- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-842-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00527-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė, Almantas Padevelskis
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- S. K., R. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Almanto Padevelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams S. K., R. K. dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo (A. P.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2022 m. lapkričio 15 d. tarp S. K. ir R. K. sudarytą sutuoktinių turto pasidalinimo sutartį; pripažinus sandorį ar jo dalį negaliojančia, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui S. K. iki ginčijamo sandorio sudarymo turėtą turto - žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 1 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį; priteisti V. V. iš atsakovų visas patirtas bylinėjimo išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas turi bendrą dukrą – R. K., gimusią (duomenys neskelbtini) Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovui nemokant teismo priteisto laikino išlaikymo, ieškovė kreipėsi į antstolę. Ieškovės žiniomis, antstolė areštavo dalį atsakovo turto. 2022 m. lapkričio 9 d. ieškovė gavo dalinį mokėjimą už pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, turto areštas, ieškovės žiniomis, buvo panaikintas. 2023 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ne tik mokėti vaiko išlaikymo periodines išmokas, bet ir susidariusį įsiskolinimą. 2023 m. vasario 22 d. ieškovė gavo pranešimą apie atsakovo ir jo sutuoktinės skyrybas. Susipažinusi su dokumentais, ieškovė pamatė, kad visas atsakovo turėtas turtas 2022 m. lapkričio 15 d. sutuoktinių turto pasidalinimo sutartimi buvo perleistas atsakovo sutuoktinei, pačiam atsakovui liko tik mažos vertės transporto priemonė. Ieškovė nurodė, kad aukščiau minėta byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, baigėsi taikos sutartimi. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė. Atsakovas ieškovei buvo skolingas 10 907 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Šiuo metu įsiskolinimas yra 1539,29 Eur. Likusią sumą 9098,00 Eur ieškovas padengė. Mano, kad sudarydamas ginčijamą sandorį atsakovas pažeidė ieškovės interesus į įsiskolinimo išieškojimą iš jo turto, nes kitų pajamų, iš kurių būtų galimas išieškojimas atsakovas neturi. Ieškovė apie tai, kad ginčijamas sandoris sudarytas, sužinojo 2023 m. vasario 22 d. Atsakovas, sudarydamas sandorį, buvo nesąžiningas, nes žinojo apie teisme pradėtą bylą, kurioje išlaikymas bet kokiu atveju būtų priteistas, klausimas buvo tik dėl išlaikymo dydžio. Trečiasis asmuo, su kuriuo sudarytas sandoris, ne tik neatlygintinai gavo turtą, bet ir yra atsakovo sutuoktinė, kuri žinojo apie pradėtą bylą ir akivaizdžiai veikė nesąžiningai. Ieškovė, kaip kreditorė, turi atsakovo atžvilgiu ženkliai didesnį reikalavimą nei perleisto turto vertė, t. y. įvykdžius ieškovės reikalavimą iš perleisto turto skolos suma sumažėtų ir ieškovė, kaip kreditorė, atsidurtų ženkliai geresnėje padėtyje nei yra šiuo metu atsakovui neteisėtai ir siekiant pažeisti ieškovės interesus perleidus turtą trečiajam asmeniui. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ieškovė pažymi, kad atsakovas trečiajam asmeniui perleido jam asmeninės nuosavybės priklausiusį turtą – žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir ¼ žemės sklypo, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Ieškovė remdamasi 2022 m. rugpjūčio 5 d. pažyma iš VĮ „Regitra“ mano, kad sutuoktinių turto pasidalinimo sutartimi trečiajam asmeniui buvo perleistos ir transporto priemonės – „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (turto vertė 4500 Eur), „VW CADDY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (turto vertė 2000 Eur). Ieškovė pažymėjo, kad, akivaizdu, jog šių sandorių atsakovas sudaryti neprivalėjo, tačiau sudarė siekdamas nevykdyti kreditorinių įsipareigojimų ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendimui įsiteisėjus, nurodė panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir ¼ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Priteisė atsakovui S. K. iš ieškovės V. V. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei R. K. iš ieškovės V. V. 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės V. V. valstybės naudai 13,28 Eur išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Iš antstolės areštuoto turto vertės akivaizdu, kad skolos ieškovei išieškojimas iš atsakovo yra pilnai užtikrintas areštuoto turto, kuris priklauso asmeniškai skolininkui S. K., verte. Dėl tos priežasties, ieškovės V. V. reikalavimas pripažinti negaliojančia 2022-11-15 tarp S. K. ir R. K. sudarytą sutuoktinių turto pasidalinimo sutartį, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
3.2. Materialinio išlaikymo ar jo įsiskolinimo mokėjimas nepilnametei dukrai R. K., buvo ir yra asmeninė S. K. prievolė. R. K. nėra atsakinga už S. K. turimą skolą.
3.3. Kadangi nekilnojamasis turtas buvo nupirktas už R. K. asmenines lėšas, todėl pasirašant santuokinio turto pasidalijimo sutartį, jiems nė vienam net nekilo kokių nors abejonių, kad šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė R. K. nuosavybė.
3.4. 2022 m. lapkričio 15 d. Santuokinio turto pasidalijimo sutarties sudarymo momentu ieškovė neturėjo neabejotinos ir neginčijamos reikalavimo teisės į S. K.. Ieškovei tokia teisė atsirado tik 2023 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismui patvirtinus ieškovės ir atsakovo sutartį ir šiai nutarčiai įsiteisėjus.
3.5. Sutartimi buvo dalijamas S. K. ir R. K. santuokoje įgytas turtas. Šis turtas nebuvo areštuotas, tik formaliai buvo laikomas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nors patys sutuoktiniai abu vienodai pripažino, kad šis turtas buvo įgytas už asmenines R. K. lėšas ir buvo asmeninė R. K. nuosavybė. Tokio sandorio sudarymas ne tik nepažeidė ieškovės interesų, bet jį sudaryti buvo būtina, siekiant išspręsti turto teisinio režimo pakeitimo klausimą ne ginčo tvarka, o taikiu būdu.
3.6. Atsakovas sudarydamas 2022 m. lapkričio 15 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, nebuvo nesąžiningas, nes Šiaulių apylinkės teismas dar nebuvo išnagrinėjęs civilinės bylos ir nebuvo įsiteisėjęs teismo procesinis dokumentas, patvirtinantis S. K. skolą. Kadangi sutuoktiniai kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio nuo 2022 m. vasario mėn., R. K. nebesidomėjo S. K. asmeniniais reikalais. Tarp sutuoktinių sudaryti sandorį buvo būtina, nes reikėjo pakeisti nekilnojamojo turto teisinį režimą, todėl R. K., kaip sandorį sudariusio trečiojo asmens, jokio nesąžiningumo nėra ir negalėjo būti.
3.7. Atsižvelgiant, kad ieškovei pervesta 9 098,00 Eur, likęs skolos likutis 2024 m. gegužės 7 d. išlaikymo byloje yra 1 539,29 Eur ir ji turi būti sumokėta tik iki 2026 m. sausio 12 d., patvarkymas dėl skolos išieškojimo yra išsiųstas į atsakovo darbovietę, nenustačius visų CK 6.66 straipsnyje išvardytų actio Pauliana sąlygų, nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia ieškovės ginčijamą atsakovų turto pasidalijimo sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstyti pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimo išlaidas, priteisti apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimo išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Sprendimu neteisėtai konstatuoja, kad ieškovė ginčijamo sandorio metu neturėjo neabejotinos ir neginčijamos reikalavimo teisės į atsakovą. Ieškovė tokią teisę turėjo, ši teisė atsirado 2019 m. liepos mėnesį, kai atsakovas nustojo mokėti išlaikymą bendram šalių vaikui.
4.2. Ta aplinkybė, jog 2024 m. pavasarį antstolė pervedė didelę dalį skolos sumos, nepanaikina aplinkybės, kad atsakovas su ieškove atsiskaityti pradėjo vėluodamas.
4.3. Atsakovai ginčijamo sandorio neprivalėjo sudaryti, taip pat tuo, kad ginčijamu sandoriu buvo padalintas ne visas sutuoktinių turtas, o tik nekilnojamasis turtas, kuris atiteko atsakovei, darytina išvada, kad atsakovai sudarydami sandorį buvo nesąžiningi ir siekė pakenti ieškovės, kaip kreditorės, interesams.
4.4. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad jie, neva planuodami skirtis, sudarė ne skyrybų, o turto pasidalinimo sutartį. Sudarant tokią sutartį, nereikia informuoti kreditorių ir taip lengvai pakenkti kreditorių interesams.
4.5. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad ginčo sandoriu atsakovei perleistas turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, o ne atsakovės asmeninė nuosavybė. Nepaisant to, teismas vadovavosi neaiškios kilmės dokumentu – pinigų dovanojimo sutartimi, kurios sudarymo datos nustatyti negalima, nėra pinigų bankinio pavedimo..
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsiskaitė su ieškove sumokėdamas visą sumą, kurią privalėjo sumokėti pagal 2023 m. sausio 12 d. nutartį. Ieškovė nebeturi jokios materialinio išlaikymo įsiskolinimo reikalavimo teisės, nes vykdomoji byla yra įvykdyta ir procesas užbaigtas. Šiuo metu dar negali pateikti šią aplinkybę įrodančių dokumentų, nes pasikeitus antstolei N. G., šiuo metu vykdomąją bylą vykdo antstolė S. S., kuri dar nepateikė rašytinių duomenų apie vykdomosios bylos užbaigimą.
5.2. Ieškovės pareikštas ieškinys buvo nepagrįstas nuo civilinės bylos iškėlimo momento. Ieškovė, net negavusi vykdomojo rašto, 2023 m. kovo 8 d. iškėlė civilinę bylą, o vykdomąjį raštą gavo ir pateikė antstolei 2023 m. birželio 19 d.
5.3. 2022 m. lapkričio 15 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis negali būti pripažįstama negaliojančia, kadangi ja iš esmės nebuvo dalijamas turtas, o tik buvo pakeistas turto teisinis režimas. Civilinėje byloje yra pateiktas neginčytinas rašytinis įrodymas - dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovės R. K. mama A. G. padovanojo 2 950 Eur tikslinei paskirčiai-nekilnojamojo turto įsigijimui.
5.4. Kadangi ieškovė apskritai nebeturi jokios reikalavimo teisės, bet kokie ieškovės reikalavimai, susiję su atsakovės R. K. turtu, yra nepagrįsti.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti; priteisti iš ieškovės 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimo argumentai:
6.1. Santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto žodžiu pasidalinti nebuvo galimybės, todėl kreipėsi į notarą ir 2022 m. lapkričio 15 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi Nr. 10413, buvo padalintas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas.
6.2. Pasidalijant santuokoje įgytą turtą, jokių asmeninių arba bendrų su atsakovu skolų neturėjo, niekam nebuvo skolinga ir jokie tretieji asmenys jokių kreditorinių reikalavimų nereiškė. Atsakovas apie savo turimas skolas jos neinformavo. Kadangi nuo 2022 m. vasario mėn. su atsakovu nebegyveno, nieko nežinojo ne tik apie jo skolas, bet ir apie jam iškeltą civilinę bylą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Su bet kokiomis (ne)galimomis atsakovo skolomis ir įsiskolinimais neturi nieko bendro.
6.3. Atsakovas S. K. ėmėsi visų priemonių visiškai atsiskaityti su ieškove. Dėl to buvo realizuotas jam asmeninės nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, taip pat jis sumokėjo visą likusį įsiskolinimą, nors atsiskaitymo su Ieškove terminas baigsis tik 2026 m. sausio 12 d.
6.4. Ieškovė reikalauja restitucijos būdu pakeisti žemės sklypų savininką, kas įstatymo leidėjo yra kategoriškai draudžiama. Restitucija, tai yra, šalių grąžinimas į pradinę padėtį. Kadangi nekilnojamasis turtas buvo registruotas jos vardu, sandorį pripažinus negaliojančiu, nekilnojamasis turtas turėtų būti grąžintas jai, o ne atsakovui S. K..
7. 2024 m. liepos 16 d. atsakovas pateikė 2024 m. liepos 12 d. antstolių A. S. ir S. S. kontoros patvarkymą Nr. S1J-15497 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Antstolės patvarkyme nurodyta, kad vykdomoji byla Nr. 00184/24/16921 dėl 10 907,00 Eur išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojos V. V. naudai yra užbaigta vykdyti ir elektroninis vykdomasis dokumentas yra grąžintas į bylą. Taip pat išieškotos vykdymo išlaidos.
8. 2024 m. rugsėjo 17 d. ieškovė pateikė prašymą priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, kad ne kartą ragino atsakovą atsiskaityti ar sudaryti taikos sutartį. Atsakovas pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, deklaravo, kad jo turto pakanka atsiskaityti su ieškove, tačiau jokių įrodymų nepateikė, neiniciavo turto pardavimo. Atsakovo veiksmai prasidėjo tik tuomet, kai byla buvo grąžinta į pirmąją instanciją nagrinėti iš naujo, tuomet staiga atsirado pirkėjas, turtas buvo parduotas ir atsakovas atsiskaitė su ieškove. Bylos nagrinėjimo metu ne tik nebuvo įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo turto pakanka atsiskaityti su ieškove, bet ir atsakovas niekur oficialiai nedirbo, nebuvo galima skolos išieškoti iš jo gaunamų pajamų. Be to, bylos duomenimis atsakovas turi dideles skolas kitiems kreditoriams, todėl nebuvo jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas su ieškove atsiskaitys. Neturėdama kitos išeities, ieškovė, gindama savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą su A. P. ieškiniu. Ieškovė pažymi, kad atsakovų neteisėti veiksmai buvo pagrindas ginti savo pažeistas teises. Akivaizdu, kad atsakovas gudrauja – atsiskaitė su ieškove proceso metu ir siekia, kad ieškovė patirtų nuostolių dėl to, kad sąžiningai gynė savo pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl žodinio nagrinėjimo
13. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
14. Nustatyta, kad 2023 m. birželio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte nurodyta, kad ieškovei V. V. yra vaiko išlaikymo įsiskolinimas 10 907,00 Eur iš S. K., kurio mokėjimas išdėstytas 36 mėnesių laikotarpiui, tai yra, kas mėnesį mokant po 302,97 Eur. S. K. 2023 m. gruodžio 20 d. sumokėjo 1 800,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą įsiskolinimo likvidavimui. Antstolė N. G. šią sumą paskirstė sekančiai: V. V. pervedė 900,00 Eur ir užbaigė vykdomosios bylos Nr. 0166/22/01621 vykdymą. Taip pat V. V. pervedė 73,97 Eur išieškojimo išlaidų. R. K. pervedė 665,00 EUR ir 43,15 Eur išieškojimo išlaidų. Iš šios sumos antstolis kaip atlygį nusirašė 117,88 U. L. neišieškota suma R. K. sudaro 235,00 Eur. R. K. 2023 m. kovo 6 d. sulaukė pilnametystės, todėl materialinio išlaikymo išieškojimas jai toliau nėra tęsiamas. Ieškovei V. V. bendra skolos suma buvo 10 907,00 Eur, kurią S. K. pagal teismo nutartį ir išduotą vykdomąjį raštą privalo sumokėti per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 12 d. iki 2026 m. sausio 12 d. Nuo 2023 m. sausio 12 d. neišieškota suma ieškovės V. V. naudai po 302,97 EUR per mėnesį iki šiol sudaro 3635,64 Eur. Antstolė N. G., vykdydama ieškovės pateiktus vykdomuosius raštus, 2023 m. birželio 19 d. areštavo skolininkui S. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,5346 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilį (duomenys neskelbtini) v/(duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 25 d. antstolė N. G. priėmė patvarkymą dėl areštuoto įkainojimo ir 0,5346 ha žemės sklypą, priklausantį asmeninės nuosavybės teise S. K., įkainojo 10 000,00 Eur suma. Pardavus šį nekilnojamąjį turtą, buvo atsiskaitoma su ieškove V. V. ne tik ta suma, kurią S. K. privalo sumokėti šiai dienai, bet dengiama ir likusi suma, kurią S. K. turi sumokėti iki 2026 m. sausio 12 d. Ieškovei pervesta 9 098,00 Eur. Likęs skolos likutis 2024 m. gegužės 7 d. išlaikymo byloje yra 1 539,29 Eur. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo yra išsiųstas į darbovietę (duomenys neskelbtini).
Dėl ginčo
15. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu neteisėtai konstatavo, kad ieškovė ginčijamo sandorio metu neturėjo neabejotinos ir neginčijamos reikalavimo teisės į S. K.. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė geranoriškai sutiko išdėstyti skolos mokėjimą, neleidžia daryti išvados, kad ieškovei buvo priteista mažiau nei 10 907 EUR.
16. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti; sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
17. Teismų praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (pirmiau nurodytas kasacinio teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-3 n/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, Šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą)
18. Kaip byloje nustatyta, atsakovas pateikė 2024 m. liepos 12 d. antstolių A. S. ir S. S. kontoros patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodyta, kad vykdomoji byla Nr. 00184/24/16921 dėl 10 907,00 Eur išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojos V. V. naudai yra užbaigta vykdyti ir elektroninis vykdomasis dokumentas yra grąžintas į bylą. Taip pat išieškotos vykdymo išlaidos. Atsakovui pateikus minėtus duomenis, ieškovė pateikė prašymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad remiantis tuo, kad atsakovas skolos ieškovei nebeturi, pripažinti negaliojančia 2022 m. lapkričio 15 d. tarp S. K. ir R. K. sudarytą sutuoktinių turto pasidalinimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui turtą, teisinio pagrindo nėra. Atsakovui visiškai atsiskaičius su ieškove ir ieškovei pripažinus, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia 2022 m. lapkričio 15 d. tarp S. K. ir R. K. sudarytą sutuoktinių turto pasidalinimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui turtą, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pripažinti negaliojančia 2022 m. lapkričio 15 d. tarp S. K. ir R. K. sudarytą sutuoktinių turto pasidalinimo sutartį, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad nepaisant to, kad atsakovas proceso metu su ja pilnai atsiskaitė, prašo priteisti jos naudai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad į teismą su ieškiniu kreipėsi dėl to, kad atsakovas nevykdė turimų įsipareigojimų ieškovei, perleido turtą sutuoktinei ir taip sumažino savo mokumą. Ieškovė pažymi, kad atsiskaityti su ja atsakovas pradėjo tik po to, kai civilinėje byloje išnagrinėjus apeliacinį skundą byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
20. CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 d. numatytų bylinėjimosi išlaidų taisyklių. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
21. Kaip byloje nustatyta, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį ir priteisė atsakovui S. K. iš ieškovės V. V. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė atsakovei R. K. iš ieškovės V. V. 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės V. V. valstybės naudai 13,28 Eur išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisyklę „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).
23. Kaip byloje nustatyta, bendra skolos suma ieškovei buvo 10 907,00 Eur, kurią S. K. pagal teismo nutartį ir išduotą vykdomąjį raštą privalėjo sumokėti per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 12 d. iki 2026 m. sausio 12 d. Antstolė N. G., vykdydama ieškovės pateiktus vykdomuosius dokumentus, 2023 m. birželio 19 d. areštavo skolininkui S. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,5346 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilį Citroen C5, v/(duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 25 d. antstolė N. G. priėmė patvarkymą dėl areštuoto įkainojimo ir 0,5346 ha žemės sklypą, priklausantį asmeninės nuosavybės teise S. K., įkainojo 10 000 Eur suma. Pardavus šį nekilnojamąjį turtą, buvo atsiskaitoma su ieškove, ieškovei pervesta 9 098,00 Eur. Likęs skolos likutis 2024 m. gegužės 7 d. išlaikymo byloje buvo 1 539,29 Eur. 2024 m. liepos 12 d. antstolės patvarkyme nurodyta, kad vykdomoji byla Nr. 00184/24/16921 dėl 10 907,00 Eur išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojos V. V. naudai yra užbaigta vykdyti ir elektroninis vykdomasis dokumentas yra grąžintas į bylą. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas su ieškove pradėjo atsiskaitinėti tik po bylos dėl turto padalijimo sutarties sudarytos tarp atsakovų, panaikinimo, iškėlimo, o visiškai su ieškove atsiskaitė tik po 2024 m. gegužės 16 d. teismo sprendimo priėmimo ir ieškovės apeliacinio skundo pateikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, tai yra tai, kad atsakovas savo pareigą ieškovei pradėjo vykdyti tik po ieškovės kreipimosi į teismą, o galutinai atsiskaitė tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir apeliacinio skundo pateikimo, daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovams pirmosios instancijos teisme priteistos nepagrįstai, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atsakovams iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintina, bylinėjimosi išlaidos atsakovams iš ieškovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Taip pat iš ieškovės nepriteistinos pirmosios instancijos teisme patirtos pašto išlaidos (13,28 Eur) ir ši teismo sprendimo dalis naikintina. Tačiau iš atsakovų nepriteistinos pirmosios instancijos teisme patirtos pašto išlaidos, kurias sudaro bendra 13,28 Eur suma, į valstybės pajamas, nes šios išlaidos iš atsakovų turėtų būti priteisiamos lygiomis dalimis, todėl nesusidarytų 8 Eur suma iš kiekvieno.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovų pirmosios instancijos teisme priteistos nepagrįstai, laikytina, kad iš dalies tenkintinas ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteistina 55 Eur, bylinėjimosi išlaidų, tai yra po 27,50 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys). Atsižvelgiant į argumentus dėl atsakovų procesinio elgesio, atsakovei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės V. V. atsakovui S. K. priteista 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės V. V. atsakovei R. K. priteista 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės V. V. priteista valstybės naudai 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. V. iš atsakovo S. K. 27,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei V. V. iš atsakovės R. K. 27,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.