- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-1061-950/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07295-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
- Atsakovas
- E. Š., R. Š., D. Š.
- Ieškovas
- M. U., T. U.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. Š., R. Š., D. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. U. ir T. U. ieškinį atsakovams E. Š., R. Š., D. Š., nepilnamečiams P. Š. ir O. Š., atstovaujamiems E. Š. dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo ir daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – L. S., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. U. ir T. U. ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus E. Š. su nepilnamečiais vaikais P. Š. ir O. Š., R. Š. ir D. Š., su jiems priklausančiu turtu iš ieškovams priklausančios valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kurią sudaro žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti iš atsakovų visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso valda su statiniais, esanti adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo valda). Iki ieškovams tampant savininkais, Ginčo valda nuosavybės teise priklausė atsakovui E. Š., kuris šį turtą prarado dėl skolų ieškovo M. U. tėvui. 2020 m. kovo 3 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-1162 Ginčo valda buvo perduota ieškovui M. U. ir jo broliui D. U., kuris 2022 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7554 pagrindu pardavė jam priklausančią Ginčo valdos 1/2 dalį ieškovams M. U. ir T. U.. Atsakovo E. Š. ieškinys, kuriuo jis ginčijo 2020 m. kovo 3 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-1162, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-628-587/2021, buvo atmestas. Minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-115-330/2022, buvo paliktas nepakeistas. Atsakovui E. Š. ne kartą buvo praneša dėl išsikeldinimo ir Ginčo valdos atlaisvinimo, tačiau jis to nepadarė. Ieškovai yra Ginčo valdos savininkai ir jų teisės yra pažeistos, nes jie negali naudotis savo turtu, o teises pažeidžia atsakovai, gyvenantys Ginčo valdoje be teisėto pagrindo ir ieškovų sutikimo. Atsakovas E. Š. yra turtingas žmogus, turintis daug nekilnojamojo turto, kurio dalį jau yra perleidęs kitiems asmenims, todėl turi galimybę įsigyti sau ir savo šeimai tinkamą gyvenamąją patalpą. Atsakovo E. Š. nepilnamečiams vaikams būstą turi užtikrinti jų tėvai, todėl tai nėra pagrindas atsakovams toliau neteisėtai gyventi Ginčo valdoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovai E. Š., P. Š., O. Š., R. Š. ir D. Š. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčijo antstolio V. K. 2020 m. kovo 3 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-1162, kuriuo Ginčo valda buvo perduota išieškotojams M. U. ir D. U., tačiau pateiktas ieškinys, o vėliau ir apeliacinis skundas, teismų buvo atmesti. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktas kasacinis skundas nebuvo priimtas. Atsakovai neginčija, jog ieškovai yra Ginčo valdos savininkai, tačiau iki 2022 m. birželio 15 d., kai kasacinės instancijos teismas atsisakė priimti kasacinį skundą, nemanė, kad tebevykstant teisminiams procesams ieškovų atstovės siųsti raginimai atlaisvinti Ginčo valdą yra pagrįsti. Be to, prieš įsigydami Ginčo valdą ieškovai žinojo, kad jame gyvena atsakovas E. Š. su dviem nepilnamečiais vaikais bei pilnamete dukra ir jos draugu, todėl turėjo suprasti, jog atsakovai negalės išsikelti iš gyvenamojo būsto mažiau nei vieną per mėnesį. Atsakovas E. Š. privalo pasirūpinti savo nepilnamečių vaikų teise turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl ieško kito gyvenamojo būsto, nes pats nuosavybės teise neturi jokios gyvenamosios patalpos. Nuomojamo būsto kainos ženkliai pakilo, o skirtingų lyčių jo nepilnamečiams vaikams reikalingi atskiri kambariai. E. Š. yra pensininkas, visas jo gaunamos pajamas sudaro 200 Eur dydžio senatvės pensija. Nors jam priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiškia, kad E. Š. turi pakankamai lėšų nedelsiant įsigyti ar išsinuomoti gyvenamąjį būstą. Reikalavimas atsakovams išsikelti per 15 dienų yra neprotingas, toks terminas akivaizdžiai per trumpas, todėl reikalingas ilgesnis. Atsakovo E. Š. turtinė padėtis nėra gera ir jis negali nedelsiant išsikraustyti iš vienintelio gyvenamojo būsto su dviem nepilnamečiais vaikais, nes skolų išieškojimui yra areštuotas kitas jam priklausantis turtas.
4. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų L. S. atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė.
5. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje Nr. 4SD-4065 nurodė, kad atsakovo E. Š. ir jo nepilnamečių vaikų (P. Š. ir O. Š.) iškeldinimas iš Ginčo valdos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nepažeistų nepilnamečių vaikų interesų tik tuo atveju, jei nepilnamečiams vaikams bus užtikrinta jų teisė į kitą gyvenamąjį būstą. Atsakovui E. Š. neturint kito gyvenamojo būsto, į kurį galėtų persikelti ieškinio tenkinimo atveju, svarstytinas klausimas dėl ilgesnio termino išsikelti suteikimo, tokiu būdu suteikiant galimybę nepilnamečių vaikų tėvui susirasti kitą gyvenamąją patalpą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – iškeldino atsakovus iš ieškovams nuosavybės teise priklausančios valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 0,1210 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su visais atsakovams priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo būsto; šios dalies sprendimo įvykdymą atidėjo 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo; priteisė ieškovui M. U. iš atsakovo E. Š. 776,40 Eur, iš atsakovės R. Š. 258,80 Eur, iš atsakovo D. Š. 258,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo E. Š. 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
7. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog ieškovai yra Ginčo valdos, kurioje gyvena ir ja naudojasi atsakovai, savininkai. Ieškovai dėl Ginčo valdos jokių sutarčių su atsakovais nėra sudarę ir leidimo naudotis turtu atsakovams nėra davę. Atsakovai nenurodė jokio teisėto pagrindo, kuriuo jie naudojasi ieškovams nuosavybės teise priklausančia Ginčo valda, taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų elgesio atitikimą teisės aktų reikalavimams.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovai, gera valia neišsikeldami iš jiems nebepriklausančio nekilnojamojo turto, gyvena jame be teisėto pagrindo ir taip pažeidžia ieškovų, kaip šio turto savininkų, teises. Ieškovai nesutinka, jog jų nuosavybės teisės būtų ribojamos, todėl ieškovai, būdami Ginčo valdos savininkais, turi teisę reikalauti iškeldinti iš jos atsakovus teismo tvarka.
9. Teismas pripažino, kad atsakovams nepateikus įrodymų dėl naudojimosi Ginčo valda teisėtu pagrindu (pvz., pagal nuomos sutartį ar pan.), ieškovai įrodė būtinas sąlygas ieškinio dėl asmenų, neteisėtai besinaudojančių kitiems asmenims priklausančiu turtu, iškeldinimo tenkinimui. Kadangi atsakovai neįrodė savo elgesio atitikimo teisės aktų reikalavimams, todėl teismas sprendė, kad jie pažeidžia ieškovų teisę netrukdomai naudotis savo turtu ir ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo patenkino.
10. Teismas nepagrįstais laikė atsakovų argumentus, jog patenkinus ieškinio reikalavimus nepagrįstai bus pažeistos atsakovo E. Š. nepilnamečių vaikų teisės, nes jie liks be gyvenamosios patalpos. Teismo vertinimu, nepilnamečiais vaikais turi pasirūpinti jų tėvai, t. y. atsakovas E. Š. ir trečiasis asmuo L. S.. Abu nurodyti asmenys turi nekilnojamojo turto, kurį pardavus galėtų užtikrinti gyvenamąjį būstą tiek sau, tie ir savo vaikams.
11. Teismas, nustatęs, kad tarp iškeldinamų asmenų yra du nepilnamečiai – P. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir O. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), įvertinęs nepilnamečių vaikų teises į būstą, saugios ir jų poreikius atitinkančios gyvenamosios aplinkos svarbą, civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgęs į tai, jog atsakovai ne mažiaus kaip tris metus neteisėtai gyvena ieškovams priklausančioje Ginčo valdoje ir apie tai žino, sprendimo vykdymą dalyje dėl atsakovų iškeldinimo atidėjo 30 dienų terminui, skaičiuojamam nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovai E. Š., R. Š. ir D. Š. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą dalyje dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, jo vykdymą atidedant trijų mėnesių laikotarpiui bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovai neginčija, kad ieškovai yra Ginčo valdos teisėti savininkai, tačiau iki 2022 m. birželio 15 d., kol Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija atsisakė priimti jų kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2020 m. kovo 3 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-1162, atsakovai pagrįstai abejojo ieškovų nuosavybės teisėmis į Ginčo valdą.
12.2. Ieškovai, įsigydami Ginčo valdą, žinojo, jog ten gyvena atsakovas E. Š. su dviem nepilnamečiais vaikais bei pilnamete dukterimi ir jos draugu., todėl turėjo suprasti, kad atsakovai negalės vos pareikalavus, per mažiau nei vieną mėnesį, išsikelti iš Ginčo valdos. Atsakovas E. Š. privalo pasirūpinti tinkamomis savo nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygomis. To padaryti greitai nėra galimybės dėl sunkios atsakovo E. Š. materialinės padėties, aukštų nuomos kainų, kitam turimam turtui taikyto arešto.
12.3. Įpareigojimas iš Ginčo valdos išsikraustyti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovų nuomone, yra neprotingas ir per trumpas terminas. Toks terminas pažeidžia viešą interesą ginti nepilnamečius vaikus ir užtikrinti jiems saugią gyvenamąją aplinką. Atsakovų nuomone, teismo sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas bent trims mėnesiams.
Atsiliepimas
13. Ieškovai M. U. ir T. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodė, kad apeliaciniame skunde atsakovai iš esmės nenurodė, kuo pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir kodėl jis turi būti panaikintas., todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas. Ieškovų nuomone, pagrindo tenkinti apeliantų reikalavimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo trims mėnesiams nėra, nes atsakovai jau daugiau kaip 3 metai pažeidinėja ieškovų nuosavybės teises.
14. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų L. S. atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo atsakovai iškeldinti iš ginčo valdos, nustatant sprendimo įvykdymui 30 d. terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsakovų iškeldinimo iš Ginčo valdos
17. Teisėjų kolegija pagal byloje esančius duomenis nustatė, kad ieškovas M. U. ir D. U., antstolio V. K. 2020 m. kovo 3 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. S-1162 pagrindu, nuosavybės teise įgijo po 1/2 dalį Ginčo valdos (0,1210 ha ploto žemės sklypo su statiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), kurią sudaro žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))). Prieš tai Ginčo valda nuosavybės teise priklausė atsakovui E. Š.. 2022 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7554 pagrindu D. U. pardavė jam priklausančią 1/2 dalį Ginčo valdos ieškovams M. U. ir jo sutuoktinei T. U.. Atsižvelgiant į tai, ieškovai M. U. ir T. U. yra teisėti Ginčo valdos savininkai.
18. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad E. Š. teismine tvarka ginčijo 2020 m. kovo 3 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-1162. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-628-587/2021, E. Š. ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-115-330/2022, minėtą Kauno apygardos teismo sprendimą paliko galioti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovo E. Š. kasacinį skundą atsisakė priimti. Taigi, 2020 m. kovo 3 d. turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. S-1162 nėra nuginčytas, yra galiojantis.
19. 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 08-04/20 ir 2022 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 04-02/22 atsakovas E. Š. buvo raginamas atlaisvinti Ginčo valdą, išsikeliant iš jos su visa šeima ir visais daiktais.
20. Antstolis V. K. 2022 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad M. U. nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), jį pasitiko iš namo išėjęs E. Š.. M. U. paklaustas, kas dar faktiškai be paties E. Š. gyvena name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), E. Š. atsakė, kad šiuo metu name gyvena jis pats, trys jo vaikai bei dukters R. Š. draugas D. Š.. E. Š. pateikė savo vaikų gyvenančių name gimimo liudijimus: dukters R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters O. Š., gim. (duomenys neskelbtini).
21. Atsakovai, nesutikdami su skundžiamu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad iki 2022 m. birželio 15 d., kol Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija atsisakė priimti jų kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2020 m. kovo 3 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-1162, pagrįstai abejojo ieškovų nuosavybės teisėmis į Ginčo valdą, todėl turėjo pagrindą gera valia neišsikelti. Šiuo metu neginčija, kad ieškovai yra Ginčo valdos teisėti savininkai, tačiau išsikelti iš Ginčo valdos galimybės neturi, nes privalo pasirūpinti tinkamomis vaikams gyvenimo sąlygomis.
22. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nuosavybės teisės apibrėžime, pagal kurį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
23. CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023; kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovų iškeldinimo iš Ginčo valdos, parduotos ieškovui varžytynėse, visiškai pagrįstai taikė CK 4.98 straipsnio nuostatas.
25. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-200-248/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023; kt.). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovai turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
26. Byloje nėra ginčo, kad ieškovai yra Ginčo valdos savininkai, kad šalių nesieja jokie sutartiniai (pvz., nuomos, panaudos) teisiniai santykiai. Taigi, ieškovai yra Ginčo valdos savininkai pagal 2020 m. kovo 3 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-1162 bei 2022 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 7554, o atsakovai Ginčo valda naudojasi be jokio teisėto pagrindo, neturėdami savininkų leidimo ar sutikimo.
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovai įrodė savo teisių pažeidimą, o atsakovai neįrodė, kad turi teisinį pagrindą naudotis ginčo turtu (CPK 178 straipsnis).
28. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde atsakovų nurodytas argumentas apie būtinybę pasirūpinti nepilnamečiais vaikais nepaneigia ieškovų ieškinio pagrįstumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikomos prievolių teisės normos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Nepilnamečiai vaikai yra viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaiko teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint - valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.). Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, t. y. nesant duomenų, kad tėvas (atsakovas E. Š.) dėl kokių nors objektyvių ar subjektyvių priežasčių neturi galimybių įgyvendinti pareigos užtikrinti gyvenamąjį būstą savo vaikams (užtikrinti vaikų teisės į gyvenamąjį būstą), nėra pagrindo pripažinti, kad yra objektyvi teisinė būtinybė ginti nepilnamečių vaikų interesus, suvaržant Ginčo valdos savininkų teises, todėl nėra teisinio pagrindo neiškeldinti atsakovų iš ieškovams priklausančios Ginčo valdos, vien dėl tos aplinkybės, kad kartu su E. Š. bus iškeldinti ir jo nepilnamečiai vaikai – sūnus P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra O. Š., gim. (duomenys neskelbtini).
29. Apibendrinant tai, kas yra išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iškeldinti atsakovus iš ieškovams priklausančios Ginčo valdos (CK 4.37 straipsnis, 4.98 straipsnis).
Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo termino
30. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo dalies dėl atsakovų iškeldinimo iš Ginčo valdos įvykdymą atidėjo 30 dienų terminui, jį skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
31. Atsakovai apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą dalyje dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, jo vykdymą atidedant trijų mėnesių laikotarpiui.
32. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
33. Nagrinėjamos civilinės bylos duomenys liudija, kad atsakovai dėl išsikeldinimo iš užimamos Ginčo valdos paskutinį kartą buvo įspėti dar 2022 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 04-02/22. Po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovo E. Š. kasacinį skundą atsisakė priimti, pastarasis (kartu su savo šeimos nariais) nebegalėjo turėti jokių lūkesčių, kad Ginčo valda grįš jo nuosavybėn. Atsakovai neturėdami jokio teisinio pagrindo Ginčo valdoje gyveno visą, daugiau nei vienuolika mėnesių trukusį laikotarpį, kol civilinė byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Iki šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos praėjo dar šeši mėnesiai, todėl apeliantų prašymas atidėti sprendimo įvykdymą dar trims mėnesiams, kolegijos manymu, jau neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų bei pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1092-254/2012). Byloje surinkti duomenys liudija, kad nors E. Š. yra senatvės pensininkas, tačiau turi net kelis nekilnojamojo turto objektus, kelis nekilnojamojo turto objektus jau yra realizavęs ir gavęs už tai materialinį atlygį. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad abu E. Š. nepilnamečiai vaikai nėra mažo amžiaus (P. Š. – (duomenys neskelbtini); O. Š. – (duomenys neskelbtini)), neturi jokių specialių poreikių, todėl jiems reikalinga visiškai įprastinė, ypatingomis savybėmis neišsiskirianti gyvenamoji patalpa, kurios suradimas negali pasižymėti jokia specifika ar ilgesniu paieškos terminu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas vieno mėnesio terminas yra pakankamas naujo gyvenamojo ploto susiradimui. Remiantis tuo nėra pagrindo tenkinti ir apeliantų prašymo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą dalyje dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, jo vykdymą atidedant prašomam trijų mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apibendrinus tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino savininko teisių apsaugą nuo pažeidimų reglamentuojančias CK normas, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovams turi būti atlygintos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateikti duomenys, kad ieškovas M. U. apeliacinio proceso metu patyrė 2 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatės D. Ž. teisinei pagalbai apmokėti.
37. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovo M. U. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis, po 666,66 Eur, iš apeliantų (pilnamečių atsakovų) – E. Š., R. Š. ir D. Š. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui M. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas apie;iacinės instancijos teisme, t. y. po 666,66 (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 66 centus) Eur.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.