Kauno apygardos teismo nutartis

2026-03-03 · Civilinė byla Nr. e2S-183-555/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-03
Bylos Nr.
e2S-183-555/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30660-2025-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
D. K.
Suinteresuotas asmuo
A. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-183-555/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30660-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2; 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, suinteresuotas asmuo A. L., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti jam išvežti E. K. gydytis į (duomenys neskelbtini) po dabartinės hospitalizacijos VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje su grąžinimu po to, kai bus pasiektas svoris ? 50 kg ir nebus suicidinės rizikos (pagal gydytojo išvadą); įpareigoti A. L. perduoti ieškovui E. K. asmeninius daiktus ir dokumentus, reikalingus kelionei į (duomenys neskelbtini) (pasą, medicininius dokumentus, mokyklinius reikmenis).

2. Ieškovas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nepilnamečių E. K. ir M. K., taip pat pilnametės dukters G. D. K. tėvas. E. ir M. gyvena su motina A. L. ir jos sugyventiniu. G. gyvena su ieškovu (duomenys neskelbtini). Teisės bendrauti su vaikais patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų procesiniais sprendimais. 2024 m. rugsėjo 3 d. ambulatorinio vizito E025 įrašas patvirtina, kad praėjus 9 dienoms po atostogų su ieškovu, E. buvo visiškai sveika: „skundų nėra“, lėtinių ligų nenustatyta. Gydytojas rekomendavo dalyvauti mokyklos renginiuose be jokių apribojimų. 2024 m. rugsėjo 28 d. sužinojo, kad 2024 m. rugsėjo 3-22 d., būdama išimtinai motinos priežiūroje, E. svoris sumažėjo 7 kg iki kritinės 42 kg ribos (KMI 14,7 kg/m²). E. buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių, kur jai diagnozuota: (duomenys neskelbtini). Medicininėje pažymoje nurodyta, kad A. L. gydytojams pranešė: (duomenys neskelbtini). Dalyvavo vaizdo konsultacijose su gydytojais. 2024 m. spalio 8 d. E. išrašyta sverdama 43 kg. Po to įvyko vizitai į (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 10 d., 17 d. ir 23 d. Dukra skundėsi centro gydytojos veiksmais. 2024 m. spalio 24 d. gydytoja užfiksavo: (duomenys neskelbtini) rekomendacijos nevykdomos. 2024 m. spalio 28 d. E. pakartotinai hospitalizuota dėl (duomenys neskelbtini). E. stacionare gydėsi iki 2025 m. vasario 6 d. Nuo 2024 m. lapkričio 29 d. iki 2025 m. vasario 6 d. E. gydėsi (duomenys neskelbtini) stacionare (duomenys neskelbtini). Epikrizėse nurodyta, kad viena sveikatos pablogėjimo priežasčių – konfliktas mokykloje. 2025 m. birželio 29 d. E. pranešė, kad A. L. draudžia kelionę į (duomenys neskelbtini) atostogoms nuo rugpjūčio 1 iki 24 d., bet leidžia keliones į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu E. norėjo vykti į (duomenys neskelbtini) – tai patvirtina G. K. 2025 m. spalio 24 d. laiškas. 2025 m. liepos 9 d., 10 d. ir 22 d. informavo A. L. apie ketinimą pasiimti E. ir M. atostogoms į (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugpjūčio 1 d. 10.00 val. ir grąžinti 2025 m. rugpjūčio 24 d. 19.00 val. (19.30 val. dėl vėlyvo skrydžio), adresu (duomenys neskelbtini), visiškai laikantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo. 2025 m. liepos 27 d. susisiekė su E. ir pasiūlė pasiimti draugę A. į (duomenys neskelbtini). Liepos 30 d. pranešė, kad E. paruoštas kambarys ir dar dvi miego vietos. 2025 m. rugpjūčio 1 d. 10.00 val. atvyko vaikų gyvenamosios vietos adresu, bet E. ir M. ten nebuvo. Vaikai ir jų asmeniniai daiktai neperduoti. Ieškovas teigė, kad, 2025 m. rugpjūčio 9 d. būdama motinos priežiūroje, E. buvo alkoholinio apsvaigimo būsenos. 2025 m. rugpjūčio 19 d. E. rašė, klausdama apie kitas atostogas, sakė pasiilgusi ir patvirtino, kad rugpjūčio 1 d. jos nebuvo namuose. 2025 m. spalio 31 d. E. hospitalizuota dėl (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės patvirtina realią, tiesioginę ir didėjančią grėsmę vaiko gyvybei ir sveikatai dabartinėje aplinkoje, būtinybę skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išvežti E. į (duomenys neskelbtini) gydymui bei saugumui užtikrinti. (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoja pasirengusi priimti E. į apskaitą ir užtikrinti kvalifikuotą gydymą. Ieškovas nurodė ir tai, kad ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nepateiktas, nes ieškovas renka papildomus medicininius ir kitus patvirtinančius dokumentus. 2025 m. birželio 4 d. pateikė prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai inicijuoti privalomą mediaciją šeimos ginče su A. L.. Prašyme nurodyta, kad mediacija reikalinga dėl ketinimo pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir su tuo susijusių išvestinių klausimų. Tačiau 2025 m. liepos 8 d. A. L. atsisakė dalyvauti ikiteisminėje mediacijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. e2‑35846‑566/2025 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui D. K., kuriame pateiktas reikalavimas D. K. neterminuotai apriboti tėvo D. K., gim. 1979 m. vasario 10 d., valdžią nepilnamečių dukrų E. K. ir M. K. atžvilgiu ir pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką. Nurodyta byla iškelta 2025 m. rugpjūčio 5 d., ieškovas byloje yra pateikęs atsiliepimą, byloje yra įvykęs parengiamasis posėdis, bylos nagrinėjimui pasirengta, byloje paskirtas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje, ieškovą byloje atstovauja advokatas. Nagrinėjamos bylos stadija leidžia spręsti, kad įrodymai, susiję su ieškovo (atsakovo) tėvo valdžios įgyvendinimu yra surinkti.

Atsiliepimas

5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnis numatyta, kad atsakovas byloje turi teisę ne tik pateikti atsiliepimą ar teikti rašytinius paaiškinimus, bet turi teisę pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Ieškovas byloje, kurioje sprendžiamas jo tėvo valdžios nepilnamečių dukrų atžvilgiu klausimas, turėdamas reikalavimų vaikų motinai A. L., susijusių su tėvo valdžios nepilnamečių vaikų atžvilgiu įgyvendinimu, tarp jų vaikų gyvenamosios vietos pakeitimu, priešieškinio, kuriuo teiktų reikalavimą pakeisti nepilnametės E. K. gyvenamąją vietą, nėra pareiškęs. Be to, kaip patvirtino Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenys, ieškovas 2025 m. Vilniaus miesto apylinkės teismui teikia šeštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio taikymo, tačiau iki šiol nėra pateikęs teismui nė vieno ieškinio dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ar kitokio su ieškovo tėvo valdžios įgyvendinimu susijusio ieškinio.

Šalies argumentai

6. Teismas sprendė, kad ieškovas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo nepagrindė priežasčių, dėl kurių ieškinys (priešieškinis) negalėjo būti pateiktas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nėra tenkinama pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovas D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Ankstesnis to paties teismo išaiškinimas nurodė kreiptis atskira byla pagal CPK 147 straipsnį. 2024 m. lapkričio 5 d. daliniu sprendimu byloje Nr. e2-124-1167/2024 teismas atsisakė priimti laikinųjų apsaugos priemonių prašymą ir išaiškino, kad su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio reikia kreiptis atskiroje byloje. Ieškovas elgėsi tiksliai pagal teismo nurodymą. Tai yra objektyvi priežastis, kodėl ieškinys negalėjo būti teikiamas kartu su laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tuo tarpu priešieškinio kelias buvo realiai uždarytas (CPK 143 straipsnis). Byloje e2-35846-566/2025 parengiamasis etapas jau buvo užbaigtas, posėdis įvykęs, nagrinėjimas paskirtas. Be to, esminės naujos aplinkybės atsirado po parengiamojo etapo, todėl objektyviai nebuvo įmanoma ir neprivaloma kartu teikti priešieškinį. Dukros motina atsisakė privalomos mediacijos, o medicininiai dokumentai buvo renkami ir atsirado nauji. Tai patvirtina, kad pirmoji sąlyga, pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, yra įvykdyta.

7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kitų CPK 147 straipsnio 3 dalies sąlygų. Teismas įvertino tik pirmąją sąlygą ir faktiškai nevertino realios ir didėjančios grėsmės vaiko gyvybei / sveikatai ((duomenys neskelbtini), ankstesnės hospitalizacijos, nevykdomos gydymo rekomendacijos); tikėtinumo, kad be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus neįmanoma / ar itin sunku užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą (sisteminis perdavimų nevykdymas, antstolio aktas), nors pačioje nutartyje yra pacituota teismų praktika, reikalaujanti visų trijų sąlygų visapusiško įvertinimo.

7.3. Vaiko interesai yra prioritetiniai. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra tikslingos ir proporcingos: jos nukreiptos tik į laikiną sveikatos apsaugą, su grąžinimo sąlyga, ir neeliminuoja motinos dalyvavimo (nustatomas dokumentų perdavimas, tęsiamas ryšys). Mažiau ribojančios priemonės (be leidimo vykti gydytis) akivaizdžiai neveiksmingos (ankstesnės nesėkmingos pastangos, nevykdymo istorija).

8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

11. Ieškovas D. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2024 m. lapkričio 5 d. dalinio sprendimo byloje Nr. e2-124-1167/2024 kopiją, nutarties „dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo grąžinimo“ kopiją, 2025 m. spalio 31 d. hospitalizacijos ir vėlesnius medicininius dokumentus ((duomenys neskelbtini)), antstolio aktą ir ankstesnių nevykdymo sprendimų kopijas, mediacijos dokumentus (2025 m. birželio 4 d. prašymas; 2025 m. liepos 8 d. atsisakymas), kuriuos prašo priimti į bylą.

12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (CPK 338 straipsnis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį, nustatė, kad ieškovo kaip naujai teikiami duomenys yra gauti dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, be to, dalį jų sudaro teismų procesiniai sprendimai ir ar kiti procesiniai dokumentai, prie kurių prieigą turi ir pats teismas, ieškovas taip pat neįvardija nei, kokios kliūtys juos pateikti egzistavo pirmosios instancijos teismui, nei nurodo, kokios reikšmingos bylai aplinkybes apeliacines instancijos teisme šiais įrodymais yra įrodinėjamos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas ieškovo teikiamus kaip naujus rašytinius įrodymus atsisako priimti.

Dėl ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (apeliantas) D. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti jam išvežti E. K. gydytis į (duomenys neskelbtini) po dabartinės hospitalizacijos VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje su grąžinimu po to, kai bus pasiektas svoris ? 50 kg ir nebus suicidinės rizikos (pagal gydytojo išvadą); įpareigoti A. L. perduoti ieškovui asmeninius daiktus ir dokumentus, reikalingus kelionei į (duomenys neskelbtini) (pasą, medicininius dokumentus, mokyklinius reikmenis). Pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad ieškovas nepagrindė priežasčių, dėl kurių ieškinys (priešieškinis) negalėjo būti pateiktas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko nėra tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui padavimo taikymo sąlyga, skundžiama nutartimi ieškovo prašymo netenkino. Ieškovas, nesutikdamas su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

16. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

17. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Tačiau tokiu atveju prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, ir pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę ieškovo interesams. Taigi ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, privalo pagrįsti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendrąsias sąlygas, bet ir priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą.

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑449‑464/2015; 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-910/2022).

19. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad šiuo atveju, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pirmoji sąlyga, pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, yra įvykdyta, t. y. jis neturėjo galimybės kartu pateikti ieškinio, kadangi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė taip, kaip jam buvo išaiškinta kitoje civilinėje byloje priimtame procesiniame sprendime. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad kitoje jau išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovui buvo išaiškinta procesinė teisė tokį prašymą pareikšti bendra tvarka atskiroje byloje, šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad jis tai turi teisę padaryti bet kokiu, įstatyme nenustatytu būdu. Ieškovas nėra atleistas nuo pareigos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo pagrįsti, kaip tai numato civilinio proceso kodekso normos.

20. Ieškovas atskiruoju skundu įrodinėja, kad, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jis neturėjo galimybės nei kitoje šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2‑35846‑566/2025 (dabartinis Nr. e2‑1196‑566/2026) dėl tėvo valdžios apribojimo, kurioje procesas jau yra pažengęs, pateikti priešieškinį ir kartu su juo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei ieškinį pateikti atskiroje byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti, kad nurodytos aplinkybės pateisina ieškinio (priešieškinio) pareiškimo pateikimo atidėjimą. Kaip patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2‑1196‑566/2026 ieškovas iškart po skundžiamos nutarties nagrinėjamoje byloje priėmimo pateikė priešieškinį dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, kartu prašydamas iš esmės analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip yra prašoma taikyti ir šioje byloje. Nurodytos bylos duomenys patvirtina, kad priešieškinis yra priimtas, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsiteisėjusia teismo nutartimi jau yra išspręstas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aplinkybes niekaip nepagrindžia ieškovo argumentų, jog jis neturėjo galimybės pateikti ieškinį (priešieškinį) kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

21. Kaip matyti iš ieškovo prašymo turinio, jis, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės tebuvo nurodęs, jog ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nepateiktas, kadangi jis renka papildomus medicininius ir kitus patvirtinančius dokumentus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, kaip tą pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, objektyviai nepagrindžia priežasčių, dėl kurių jis, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negalėjo kartu pateikti ieškinio (priešieškinio) teisme. Pažymėtina, kad teikdamas ieškinį ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o įrodymų (ne) pakankamumas ieškinio pateikimo metu nėra pagrindas teismui ieškinį atsisakyti priimti. Įrodymų rinkimo ir pateikimo teismui aplinkybė gali būti nurodyta ir ieškinyje, o atitinkamai ieškovas gali rinkti įrodymus bylos pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, taip pat esant būtinybei ir vėliau (nevilkinant bylos nagrinėjimo) bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose. Taigi ieškovo argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dėl to, kad jis renka papildomus įrodymus pirmosios instancijos teismui, nėra egzistuojanti objektyvi priežastis, dėl kurios ieškinys negalėjo būti pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos byloje aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas turi (turėjo) visas galimybes prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareikšti kartu su ieškiniu (priešieškiniu).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Antra, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑1054‑302/2021, 17 punktą, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-66-330/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-38-370/2021).

23. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad ieškovas turi (turėjo) visas galimybes prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareikšti kartu su ieškiniu (priešieškiniu), ir nenustačius priežasčių, pateisinančių ieškinio padavimo atidėjimą, spręstina, jog ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo negali būti pritaikytos. Tuo pačiu nurodytina, kad, nenustačius vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų iki ieškinio teismui padavimo, priešingai, nei teigia ieškovas atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pasisakyti dėl kitų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų egzistavimo.

24. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to, ieškovo D. K. atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Šalys į bylą nėra pateikusios jų apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas valstybei taip pat nėra sprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas