Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų antstolio Svajūno Degimo, antstolės Elenos Miliauskienės, antstolės Danutės Marčiukaitienės, antstolės Gretos Žutautės, antstolės Daivos Kelmelienės, antstolio Giedriaus Salicko, antstolio Sauliaus Virbicko, antstolės Angelės Kvaraciejienės, antstolės Jūratės Blažienės, antstolės Vilmos Leskevičienės, antstolės Nijolės Jutkienės, antstolės Irenos Bakšienės, antstolio Eduardo Sergėjevo, antstolės Audronės Muzikevičienės, antstolės Janės Jakimavičienės, antstolės Terezos Gerasimovič, antstolio Aleksandro Ščiukino, antstolės Virginijos Paunovienės, antstolio Nikolajaus Alenino, antstolės Nijolės Genutienės, antstolio Kęstučio Košio, antstolės Santos Selezniovienės, antstolės Astos Pliuškevičienės, antstolės Birutės Čereškienės, antstolės Marijos Gaivenės, antstolės Ramunės Damulienės, antstolio Dariaus Jonaičio, antstolės Audronės Adomaitienės, antstolės Gitos Andrijauskienės, antstolės Neringos Bacevičienės, antstolio Regimanto Budreikos, antstolės Rimos Gražienės, antstolio Mariaus Lekečinsko, antstolės Raimondos Pauzienės, antstolio Mareko Petrovskio, antstolio Raimundo Stanislausko, antstolės Redos Stašenienės, antstolio Sauliaus Užkuraičio, antstolės Sonatos Vaicekauskienės, antstolės Jurgitos Žilinskaitės, antstolio Valdo Zubino, antstolės Vidos Daugirdienės, antstolio Giedriaus Jonausko, antstolio Mindaugo Mažrimo, antstolės Laimos Neniškienės, antstolio Jono Petriko, antstolės Linos Pužienės, antstolio Aleksandro Selezniovo, antstolės Brigitos Tamkevičienės, antstolės Viktorijos Vėliuvienės, antstolės Redos Vizgaudienės, antstolio Zeno Zenkevičiaus, antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės, antstolio Artūro Auglio, antstolės Astos Lukšienės, antstolio Lauryno Lukšio, antstolės Svajonės Žukaitienės, antstolio Sigito Osvaldo Grašio, antstolio Leono Jankausko, antstolės Nijolės Viešchnickienės, antstolio Vaido Drungilo, antstolės Ilonos Girdenienės, antstolės Gintarės Mankevičienės, antstolio Arūno Balčiūno, antstolio Algimanto Maliukevičiaus, antstolės Rimos Adomaitienės, antstolio Arturo Bložės, antstolės Irmos Ežerskienės, antstolės Indrės Klungės, antstolio Ričardo Kudrausko, antstolio Andriaus Liaškovo, antstolės Doloresos Petronaitienės, antstolės Eurikos Rulienės, antstolės Vaivos Šimkienės, antstolio Tomo Ubarto, antstolės Giedrės Vasiliauskaitės, antstolės Jurgitos Bareikienės, antstolės Irenos Beliačic, antstolio Dariaus Blizniko, antstolio Mindaugo Dabkaus, antstolio Ginto Badikonio, antstolio Andriaus Bublio, antstolio Ramūno Kamarausko, antstolės Ingos Karalienės, antstolės Neringos Lipeikienės, antstolio Donato Kisieliaus, antstolio Irmanto Gaidelio, antstolės Virginijos Meškauskienės, antstolės Daivos Milevičienės, antstolio Vitalio Milevičiaus, antstolio Vytauto Mitkaus, antstolio Sauliaus Mulevičiaus, antstolio Armino Naujokaičio, antstolės Brigitos Palavinskienės, antstolės Daivos Prunskienės, antstolio Gintauto Puodžiuko, antstolės Aurelijos Puodžiukienės, antstolės Astos Stanišauskaitės, antstolio Dainiaus Šidlausko, antstolio Dariaus Stakeliūno, antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės, antstolės Svetlanos Kastanauskienės, antstolio Daliaus Traigio, antstolio Mariaus Alšausko, antstolio Roberto Vasiliausko, antstolio Rimanto Vižainiškio atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4088-852/2020 dėl pareiškėjų antstolio Svajūno Degimo, antstolės Elenos Miliauskienės, antstolės Danutės Marčiukaitienės, antstolės Gretos Žutautės, antstolės Daivos Kelmelienės, antstolio Giedriaus Salicko, antstolio Sauliaus Virbicko, antstolės Angelės Kvaraciejienės, antstolės Jūratės Blažienės, antstolės Vilmos Leskevičienės, antstolės Nijolės Jutkienės, antstolės Irenos Bakšienės, antstolio Eduardo Sergėjevo, antstolės Audronės Muzikevičienės, antstolės Janės Jakimavičienės, antstolės Terezos Gerasimovič, antstolio Aleksandro Ščiukino, antstolės Virginijos Paunovienės, antstolio Nikolajaus Alenino, antstolės Nijolės Genutienės, antstolio Kęstučio Košio, antstolės Santos Selezniovienės, antstolės Astos Pliuškevičienės, antstolės Birutės Čereškienės, antstolės Marijos Gaivenės, antstolės Ramunės Damulienės, antstolio Dariaus Jonaičio, antstolės Audronės Adomaitienės, antstolės Gitos Andrijauskienės, antstolės Neringos Bacevičienės, antstolio Regimanto Budreikos, antstolės Rimos Gražienės, antstolio Mariaus Lekečinsko, antstolės Raimondos Pauzienės, antstolio Mareko Petrovskio, antstolio Raimundo Stanislausko, antstolės Redos Stašenienės, antstolio Sauliaus Užkuraičio, antstolės Sonatos Vaicekauskienės, antstolės Jurgitos Žilinskaitės, antstolio Valdo Zubino, antstolės Vidos Daugirdienės, antstolio Giedriaus Jonausko, antstolio Mindaugo Mažrimo, antstolės Laimos Neniškienės, antstolio Jono Petriko, antstolės Linos Pužienės, antstolio Aleksandro Selezniovo, antstolės Brigitos Tamkevičienės, antstolės Viktorijos Vėliuvienės, antstolės Redos Vizgaudienės, antstolio Zeno Zenkevičiaus, antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės, antstolio Artūro Auglio, antstolės Astos Lukšienės, antstolio Lauryno Lukšio, antstolės Svajonės Žukaitienės, antstolio Sigito Osvaldo Grašio, antstolio Leono Jankausko, antstolės Nijolės Viešchnickienės, antstolio Vaido Drungilo, antstolės Ilonos Girdenienės, antstolės Gintarės Mankevičienės, antstolio Arūno Balčiūno, antstolio Algimanto Maliukevičiaus, antstolės Rimos Adomaitienės, antstolio Arturo Bložės, antstolės Irmos Ežerskienės, antstolės Indrės Klungės, antstolio Ričardo Kudrausko, antstolio Andriaus Liaškovo, antstolės Doloresos Petronaitienės, antstolės Eurikos Rulienės, antstolės Vaivos Šimkienės, antstolio Tomo Ubarto, antstolės Giedrės Vasiliauskaitės, antstolės Jurgitos Bareikienės, antstolės Irenos Beliačic, antstolio Dariaus Blizniko, antstolio Mindaugo Dabkaus, antstolio Ginto Badikonio, antstolio Andriaus Bublio, antstolio Ramūno Kamarausko, antstolės Ingos Karalienės, antstolės Neringos Lipeikienės, antstolio Donato Kisieliaus, antstolio Irmanto Gaidelio, antstolės Virginijos Meškauskienės, antstolės Daivos Milevičienės, antstolio Vitalio Milevičiaus, antstolio Vytauto Mitkaus, antstolio Sauliaus Mulevičiaus, antstolio Armino Naujokaičio, antstolės Brigitos Palavinskienės, antstolės Daivos Prunskienės, antstolio Gintauto Puodžiuko, antstolės Aurelijos Puodžiukienės, antstolės Astos Stanišauskaitės, antstolio Dainiaus Šidlausko, antstolio Dariaus Stakeliūno, antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės, antstolės Svetlanos Kastanauskienės, antstolio Daliaus Traigio, antstolio Mariaus Alšausko, antstolio Roberto Vasiliausko, antstolio Rimanto Vižainiškio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, uždrausti būsimam atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų vykdymui reikalingas VĮ Registrų centro paslaugas apmokestinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarime Nr. 763 „Dėl Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) nustatytais įkainiais.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad Nutarimu yra patvirtinti nauji atlyginimo dydžiai už VĮ Registrų centro teikiamas registro objektų registravimo, o taip pat įvairių registrų duomenų, informacijos ir dokumentų teikimo paslaugas. Nurodė, kad tarp į Lietuvos antstolių sąrašą įrašytų antstolių bei VĮ Registrų centro yra kilęs ginčas dėl VĮ Registrų centro veiksmų, apmokestinant antstolius Nutarime nustatytais įkainiais, teisėtumo ir pagrįstumo. Šis ginčas tarp šalių kilo VĮ Registrų centrui netikėtai informavus antstolius, kad VĮ Registrų centras, ryšium su Nutarimo įsigaliojimu, nuo 2020 m. spalio 1 d. pradės taikyti antstoliams šiame teisės akte nustatytus savo paslaugų įkainius. Dėl šios priežasties antstoliai šiuo metu rengia bei, pasibaigus VĮ Registrų centrui pateiktoje ikiteisminėje pretenzijoje nustatytam 30 dienų terminui, pateiks teismui grupės ieškinį, kuriuo prašys VĮ Registrų centro veiksmus, apmokestinant antstolius nutarime nustatytais įkainiais, pripažinti neteisėtais (ta apimtimi, kiek antstoliams VĮ Registrų centro paslaugos yra reikalingos Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti).

3. Taip pat nurodė, jog pareiškėjų būsimo reikalavimo dėl VĮ Registrų centro veiksmų pripažinimo neteisėtais išnagrinėjimas teisme užtruks, o VĮ Registrų centras, vadovaudamasis išimtinai tik Nutarimo nuostatomis, nuo 2020 m. spalio 1 d. pradėjo taikyti antstoliams Nutarimu nustatytus savo paslaugų įkainius ir 2020 m. lapkričio mėn. išrašys visiems antstoliams sąskaitas už 2020 m. spalio mėn. suteiktas paslaugas Nutarime nustatytais įkainiais. Nepritaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo, neišvengiamai kils tokios teisinės pasekmės, kurių nebus įmanoma pašalinti būsimų ieškovų būsimo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimo atveju. Dėl šios priežasties bei egzistuojančio viešojo intereso yra būtina išlaikyti teisinę padėtį, buvusią iki 2020 m. spalio 1 d., iki kol teismas priims atitinkamą sprendimą šioje byloje bei jis įsiteisės.

4. Be to, VĮ Registrų centras po grupės ieškinį atmetančio teismo sprendimo įsiteisėjimo galėtų išrašyti antstoliams sąskaitas Nutarime nustatytais įkainiais už visą bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį ir antstoliai jas turėtų apmokėti ir tokiu būdu VĮ Registrų centro teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat yra siekiama užkirsti kelią tolesniam antstolių bei kitų vykdymo proceso dalyvių teisių pažeidimui, žalos atsiradimui bei nuolatiniam jos didėjimui, o taip pat naujų teisinių ginčų tarp bylos šalių ir ne tik jų kilimui. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo principą bei nevaržo VĮ Registrų centro teisių daugiau negu yra būtina tikslui pasiekti: teismui pritaikius būsimų ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, VĮ Registrų centras ir toliau galėtų antstolius apmokestinti mėnesiniais įkainiais už prisijungimus ir sistemų administravimus, taikytais iki 2020 m. spalio 1 d., visa apimtimi, kaip tai darė eilę metų iki 2020 m. spalio 1 d., o taip pat VĮ Registrų centras ir toliau galėtų taikyti antstoliams Nutarime nustatytus savo paslaugų įkainius tais atvejais, kai VĮ Registrų centro paslaugos antstoliams teikiamos antstoliams teikiant Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytas paslaugas.

5. Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepimu prašė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, kaip pareikštą netinkamam teismui ir nepagrįstą.

6. Nurodė, kad prašymas pareikštas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo numatytas rūšinio teismingumo taisykles (dėl galbūt neteisėtų registro tvarkytojo veiksmų bylas nagrinėja administraciniai teismai, nes registro tvarkytojo veikla, susijusi su įvairių registro objektų registravimu ar atsisakymu registruoti duomenis atitinkame registre, teikti registrų duomenis, (taip pat ir taikyti Nutarimu patvirtintus įkainius už šias VĮ Registrų centro, kaip įvairių registrų tvarkytojo, atliktas teisės aktuose nustatytas funkcijas) yra laikoma viešojo administravimo veikla).

7. Atsakovė pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas iki ieškinio padavimo yra pakankamai apsunkintas, t. y. nežinomos tikslios bylos ribos, byloje keliami reikalavimai ir pan. Atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju iš suformuluoto prašymo turinio nėra aišku, koks konkretus ieškinys (ieškinio pagrindas ir dalykas) bus pareikštas (dėl neatlygintino registro objektų registravimo ir / ar neatlygintino tam tikros formos duomenų / dokumentų teikimo). Taip pat nėra aišku, kokias konkrečiai VĮ Registrų centro tvarkomo registro objektų registravimo ar duomenų teikimo paslaugas būsimi ieškovai pageidauja gauti neatlygintinai. Be to, jei teismas pritaikytų tokias laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistos Konstitucijos, Konstitucinio Teismo įstatymo, CPK nuostatos. Bendrosios kompetencijos teismams nesuteikta teisė stabdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto teisės akto taikymą / galiojimą vienai asmenų grupei – antstoliams. Bendrosios kompetencijos teismams nėra Lietuvos Respublikos teisės aktais suteikta teisė spręsti ir konstatuoti, jog Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos antstolių įstatymui bei sustabdyti tokio Nutarimo galiojimą (būtent tai prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės ir prašo būsimi ieškovai). Be to, būsimų ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra galbūt ženkliai didesnės apimties nei būsimas ieškinys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

2. Teismas nustatė, kad pareiškėjų ketinamas reikšti reikalavimas yra preliminariai pagrįstas, t. y. yra pagrįstas prašyme nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra neleistinas ar aiškiai neįmanomas jų teisių gynybos būdas.

3. Teismas nustatė, kad pareiškėjai ketina prašyti teismo pripažinti VĮ Registrų centro veiksmus, apmokestinant antstolius Nutarime nustatytais įkainiais, neteisėtais, t. y., tokio ieškinio dalyko patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Atitinkamai teismas pažymėjo, kad užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Dėl šios priežasties sprendė, kad negalima teigti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas. Pareiškėjų argumentą, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis, be kita ko, siekiama užkirsti kelią žalos atsiradimui bei nuolatiniam jos didėjimui, t. y. galbūt ateityje kilsiantiems naujiems teisminiams ginčams, vertino kaip prieštaraujantį CPK nuostatoms, nes laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą nagrinėjamoje byloje.

4. Teismas, nustatęs, kad neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, pareiškėjų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

5. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog iš VĮ Registrų centro atsiliepimo turinio matyti, kad ginčijamų įkainių pareiškėjams taikymas yra susijęs ne su duomenų teikimo sutarčių turiniu ir jų vykdymu, o su Nutarimo vykdymu. Taigi, VĮ Registrų centro vertinimu, byla teisminga administraciniam teismui pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikštas iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, bei įvertinęs tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiamas skubiai, klausimo dėl kreipimosi į specialiąją teisėjų kolegiją dėl rūšinio teismingumo nesprendė.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – jų prašymą tenkinti. Priimti į bylą naują įrodymą – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2020 m. spalio 30 d. raštą. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo šiuos argumentus:

6.1. Pirmosios instancijos teismas per siaurai aiškino ir vertino antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, neanalizavo ir nevertino būsimų ieškovų prašyme nurodytų motyvų ir argumentų, sudarančių pagrindą jų pateiktą prašymą tenkinti, taip pat ryšio su būsimu ieškinio reikalavimu.

6.2. Pareiškėjai prašo taikyti konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Pareiškėjai mano, kad atsakovė galbūt neteisingai būsimų ieškovų atžvilgiu aiškina ir taiko Nutarimo nuostatas. Jos bus pradėtos taikyti nuo 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. lapkričio mėn. pradžioje pareiškėjams bus išrašytos sąskaitos remiantis Nutarime esančiais įkainiais. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių antstoliai gautas sąskaitas apmokės, įtrauks į vykdomųjų bylų paskaičiavimus bei juos išieškos savo naudai, dėl to padėties atkūrimas į buvusią iki 2020 m. spalio 1 d. taptų praktiškai neįmanomas. Be to, teismui pripažinus VĮ Registrų centro veiksmų neteisėtumą, vykdymo procese žalą patyrę asmenys reikalavimus reikštų antstoliams. Tokiu būdu susidarytų papildomos išlaidos, kurios paliestų tūkstančius proceso dalyvių.

6.3. Pareiškėjų vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones VĮ Registrų centro teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti, nes jis galėtų išrašyti antstoliams sąskaitas Nutarime nurodytais įkainiais.

6.4. Aplinkybė, kad teismas pareiškėjų prašymą priėmė ir išsprendė, patvirtina, jog teismas laikė, kad prašymas ir būsimas ieškinys yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Be to, atsakovas būsimų ieškovų atžvilgiu nėra priėmęs jokių individualių administracinių aktų, ar atlikęs administracinių procedūrų. Ginčas byloje keliamas dėl atsakovės veiksmų atliekant įregistravimo, išregistravimo ar duomenų pakeitimo paslaugas, taip pat dėl atsakovės atsisakymo atlikti kokį nors konkretų veiksmą (pvz: įregistruoti, išregistruoti, pateikti duomenis ir pan.), todėl prašymas ir byla teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjai pažymi, kad teisminis ginčas yra susijęs su antstolių, vykdančių valstybės jiems deleguotas funkcijas, teisės vykdant šias funkcijas neatlygintinai naudotis atsakovo teikiamomis paslaugomis pripažinimu bei atsakovo veiksmų šią teisę ribojant pripažinimo neteisėtais.

6.5. Prašyme prie bylos pridėti jų naujai pateikiamą rašytinį įrodymą yra nurodyta, kad Teisingumo ministerija sutinka su būsimų ieškovų įrodinėjama aplinkybe, jog VĮ Registrų centras ir po Nutarimo įsigaliojimo antstolių funkcijoms vykdyti reikalingus duomenis turėtų teikti jiems neatlygintinai.

7. Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Pridėti naujus rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centro 2020 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. NS-30909(1.10E) ir Registrų centro 2020 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. NS-31024(10.1E). Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

7.1. VĮ Registrų centras, siekdamas nesikartoti, prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis VĮ Registrų centro atsiliepime išdėstytais argumentais, pagrindžiančiais pareiškėjų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumą.

7.2. Būsimi ieškovai prašyme patys nurodė, kad jie reikš ieškinį dėl VĮ Registrų centro veiksmų apmokestinant antstolius Nutarime nustatytais įkainiais pripažinimo neteisėtais (ieškinys dėl pripažinimo), o ne prevencinį ieškinį. Atsakovė pritaria teismo pozicijai, kad tokia būsimų ieškovų pozicija ir argumentacija prieštarauja CPK nuostatoms, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą nagrinėjamoje byloje. VĮ Registrų centro nuomone, patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai.

7.3. Prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai pažeistų ekonomiškumo, proporcingumo ir asmenų lygybės įstatymui principus. Būsimi ieškovai atskirajame skunde teigia ir įrodinėja, kad netaikius prašyme nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių jie patirs finansinius nuostolius, tačiau tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ženkliai pablogins VĮ Registrų centro finansinę būklę ir patirti nuostoliai VĮ Registrų centrui iš Lietuvos Respublikos biudžeto nebus finansuojami, taigi akivaizdžiai bus pažeistas proporcingumo principas.

7.4. VĮ Registrų centro veikla registruojant atitinkamo registro duomenis atitinkame registre, teikiant duomenis, informaciją ir pan., laikoma viešojo administravimo veikla. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą be kita ko įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Atsakovės vertinimu, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimas yra suformuluotas taip, kad registrų tvarkytojas, būdamas viešojo administravimo subjektu, nevykdytų teisės aktuose numatytos pareigos už teikiamas paslaugas taikyti Nutarimu patvirtintus įkainius. Be to, bendrosios kompetencijos teismams nesuteikta teisė stabdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto teisės akto taikymą / galiojimą vienai asmenų grupei – antstoliams.

7.5. Būsimi ieškovai prašymu teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ženkliai didesnės apimties nei būsimas ieškinys, nes Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies prasme, įstatymų leidėjas numatė antstoliams teisę gauti tik neatlygintinę informaciją, duomenis, o ne kreiptis į registro tvarkytoją dėl neatlygintino registro objekto įregistravimo / išregistravimo atitinkame registrų centro tvarkomame registre. Atsakovės vertinimu, tai patvirtina, jog būtų akivaizdžiai pažeistas ekonomiškumo principas ir tenkinus tokio pobūdžio prašymą teismas, neteisėtai ir nepagrįstai išspręstų nepareikšto ieškinio reikalavimus. Nė vienas Lietuvos Respublikoje galiojantis teisės aktas nenumato galimybės registro tvarkytojui paslaugas, susijusios su registro objekto įregistravimu / išregistravimu / duomenų keitimu atitinkamame registre, antstoliams teikti neatlygintinai.

7.6. Atsakovės vertinimu, tokio pobūdžio byla, kurioje būtų sprendžiamas klausimas dėl teisėto / neteisėto registro tvarkytojo atlygintino paslaugų teikimo, turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme, nes atlyginimo dydžiai yra nustatyti ne sutartimi, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu patvirtintu sąrašu.

8. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

8.1. Atskirojo skundo motyvai yra nepagrįsti, nes būsimieji ieškovai aiškiai nurodo, kad jie nesutinka su Nutarime patvirtintais atlyginimo dydžiais už VĮ Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą. Taigi būsimieji ieškovai nesutinka su Nutarime patvirtintais įkainiais, kuriais vadovaujasi Registrų centras, teikdamas paslaugas, ir prašo vadovautis CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata. Būsimieji ieškovai prašo laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, uždrausti būsimai atsakovei VĮ Registrų centrui Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nurodytų funkcijų vykdymui reikalingas VĮ Registrų centro paslaugas apmokestinti Nutarime nustatytais įkainiais. Trečiojo asmens vertinimu, toks apribojimas tiesiogiai suvaržys trečiųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat pažeis ekonomiškumo ir proporcingumo pricipus.

8.2. Nagrinėjamu atveju, VĮ Registrų centras, apskaičiuodamas įkainius, vadovaujasi galiojančiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu, o ne sudaryto sandorio pagrindu ir veiksmus atlieka nepažeisdamas galiojančio teisinio reguliavimo. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimas yra suformuluotas taip, kad Registrų tvarkytojas, būdamas viešojo administravimo subjektu, nevykdytų teisės aktuose, t. y., jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, numatytos pareigos už teikiamas paslaugas taikyti Nutarimu patvirtintus įkainius.

8.3. Vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 3 dalimi, už registro objekto registravimą gali būti imamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas, išskyrus atvejus, kai duomenis, reikalingus objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas. Antstoliai nėra laikomi valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga Įstatymo taikymo kontekste ir jiems Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis nėra taikoma.

8.4. Vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, registro duomenys teikiami už atlyginimą, išskyrus šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos aktuose ir registrų nuostatuose nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į šią išimtį, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad antstolis turi teisę iš valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų neatlygintinai gauti duomenis, reikalingus antstolių funkcijoms atlikti. Tokiu būdu VĮ Registrų centras, spręsdama klausimą dėl tvarkomų registrų duomenų teikimo antstoliams, vadovaujasi Įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi ir Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, t. y. teikia antstoliams tvarkomų registrų duomenis, reikalingus antstolių funkcijoms atlikti, neatlygintinai. 2020 m. spalio 1 d. įsigaliojęs Nutarimas įtakos prieš tai minėtų teisės aktų taikymui neturėjo, nes jame nustatyti registrų duomenų teikimo dydžiai yra taikomi tiems subjektams, kuriems teisės aktai numato pareigą mokėti už šias paslaugas.

8.5. Nagrinėjamu atveju Nutarime nustatyti atlyginimų dydžiai yra taikomi ne tik antstoliams, bet ir kitiems subjektams, kurie naudojasi VĮ Registrų centro paslaugomis, todėl bus suvaržytos kitų subjektų teisės gauti informaciją iš VĮ Registrų centro.

8.6. Trečiasis asmuo neprieštarauja dėl naujo įrodymo priėmimo, tačiau pažymi, kad tai, kas išdėstyta Rašte, patvirtina, jog Nutarimu nustatyti atlyginimo dydžiai yra apskaičiuoti laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, šie atlyginimo dydžiai, taip pat ir teisės aktų nuostatos, nustatančios pareigą antstoliams mokėti už tam tikras valstybės įmonės Registrų centro teikiamas paslaugas (pavyzdžiui, Turto arešto aktų registro objektų registravimo, išregistravimo atveju), taikomos atsižvelgiant į Įstatyme, Antstolių įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, todėl pretenzijoje pateiktos išvados, susijusios su Nutarimo ir kitų teisės aktų aiškinimu ir taikymu, Teisingumo ministerijos nuomone, yra nepagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus pareikštas ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2020 m. spalio 30 d. raštą, kuriame nurodyta, kad antstoliai nėra laikomi valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo taikymo kontekste ir jiems Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis nėra taikoma. Įstatymas atskiria registro objektų registravimą nuo registro duomenų gavimo, (tai dvi skirtingų veiklų kategorijos). Atsižvelgiant į tai, atlyginimas už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą / išregistravimą antstoliams gali būti taikomas, vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, įvertinant tai, kad antstoliai nepatenka tarp subjektų, kuriems yra taikoma šioje dalyje numatyta išimtis. Rašte atkreiptas dėmesys į tai, jog Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato tik neatlygintiną duomenų, reikalingų antstolių funkcijų vykdymui, teikimą antstoliams, bet neapima antstolių teikiamų duomenų registrų objektams registruoti / išregistruoti. Taip pat rašte nurodyta, jog įgyvendinus teismo antstolių institucinę reformą antstoliams suteiktas profesines paslaugas teikiančių asmenų statusas ir antstolių profesinės veiklos administracinės išlaidos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nebefinansuojamos, sprendimų vykdymo išlaidas teisės aktuose nustatyta tvarka apmoka vykdymo proceso šalys (išieškotojas ir skolininkas). Vykdymo procese išieškotojo apmokėtas pinigų sumas antstolis nustatyta tvarka išieško iš skolininko ir grąžina išieškotojui. Dėl neatlygintinų paslaugų teikimo, rašte pasisakyta, kad neatlygintinas registro duomenų teikimas, registrų objektų registravimas konkretiems subjektams, įvertinant neatlygintinų paslaugų poreikio atitinkamiems subjektams tikslingumą, platesne apimtimi galėtų būti įgyvendintas tik tuomet, jeigu teisės aktais būtų nustatytas šių patirtų sąnaudų kompensavimo mechanizmas.

11. Atsakovė VĮ Registrų centras kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pridėti naujus rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centro 2020 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. NS-30909(1.10E) ir Registrų centro 2020 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. NS-31024(10.1E). Šiuose raštuose VĮ Registrų centras atsakė pareiškėjams į jų 2020 m. spalio 8 d. VĮ Registrų centrui teiktas pretenzijas ir užduotus klausimus.

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama, ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjų ir atsakovo pateikti duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrįstumo, be to, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog apeliantų bei atsakovo pateikti nauji įrodymai priimtini bei vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).

15. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Taigi, šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų pasaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

16. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas laikinąsias apsaugos priemones: laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, uždrausti būsimai atsakovei VĮ Registrų centrui Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų vykdymui reikalingas VĮ Registrų centro paslaugas apmokestinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarime nustatytais įkainiais.

17. Pareiškėjai prašyme nurodė, jog jie kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio nepateikė dėl to, kad prieš teikdami grupės ieškinį, jie vadovaujantis CPK 441² straipsniu, privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, parengė bei 2020 m. spalio 9 d. pateikė VĮ Registrų centrui bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai savo pretenziją. Nurodė į ką pretenzijoje atkreipė VĮ Registrų centro dėmesį. Pareiškėjai pažymėjo, jog jie rengia grupės ieškinį, kurį, pasibaigus VĮ Registrų centrui pateiktoje ikiteisminėje pretenzijoje nustatytam 30 dienų terminui, pateiks teismui ir kuriuo prašys VĮ Registrų centro veiksmus apmokestinant antstolius Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarime nustatytais įkainiais pripažinti neteisėtais (ta apimtimi, kiek antstoliams VĮ Registrų centro paslaugos yra reikalingos Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti). Nurodė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl VĮ Registrų centro veiksmų, apmokestinant antstolius Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarime nustatytais įkainiais, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. jiems bus taikomi pakitę VĮ Registrų centro paslaugų įkainiai, nustatyti Nutarimu, ir antstoliai bei vykdymo proceso dalyviai patirs žalą, papildomas išlaidas. Todėl yra būtina išlaikyti teisinę padėtį, buvusią iki 2020 m. spalio 1 d., iki įsiteisės sprendimas šioje byloje.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjų ieškinio dalyko patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo, sprendė, kad negalima teigti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas. Pareiškėjų argumentą, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis, be kita ko, siekiama užkirsti kelią žalos atsiradimui bei nuolatiniam jos didėjimui, t. y. galbūt ateityje kilsiantiems naujiems teisminiams ginčams, vertino kaip prieštaraujantį CPK nuostatoms, nes laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą nagrinėjamoje byloje.

20. Pareiškėjai grįsdami savo būsimo ieškinio pagrįstumą nurodė, kad VĮ Registrų centras juos informavo apie vienašališką su jais sudarytų sutarčių nutraukimą nuo 2020 m. spalio 1 d., tačiau byloje tokių duomenų nėra. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro pranešimo „Dėl atlyginimo dydžių už teikiamas paslaugas“ matyti, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. paslaugos pagal su pareiškėjais sudarytą (-as) duomenų teikimo sutartį (-is) bus teikiamos sutartyje (-yse) nustatytomis paslaugų teikimo sąlygomis pagal naujus atlyginimo dydžius, numatytus Nutarime. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė būtų nutraukusi sutartis su pareiškėjais ar sudariusi naujas bei duomenų, kad apie tokius ketinimus atsakovė būtų informavusi pareiškėjus.

21. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą pateiktų duomenų matyti, kad VĮ Registrų centras 2020 m. lapkričio 9 d. dviem raštais pareiškėjams pateikė atsakymą į pareiškėjų pretenziją, tačiau pareiškėjai, nuo VĮ Registrų centro pateiktų atsakymų praėjus daugiau nei dviem mėnesiams ieškinio teismui nepateikė, nors teikdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo nurodė, kad ieškinys yra ruošiamas ir jo teismui nepateikė tik dėl pareigos pasinaudoti CPK 441² straipsnyje numatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino būsimų ieškovų prašyme nurodytų motyvų ir argumentų. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų prašymo argumentus bei tai, kokių teisinių pasekmių jie siekia. Pritartina, pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2020 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1207-943/2020). Šiuo konkrečiu atveju ieškovai prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad sieks teismo pripažinti VĮ Registrų centro veiksmus, apmokestinant antstolius Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarime nustatytais įkainiais, neteisėtais. Todėl sutiktina su teismo pozicija, kad tenkinus tokio pobūdžio ieškinį, teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ginčo tarp šalių esmės, o vertina aplinkybes, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštus reikalavimus (šiuo atveju būsimą pareiškėjų ieškinį), nebūtų kliūčių įgyvendinti tokį teismo sprendimą. Dėl šios priežasties pripažintina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti teismo galimo sprendimo vykdymą pagal pareiškėjų būsimo ieškinio dalyką, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties. Pareiškėjų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju tai lemtų laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą taip, kad pareiškėjų tariamai pažeistoms teisėms teisinė apsauga būtų suteikta anksčiau, nei ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes ginčo šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2511/2013).

23. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjai praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo atsakovės atsakymo į jų kolektyvinę pretenziją nėra pateikę ieškinio teismui, pasisakytina, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje proceso stadijoje, nėra.

24. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje galėtų būti keliamas klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo, tačiau įvertinti poreikį dėl kreipimosi į teismingumo kolegiją būtų galima tik gavus pareiškėjų ieškinį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai jį teismui būtų pateikę.

25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.