Telšių apylinkės teismo nutartis

2026-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-8-671/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-04
Bylos Nr.
eII-8-671/2026
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00058-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Alčauskienė
Pareiškėjas
D. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-8-671/2026Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00058-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.6; 21.10.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 4 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Janušauskienei,dalyvaujant pareiškėjui D. V.,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Eglei Rimavičei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. V. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinėje byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresnioji tyrėja 2025 m. gruodžio 16 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. V. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 29 d., 23.59 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas po paklaidos 0,81 prom. girtumas, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą skirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. V. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimą dalyje dėl administracinės poveikio priemonės skyrimo – paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pareiškėjas nurodė, kad jis su užfiksuotu nusižengimu sutinka, nuoširdžiai gailisi, neginčija savo kaltės. Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog alkoholį vartojo 2025 m. lapkričio 29 d. vakare. Pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui mašiną vairavo 23.59 val. Jautėsi visiškai blaivus. Buvo prieš dvi valandas gėręs alaus, norėjo draugę parvežti į namus, buvo labai slidu. Vairuodamas jis nesukėlė jokio eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, taip pat nepažeidė KET reikalavimų. Jam nebuvo nustatyta neblaivumo požymių, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, tačiau buvo nustatytas 0,83 prom. (po paklaidos 0,81 prom.) neblaivumas. Dėl paskirtos piniginės nuobaudos patyrė didelę finansinę naštą. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo. Turi 12 metų vairavimo stažą, teisė vairuoti transporto priemones niekada nebuvo atimta. Yra doras visuomenės narys, yra įgijęs profesinį išsilavinimą, turintis neįgalumą, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Gyvena kaime, susisiekimas viešuoju transportu yra sunkus. Sveikatos priežiūros tikslais, jam yra svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, turi neįgalumą, man yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), 3 kartus per savaitę privalo atlikti hemodializės procedūras. Hemodializės procedūros yra gyvybiškai būtinos, hemodializes procedūrų praleidimas kelia tiesioginę grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Teisės vairuoti transporto priemones turėjimas ypač reikšmingas privalomai vykstant į „VšĮ Regioninę Teisių ligoninę“ (medicinos įstaiga nuo gyvenamosios vietos yra nutolusi(duomenys neskelbtini) kilometrų), „VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas“ ir kitas medicinos įstaigas, atlikti būtinas procedūras, sekti sveikatos sutrikimų eigą, išsirašyti būtinus vaistus. Netekęs teisės vairuoti rizikuoja padidėjusiu krūviu, tai apsunkintų jo sveikatos būklę. Po hemodializės procedūrų jaučia silpnumą, kraujospūdžio svyravimus, pykinimą, galvos svaigimą, todėl vykti viešuoju transportu yra fiziškai neįveikiama. Dabar nuveža tėtis, o parvežti prašo draugų. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes. Paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę, ar paskyrus ilgesnį laikotarpį vairuoti su autobloku, būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus, bei jų padarymo pasekmes. Todėl prašo pakeisti nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą ir jos atstovė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Eglė Rimavičė teismo posėdyje, kaip ir atsiliepime, prašė skundą atmesti ir priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog D. V. minimalia už vairavimą neblaiviam asmeniui numatyta bausme ir administracinio poveikio priemone minimaliais 6 dalyje numatytais terminais nubaustas pagrįstai. D. V. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Jis turėdamas 12 metų vairavimo patirtį turėjo suprasti ir numatyti galimas nusižengimo pasekmes. Nors nurodo, kad alkoholio vartojimas nėra jo kasdienio gyvenimo būdo išraiška, tačiau tai nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir pareiškėjo kaltės. Aplinkybė, kad sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, rodo jog pasielgė itin neatsakingai. Jokios būtinybės tai daryti nebuvo. Tai, kad paskirta nuobauda ar administracinio poveikio priemonė D. V. sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją sušvelninti, o jo gera charakteristika, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokiose bylose savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išimtinai švelnios, atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos skyrimą. Mano, kad D. V. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir taikyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą negu numatyta 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje, nėra faktinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

D. V. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. V. pripažįsta visas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes, nurodytas skundžiamame nutarime, tačiau prašo pakeisti 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sušvelninti šiuo nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Pažymėtina, kad asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019). Kartu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda (administracinio poveikio priemonė), kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019, 2AT-28-303/2020).

Skunde pateikiama įvairi teismų praktika, kur administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviems, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirta administracinio poveikio priemonė buvo panaikinta arba sutrumpinta. Tačiau pažymėtina tai, kad administracinės nuobaudos individualizavimas priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos ir kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. Nors skunde nurodyta, kad administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė neįvertinęs alkoholio poveikio, teismas tokius teiginius laiko nepagrįstais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui nustatytas 0,83 (įvertinus paklaidą – 0,81) promilės neblaivumas, kuris beveik dvigubai, t. y. gerokai, viršija įstatyme nustatytą minimalią lengvo neblaivumo ribą (0,41 promilės), kurią peržengus atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Vadinasi, toks pareiškėjo neblaivumas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsiranda už nustatytą tam tikro laipsnio neblaivumą vairuojant transporto priemonę, o ne tai, ar asmuo jautėsi blaivus (neblaivus) tuo metu, ar ne. Taigi administracinės atsakomybės laipsniui (pavyzdžiui, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo) neturi reikšmės, kad pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę, nesijuto neblaivus, o patikrinimo metu nebuvo nustatyta kitų jo neblaivumo požymių. Vien asmens neblaivumo nustatymo alkoholio matuokliu užtenka konstatuoti neblaivumo požymį. Pareiškėjas nurodė, kad alų vartojo vakare ir palaukęs porą valandų sėdo prie automobilio vairo. Jo teigimu, jis jautėsi blaivus, todėl nebuvo abejonių, jog gali vairuoti transporto priemonę. Akcentuotina, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, jog esant abejonių dėl blaivumo asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pažeidimą, už kurį nubaustas D. V., jis padarė tyčia, t. y. žinodamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, tačiau sąmoningai šių draudimų nesilaikė, t. y. praėjus neilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę.

Prašydamas neskirti arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, skunde iš esmės akcentuoja tokios teisės reikalingumą kasdieniame gyvenime vykstant pas gydytojus, ar į gydymo įstaigas atlikti būtinas gydymo procedūras. Teismas pažymi ir tai, kad išskirtine negali būti laikoma aplinkybė, jog teisė vairuoti yra reikalinga tam, kad asmuo galėtų nuvykti į darbą ar gydymo įstaigą. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti mažesnę ar švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Nagrinėjamu atveju tai, kad D. V. neįvertino savo galimybių ir nepagalvojo apie neigiamas pasekmes, ir tai, kad jam teisė vairuoti reikalinga vykti į gydymo įstaigas bei kitiems poreikiams tenkinti, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti jo teisinę padėtį. Kaip nurodė pats pareiškėjas, jis turi didelių sveikatos problemų, darbingumas yra tik 25 procentai, tačiau visos šios aplinkybės egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, akivaizdu, nebuvo pakankamos susilaikyti nuo nusižengimo darymo. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo nedaryti nusižengimo ir būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti, kuris galėtų lemti taip jam svarbios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymą, tačiau taip nesielgė. Juolab iš pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad vairuoti transporto priemonę nebuvo gyvybiškai būtinas reikalas. Skunde nurodytos kitos aplinkybės (turi 12 metų vairavimo stažą, anksčiau už analogišką pažeidimą nebaustas ir kt.), taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Neabejotina, kad teisės vairuoti atėmimas kiekvienam vairuotojui sukelia diskomfortą, tačiau dėl to kaltas ne kas kitas, o paties pažeidėjo neatsakingas elgesys ir jis turi prisiimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes.

Pareiškėjas nurodė, jog gailisi ir išgyvena dėl padaryto nusižengimo, kas yra visiškai suprantama. Taip pat pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu buvo nustatytos bei įvertintos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi, nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nežiūrint į tai, teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų padaryti išvadą, jog paskirta administracinio poveikio priemonės yra neproporcingai griežta padarytam nusižengimui. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtis ir yra ta, kad asmuo, patyręs neigiamas padaryto administracinio nusižengimo pasekmes, daugiau nedarytų administracinių nusižengimų.

Kaip jau buvo pasisakyta, pareiškėjui buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones su draudimu minimaliam terminui vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Paskirta administracinio poveikio priemonė visiškai atitinka padaryto nusižengimo sunkumą ir aplinkybes, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Konstatuotina, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-12678-2025 yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė