentai

15. Ieškovės teigimu, išlaikymo skola 2021 m. rugpjūčio mėn. yra 8080 Eur.

16. Ieškovė 2022 m. balandžio 12 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo. Ieškovė argumentavo, jog po to kai teisme buvo užvesta civilinė byla, visuotinai žinoma aplinkybė, kad prekės ir paslaugos Lietuvoje labai pabrango ir atsižvelgiant į tai, ieškovė vaiko išlaikymui patiria didesnes išlaidas. Nurodė, jog vaikui reikia į mėnesį skirti: maisto poreikiams apie 150 Eur; aprangai ir avalynei apie 80 Eur; vaistams bei vitaminams apie 30 Eur; higienos ir buities prekėms po 30 Eur; ugdymui ir lavinimui apie 60 Eur; poilsiui ir laisvalaikiui 60 Eur; dėl gyvenamojo būsto apie 50 Eur; didesnės vertės daiktams apie 40 Eur; transportui ir telefonui apie 40 Eur. Ieškovė nurodė, kad įvertinus būtinus nepilnamečio vaiko poreikius, jam tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 530-540 Eur per mėnesį. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad dalį vaiko poreikių kompensuoja savivaldybės mokama 73,50 Eur išmoka, vaiko poreikių suma, nuo kurios skaičiuojamas išlaikymas, yra 461,50 Eur (535-73,50=461,50), ieškovė prašo iš atsakovo A. G., nepilnamečio vaiko P. G., naudai priteisti išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 230 Eur.

17. Atsakovui A. G. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovo buvo ieškoma per policiją, gautas jo elektroninio pašto adresas, susisiekta bei gautas atsakovo sutikimas gauti dokumentus elektroniniu paštu. Visi procesiniai dokumentai, įpareigojimai pateikti finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus ir pan., atsakovai buvo siunčiami jo nurodytu elektroninio pašto adresu, tačiau atsakovas nei atsiliepimo į ieškinį, nei jokios informacijos apie savo finansinę padėtį nepateikė, į teismo posėdžius neprisijungė (nors atsižvelgiant į tai, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje, jis buvo informuotas apie galimybę jungtis į teismo posėdį nuotoliniu būdu).

18. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio ir nurodė, kad nepilnametis P. G., kartu su mama J. M. ir mamos sugyventiniu A. Š. gyvena dviejų kambarių su visais patogumais būste. Nurodė, jog apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga, yra visi reikalingi baldai bei daiktai, berniukas miega mamos dvigulėje lovoje, turi daug žaislų, ugdymosi priemonių, jam sudarytos sąlygos gyventi, vystytis, ugdytis. Tarnyba kartu su išvada dėl ieškinio pateikė vaiko nuomonės išklausymo aktą, kuriame nurodyta, jog Tarnybos specialistė susitiko su P. G.. Vaikas teigė, jog tėtis gyvena Anglijoje, tačiau nenori jam skambinti, buvo pažadėjęs, kad atvažiuos į Lietuvą, bet neatvažiavo, dėl to jis jautėsi labai liūdnas, labai laukia tėčio. Nurodyta, jog berniukas pasakojo, kad jam patinka gyventi su mama, jie kartu rašo, eina pasivaikščioti, pasisupti ant sūpynių, mama daro jam valgyti, perka rūbus, žaisliukus, nuveža į mokyklą, pažymėjo, kad patinka mamos draugas, kurį jis taip pat vadina tėčiu, tačiau dažnai jo nebūna. Tarnyba išvadoje dėl ieškinio nurodė, jog atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vaiko išsakytą nuomonę, į tai kad mažametis nuolat gyvena su mama, kuri juo rūpinasi, išlaiko, neprieštarauja, kad nepilnamečio P. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina J. M., o iš tėvo A. G. būtų priteistas išlaikymas. Tarnyba pažymėjo, jog atsakovui neteikus tinkamo išlaikymo vaikui, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

19. Teismo posėdžio metu ieškovė J. M. ir jos atstovė palaikė ieškinyje bei pareiškime dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo nurodytas aplinkybes. Atstovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gimė P., o ieškovė su atsakovu nebegyvena nuo 2018 m. liepos mėnesio. Nurodė, jog nuo to laiko, kuomet ieškovė su atsakovu nebegyvena kartu, atsakovas vaiką aplankė vos porą kartų, nupirko vos keletą rūbelių. Atstovė taip pat pažymėjo, jog ieškovė yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, o atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų. Atstovė dėl vaikui skiriamo išlaikymo nurodė, jog šis turėtų būti 230 Eur per mėnesį, tėvai turėtų prisidėti lygiomis dalimis, nes nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymėjo, jog vaikas sveikatos problemų ar specialių poreikių neturi. Paaiškino, kad ieškovė yra jauno amžiaus, dirba ir gauna 480 Eur dydžio atlyginimą, tuo tarpu atsakovas nepateikė informacijos apie savo turtinę padėtį, nepaneigė savo prievolės išlaikyti sūnų. Prašo išlaikymo įsiskolinimo – iki kreipimosi į teismą dienos nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2021 rugsėjo mėn. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja pagal buvusį MMA – už 3 metus išlaikymo skolą – iš viso 8 114 Eur. Išlaikymo įsiskolinimo suma buvo patikslinta teismo posėdžio metu. Pažymėjo, jog ieškovei padeda draugas.

20. Atsakovas A. G. teismo posėdyje nedalyvavo.

21. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, teismo posėdyje šios Tarnybos atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

22. Ieškinys tenkinamas iš dalies.

23. Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų P. G. (Vilniaus miesto administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Berniukui šiuo metu yra 6 metai. Šalys niekada nebuvo sudarę santuokos. Kartu nebegyvena nuo 2018 m. liepos mėnesio.

24. Ieškovė ieškiniu, pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo bei teismo posėdyje pateiktais patikslinimais dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos prašo: 1) nustatyti periodinį išlaikymą vaikui po 230 Eur per mėnesį; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymo įsiskolinimą, lygų 8 114 Eur dydžio sumai; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas visiškai. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų

26. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

27. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).

28. Iš Tarnybos į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad Tarnybos atstovams 2021 m. lapkričio 11 d. lankantis ieškovės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad mažametis, kartu su ieškove ir ieškovės sugyventiniu A. Š. gyvena dviejų kambarių su visais patogumais būste. Namuose tvarkinga, švaru, yra visi reikalingi baldai bei daiktai, berniukas miega mamos miegamajame dvigulėje lovoje, turi daug žaislų, ugdymosi priemonių.

29. Vertinant buities sąlygų vaikams užtikrinimą, akivaizdu, jog motina vaikui gali suteikti tinkamas sąlygas gyvenimui. Tačiau, remiantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimą, svarbus ir stabilumo vaikams užtikrinimo aspektas.

30. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad vaikas liko gyventi su motina.

31. Tarnybos specialistai išklausė vaiko nuomonės. Vaikas nurodė, kad jam patinka gyventi su mama, jie kartu rašo, eina pasivaikščioti, pasisupti ant sūpynių, mama daro jam valgyti, perka rūbus, žaisliukus, nuveža į mokyklą, pažymėjo, kad patinka mamos draugas, kurį jis taip pat vadina tėčiu, tačiau dažnai jo nebūna.

32. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Atsakovas teismo posėdžio metu nedalyvavo.

33. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, Tarnybos pateiktą išvadą bei prie jos pridėtus dokumentus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus bei vaiko nuomonę (užfiksuotą 2021 m. lapkričio 16 d. Vaiko išklausymo akte) sprendžia, jog geriausiai vaikų interesus atitinka, leidžia užtikrinti aplinkos stabilumą būtent vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove). Byloje nenustatyta, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku, neužtikrintų jo interesų ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnamečio gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina ieškove, todėl teismas sprendžia, kad atitinkamas ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

34. Nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

35. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

36. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

37. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 procentų. Tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. minimali mėnesinė alga – 730 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 533,65 Eur.

38. Taip pat, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

39. Nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo šio kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio išlaikymas, toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

40. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui po 230 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teikė vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodė sūnaus poreikių tenkinimui patiriamas išlaidas: maisto poreikiams apie 150 Eur; aprangai ir avalynei apie 80 Eur; vaistams bei vitaminams apie 30 Eur; higienos ir buities prekėms po 30 Eur; ugdymui ir lavinimui apie 60 Eur; poilsiui ir laisvalaikiui 60 Eur; dėl gyvenamojo būsto apie 50 Eur; didesnės vertės daiktams apie 40 Eur; transportui ir telefonui apie 40 Eur. Ieškovė nurodė, kad įvertinus būtinus nepilnamečio vaiko poreikius, jam tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 530-540 Eur per mėnesį.

41. Pačios ieškovės pajamos yra nedidelės. Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo, nepasisakė dėl ieškovės prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio, neginčijo ieškovės nurodytų vaiko poreikiams reikalingų sumų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė pagrįstai nurodo, jog nepilnamečio vaiko P. G., gim. (duomenys neskelbtini) (6 metų amžiaus), poreikių tenkinimui yra reikalinga apie 530-540 Eur per mėnesį suma.

42. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, svarbu įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą; kt.).

43. Iš teismo iniciatyva iš teismų informacinės sistemos Liteko ištrauktos pažymos apie ieškovės J. M. gaunamas pajamas matyti (ir pati ieškovė teikdama paaiškinimus tą patvirtino), jog jos gaunamos pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro apie 480 Eur. Tuo tarpu apie atsakovą A. G. Sodros informacinėje sistemoje duomenų nerasta.

44. Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nenustačius, kad atsakovas būtų pripažintas nedarbingu (dalinai nedarbingu), dėl ko būtų apribota atsakovo galimybė dirbti ir gauti nuolatines pajamas, vertintina, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteistinas periodinėmis išmokomis.

45. Nustačius, kad P. G., kuriam šiuo metu yra 6 metai, yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi, papildomų ugdymo užsiėmimų nelanko, kad vaiko poreikių tenkinimui yra reikalinga apie 530 Eur/mėn. suma, atsakovui neteikiant prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio sūnui priteisimo, nustatytina, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui P. G. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. spalio 18 d.) iki jo pilnametystės.

46. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė J. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

47. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 rugpjūčio 31 d.

48. Ieškovė ieškinyje išlaikymo dydį skaičiavo po ½ MMA per mėnesį, vertino, kad įsiskolinimas apskaičiuotinas taip: 1) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. MMA sudarė 400 Eur po mokesčių, todėl mokėtinas išlaikymas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje yra po 200 Eur kas mėnesį, viso 1 000 Eur (5x200); 2) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. MMA sudarė 555 Eur iki mokesčių arba 430 Eur po mokesčių, todėl mokėtinas išlaikymas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje yra po 215 Eur kas mėnesį, viso 2 580 Eur (12x215); 3) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. MMA sudarė 607 Eur iki mokesčių arba 437,23 Eur po mokesčių, todėl mokėtinas išlaikymas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje yra po 219 Eur kas mėnesį, viso 2 628 Eur (12x219); 4) nuo 2021 m. sausio 1 d. iki dabar (ieškinio teismui pateikimo metu, t. y. 2021 m. spalio 18 d.) MMA sudaro 642 Eur arba 468 Eur atskaičius mokesčius, todėl mokėtinas išlaikymas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. yra po 234 Eur kas mėnesį, viso 1 872 Eur (8x234).

49. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patikslino, nurodydama, jog laikotarpis, už kurį priteistinas išlaikymas, skaičiuotinas atsižvelgiant į kreipimosi į teismą dieną, ir prašė priteisti 8 114 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn., t. y. iki 2021 m. spalio 18 d.

50. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

51. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje pateiktais duomenimis bei paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyriumi nuo 2018 m. liepos mėn. Ieškovės teigimu, šalys gyveno kartu iki 2018 metų liepos mėnesio ir nuo tada vaikas gyvena su motina, tėvas vaiką aplankė pora kartų, nupirko kelis rūbelius, išlaikymo niekada neteikė. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos atsakovo suteiktos išlaikymo sūnui sumos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu išlaikymo sūnui neteikė.

52. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

53. Pažymėtina, jog ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. spalio 18 d. Taigi, apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimo sumą, 3 metų termino atskaitos tašku turėtų būti kreipimąsis į teismą. Todėl laikotarpis, už kurį gali būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas yra nuo 2018 m. spalio 18 d., todėl atitinkamai nustatytini ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiai.

54. Kaip nurodyta jau minėtoje teismų praktikoje, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio (tuo pačiu ir dėl susidariusio įsiskolinimo) orientaciniu kriterijumi imama minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA) atskaičius mokesčius ir „vaiko pinigus“. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Ieškovei neteikus įrodymų, kuriais būtų siekta pagrįsti didesnį nei orientacinis kriterijus išlaikymo dydį, taip pat nenurodžius, jog vaikas turi specialiųjų poreikių, išlaikymo įsiskolinimo suma apskaičiuotina pagal tas pačias jau nurodytoje teismų praktikoje suformuotas taisykles, kaip ir vaikui reikalingas išlaikymo dydis.

55. 2021 metais MMA buvo 642 Eur, atskaičius mokesčius ši suma sudarė 468,41 Eur, vaiko pinigai – 70 Eur, taigi vienam iš tėvų tenkanti suma, kurios nereikia įrodinėti 2021 metais buvo 200 Eur. 2020 metais MMA buvo 607 Eur (atskaičius mokesčius – 447,23 Eur), vaiko pinigai – 60 Eur, taigi orientacine suma, tenkančia vienam iš tėvų, buvo apie 194 Eur. 2019 metais MMA buvo 555 Eur (atskaičius mokesčius – 395,78 Eur), vaiko pinigai – 50 Eur, vienam iš tėvų tenkanti neįrodinėtina išlaikymo suma – 173 Eur. 2018 metais MMA buvo 400 Eur (atskaičius mokesčius – 353 Eur), vaiko pinigai – 30 Eur, taigi vienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma – 162 Eur.

56. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas gali būti priteistas už 3 metus iki kreipimosi į teismą dienos bei orientaciniu dydžiu laikytina tais metais galiojusi minimali alga, mažinama „vaiko pinigų“ dydžiu, darytina išvada, jog nuo 2018 m. spalio 18 d. įsiskolinimo suma skaičiuotina už 2,5 mėnesio ir būtų lygi 405 Eur, už 2019 metus (12 mėnesių) – 2 076 Eur, už 2020 metus (12 mėnesių) – 2 328 Eur bei už 2021 metus (9,5 mėnesio) – 1 900 Eur. Taigi iš viso už 3 metų laikotarpį galėjusi susidaryti išlaikymo įsiskolinimo suma galėtų būti 6 709 Eur.

57. Atsižvelgiant į tai, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteisinta 6 709 Eur šalių nepilnamečio vaiko įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2021 m. spalio 18 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

58. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

59. Nagrinėjamu atveju ieškovė J. M. pateikė teismui dokumentus, pagrindžiančius, jog ji sumokėjo 83 Eur žyminio mokesčio (2021 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymas), taip pat patyrė 1000 Eur atstovavimo išlaidų (2021 m. rugpjūčio 16 d. Swedbank mokėjimo nurodymas – 300 Eur; 2021 m. rugpjūčio 16 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 4256203 – 300 Eur; 2021 m. rugpjūčio 17 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 4256204 – 400 Eur).

60. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo sprendimu ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. 94 procentai (100 procentų tenkinti reikalavimai dėl gyvenamosios vietos ir dėl periodinio išlaikymo priteisimo bei 83 procentai reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo). Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 78 Eur žyminio mokesčio (83 Eur*94 proc. = 78 Eur) ir 940 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą (1 000 Eur*94 proc.). Taigi bendrai iš atsakovo ieškovei priteistina 1018 Eur (940+78=1018 Eur) bylinėjimosi išlaidų bei žyminio mokesčio.

61. Taip pat, už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 62 Eur žyminis mokestis (230 Eur x 12 mėn. = 2 760 Eur x 3 proc. = 82,8 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 62 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 100 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 62 Eur.

63. Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (8 114 Eur), pateikus ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 183 Eur. Taigi tenkinus 83 procentus šio ieškovės reikalavimo, iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio už šį reikalavimą suma – 170 Eur (183 Eur x 83 proc.).

64. Taip pat šioje byloje patirta 1,79 Eur pašto išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo.

65. Taigi bendrai iš atsakovo valstybės naudai priteistina suma sudaro 233,79 Eur (232 Eur žyminio mokesčio ir 1,79 Eur pašto išlaidų).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

66. Teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones –priteisė iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. G. (P. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ta pačia nutartimi teismas paskyrė ieškovę J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo sumą nurodyta indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

67. Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog išnagrinėjus civilinę bylą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, taip pat įvertinus, nors teismo sprendimas skundžiamas, tačiau sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai, todėl šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl laikino išlaikymo taip pat panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. G. (P. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina (ieškove) J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. G. (P. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui P. G. (P. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) 6 709 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus devynis eurus) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. G. (P. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1018 Eur (vieną tūkstantį aštuoniolika eurų) patirtų išlaidų advokatės pagalbai ir sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 233,79 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus ir 79 ct) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl priteisto laikino išlaikymo (200 Eur) panaikinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė