- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-1092-254/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02069-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė (pran.)
- Atsakovas
- R., V. R., R. T., U. R., S.
- Ieškovas
- AB Ūkio bankas
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. ir V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB Ūkio bankas ieškinį atsakovams R., V. R., R. T., U. R., S., trečiam asmeniui Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė AB Ūkio bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-3) ir prašė iškeldinti atsakovus V. R. ir R., R. T., U. R., S. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 225,47 kv. m., su visa manta, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2011-04-20 Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0034/10/00089 perėmė nuosavybėn žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir 2011-06-14 savo nuosavybės teises į turtą įregistravo VĮ Registrų centre. 2011-06-15 raštu kreipėsi į buvusius turto savininkus R. M. ir J. M. bei į V. R. ir R., kurie gyvena name su šeima, ir nurodė iki 2011-07-01 išsikelti iš namo bei turtą perduoti bankui. Atsakovai 2011-06-20 raštu nurodė, jog iškart negali išsikelti ir perduoti turto, nes be jų name gyvena trys nepilnamečiai vaikai, tačiau jokių problemos sprendimo alternatyvų nepasiūlė. 2011-07-04 bankas gavo atsakovų 2011-07-01 raštą, kuriame jie informavo apie savo ketinimą išsikelti iki 2011-09-01. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovų raštą, įpareigojo juos išsikelti iki 2011-08-01, tačiau nei iki banko suteikto galutinio termino, nei iki termino, iki kurio patys įsipareigojo iškelti, neišsikėlė. Ieškovė nurodė, kad atsakovai naudojasi ieškovei priklausančiu turtu už jį nemokėdami ir jo neišlaikydami.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai.
Nutarė iškeldinti V. R., R., R. T., U. R. ir S. iš šių patalpų: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su visa manta, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos bei priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad atsakovai gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name. Byloje nėra įrodymų, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovę ir atsakovus sietų nuomos ar panaudos teisiniai santykiai, kad tarp šalių būtų sudaryta kokia nors sutartis, todėl naudodamiesi ieškovei priklausančiu namu, atsakovai pažeidžia jos, kaip namo savininko teises bei trukdo nuosavybės teise valdomą turtą savo nuožiūra valdyti ir juo disponuoti. Be to, parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas R. nurodė, jog jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Taikos pr. Kaune. Taip pat jie gyvena dviejuose namuose, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat sutiko, kad atsakovai ir jų nepilnamečiai vaikai būtų iškeldinti iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai R. ir V. R. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-01-30 sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – nustatyti 6 mėnesių terminą atsakovams įvykdyti ieškovės reikalavimą dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini).
Apeliantai nurodo, kad byloje ginčas kilo dėl ieškovės reikalavimo įvykdymo tvarkos, o ne reikalavimo pagrįstumo bendrąja prasme. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovų pareikšto prašymo nustatyti terminą ieškovės pareikštiems reikalavimams įvykdyti. Nepilnamečių vaikų teisė į būstą yra viena pagrindinių vaiko teisių, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, siekiant nustatyti teisingą šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, turi būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikant prievolių teisės normas, jos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Teismas turėjo įvertinti tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, o atsakovai – fiziniai asmenys, turintys 3 nepilnamečius vaikus. Nurodo, kad kitas nekilnojamasis jų turimas turtas yra atsakovei V. R. nuosavybės teise priklausantis vos 11,91 kv. m gyvenamojo ploto butas, todėl teismas turėjo nustatyti protingą terminą naujo būsto susiradimui ir šiam terminui atidėti sprendimo vykdymą. Teismas formaliai įvertino 5 asmenų šeimos galimybes gyventi tokiame mažame bute.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB Ūkio bankas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-01-30 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovai atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė nustatyti 6 mėnesių terminą išsikėlimui, surašė 2011-10-07, todėl šis terminas šiai dienai yra beveik, o apeliacinio skundo nagrinėjimo dieną bus visiškai pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti vien šiuo pagrindu nebus pagrindo. Be to, reikalavimai išsikelti iš gyvenamojo namo atsakovams buvo siųsti dar iki šios bylos užvedimo (2011-09-08), todėl jie turėjo pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąją vietą. Akivaizdu, kad atsakovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Pagal CPK 329 ir 330 straipsnius, sprendimas panaikinamas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas arba pažeidus materialinės teisės normas. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendė ginčą dėl atsakovų iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kuomet ieškovė - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, kreipėsi į teismą dėl jos nuosavybės teisės pažeidimo, nors ir nesusijusio su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis) bei prašė atsakovus iškeldinti iš jai priklausančių patalpų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė pirmiau nurodytą materialines teisės normą ir vadovavosi teismine praktika, kuomet iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003).Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Teismas nustatė, kad ieškovė yra savininkė, o atsakovai, juos įspėjus išsikeldinti, nors ir informavę, kad išsikels iš patalpų iki 2011-09-01, toliau neteisėtai riboja (pažeidinėja) ieškovės nuosavybės teises. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir aiškindamas bei taikydamas įstatymus vadovavosi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, juolab ir šalys, įgyvendindamos savo teises bei atlikdamos pareigas, privalo veikti pagal tuos pačius principus.
Apeliantai nurodė, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, kadangi teismas pažeidė CPK 271 straipsnio ir 284 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.
Pagal CPK 271 straipsnio 1 dalį, konkretūs sprendimo įvykdymo tvarka ir terminai nustatomi, jeigu, teismo nuomone, sprendimas turi būti įvykdytas kitokia negu paprastai tvarka. Šiuo atveju jokių išskirtinių aplinkybių dėl sprendimo įvykdymo tvarkos nėra.
CPK 284 straipsnio 1 dalis reglamentuoja teismo teisę, bet ne pareigą atidėti sprendimo įvykdymą. Ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią jis įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šio klausimo neišsprendimas teismo sprendimu nedaro jo neteisėtu, kuomet prašymas gali būti išspręstas atskirai (CPK 284 straipsnio 2 dalis) arba jį gali išspręsti apeliacinės instancijos teismas, esant CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.
Pagal bylos duomenis matyti, kad atsakovai buvo įspėti dėl išsikeldinimo iš užimamos gyvenamosios patalpos 2011-06-15 raštu Nr. 160-03-1194 ir 2011-07-01 pranešimu informavo ieškovę, kad išsikels iki 2011-09-01, t.y. iki vaikų mokslo metų pradžios (b.l. 11). Šio įsipareigojimo atsakovai neįvykdė ir per daugiau negu keturis mėnesius bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Iki šios nutarties priėmimo praėjo dar beveik keturi mėnesiai, todėl apeliantų prašymas atidėti sprendimo įvykdymą dar šešiems mėnesiams, kolegijos manymu, jau neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų bei pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Be to, byloje yra duomenys, kad atsakovai turi nuosavybės teise gyvenamąjį plotą, jie nepateikė jokių duomenų ar patenkinus prašymą atidėti sprendimo įvykdymą bus užtikrintas jo įvykdymas per atidėjimo terminą, todėl nėra pagrindo apeliantų prašymą tenkinti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Prašymą atidėti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo įvykdymą atmesti.