Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.3.2.; 2.3.2.8.; 2.6.1.6.1.; 2.6.7.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1.;

2024 m. gegužės 16 d.

viešame teismo posėdyje, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams S. K., R. K. skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo (Actio Pauliana).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. V civilinėje byloje Nr. e2-267-377/2024 patikslino ieškinį ir prašo R. K. įtraukti į bylą, kaip atsakovę; pripažinti negaliojančia 2022-11-15 tarp S. K. ir R. K. sudarytą sutuoktinių turto pasidalinimo sutartį; pripažinus sandorį ar jo dalį negaliojančia, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui S. K. iki ginčijamo sandorio sudarymo turėtą turto - žemės sklypo(duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini)ir 1 žemės sklypo(duomenys neskelbtini)esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį; priteisti V. V. iš atsakovų visas patirtas bylinėjimo išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas turi bendrą dukrą – R. K., gimusią (duomenys neskelbtini) Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. 2022 m. rugpjūčio 5 d. teismas išreikalavo duomenis iš registrų, kuriuose matyti, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Atsakovui nemokant teismo priteisto laikino išlaikymo, ieškovė kreipėsi į antstolę. Ieškovės žiniomis, antstolė areštavo dalį atsakovo turto. 2022 m. lapkričio 9 d. ieškovė gavo dalinį mokėjimą už pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, turto areštas, ieškovės žiniomis, buvo panaikintas. 2023 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ne tik mokėti vaiko išlaikymo periodines išmokas, bet ir susidariusį įsiskolinimą. 2023 m. vasario 22 d. ieškovė gavo pranešimą apie atsakovo ir jo sutuoktinės skyrybas. Susipažinusi su dokumentais, ieškovė pamatė, kad visas atsakovo turėtas turtas 2022 m. lapkričio 15 d. sutuoktinių turto pasidalinimo sutartimi buvo perleistas atsakovo sutuoktinei, pačiam atsakovui liko tik mažos vertės transporto priemonė. Ieškovė nurodė, kad aukščiau minėta byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, baigėsi taikos sutartimi. Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovas taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė, to priežastys ieškovei tapo aiškios gavus atsakovo skyrybų dokumentus – atsakovas nesiekė vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, jo siekis buvo perleisti turtą sutuoktinei, kad iš atsakovo turto nebūtų galimybės vykdyti skolos išieškojimo. Atsakovas ieškovei buvo skolingas 10 907 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Šiuo metu įsiskolinimas yra 1539,29 Eur. Likusią sumą 9098,00 Eur ieškovas padengė. Sudarydamas ginčijamą sandorį atsakovas pažeidė ieškovės interesus į įsiskolinimo išieškojimą iš jo turto (nes kitų pajamų, iš kurių būtų galimas išieškojimas atsakovas neturi). Ieškovė apie tai, kad ginčijamas sandoris sudarytas, sužinojo 2023 m. vasario 22 d. Atsakovas, sudarydamas sandorį, buvo nesąžiningas, nes žinojo apie teisme pradėtą bylą, kurioje išlaikymas bet kokiu atveju būtų priteistas, klausimas buvo tik dėl išlaikymo dydžio. Trečiasis asmuo, su kuriuo sudarytas sandoris, ne tik neatlygintinai gavo turtą, bet ir yra atsakovo sutuoktinė, kuri žinojo apie pradėtą bylą ir akivaizdžiai veikė nesąžiningai. Ieškovė, kaip kreditorė, turi atsakovo atžvilgiu ženkliai didesnį reikalavimą nei perleisto turto vertė, t. y. įvykdžius ieškovės reikalavimą iš perleisto turto skolos suma sumažėtų ir ieškovė, kaip kreditorė, atsidurtų ženkliai geresnėje padėtyje nei yra šiuo metu atsakovui neteisėtai ir siekiant pažeisti ieškovės interesus perleidus turtą trečiajam asmeniui.CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ieškovė pažymi, kad atsakovas trečiajam asmeniui perleido jam asmeninės nuosavybės priklausiusį turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (turto vertė 2413 Eur), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą ((duomenys neskelbtini) (atsakovo dalies vertė 1180 Eur), esantį adresu(duomenys neskelbtini)ir ¼ žemės sklypo (unikalus(duomenys neskelbtini)) (atsakovo dalies vertė 42 Eur), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė remdamasi 2022 m. rugpjūčio 5 d. pažyma iš VĮ „Regitra“ mano, kad sutuoktinių turto pasidalinimo sutartimi trečiajam asmeniui buvo perleistos ir transporto priemonės – „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (turto vertė 4500 Eur), „VW CADDY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (turto vertė 2000 Eur). Ieškovė pažymi, kad, akivaizdu, jog šių sandorių atsakovas sudaryti neprivalėjo, tačiau sudarė siekdamas nevykdyti kreditorinių įsipareigojimų ieškovei.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu pragyveno kartu apie 12-13 metų. Kai išsiskyrė, jie buvo susitarę, kad atsakovas vaiko išlaikymui mokės po 150 Eur/mėn. Atsakovas neteikia išlaikymo, todėl ieškovė priversta ginčyti atsakovo sudarytą sutartį. Atsakovo įsiskolinimas per pastaruosius tris metus siekė 10000 Eur. Taikos sutartį sutarė su atsakovu, kad jis įsiskolinimą padengs per 3 metus. Per antstolį šiuo metu išieškota iš atsakovo 9098,00 Eur. Apie atsakovo ir jo sutuoktinės sudarytą sutartį ieškovė sužinojo gavusi laišką iš advokatų kontoros. Apie atsakovų skyrybas nieko nežinojo, iki tol jai atrodė, kad atsakovų santykiai geri, pati R. K. kelis kartus buvo paėmusi telefono ragelį, kai ieškovė kalbėjo su atsakovu, ir sakė, kad jie santuokoje yra laimingi, kada tai tiksliai buvo – negali pasakyti. Mano, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, kad išvengtų skolos jai išieškojimo iš savo turto.

Atsakovai atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad: 2019 m. gegužės 25 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje susituokė su R. K.. Su ja vaikų nesusilaukė. Gyvenant su R. K. santuokoje buvo nupirktas turtas: (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoto R. K., vardu, kurio vertė viešojo registro duomenimis 91,00 Eur, faktiškai įgytas už 50,00 Eur; (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas R. K., vardu, kurio vertė viešojo registro duomenimis 2640,00 Eur, faktiškai įgytas už 2900,00 Eur; automobilis „VW CADDY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagamintas 2009 m., įgytas 2020 m. gegužės 25 d. S. K. vardu, kurio reali rinkos vertė 1200 Eur; automobilis „VW PASSAT CC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pagamintas 2009 m., įgytas 2021 m. gruodžio 21 d. S. K. vardu, kurio reali rinkos vertė 3900 Eur; automobilis „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagamintas 2006 m., įgytas 2021 m. sausio 26 d. S. K. vardu, kurio reali rinkos vertė 1000 Eur. Jo šeimyniniai santykiai su R. K. nutrūko 2022 m. vasario mėn., nuo to laiko jie kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda. Dėl tos priežasties jiems iškilo būtinybė pasidalinti tą turtą, kuris buvo įgytas santuokoje. Jie susitarė, kad nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas 2021 m. spalio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi R. K. vardu, atiteks jai. Tokį jų susitarimą sąlygojo ta aplinkybė, kad šį nekilnojamąjį turtą R. K. pirko už jai dovanotus pinigus. P. R. K žemės sklypų pirkimui 2021 m. spalio 20 d. dovanojo jos mama A. G. ir jos tarpusavyje pasirašė dovanojimo sutartį. Todėl negalėjo būti net kitokios minties, kad šie žemės sklypai tikrai priklausė R. K., tik esmė buvo ta, kad santuokoje įgytas turtas pirkimo- pardavimo sutartimi pagal įstatymą yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, kol nenustatyta kitaip, todėl jie pasirašė turto pasidalijimo sutartį pagal kurią šis nekilnojamasis turtas atiteko R. K. asmeninės nuosavybės teise ir tokiu būdu buvo atkurtas teisingumas. Gyvenant su R. K. santuokoje, jis iš turimų lėšų, kurias buvo gavęs pardavęs iki santuokos turėtą turtą, nusipirko tris automobilius. Automobilį „VW CADDY“ nusipirko 2020 m. gegužės 25 d., automobilį „VW PASSAT CC“, nusipirko 2021 m. gruodžio 21 d., o automobilį „Citroen C5“ nusipirko 2021 m. sausio 26 d. Kadangi automobilius nusipirko iš savo asmeninių pinigų, kuriuos buvo gavęs, kai pardavė asmeninį savo turtą, tai sutuoktinė R. K. neturėjo jokių pretenzijų į šiuos automobilius. Jis turėjo skolų, jam reikėjo pinigų, todėl jau nebegyvendamas su R. K. ir su ja nevesdamas bendro ūkio, asmeniškai pats automobilį „VW CADDY“ 2022 m. rugpjūčio 24 d. pardavė už 1200 Eur, o automobilį „VW Passat CC“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. pardavė už 3900 Eur. Trečią automobilį „Citroen C5“ turi ir šiuo metu, jo vertė yra apie 1000 Eur. Už automobilius gautas lėšas su R. K. nesidalino, jas panaudojo savo nuožiūra. Iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad pasidalijus santuokoje įgytą turtą su R. K., kuris įstatymine prasme buvo laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, jam turto atiteko daugiau negu sutuoktinei R. K., nes jam atitekusių automobilių vertė 6100 Eur, o R. K. atitekusio nekilnojamojo turto vertė 2950 Eur, nes ji tokią pinigų sumą mokėjo pirkdama žemės sklypus. Tuo metu, kai jie su sutuoktine R. K. faktiškai pasidalijo santuokos laikotarpiu įgytą kilnojamąjį turtą ir notariniu būdu pasidalijo santuokos laikotarpiu įgytą nekilnojamąjį turtą, jam nebuvo apribotos teisės šiuo turtu naudotis ir juo disponuoti ir jis jokių įstatymų nepažeidė. Notaro patvirtinta turto pasidalijimo sutartimi sutuoktinei R. K. atitekęs nekilnojamasis turtas faktiškai buvo jos asmeninė nuosavybė, nes jos buvo įgytas už jos asmenines lėšas, kurias jai padovanojo jos mama A. G.. Vienareikšmiškai jis patvirtina faktą, kad R. K. jokių jų bendrų santuokinių lėšų šių žemės sklypų įsigijimui neturėjo ir nenaudojo. Kategoriškai nesutinka su ieškovės reiškiamu reikalavimu. Iš jo buvo priteistas laikinas materialinis išlaikymas, tačiau, kaip matyti iš pačios ieškovės pateikto pavedimo, antstolė išieškojo iš jo dalį lėšų. Kokias turi galimybes, tiek materialinio išlaikymo moka. Nutrūkstant jų bendram gyvenimui su ieškove, 2016 m. liepos 5 d. jie išsprendė tolesnio materialinio išlaikymo vaikui teikimo klausimą ir jis pasirašė paprastąjį vekselį, kurį tais pačiais metais ieškovei apmokėjo. Gavusi šią pinigų sumą ieškovė buvo pažadėjusi dėl materialinio išlaikymo nebesikreipti, tačiau praėjus keliems metams, ieškovė savo pažado netesėjo ir elgdamasi nesąžiningai iš naujo pareikalavo, kad jis mokėtų vaikui išlaikymą. Ieškovė ieškinį reiškia CK 6.66 straipsnio pagrindu, tačiau nėra jokių sąlygų šiai materialinei nuostatai taikyti. 2022 m. lapkričio 15 d. Turto pasidalijimo sutartis Nr. 10413 nepažeidžia ieškovės interesų, nes atidalytas turtas priklauso R. K., kuri nėra skolinga ieškovei. Turto padalijimo sutartyje buvo padalintas tik tas turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu už asmenines R. K. lėšas, todėl jis privalėjo sudaryti tokį sandorį, kuris yra teisėtas. Nei jis, nei kita sandorio šalis R. K. nebuvo nesąžiningi, o veikė sąžiningai ir teisingai. Priešingai, negu nurodo ieškovė, sutuoktinei R. K. atiteko mažesnė turto dalis, kuris buvo apskritai įgytas santuokos metu ir kuri nėra skolinga ieškovei. Su R. K. rengiasi santuoką nutraukti, pasirašydami sutartį pas notarą, tačiau to padaryti negali, nes notarė jų sutarties netvirtino, kol neišspręsta ieškovės iškelta byla.

Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Išlaikymo dukrai nemokėjo atsakovas , nes jo mama praėjusių metų rudenį buvo parvežta iš ligoninės po Covid-19 ligos namo, jai reikėjo specialaus aparato. Atsakovo mama turi Parkinsono ligą ir demenciją, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, jai 87 metai, ji gyvena Šiauliuose ir jis su ja gyvena kartu nuo to laiko, kai parsivežė iš ligoninės. Atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Su atsakove susituokę nuo 2019 m. Santykiai, kaip ir pas visus, nusprendė nutraukti santuoką, nes jis turi gyventi Šiauliuose, o R taip netinka. Santuoką senai yra nusprendę nutraukti, dar 2022 m. pavasarį, bet vis ruošdavosi susitvarkyti oficialiai dokumentus. Santuokoje turėjo 3 automobilius, o ji buvo sklypą įsigijus. Sklypas, kur ji buvo įsigijus, yra prie Šiaulių kažkur, turbūt sūnui, jis neklausė, kam pirko, jei ji pirko, vadinasi, jai reikėjo. Mašinas pardavė, nes reikėjo sumokėti bankui. Skolų turi, nes reikia mokėti bankui, dar turi žmogui skolą, kadangi reikėjo mokėti bankui. Šiauliuose sudarė taikos sutartį, bet negalėjo mokėti, nes nedirbo. S. K. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad su atsakovu draugavo dar prieš santuoką. Viskas buvo gerai, gražu, kelionės. Kadangi viskas užsitęsė su S. K. mama, jai kaip moteriai atsibodo toks gyvenimas. Atsakovo brolis atvyko, pabuvo apie mėnesį ir vėl išvyko į Angliją. Žinant atsakovo sąžiningumą buvo aišku, kad jis savo mamos nepaliks. S. K. su dukra ateidavo pas ją į darbą, pavalgydavo ir eidavo į kino teatrą. Atsakovas jau senai nebegyvena Tauragėje, bet tebėra deklaravęs gyvenamąją vietą Tauragėje, jo mama serga ir jau yra neprotaujanti, todėl negali prisiregistruoti pas mamą. Turtas, kur deklaruota S. K. gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini) priklauso jos mamai, ji čia su atsakovu negyveno. Jie gyveno (duomenys neskelbtini)ir ten nuomojosi butą. Kol S. K. dirbo, jos pinigai buvo jos, jo pinigai buvo jo. Kokiu laikotarpiu dirbo - neprisimena. Būdavo, kad mokesčius jis sumokėdavo, būdavo, kada ji mokėdavo. Mama jai padovanojo pinigų žemės sklypui įsigyti. Ji pati surašė dovanojimo sutartį, nes mama nemoka lietuviškai rašyti. Tada įsigydama sklypą negalvojo jo dovanoti sūnui, nes pati galvojo statytis namą ir gyventi, bet dabar atsirado anūkas bei tuoj atsiras kitas anūkas, todėl sūnui pasakė, kad įsigytą sklypą padovanos jam. Žino, kad S. K. turi sveikatos problemų. Ji girdėjo, kad atsakovas ėmė paskolas, draudė pirkti tą sklypą, nes buvo kitokių išlaidų, alimentus galėjo sumokėti vietoj to. Jos ir atsakovo santykiai pašlijo nuo vasario mėnesio, dėl skyrybų ji ėmėsi iniciatyvos, internetu užpildė prašymą, viskas rėmėsi į pinigus. Tiek S. K., tiek ji nesupranta visų teisinių niuansų. Turto pasidalijimo sutartį pasidarė apsidrausdami, nes neaišku, kas gali būti po metų ar dviejų. Sutartį sudarė notariškai, kodėl - nežino, gal kažkas patarė. Su atsakovu galutinai nebegyvena nuo 2022 m. vasario mėnesio. Kai ji pirko žemės sklypą esantį Šiauliuose, atsakovas sandoryje nedalyvavo. Šiuo metus skola 9098,00 Eur yra padengta, likusi 1539,29 Eur perduota išlaikyti į darbovietę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi bendrąvaiką – R. K.. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

S. K. ir R. K. susituokė (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 171.

Sutuoktiniai nustojo gyventi kartu ir faktiškai santuokiniai ryšiai bei bendras gyvenimas nutrūko 2022 m. vasario mėn. Nuo to laiko sutuoktiniai kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, neturi bendrų lėšų. Taigi, S. K. ir R. K. pripažįsta ir pareiškia, kad būsimas santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi 2022 m. vasario mėn. (Lietuvos Respublikos CK (toliau tekste-CK) 3.67 straipsnio 2 dalis).

Nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini) kurio vertė viešojo registro duomenimis 91,00 EUR, faktiškai įgytas už 50,00 EUR ir(duomenys neskelbtini), kurio vertė viešojo registro duomenimis 2640,00 EUR, faktiškai įgytas už 2900,00 EUR, įgytus 2021-10-27 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10127 pagrindu, teisiškai registruotus R. K. vardu (pirkimo-pardavimo sutartis yra pateikta civilinėje byloje Nr. e2-l889-1177/2023, 2023-04-05, DOK-8310). Nekilnojamasis turtas buvo įgytas už asmenines R. K. lėšas, kurias R. K. 2021 m. spalio 20 d. dovanojo mama A. G..

Kilnojamąjį turtą: automobilį VW CADDY, v/(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pagamintą 2009 m., įgytą 2020 m. gegužės 25 d., kurio reali rinkos vertė 1200,00 EUR; automobilį VW PASSAT CC, v/(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagamintą 2009 m., įgytą 2021 m. gruodžio 21 d., kurio reali rinkos vertė 3900,00 EUR; automobilį Citroen C5, v/n (duomenys neskelbtini), pagamintą 2006 m., įgytą 2021 m. sausio 26 d., kurio reali rinkos vertė 1000,00 EUR, teisiškai registruotus S. K. vardu.

2022 m. vasario mėn. nutrūkus sutuoktinių bendram gyvenimui, buvo sutarta, kad už R. K. asmenines (dovanotas) lėšas įgytas nekilnojamasis turtas liks R. K., o automobiliai, kuriuos įsigijo S. K. iš savo santaupų ir (ar) uždirbtų lėšų, atiteks S. K.. S. K. be atskirto suderinimo su R. K., 2023 m. rugpjūčio 23-24 dienomis automobilius VW Passat CC ir ir VW Caddy pardavė už bendrą 5100,00 Eur sumą ir pinigus panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Kadangi už asmenines R. K. lėšas įgytas nekilnojamasis turtas buvo registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl sutuoktiniai kreipėsi į notarą ir 2022 m. lapkričio 15 d. notarine tvarka buvo pasirašyta turto pasidalijimo sutartis Nr. 10413, pagal kurią buvo nurodyta, kad nekilnojamasis turtas yra asmeninė R. K. nuosavybė. Tarp sutuoktinių jokio ginčo dėl tokios Sutarties pasirašymo nebuvo, kadangi abiems buvo žinoma ir suprantama, kad R. K. nusipirko nekilnojamąjį turtą už asmenines lėšas, kurias jai dovanojo mama A. G. iki šios Sutarties sudarymo. Nuo santuokos sudarymo dienos 2019 m. gegužės 25 d. iki faktinio bendro gyvenimo ir bendro šeimos ūkio vedimo pabaigos 2022 m. vasario mėn., sutuoktiniai jokių bendrų skolų neįgijo, jokių kreditorių bendrai į juos, nėra. Tuo tarpu S. K., iki santuokos su R. K. sudarymo, buvo paėmęs paskolas iš UAB SB lizingas ir AB Šiaulių bankas (paskolos teisių perėmėjas PlusPlus AS) ir dar vieną asmeninę vartojamąją paskolą paėmė iš UAB SB lizingas būdamas santuokoje. Visas skolas grąžina S. K. pagal sudarytus skolos grąžinimo grafikus. Kadangi nuo 2022 m. vasario mėn. sutuoktiniai kartu nebegyveno, bendro ūkio nebevedė, todėl apie ieškovės iškeltą civilinę bylą S. K. dėl materialinio išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, R. K. nieko nežinojo iki to laiko, kol dokumentus rengęs teisininkas pranešė, kad iškelta civilinė byla dėl sutarties nuginčijimo. S. K. turimas materialinio išlaikymo įsiskolinimas ieškovei, nėra susijęs su R. K. ir pastaroji atsakyti už S. K. skolas, neturi pareigos. Ieškovė neturi teisės materialinio įsiskolinimo išieškojimą nukreipti į R. K. ar jos turimą asmeninį turtą. Iš 2023 m. birželio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte nurodyta, kad ieškovei V. V. yra vaiko išlaikymo įsiskolinimas 10 907,00 Eur iš S. K., kurio mokėjimas išdėstytas 36 mėnesių laikotarpiui, tai yra, kas mėnesį mokant po 302,97 Eur.

S. K. 2023 m. gruodžio 20 d. sumokėjo 1800,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą įsiskolinimo likvidavimui. Antstolė N.Genutienė šią sumą paskirstė sekančiai: V. V. pervedė 900,00 Eur ir užbaigė vykdomosios bylos Nr. 0166/22/01621 vykdymą. Taip pat V. V. pervedė 73,97 Eur išieškojimo išlaidų. R. K. pervedė 665,00 EUR ir 43,15 Eur išieškojimo išlaidų. Iš šios sumos antstolis kaip atlygį nusirašė 117,88 EUR.

Likusi neišieškota suma R. K. sudaro 235,00 Eur. R. K. 2023 m. kovo 6 d. sulaukė pilnametystės, todėl materialinio išlaikymo išieškojimas jai toliau nėra tęsiamas.

I. V. V bendra skolos suma buvo 10 907,00 Eur, kurią S. K. pagal teismo nutartį ir išduotą vykdomąjį raštą privalo sumokėti per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 12 d. iki 2026 m. sausio 12 d.

Nuo 2023 m. sausio 12 d. neišieškota suma ieškovės V. V. naudai po 302,97 EUR per mėnesį iki šiol sudaro 3635,64 Eur (priedas Nr. 6).

Antstolė N.Genutienė, vykdydama ieškovės pateiktus vykdomuosius raštus, 2023 m. birželio 19 d. areštavo skolininkui S. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,5346 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini) ir automobilį Citroen C5, v/(duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 7).

Siekdamas atsiskaityti ieškovei, S. K. kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, kad būtų įvertintas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis 0,5346 ha žemės sklypas ir nustatyta jo vidutinė rinkos vertė, pagal kurią būtų galima nekilnojamąjį turtą realizuoti (priedas Nr. 8).

2024-01-25 antstolė N. Genutienė priėmė patvarkymą dėl areštuoto įkainojimo ir 0,5346 ha žemės sklypą, priklausantį asmeninės nuosavybės teise S. K., įkainojo 10 000,00 Eur suma (priedas Nr. 9). Pardavus šį nekilnojamąjį turtą, buvo atsiskaitoma su ieškove V. V. ne tik ta suma, kurią S. K. privalo sumokėti šiai dienai, bet dengiama ir likusi suma, kurią S. K. turi sumokėti iki 2026 m. sausio 12 d. Ieškovei pervesta 9098,00 Eur. Likęs skolos likutis 2024-05-07 išlaikymo byloje yra 1539,29 Eur. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo yra išsiųstas į darbovietę (duomenys neskelbtini).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad antstolė, užtikrindama S. K. prievolės įvykdymą ieškovės V. V. atžvilgiu, 2023 m. birželio 19 d. yra areštavusi S. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį Citroen C5, kuris įvertintas 1000,00 Eur suma.

Iš antstolės areštuoto turto vertės akivaizdu, kad skolos ieškovei V. V. išieškojimas iš S. K. yra pilnai užtikrintas areštuoto turto, kuris priklauso asmeniškai skolininkui S. K., verte. Dėl tos priežasties, ieškovės V. V. reikalavimas pripažinti negaliojančia 2022-11-15 tarp S. K. ir R. K. sudarytą sutuoktinių turto pasidalinimo sutartį, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija - turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas),tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (LAT plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-l 86/2010).

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK trečiosios knygos VII skyriuje. Pagal CK 109 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateikti teisės taikymo išaiškinimai, kas yra laikoma bendromis (dalinėmis arba solidariosiomis) ir asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio kriterijus. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialioji įstatymo norma) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė taip pat neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ir perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

Taigi, iš to kas aukščiau pasakyta, akivaizdu, kad materialinio išlaikymo ar jo įsiskolinimo mokėjimas nepilnametei dukrai R. K., buvo ir yra asmeninė S. K. prievolė. R. K. nėra atsakinga už S. K. turimą skolą.

Šeimos teisimų santykių reglamentavimo ypatumai suteikia sutuoktiniams galimybę savarankiškai (išskyrus įstatyme imperatyviai nustatytas išimtis) nuspręsti dėl jų turtui - tiek asmeniniam, tiek bendram (įgytam santuokoje) - taikytino teisinio režimo, taip pat tokio turto padalijimo. Paprastai sutuoktiniai dalijasi turtą, nutraukdami santuoką. Tačiau konkrečios situacijos priežastys gali lemti sutuoktinių poreikį pasidalyti bendrą turtą ir nenutraukiant santuokos. Tokiu atveju sutuoktiniai turi galimybę sudaryti sutartį dėl bendro turto padalijimo (CK 3.116 straipsnio 2 dalis), kuri tvirtinama notarine tvarka. Sutuoktiniams dalijantis turtą bendru sutarimu galioja sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Tai reiškia, kad sutuoktiniai gali savo nuožiūra (išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis) susitarti dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo ir kiekvienam sutuoktiniui tenkančių turto dalių. Tokiu atveju netaikytina CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taip pat CK 3.117 straipsnio 1dalyje įtvirtintas nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas (CK 3 116 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktiniai gerai žinojo iš kokių lėšų jų santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, o būtent, kad R. K. jį nusipirko iš jos mamos A. G. dovanotų pinigų- 2950,00 EUR. Sudarant nekilnojamojo turto sandorį, nebuvo sutartyje nurodyta, kad nekilnojamasis turtas perkamas R. K. asmeniškai tik dėl tos priežasties, kad sandorio sudarymo metu nedalyvavo S. K. ir notarui negalėjo išreikšti savo pozicijos. Kadangi nekilnojamasis turtas buvo nupirktas už R. K. asmenines lėšas, todėl pasirašant santuokinio turto pasidalijimo sutartį, jiems nei vienam net nekilo kokių nors abejonių, kad šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė R. K. nuosavybė. Be to, abiems buvo žinoma ir mes buvome susitarę, kad visi trys automobiliai, kurie buvo įgyti santuokoje, yra asmeninė S. K. asmenybė ir už du parduotus automobilius S. K. gautas lėšas panaudojo savo nuožiūra asmeninių poreikiu tenkinimui.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti; sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Teismų praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3)skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (pirmiau nurodytas kasacinio teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-3 n/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, Šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir neginčijamos teisės. 2022-11-15 Santuokinio turto pasidalijimo sutarties sudarymo momentu ieškovė neturėjo neabejotinos ir neginčijamos reikalavimo teisės į S. K.. Ieškovei tokia teisė atsirado tik 2023 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismui patvirtinus Ieškovės ir S. K. sutartį ir šiai nutarčiai įsiteisėjus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą teismo nutartį,ieškovei atsirado teisė tik į dalį nutartyje nurodytos sumos, o ne į visą, kadangi nutartimi yra patvirtinta, kad S. K. materialinio išlaikymo įsiskolinimą Ieškovei sumokės dalimis per 36 mėnesius, tai yra, nuo 2023 m. sausio 12 d. iki 2026 m. sausio 12 d.

Dėl to, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. 2022-11-15 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis ieškovės, kaip kreditorės, teisių nepažeidė visiškai. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad S. K. asmeninės nuosavybės teise valdo automobilį Citroen C5 ir žemės sklypą, unikalus(duomenys neskelbtini) kuris antstolės areštuotas 2023 m. birželio 19 d. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus vien žemės sklypo vertė 10 000,00 Eur, kuri yra artima visai išieškotinai sumai.

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį. Sutartimi buvo dalijamas S. K. ir R. K. santuokoje įgytas turtas. Šis turtas nebuvo areštuotas, tik formaliai buvo laikomas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nors patys sutuoktiniai abu vienodai pripažino, kad šis turtas buvo įgytas už asmenines R. K. lėšas ir buvo asmeninė R. K. nuosavybė. Todėl tokio sandorio sudarymas ne tik nepažeidė ieškovės interesų, bet jį sudaryti buvo būtina, siekiant išspręsti turto teisinio režimo pakeitimo klausimą ne ginčo tvarka, o taikiu būdu. Be to, sudarant Sutartį ir atidalijant bendiąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, S. K. liko automobiliai ir už juos gauta vertė, kas sudaro 6100 EUR, o R. K. atiteko turto už 2950,00 EUR, tai yra, dvigubai mažiau.

Dėl skolininko nesąžiningumo. S. K., sudarydamas 2022-11-15 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, nebuvo nesąžiningas, nes Šiaulių apylinkės teismas dar nebuvo išnagrinėjęs civilinės bylos ir nebuvo įsiteisėjęs teismo procesinis dokumentas, patvirtinantis S. K. skolą.

D. R. K., kaip atsakovės, nesąžiningumo. Kaip jau buvo anksčiau paminėta, R. K. apie S. K. teisinius santykius su dukterimi ir jos motina, išlaikymo (ne)mokėjimo faktus ar (ne)iškeltą bylą nieko nežinojo. Kadangi sutuoktiniai kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio nuo 2022 m. vasario mėn., R. K. nebesidomėjo S. K. asmeniniais reikalais. Tarp sutuoktinių sudaryti sandorį buvo būtina, nes reikėjo pakeisti nekilnojamojo turto teisinį režimą, todėl R. K., kaip sandorį sudariusio trečiojo asmens, jokio nesąžiningumo nėra ir negalėjo būti.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

D. S. K. nemokumo. Jau aukščiau pasisakyta, kad S. K., sudaręs 2022-11-15 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, netapo nemokus. Antstolė N. Genutienė 2023 m. birželio 19 d. yra areštavusi S. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir automobilį, kurių vertė yra pakankama skolai išieškoti.

Dėl to, kad skolininkas S. K., būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. 2022-11-15 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis nėra siejama su kitu kreditoriumi, kuriam S. K. būtų suteikęs pirmenybę. R. K. ir S. K. siejo santuokiniai, o ne prievoliniai ar skoliniai ryšiai. Abiems sutuoktiniams žinant faktinį nekilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, teisinį režimą ir siekiant nutraukti santuoką, šio turto teisinis režimas privalėjo būti pakeistas.

Dėl to, ar kitaip buvo pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės turėtų būti nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Šiuo konkrečiu atveju niekaip nebuvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės S. K. atžvilgiu, teisės ir teisėti interesai.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, t.y., kad ieškovei pervesta 9098,00 Eur. Likęs skolos likutis 2024-05-07 išlaikymo byloje yra 1539,29 Eur ir ji turi būti sumokėta tik iki 2026-01-12. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo yra išsiųstas į darbovietę. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustačius visų CK 6.66 straipsnyje išvardytų actio Pauliana sąlygų, nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia ieškovės ginčijamą atsakovų turto pasidalijimo sutartį. Todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir atmestas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi, iš dalies tenkinus ieškovės prašymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini) ir ¼ žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo.

Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.2, 8.18 punktai), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį. Atsakovas S. K. byloje patyrė 700 Eur, atsakovė R. K. – 2000 Eur, atstovavimo išlaidų, kurias patvirtinantys dokumentai pateikti byloje Teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos 700 Eur ir atsakovės patirtos 2000 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės priteistinos atsakovui ir atsakovei (CPK 98 straipsnis).

Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 13,28 Eur, viršija minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, ieškinį atmetus, šios prisiteistinos iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. V. V ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo.

Priteisti atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.