Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės, Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1889-1177/2023 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui S. K. dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo (actio Pauliana), trečiasis asmuo R. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Dėl kitų actio Pauliana sąlygų teismas nurodė, kad atsakovui prievolė padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą atsirado 2023 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose tarp ieškovės ir atsakovo patvirtinus sutartį. Byloje duomenų apie vykdytinus įsiskolinimus ieškovei iki ginčijamos sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties sudarymo nebuvo. Teismo vertinimu ginčijama sutartis nepažeidė ieškovės, kaip kreditoriaus, teisės į išlaikymo įsiskolinimą. Sutuoktiniai yra iš esmės laisvi disponuoti savo turtu, t. y. gali savo nuožiūra susitarti dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo ir kiekvienam sutuoktiniui tenkančių turto dalių. Po sudaryto sandorio atsakovas netapo nemokus, jis turėjo kito nekilnojamojo turto, taip pat dirbo, gaudavo pajamų. Byloje nebuvo jokių įrodymų, jog atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta ginčijama Sutuoktinių turto padalijimo sutartis buvo sudaryta tik siekiant išvengti atsakovo galimybės vykdyti įsipareigojimus ieškovei. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad nors nagrinėjamu atveju atsakovas ir neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, tačiau jis tokią teisę turėjo (sutuoktiniams galint laisvai disponuoti savo turtu). Turto pasidalijimo sutartis nepažeidė ieškovės, kaip kreditorės, teisių, atsakovas dėl turto padalijimo sutarties netapo nemokus, dėl šios sutarties sudarymo neprarado viso jam priklausančio turto, todėl šiuo atveju teismui nėra pagrindo nuspręsti, jog ginčijamos sutarties šalys (sutuoktiniai) buvo nesąžiningos.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas iki taikos sutarties su ieškove patvirtinimo sudarė ir kitus sandorius – pardavė du automobilius, už kuriuos gavo 5 000,00 Eur, šie automobiliai taip pat buvo parduoti jau ieškovei pateikus ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, parduoti atsakovui esant santuokoje, tačiau ieškovė šių atsakovo sandorių analogišku pagrindu neginčija. Nagrinėjamu atveju nekilo abejonių, kad ieškovė turi dalį reikalavimo teisės į atsakovą, nes jis tinkamai nevykdo 2023 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, tačiau nenustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo elgėsi nesąžiningai, taip pat nenustatyta, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudarytas sandoris pažeidžia ieškovės teises. Teismas pažymėjo, jog iš viešųjų registrų duomenų bazių išrašų matyti, kad atsakovui priklauso automobilis „Citroen C5“, kuris trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagrindu vertas 1 500,00 Eur. Taip pat atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 413,00 Eur, o kaip nurodė atsakovas, dėl sklype atliktų pagerinimų jo rinkos vertė yra apie 12 000,00 Eur. Tuo tarpu ieškovės naudai išieškotina suma sudaro 2 814,60 Eur. Teismo vertinimu šią dieną atsakovo turimo turto pakaktų padengti visam įsiskolinimui. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustačius visų CK 6.66 straipsnyje išvardytų actio Pauliana sąlygų, nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia ieškovės ginčijamą atsakovo ir trečiojo asmens turto pasidalijimo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

16. Ieškovė V. V. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. liepos 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1889-1177/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės ir jos nustatymo momento. Teismas nustatė, kad dar iki taikos sutarties sudarymo dienos atsakovas turėjo kreditinį įsipareigojimą ieškovei. Vėliau teismas pats sau prieštarauja ir nurodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovė neturėjo kreditinio reikalavimo atsakovui. Nagrinėjant bylą buvo nustatinėjami atsakovo skolos ieškovei atsiradimo pagrindai. Antstolės N. G. išduoda pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad skolos atsiradimo momentas yra 2022 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-174-776/2023 patvirtina, kad skolos atsiradimo momentas yra 2019 m. (vaiko išlaikymo įsiskolinimas, pagal taikos sutartį priteistas už laikotarpį nuo 2019 m. liepos mėnesio). Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pasisakė, kad skola ieškovei atsirado dėl nemokėto išlaikymo vaikui, tačiau prievolės atsiradimo momentu laikė ne įstatymuose numatytą terminą, o taikos sutarties patvirtinimo terminą – tai iš esmės pažeidžia įstatymuose numatytą prievolių rūšių ir jų atsiradimo momentų aiškinimą. Teismo išvada, kad ieškovės Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams paduotas ieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neturėjo įtakos ginčijamo sandorio sudarymui, yra nepagrįsta. Iš byloje pateiktų įrodymų – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje e2-174-776/2023 – matyti, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą nevykdė paskutinius trejus metus iki ieškinio pateikimo. Remiantis minėta teismo nutartimi, skolos atsiradimo momentas buvo 2019 m. liepos mėnuo. Skolos atsiradimo momentu galėjo būti laikomas ir bylos dėl išlaikymo priteisimo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose momentas (kuris žymiai ankstesnis nei ginčijamo sandorio sudarymo diena), tačiau teismas skolos atsiradimo momentu laikė taikos sutarties sudarymo momentą, o ne realų skolos atsiradimo momentą.

16.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog byloje duomenų apie vykdytinus įsiskolinimus ieškovei iki ginčijamos Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties sudarymo nėra. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tą pačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Į bylą ieškovė yra pateikusi duomenis apie tai, kokia apimtimi atsakovas per tuos metus įvykdė ieškovei turimą kreditinį įsipareigojimą, iš viso 733,00 Eur iš 11 903,78 Eur skolos (6,15 proc. skolos). 2023 m. birželio 22 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo. Iš pridedamų dokumentų matyti, kad atsakovas turi kitų įsipareigojimų kreditoriams, kurių suma yra 13 403,00 Eur, šiuos įsipareigojimus, kaip patvirtino pats atsakovas, vykdo. Iš byloje esančių duomenų ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas įsipareigojimų nevykdo tik ieškovei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis nebuvo akivaizdžiai nenaudinga atsakovui. Teismas taip pat nurodė, kad po ginčijamos sutarties sudarymo nesusidarė situacija, kad atsakovas tapo nemokus, nes atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat liko santuokoje įgyto ir nepadalyto turto (automobilis), į šį turtą gali būti nukreiptas ieškovės reikalavimas pagal ieškovei išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 2023 m. sausio 12 d. patvirtintos taikos sutarties sąlygų nevykdymo.

16.3. Tačiau tokia teismo išvada neatitinka teismų praktikos: tam, kad būtų pripažintas kreditoriaus teisių pažeidimas, nėra būtina, kad skolininkas taptų nemokus, pakanka konstatuoti, kad skolininko mokumas sumažėjo ir turimo likusio turto nepakanka kreditinio įsipareigojimo įvykdymui. Teismo pirmiau paminėta išvada yra padaryta visiškai nesivadovaujant teismui pateiktais dokumentais. 2023 m. birželio 28 d. ieškovė teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad anksčiau minėtas žemės sklypas buvo areštuotas. Teismo posėdžio metu ieškovė teismui paaiškino, kad areštą antstolė panaikino po to, kai atsakovas sumokėjo dalį skolos. Teismui taip pat pateikti įrodymai apie tai, kad areštas turtui uždėtas. Sudarant Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, perleisti tik žemės sklypai. Teismo nurodomas automobilis „Citroen C5“ ir toliau liko bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Taigi teismo vertinimas, kad sudarytas sandoris nebuvo atsakovui nenaudingas, nepagrįstas. Teismas nauda laiko tai, kad atsakovas liko be turto. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, akivaizdu, kad šioje byloje egzistuoja visos teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos, kuriomis remiantis pripažįstamas kreditoriaus interesų pažeidimas: 1. atsakovas nevykdo įsipareigojimų ieškovei, ginčijamu sandoriu perleidus turtą atsakovo mokumas sumažėjo; 2. nors ginčijamo sandorio sudarymas iš esmės nesudarė atsakovo nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka ieškovės finansiniams reikalavimams patenkinti; 3. dėl sudaryto sandorio atsakovo atsiskaitymas užtrunka ilgiau nei buvo sutarta.

16.4. CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, kai ginčijamas sandoris sudaromas su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais, o kreditorius savo teises bei interesus siekia ginti pareikšdamas actio Pauliana reikalavimą. Nors teismas atsakovo ir trečiojo asmens nesąžiningumą preziumavo, tačiau nenustatė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo elgėsi nesąžiningai, taip pat nenustatė, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudarytas sandoris pažeidžia ieškovės teises. Pasirėmęs trečiojo asmens su liudytoja (mama) sudaryta dovanojimo sutartimi ir liudytojos parodymais, teismas nustatė, kad ginčo sandoriu perleistas turtas buvo asmeninis trečiojo asmens turtas. Teismas ne kartą vadovavosi šalių liudijimu, o ne dokumentais, nors įrašas Nekilnojamojo turto registre yra prima face įrodymas. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo ginčijamu sandoriu perleistą nekilnojamąjį turtą įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir yra didesnės įrodomosios galios nei trečiojo asmens mamos liudijimas. Remiantis atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad pirkdami ginčijamu sandoriu perleistą žemės sklypą, abu sutuoktiniai buvo atvykę pas notarą. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad, jei turtas būtų perkamas tik trečiojo asmens, sutuoktiniai turėjo visas galimybes išreikšti valią dėl tokios nuosavybės, tačiau neišreiškė. Teismas nesivadovavo teisės aktais, o vadovavosi dovanojimo sutartimi, kurios sudarymo momento patikrinti negalima. Nors liudytoja nurodė, kad nemoka lietuviškai skaityti, nors neva dovanoti pinigai nebuvo pervesti į sąskaitą, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi neaiškios kilmės įrodymais, o ne oficialiais įrašais iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad neva skirtis planavo jau seniai. Tačiau civilinėje byloje Nr. e2-174-776/2023 atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad yra išlaikomas sutuoktinės, nurodė, kad gyvena Tauragėje. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir trečiasis asmuo teikė visai kitokius žodinius paaiškinimus – neva jie kartu negyvena metus, neveda bendro ūkio. Pateikti įrodymai – atsakovo atsiliepimas kitoje byloje – patvirtina, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo nurodė tokias aplinkybes, kokios, jų manymu, galėjo padėti „išsisukti“ nuo ieškinio reikalavimų. Paneigti atsakovo ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos aplinkybių nebuvo.

16.5. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra mokus, ieškovės, kaip kreditorės, interesų nepažeidžia. Vadovavosi ne dokumentuose esančia informacija apie turtą, o atsakovo paaiškinimais. Automobilis „Citroen C5“ yra bendroji jungtinė nuosavybė, tokia nuosavybė egzistavo ir skundžiamo sprendimo priėmimo dieną. Teismas vertindamas atsakovo turtą vadovavosi atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta sutartimi dėl Santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas vadovavosi susitarimu – skyrybų sutartimi, kuris nėra patvirtintas nei notaro, nei teismo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės išieškoma suma iš atsakovo yra 2 814,60 Eur, ši suma neatitinka realybės. Teismui pateikta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis patvirtina, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 10 907,00 Eur. Antstolės pateikta pažyma apie vykdomą išieškojimą patvirtina, kad prie šios sumos dar prisideda 996,78 Eur nesumokėtų sumų pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, remiantis esančiais duomenimis, tuo, kad iš atsakovo neišieškota skolos suma – 11 903,78 Eur – ir tuo, kad atsakovui priklausančio turto: ½ automobilio ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini),– vertė yra (750,00 Eur + 2 413,00 Eur) tik 3 163,00 Eur, nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovo turimo turto pakanka ieškovei turimo įsipareigojimo apmokėjimui. Remiantis tuo, kad atsakovas kreditinio įsipareigojimo ieškovei nevykdo, tuo, kad atsakovas turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, ir tuo, kad sudarydamas ginčijamą sandorį sumažino turimo turto vertę, darytina išvada, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudarytas sandoris turėjo būti nuginčytas.

16.6. Byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Pats atsakovas nurodė, kad pajamų beveik negauna ir todėl su ieškove neatsiskaito. Atsakovas įsipareigojimo nevykdo ir pats nurodo, kad neturi pajamų įsipareigojimui įvykdyti. Vadinasi, perleistas turtas sumažino atsakovo galimybes įvykdyti įsipareigojimus ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nors nagrinėjamu atveju atsakovas ir neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, tačiau jis tokią teisę turėjo. Tačiau šios bylos esmė yra ne apie sutuoktinio teisę perleisti turtą, o apie tai, ar toks perleidimas nepažeidžia kreditoriaus interesų. Remiantis tuo, kad atsakovo mokumas sumažėjo, ir tuo, kad jis nevykdo įsipareigojimų ieškovei, darytina išvada, kad tokio sandorio sudarymas iš esmės pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, interesus. Teismas, pasisakydamas dėl sudaryto ginčijamo sandorio teisėtumo, visiškai neatsižvelgė į ieškovės išreikštą poziciją dėl tokio sandorio sudarymo aplinkybių. Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad nori skirtis, taip ieškovė sužinojo, kad buvo sudarytas ginčo sandoris. Skyrybų procesas inicijuotas praėjus keliems mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo. Sudarydami turto pasidalinimo sutartį atsakovas ir trečiasis asmuo apie tai neturėjo informuoti kreditorių, todėl, ieškovės nuomone, buvo pasirinktas būtent toks turto perleidimo būdas. Jei atsakovas ir trečiasis asmuo tikrai planavo skirtis, tai turtą galėjo pasidalyti ir skyrybų sutartimi, bet tokiu atveju apie tai jiems būtų reikėję informuoti kreditorius, kurie turėtų galimybė pareikšti nuomonę dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių teisių pasidalijimo principo. Ši aplinkybė yra itin svarbi, patvirtinanti atsakovo siekį pažeisti ieškovės, kaip kreditorės, interesus.

16.7. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad atsakovas po to, kai 2022 m. ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, pardavė turėtus automobilius, tačiau ieškovė šių pardavimų neginčija. Atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis 2023 m. birželio 28 d. į bylą pateiktu atsakovo atsiliepimu civilinėje byloje Nr. e2-174-776/2023, atsakovas pardavęs teismo nurodytas transporto priemones vedė bendrą ūkį, pinigai panaudoti šeimos poreikiams, pats atsakovas nurodė, kad buvo išlaikomas sutuoktinės. Aplinkybę, kad nėra ginčijami sandoriai, sudaryti su trečiaisiais asmenimis, negali būti pagrindas atmesti ieškinio dėl sandorio, kuris sudarytas su sutuoktine, nuginčijimo. Mano, kad egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. K. prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Skolininku, apeliantės atžvilgiu, atsakovas tapo 2023 m. sausio 12 d. patvirtinus jo ir apeliantės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti materialinio išlaikymo įsiskolinimą per 36 mėnesius. Dar iki apeliantei iškeliant civilinę bylą, atsakovas teikė nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą pagal galimybes, apeliantė iš atsakovo didesnio išlaikymo nereikalavo. Iki civilinės bylos, kuria apeliantė reikalavo priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą, iškėlimo, atsakovo materialinė padėtis buvo (ir dar šiuo metu yra) sunki. Trūko lėšų, todėl atsakovas pasiėmė kelis kreditus. (duomenys neskelbtini) atsakovas yra sudaręs vartojimo kredito sutartis Nr.( duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) su UAB SB lizingu. Taip pat atsakovas yra skolingas kreditorei, AS, pagal neteisminę taikos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini). Pagal tris kredito sutartis, atsakovas vykdo kasmėnesinius mokėjimus, grąžindamas paskolas ir palūkanas. Iš viso dar likę nesumokėtų paskolų ir palūkanų dalis šią dieną yra apie 7500,00 Eur. Kadangi kurį laiką atsakovas visiškai negalėjo dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimą, susidarė įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 759,42 Eur. Susiklosčius sunkiai materialinei padėčiai, atsakovas negalėjo vykdyti periodinių mokėjimų apeliantei, dėl to susidarė skola. Tačiau palaipsniui dalimis susidariusį įsiskolinimą atsakovas apeliantei moka. Apeliantės kreditiniams reikalavimams užtikrinti yra areštuotas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis 0,5346 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas yra išvalytas, nugriauti ir sunaikinti seni, nenaudojami pastatai, yra iškastas tvenkinys, įrengtas geras privažiavimas prie sklypo, sklypas išlygintas, tai yra žemės sklypas paruoštas statybai. Todėl, parduodant šį žemės sklypą, neabejotinai bus galima patenkinti visą apeliantei reikalingą sumokėti sumą.

17.2. Atsakovui priklauso automobilis „Citroen C5“, kurį realizavus, iš dalies būtų dengiamas apeliantei turimas įsiskolinimas. Atsakovas šiuo metu pradėjo dirbti ir tikisi, kad turimą įsiskolinimą apeliantei pavyks padengti iš gautų lėšų pagal individualios veiklos pažymėjimą. Atsakovas niekuomet nepretendavo ir nepretenduoja į trečiojo asmens asmeniškai įsigytą turtą. Tačiau teisine prasme santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2022 m. vasario mėnesį nutrūkus atsakovo ir trečiojo asmens bendram gyvenimui, buvo reikalinga pakeisti nekilnojamojo turto, registruoto trečiojo asmens vardu, teisinį režimą. Todėl (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, pagal kurią nekilnojamasis turtas atiteko trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise, tai yra, buvo pakeistas nekilnojamojo turto teisinis režimas. Atsakovas du automobilius santuokos metu pardavė, o automobilį „Citroen C5“ naudoja. Kadangi automobilius atsakovas buvo įsigijęs už savo uždirbtas lėšas, trečiasis asmuo į juos pretenzijų nereiškė ir nereiškia. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis negali būti pripažįstama negaliojančia, kadangi ja iš esmės nebuvo dalijamas turtas, o tik buvo pakeistas turto teisinis režimas. Civilinėje byloje yra pateiktas neginčytinas rašytinis įrodymas – dovanojimo sutartis, pagal kurią trečiojo asmens mama A. G. padovanojo 2 950,00 Eur tikslinei paskirčiai – nekilnojamojo turto įsigijimui. Trečiasis asmuo neturi prievolės apeliantei, todėl jai priklausančiu turtu negali būti dengiamos atsakovo turimos skolos. Apeliantė šią civilinę bylą iškėlė, kai dar nebuvo kreipusis į antstolius dėl priverstinio išieškojimo. Tik šios civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu apeliantė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo, kurį pateikė antstolei vykdyti.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. K. prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Trečiojo asmens vardu (duomenys neskelbtini) įgyjant žemės sklypus, buvo sumokėta iš asmeninių lėšų, nes (duomenys neskelbtini) rašytine dovanojimo sutartimi trečiojo asmens mama A. G. trečiajam asmeniui padovanojo 2 950,00 Eur žemės sklypų įsigijimui. Dėl tos priežasties pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta trečiojo asmens vardu. Kadangi santuoka su atsakovu tuomet, kai buvo įsigyjami žemės sklypai, nebuvo nutraukta, tai nuosavybės dokumentuose yra nurodyta, kad šis nekilnojamasis turtas yra trečiojo asmens ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai, kad šį turtą trečiasis asmuo pirko už asmenines lėšas. Visus tris automobilius už atsakovo sukauptas ar uždirbtas lėšas įgijo atsakovas savo vardu. Tačiau automobiliai buvo įgyti santuokos metu, jie teisine prasme taip pat buvo laikomi trečiojo asmens ir atsakovo santuokine bendrąja jungtine nuosavybe. Trečiojo asmens ir atsakovo faktiniai santuokiniai ryšiai ir bendras gyvenimas nutrūko 2022 m. vasario mėnesį. (duomenys neskelbtini) Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalytas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas: du žemės sklypai, kurie atiteko trečiajam asmeniui. Pasidalijant santuokoje įgytą turtą, trečiasis asmuo jokių asmeninių arba bendrų su atsakovu skolų neturėjo, niekam nebuvo skolinga ir jokie tretieji asmenys kreditinių reikalavimų trečiajam asmeniui nereiškė. Atsakovas apie savo skolas trečiojo asmens neinformavo. Kadangi nuo 2022 m. vasario mėnesio trečiasis asmuo su atsakovu faktiškai nebegyveno, tai nieko negalėjo žinoti ne tik apie jo skolas, bet ir apie jam iškeltą civilinę bylą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Su bet kokiomis galimomis atsakovo skolomis ir įsiskolinimais trečiasis asmuo neturi nieko bendro.

18.2. Santuokoje įgyto turto bendra vertė buvo 9 050,00 Eur. Trečiajam asmeniui atiteko nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, kurių vertė yra 2 950,00 Eur, o atsakovui atiteko trys automobiliai, kurių bendra vertė buvo 6 100,00 Eur. Tokiu būdu atsakovui atiteko žymiai didesnė santuokoje įgyto turto dalis ir jokie atsakovo galimų kreditorių interesai nebuvo ir nėra pažeisti. Sudarant nekilnojamojo turto sandorį, sutartyje nebuvo nurodyta, kad nekilnojamasis turtas perkamas už trečiojo asmens asmenines lėšas tik dėl tos priežasties, kad sandorio sudarymo metu nedalyvavo atsakovas ir notarui negalėjo išreikšti savo pozicijos. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties pasirašymas buvo reikalingas turto teisinio režimo pakeitimui. Ginant kreditoriaus teises, negali būti pažeidžiamos trečiojo asmens, kaip atsakovo sutuoktinės, teisės ir teisėti interesai, nes ji nėra atsakinga už atsakovo skolas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo (actio Pauliana) pagrindu buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

22. Remiantis bylos medžiaga, Lietuvos teismų informacine sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi bendrą nepilnametį vaiką – R. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo S. K. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui R. K. po 300,00 Eur nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos, įpareigojant ieškovę V. V., vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovas nuo 2019 m. teikia nepilnametei dukrai išlaikymą skirtingomis sumomis nuo 150 Eur iki 300 Eur per mėnesį, pagal ieškovės pateiktus banko išrašus, teismas nustatė, kad atsakovas per 2019 m. teikė 9 kartus išlaikymą, per 2020 m. 4 kartus ir per 2021 m. 7 kartus, o paskutinį kartą teiktas išlaikymas 2021 m. lapkričio mėnesį – 200 Eur.

25. Antstolės N. G. 2023 m. birželio 27 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad laikino išlaikymo byloje (duomenys neskelbtini) išlaikymo skola iki taikos sutarties tvirtinimo teisme dienos yra 996,78 Eur, o vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) po šalių taikos sutarties sudarymo išieškotina skola – 1817,82 Eur. Iš viso bendra atsakovo skola ieškovei ir nepilnametei dukrai sudaro 2814,60 Eur.

26. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. birželio 21 d. išrašo duomenimis, registro Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė - 2 413,00 Eur. (el. bylos 16 lapas, 1 tomas).

28. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 5 d. išrašo duomenimis, registro Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo S. K. ir R. K. vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įregistruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 2360 (el. bylos 12,13 lapai, 1 tomas).

29. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 5 d. išrašo duomenimis, registro Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo S. K. ir R. K. vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įregistruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ¼ žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė -329 Eur. (el. bylos 14,15 lapai, 1 tomas).

30. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypų pirkimo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis tarp pardavėjų V. B., D. B. ir R. K. (el. bylos 80-92 lapai, 1 tomas)

32. (duomenys neskelbtini) atsakovas S. K. ir trečiasis asmuo R. K. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria pasidalijo santuokoje įgytą turtą: ¼ dalį 0,0517 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,1963 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šie sklypai asmeninės nuosavybės teise atiteko trečiajam asmeniui, bendra sklypų vertė – 3 002,00 Eur. Šiuos sklypus trečiasis asmuo, būdama santuokoje, įsigijo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. (el. bylos 94-102 lapai, 1 tomas).

33. 2023 m. vasario 22 d. atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė notarui prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu ir (duomenys neskelbtini) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėta sutartimi sutuoktiniai sutarė, kad atsakovui atitenka automobilis „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė, šalių vertinimu, 1 500,00 Eur (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. punktas). R. K. kompensacija nėra mokama. Minėta sutartimi šalys taip pat sutarė dėl finansinių įsipareigojimų priklausomybės atsakovui, iš jų ir dėl apeliantei susidariusio įsiskolinimo (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.3. punktas). (el. bylos 29-35 lapai).

35. S. K. į bylą yra pateikęs (duomenys neskelbtini) vekselį 17 000 Eur sumai, bei duomenis apie sumos sumokėjimą V. V. (el. bylos 74 lapas, 1 tomas).

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlygų

36. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės privalomumas reiškia, kad prievolė turi būti tinkamai vykdoma, o jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia civilinę atsakomybę, išskyrus, kai prievolė baigiasi ne tinkamu įvykdymu, o kitais įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais (pavyzdžiui, šalys sutartyje gali būti numačiusios teisę nutraukti sutartį vienašališkai, skolininkas apskritai gali būti atleistas nuo prievolės vykdymo ir panašiai). Kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga ir gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis). Vienas tokių būdų nustatytas CK 6.66 straipsnyje, kuris laikomas specialiu kreditoriaus teisių gynimo būdu, leidžiančiu kreditoriui apginti savo reikalavimo teisę nuo skolininko nesąžiningų veiksmų (actio Pauliana).

37. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl actio Pauliana instituto taikymo, yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius, yra: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (neatlygintinio sandorio sudarymo atveju pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį ši sąlyga nebūtina); 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

38. Apeliantė, ginčydama atsakovo ir trečiojo asmens santuokoje įgyto turto (duomenys neskelbtini) pasidalijimo sutartį actio Pauliana instituto pagrindu, teigia, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarydami santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartį nesiekė vykdyti turimų įsipareigojimų ieškovei ir jos dukrai, o siekė, kad visas turtas būtų perleistas trečiajam asmeniui. Apeliantės vertinimu teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės ir jos nustatymo momento. Apeliantė nurodo, kad iš antstolės N. G. 2023 m. birželio 27 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikino išlaikymo byloje (duomenys neskelbtini) išlaikymo skola iki taikos sutarties tvirtinimo teisme dienos yra 996,78 Eur, o vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) po šalių taikos sutarties sudarymo išieškotina skola - 1817,82 Eur, viso bendra atsakovo skola ieškovei ir nepilnametei dukrai sudaro 2814,60 Eur. Apeliantės vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolos atsiradimo momentas yra 2019 m. (vaiko išlaikymo įsiskolinimas, pagal taikos sutartį priteistas už laikotarpį nuo 2019 m. liepos mėnesio), todėl atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos. Jos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas pats nustatė, kad dar iki taikos sutarties Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose sudarymo dienos, atsakovas turėjo kreditorinį įsipareigojimą ieškovei, tačiau vėliau pats sau prieštaraudamas nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovė neturėjo kreditorinio reikalavimo atsakovo atžvilgiu. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos

41. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad tam, kad nustatyti prievolės atsiradimo momentą, būtina nustatyti prievolės rūšį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo atveju prievoliniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo kyla iš nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-480-378/2017).

43. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

45. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo išvados prieštaringos. Teismas nurodė, kad viena vertus, turto pasidalijimo sutarties sudarymo momentu atsakovas turėjo įsiskolinimą, susidariusį dėl nemokėto išlaikymo, tačiau dėl šio įsiskolinimo nebuvo priimtas joks teismo sprendimas ar išduotas vykdomasis raštas, be to, tik po teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sudarymo jis įsipareigojo susidariusį įsiskolinimą padengti periodinėmis išmokomis per 36 mėnesius ir tokia tvarka ieškovę tenkino, nes ji sutiko tokiomis sąlygomis sudaryti taikos sutartį. Nors 2022 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. iš atsakovo S. K. priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui po 300,00 Eur per mėnesį, tačiau laikinas išlaikymas buvo priteistas nepilnametei dukrai, bet ne ieškovei, ieškovė tik uzufrukto teisėmis buvo paskirta šių lėšų tvarkytoja. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovės 10907,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo reikalavimo užtikrinimui jokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nebuvo padarė išvadą, kad nors atsakovas ir neneigė susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, tačiau atsakovui prievolė padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą atsirado 2023 m. sausio 12 d. patvirtinus sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo vaiko išlaikymo įsiskolinimą – 10907,00 Eur sumokėti per 36 mėnesius, todėl (duomenys neskelbtini) sudarant ginčijamą sutuoktinių turto padalijimo sutartį atsakovas neturėjo prievolės padengti susidariusį įsiskolinimą, nors apie jį ir žinojo, nes buvo informuotas apie teismo procesą. Teismas nurodęs minėtus argumentus, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę padengti išlaikymo įsiskolinimą atsakovui ginčijamos sutarties sudarymo metu ir atitinkamai teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti actio Pauliana institutą (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

46. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir į tai kas aptarta pirmiau, daro išvadą, kad atsakovo skolos dėl vaiko išlaikymo atsiradimo momentas yra 2019 m. liepos mėnuo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, jų pagrindu padarė nepagrįstas išvadas dėl vaiko išlaikymo skolos atsiradimo momento, todėl nepagrįstai nusprendė, kad atsakovui prievolė padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą atsirado 2023 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams tarp ieškovės ir atsakovo patvirtinus taikos sutartį dėl konkrečios teikiamos išlaikymo sumos ir įsiskolinimo sumos. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui, nepagrįsta. Ieškovė kreipdamasi į teismą turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

Dėl ginčijamu sandoriu pažeistų kreditorės (ieškovės) teisių

47. Viena CK 6.66 straipsnio taikymo būtinų sąlygų – actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Visais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

48. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismo išvada, jog po ginčijamos sutarties sudarymo nesusidarė situacija, kad atsakovas tapo nemokus, nes atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat liko santuokoje įgyto ir nepadalyto turto (automobilis), į šį turtą gali būti nukreiptas ieškovės reikalavimas pagal ieškovei išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 2023 m. sausio 12 d. patvirtintos taikos sutarties sąlygų nevykdymo, neatitinka teismų praktikos. Tam, kad būtų pripažintas kreditoriaus teisių pažeidimas, nėra būtina, kad skolininkas taptų nemokus, pakanka konstatuoti, kad skolininko mokumas sumažėjo ir turimo likusio turto nepakanka kreditorinio įsipareigojimo įvykdymui. Nors ginčijamo sandorio sudarymas iš esmės nesudarė atsakovo nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas ir sumažėjusios vertės turto neužtenka ieškovės finansiniams reikalavimams patenkinti. Dėl sudaryto sandorio atsakovo atsiskaitymas užtrunka ilgiau nei buvo sutarta.

49. Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi pasidalijo santuokoje įgytą turtą – ¼ dalį 0,0517 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1963 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šie sklypai asmeninės nuosavybės teise atiteko trečiajam asmeniui, bendra sklypų vertė –3 002,00 Eur. Taigi, vertinant esamą situaciją, kad turtas įregistruotas bendrąja nuosavybe šiuo atveju atsakovui priklausytų 1501,00 Eur suma iš padalyto minėto turto vertės. Ginčo sutartimi automobilis „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), tarp šalių liko nepadalytas. Minėto automobilio rinkos vertė pagal byloje esančius duomenis nurodyta 1500,00 Eur. Taigi šalims sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe dalijantis turtą atsakovui, tikėtina tektų 750,00 Eur vertės turto. Vadinasi, šiuo atveju pagal ginčo sutartyje padalytą turto vertę ir nepadalyto šalims bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančio automobilio turto vertę atsakovui tikėtina priklausytų 2 251,00 Eur vertės turto. Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 2 413,00 Eur.

Dėl (ne)privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį

51. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nors nagrinėjamu atveju atsakovas ir neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, tačiau jis tokią teisę turėjo. Apeliantės vertinimu šios bylos esmė yra ne apie sutuoktinio teisę perleisti turtą, o apie tai, ar toks turto perleidimas sutuoktiniui nepažeidžia kreditoriaus interesų.

53. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir, jei šalis tokios pareigos nevykdo, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (CK 6.380 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pavyzdžiui, paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), iki sutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Atitinkamais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu teismas turi įvertinti. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas). Dėl to, nusprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje tinkamai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo kitų galimybių ir pan. Šiuo atveju, įvertinus atsakovo ir trečiojo asmens argumentus dėl poreikio sudaryti ginčijamą sutartį, nėra jokių duomenų, jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis atlikti ginčijamą sandorį.

55. CK nuostatos numato, kad sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą privalo būti išspręsti ir visi kiti klausimai, tame tarpe ir dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, kreditorinių reikalavimų ir kt. Šiuo atveju atsakovas ir trečiasis asmuo planuodami skyrybų procesą projekte dėl santuokos nutraukimo sutarė dėl finansinių įsipareigojimų priklausomybės atsakovui, iš jų ir dėl apeliantei susidariusio įsiskolinimo (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.3. punktas). Minėtas projektas notaro nepatvirtintas dėl to, kad ieškovė 2022 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kaip minėta šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių dėl kurių atsakovas būtų privalėjęs sudaryti sutartį dėl santuokos metu įgyto turto pasidalijimo iki sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo. Įvertinus byloje esančius duomenis yra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nors ir neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, tačiau jis tokią teisę turėjo (sutuoktiniams galint laisvai disponuoti savo turtu). Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad nenustatyta actio Pauliana sąlyga. Byloje nustatyta, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudarytas (duomenys neskelbtini) ginčijamas sandoris pažeidė kreditorės teises. Taigi atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta būtina actio Pauliana sąlyga.

Dėl atsakovo ir trečiojo asmens (ne)sąžiningumo, reikalavimo pareikšto trečiajam asmeniui

56. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, kai ginčijamas sandoris sudaromas su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais, o kreditorius savo teises bei interesus siekia ginti pareikšdamas actio Pauliana reikalavimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu šiuo atveju ginčijama sutartis sudaryta tarp sutuoktinių, todėl, atsakovo ir trečiojo asmens nesąžiningumas yra preziumuojamas. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas turėtus automobilius buvo įsigijęs iš asmeninių lėšų, o trečiasis asmuo sklypus buvo įgijusi už asmenines lėšas, jos mamos dovanotas lėšas, todėl tai, kad sutuoktiniai nusprendė, kad sklypai (duomenys neskelbtini), atitenka trečiajam asmeniui, o automobiliai – atsakovui, vertino, kaip tokią jų teisę ir pasirinkimą sudaryti konkretų sandorį ir kaip minėta padarė išvadą, kad toks sandoris nepažeidžia kreditorės interesų. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens paaiškinimai dėl žemės sklypų įsigijimo, byloje pateikta (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta įstatymų numatyta tvarka, aplinkybes dėl dovanojimo sutarties patvirtinusi trečiojo asmens mama liudytoja A. G. nesudarė pagrindo teismui padaryti išvadų, kad atsakovas ir trečiasis asmuo šiuo dvišaliu sandoriu siekė išvengti prievolės išieškojimo nukreipimo į turimą nekilnojamąjį turtą. Teismas nenustatė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo elgėsi nesąžiningai.

57. Apeliantės teigimu, nors pirmosios instancijos teismas atsakovo ir trečiojo asmens nesąžiningumą preziumavo, tačiau nepagrįstai nenustatė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo elgėsi nesąžiningai, taip pat nepagrįstai nenustatė, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudarytas sandoris pažeidė ieškovės teises.

60. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismui nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą sąžiningumo principas taikomas kartu su teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1066/2002; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-990/2002). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek iki sutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Jei sandoris pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, pripažįstamas negaliojančiu spręstina dėl jo negaliojimo teisinių padarinių (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

61. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) tarp S. K. ir R. K. sudarytą (duomenys neskelbtini) sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Pripažinus sandorį ar jo dalį negaliojančią, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui iki sandorio sudarymo turėtą turtą. Konkrečiu atveju sandorio šalys yra abu sutuoktiniai ir sandorio nuginčijimas abejiems sutuoktiniams sukuria teisines pasekmes. Taigi šiuo konkrečiu atveju byloje ieškovė ginčija sandorio šalių, sutuoktinių atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą sandorį. Ieškovė reikalauja panaikinti sandorį, kuris tiesiogiai gali sukelti trečiajam asmeniui atitinkamas pasekmes. Tačiau ieškovė reikšdama konkrečius materialinius reikalavimus, t.y. reikalavimą sutuoktiniams dėl jų sudarytos (duomenys neskelbtini) sutarties dėl turto įgytos santuokos metu padalijimo panaikinimo, R. K. į bylos nagrinėjimą įtraukė ne atsakove, o trečiuoju asmeniu. Ieškovė reikalavimą panaikinti sudarytą sandorį pareiškė trečiajam asmeniui.

62. CPK 45 straipsnis numato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui. Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnis).

63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019, 25 punktas). CPK 45 straipsnyje reglamentuojamas teismo pasiūlymas pakeisti netinkamą šalį tinkama atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis).

64. Nors R. K. į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, tačiau įvertinus ginčo esmę, jos procesinė padėtis nurodyta netinkamai, nes reiškiamas konkretus reikalavimas dėl jos sudaryto sandorio nuginčijimo. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pasiūlęs ieškovei įtraukti į bylą R. K. atsakove, siūlęs pakeisti jos procesinę padėtį. Šį procesinės teisės pažeidimą teisėjų kolegija vertina kaip nulėmusį neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės. CPK 45 straipsnio pažeidimas, kai teismas nepasiūlo ieškovei pakeisti atsakovą tinkamu, traktuotinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

65. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovei pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu, t.y. šiuo atveju nepasiūlius į bylos nagrinėjimą atsakove įtraukti R. K. ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės, ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus proceso pažeidimus, atitinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes ir tinkamai jas įvertinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

66. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. liepos 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1889-1177/2023 ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.