Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovams antstoliui V. K., M. U. ir D. U. dėl turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos aplinkybės

5. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. ieškovas E. Š. ir R. U. sudarė Kauno m. 19-ojo notaro biuro notarės A. U. patvirtintą paskolos sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovui suteikta 100 000 Eur paskola. Prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui 2016 m. rugsėjo 28 d. ieškovas ir kreditorius sudarė hipotekos sutartį (maksimalioji hipoteka), kuria ieškovas įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais inžineriniais statiniais (šuliniu, kanalizacijos šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Bendra hipotekos objektų vertė – 93 080 Eur. Sutarta, jog hipoteka įkeistas turtas varžytynėse bus pardavinėjamas visas iš karto.

6. 2017 m. kreditorius R. U. mirė, jo teises ir pareigas 2017 m. birželio 20 d. paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu perėmė atsakovai M. U. bei D. U..

7. Ieškovas iki 2017 m. rugsėjo 28 d. skolos negrąžino, 2017 m. lapkričio 29 d. Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarė B. G. išdavė notaro vykdomąjį įrašą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, jog skolinio įsipareigojimo suma – 100 000 Eur, 0,5 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku negrąžintos sumos, kitos išlaidos – 272,13 Eur.

8. Atsakovai 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė vykdomąjį įrašą vykdyti antstoliui V. K., nurodydami, jog negrąžintos skolos dydis – 91 000 Eur, delspinigių dydis – 30 000 Eur, notaro išlaidos – 272,13 Eur. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0072/18/01132 2019 m. sausio 29 d. areštavo žemės sklypą su gyvenamuoju namu. Turto arešto akte antstolis daiktų vertę nurodė 195 000 Eur, vadovaudamasis UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 56023VAT_2018 PGA KAUN Turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nurodyta, jog 2018 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypo vertė yra 30 000 Eur, gyvenamojo namo – 160 000 Eur, kiemo statinių – 1 000 Eur, viso areštuoto turto vertė – 195 000 Eur.

11. Antstolis 2020 m. sausio 10 d. pasiūlė atsakovams hipotekos kreditoriams perimti nekilnojamąjį turtą už pradinę 96 000 Eur pardavimo kainą. 2020 m. vasario 7 d. atsakovas M. U. pateikė sutikimą perimti neparduotą skolininko turtą bei sumokėjo 2 000 Eur vykdymo išlaidų antstoliui. 2020 m. vasario 10 d. atsakovas D. U. pateikė sutikimą perimti neparduotą skolininko turtą bei sumokėjo 2 000 Eur vykdymo išlaidų antstoliui.

III. Teismo argumentai ir išaiškinimai

15. Byloje kyla ginčas dėl perduoto išieškotojams turto vertės bei dėl to, kad perduotas pastatas stovi keliuose žemėse sklypuose.

18. Atsakovas M. U. pateikė sutikimą perimti neparduotą skolininko turtą 2020 m. vasario 7 d. bei 2020 m. vasario 8 d. sumokėjo 2 000 Eur vykdymo išlaidų antstoliui, o atsakovas D. U. 2020 m. vasario 9 d. sumokėjo 2 000 Eur vykdymo išlaidų bei 2020 m. vasario 10 d. pateikė sutikimą perimti neparduotą skolininko turtą. Antstolis Aktą surašė 2020 m. kovo 3 d.

19. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindus, yra konstatuota, kad atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto perdavimo išieškotojui aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

20. CPK 602 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

21. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Kadangi CPK 602 straipsnio nuostatos taikomos tiek turto pardavimo iš varžytinių akto, tiek turto perdavimo išieškotojui akto atveju, minėtas kasacinio teismo išaiškinimas dėl CPK 602 straipsnio aiškinimo ir taikymo taikytinas ir turto perdavimo išieškotojui akto ginčijimo atveju.

22. Turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 681 straipsnį areštuotas turtas turi būti įkainojamas pagal rinkos kainas, o vykdymo proceso metu pasikeitus įkainoto turto vertei, antstolio patvarkymu turtas turi būti perkainojamas.

23. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015).

24. Ieškovas byloje kelia ginčą dėl perduoto išieškotojams turto kainos, nesutinka su gyvenamojo namo verte, kurią 2019 m. rugsėjo 20 d. apžiūrėjęs turtą nurodė teismo ekspertas G. J. B. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1909-0037, padarydamas išvadą, jog žemės sklypo vertė yra 30 000 Eur, gyvenamojo namo – 125 000 Eur, kiemo statinių – 5 000 Eur.

25. Ieškovas nurodo, kad vykdomojoje byloje jis yra pateikęs UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 56023VAT 2018 PGA KAUN Turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, jog 2018 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypo vertė yra 30 000 Eur, gyvenamojo namo – 164 000 Eur, kiemo statinių – 1 000 Eur. Ieškovas teigia, jog praėjus vieneriems metams po UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo Nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertas G. J. B., atlikęs ginčo turto vertinimą 2019 m. rugsėjo 20 d.-spalio 4 d. ekspertizės akto išvadoje nurodė, jog žemės sklypo vertė nepakito, kiemo statinių vertė padidėjo net 5 kartus, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių gyvenamojo namo vertę sumažino net 24 procentais. Ieškovas nurodo, kad nors jis ir neginčijo teismo ekspertizės išvados, tačiau tai neužkerta kelio nesutikti su minėtu vertės nustatymu šioje civilinėje byloje, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005, 2007 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007 suformavo praktiką, jog vertinant turto pardavimo iš varžytynių akto (ginčo situacijoje – perdavimo išieškotojui akto) teisėtumą nėra svarbu, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą. Ieškovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, teismo ekspertui nepagrįstai beveik ¼ dalimi sumažinus Gyvenamojo namo vertę, išieškotojams perėmus 195 000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą net nebuvo padengtas ieškovo turimas 121 272,13 Eur dydžio įsiskolinimas, iš ieškovo yra išieškoma dar 28 985,77 Eur dydžio suma (skola ir vykdymo išlaidos), kas iš esmės pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei ieškovo teises.

26. Teismo vertinimu tai, kad ginčo turtas nebuvo parduotas iš varžytynių vadovaujantis ieškovo pateiktu UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto vertinimu bei jame nurodyta turto kaina, neatsiradus nei vienam pirkėjui, buvo pakankamas ir pagrįstas argumentas antstoliui po vienerių metų laikotarpio pakartotinai vertinti ieškovo turtą.

27. Teismas sutinka, kad ieškovui neginčijus turto įkainojimo, jį pardavinėjant iš varžytynių galima vadovautis jo aukščiau minėta teismų praktika, tačiau tai nereiškia, kad šioje civilinėje byloje jis neturi įrodinėti, kad turtas, jį pardavinėjant iš varžytynių, buvo įkainotas neteisingai (CPK 177, 178 straipsniai). Teismas sprendžia, kad ieškovas ieškinį turi įrodinėti pagal bendrą teismų praktikoje suformuluotą taisyklę – įrodinėja tas, kas teigia. Teismo įsitikinimu, jeigu ieškovas teigia, kad turtas buvo įkainotas netinkama kaina, jis teisme galėjo prašyti įvertinti turtą pakartotinai, tačiau to nepadarė. Ieškovas tik deklaratyviai bei hipotetiškai teigia, kad teismo ekspertas „nepagrįstai, dėl nesuprantamų priežasčių“ sumažino turto kainą, objektyvių įrodymų apie tai nepateikia. Kad jis pats turėtų specialių žinių turto kainos nustatymui, ieškovas nenurodo. Kad ekspertas, vertinęs turtą pažeidė kokius nors teisės aktus, ieškovas taip pat nenurodo. Nenurodo ir aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų suabejoti eksperto kvalifikacija.

28. Kaip argumentą dėl netinkamo turto įvertinimo ieškovas nurodo, kad išieškotojams perėmus 195 000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą net nebuvo padengtas ieškovo turimas 121 272,13 Eur dydžio įsiskolinimas, iš ieškovo yra išieškoma dar 28 985,77 Eur dydžio suma (skola ir vykdymo išlaidos), kas iš esmės pažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Šis ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

29. Ieškovas buvo pateikęs UAB „Ober-Haus“ turto vertintojo ginčo nekilnojamojo turto vertinimą, kuriame ginčo turto vertė buvo nurodyta 195 000 Eurų. Ši turto vertė nustatyta 2018 m. rugpjūčio 29 d., t. y. vieneriais metais anksčiau nei teismo eksperto G. J. B. atlikto vertinimo metu. Teismas daro išvadą, kad yra akivaizdu, jog nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška ir kainos, atsižvelgiant į šalies ekonomikos rodiklius, kainų svyravimus, kinta, jos nėra statiškos. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti teismo eksperto G. J. B. 2019 m. atliktu ginčo turto vertinimo teisėtumu, pagrįstumu bei abejoti jo nustatyta ginčo turto kaina. Ieškovas savo abejones grindžia 2018 m. UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo nustatyta verte, tačiau niekaip nepasisako dėl turto vertės pokyčio atsiradusio per 1 metus laiko, šios aplinkybės iš viso nevertina, tik kaip jau minėta, deklaratyviai teigia, kad teismo ekspertas „nepagrįstai, dėl nesuprantamų priežasčių“ sumažino turto kainą. Taip pat niekaip nepasisako dėl ginčo turto realizavimo galimybės, nors akivaizdu, kad pardavinėjant turtą atskaitos tašku imant ieškovo nurodytą UAB „Ober-Haus“ nustatytą pradinę kainą, neatsirado nei vieno pirkėjo, pats ieškovas pirkėjo taip pat nepasiūlė, atsakovai turto perimti taip pat pageidavimo neišreiškė.

30. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad antstolis pagrįstai ėmėsi iniciatyvos įvertinti turtą pakartotinai, kadangi turtą vertinant pardavimui iš varžytynių ir UAB „Ober-Haus“ nustatytą kainą mažinant įstatymų nustatyta tvarka iki 80, 60 procentų, ginčo turtas nebuvo parduotas, pardavimu niekas nesidomėjo. Tai buvo pagrindas suabejoti turto kaina bei jo likvidumu už UAB „Ober-Haus“ nustatytą turto kainą. Tai matyti iš antstolio vykdomosios bylos medžiagos.

31. Taip pat vertinant įrodymų visumą matyti, kad ginčo turtas nebuvo parduotas nei už UAB „Ober-Haus“ nei už teismo eksperto G. J. B. nustatytą kainą keliose varžytynėse iš eilės, nors kaina buvo mažinama įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad išieškotojams perėmus nekilnojamąjį turtą net nebuvo padengtas ieškovo turimas 121 272,13 Eur dydžio įsiskolinimas, iš ieškovo yra išieškoma dar 28 985,77 Eur dydžio suma (skola ir vykdymo išlaidos), pati savaime niekaip negali būti pripažįstama, kaip pažeidžianti ieškovo teises vertinant antstolio vykdymo veiksmus bei vertinant ją turto realizavimo kontekste.

32. Kilus abejonėms dėl paties ieškovo užsakymu UAB „Ober-Haus“ atlikto 2018 m. rugpjūčio 29 d. turto vertės paskaičiavimo bei neįvykus varžytinėms, antstolis turėjo teisę ir pareigą skirti ekspertizę areštuoto turto kainos nustatymui (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustato ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovo argumentai, jog jam nesuprantama, kaip kiemo statinių vertė padidėjo net 5 kartus, o gyvenamojo namo vertė sumažėjo net 24 procentais, atmestini kaip niekuo nepagrįsti. Be to, skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis), tačiau jokių prieštaravimų skolininkas (ieškovas) nereiškė.

33. Teismo įsitikinimu, sprendžiant ar buvo pažeistos asmens teisės vykdymo procese, šiuo atveju turto realizavimo procese, turi būti nustatyti subjekto pažeidžiančio teises (antstolio) neteisėti veiksmai ar neveikimas, dėl kurių kilo asmens (ieškovo) teisių pažeidimas. Teismas sprendžia, kad byloje tokių veiksmų nėra nustatyta.

34. Teismas sprendžia, kad pats faktas, jog realizavus įkeistą turtą nebus pilnai įvykdyti ieškovo įsipareigojimai kreditoriams, negali būti sutapatinamas su ieškovo teises pažeidžiančiais veiksmais, todėl kad dėl tos aplinkybės, jog nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška, prisiimant įsipareigojimus, nėra galimybės tiksliai numatyti, kokia bus įkeisto turto vertė po tam tikro laikotarpio (šiuo atveju – po ketverių metų), t. y. vykdant įsipareigojimą grąžinti skolą ar išieškoti ją iš įkeisto turto. Be to, kylant ginčams tarp kreditoriaus ir skolininko ir priverstinai parduodant turtą, akivaizdu, kad tokio turto vertė mažėja, kadangi priverstinai parduodamo turto pirkėjai tikėtinai gali turėti papildomų išlaidų bei laiko sąnaudų įsigiję tokį turtą – iškeldinimo ten gyvenančių asmenų, bylinėjimosi išlaidas ir kt., kas matyti ir nagrinėjamu atveju.

35. Be to, šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovas, dalyvaudamas įkeitimo sandoryje ir įkeitinėdamas jam priklausantį ginčo turtą nekėlė klausimo, dėl įkeičiamo pastato ir kokiuose sklypuose jis stovi, kokių gali būti problemų priverstinai realizuojant įkeistą turtą (t .y. kad pastatai stovi ir ant gretimo, jam priklausančio žemės sklypo). Įkeitimo procese buvo įkeisti konkretūs statiniai ir konkretus žemės sklypas, ant kurio stovi statinių didesnė dalis. Ieškovui nevykdant įsipareigojimų pagal paskolos sutartį ir jau realizuojant įkeistą turtą, kad padengti įsiskolinimą atsakovams, ieškovas ėmė kelti klausimą dėl to, jog realizuojant įkeistą turtą nebuvo išspręsta dėl antrojo žemės sklypo, ant kurio stovi dalis realizuojamų statinių, nors antrasis žemės sklypas ir nebuvo įkeistas. Teismas tokius ieškovo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi jau įkeičiant turtą ieškovas šiuos turto ypatumus žinojo ir realizuojant turtą tai nurodant kaip trukdį turto realizavimui, vertina kaip ieškovo nesąžiningumą. Teismas sprendžia, kad asmuo įsigydamas tokio pobūdžio turtą tai žino ir gali po jo įsigijimo teisės aktų nustatyta tvarka spręsti su statiniais ir žemės sklypu susijusius klausimus.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 yra nurodžiusi, jog turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Šios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

37. CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kada turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieško-tojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad turto perdavimo išieškotojui aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

38. CPK 718 straipsnyje nurodyta, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 722 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos.

39. Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog šios įstatymų nuostatos nebuvo pažeistos. Neįvykus antroms pakartotinėms varžytinėms, atsakovams pagrįstai ir teisėtai buvo perduotas turtas pagal kainą, vadovaujantis CPK 722 straipsnio 1 dalimi.

40. Areštuoto turto įkainojimą reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis numato, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į išieškotojo ir skolininko nuomones.

41. Kaip matyti iš surinktų įrodymų, UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo ataskaita nebuvo parengta vykdymo procese, t. y. neturėjo ekspertizės statuso, tačiau tikėtina antstolio paaiškinimu, buvo panaudota kaip skolininko nuomonė dėl turto vertės, ir pasinaudojus UAB „Ober-Haus“ parengta turto vertės nustatymo pažyma, 2019 m. sausio 29 d. antstolio V. K. arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0072/18/01132 ir buvo nustatyta viso ginčo objekto rinkos kaina – 195 000 Eur. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, atsižvelgiant į šią rinkos kainą buvo nustatyta 2019 m. balandžio 24 d. paskelbtų pirmųjų varžytynių pradinė turto kaina – 156 000 Eur ir 2019 m. birželio 10 d. paskelbtų antrųjų varžytynių pradinė turto kaina – 117 000 Eur, už kurią turtas taip pat nebuvo parduotas.

42. Tas pats CPK 681 straipsnis numato, kad antstoliui kilus abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Esant šioms aplinkybėms, t. y. nepardavus turto už pirminio įkainavimo turto vertę, atitinkamai ją mažinant, tikėtina antstolio argumentu, kad būtent po neįvykusių antrųjų įkeisto turto varžytynių už pradinę 117 000 Eur kainą antstoliui ir kilo abejonių dėl UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymoje nurodytos įkeisto turto rinkos kainos – 195 000 Eur. Taigi, siekiant išsklaidyti kilusias abejones dėl tikrosios įkeisto turto rinkos kainos, 2019 m. rugpjūčio 27 d. antstolis patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0072/18/01132 paskyrė ekspertizę turto rinkos kainai nustatyti.

43. UAB „Turto vertė“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 1909-0037 buvo nustatyta, kad viso ginčo objekto rinkos kaina 2019 m. rugsėjo 20 d. yra 160 000 Eur. Su atlikta ekspertize ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai 2019 m. spalio 7 d., prieštaravimų dėl atliktos ekspertizės ieškovas nereiškė, jos neginčijo, todėl pagrįstai turto realizavimas toliau buvo vykdomas pagal eksperto nustatytą rinkos kainą – 160 000 Eur (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Ieškovas savo pirkėjo nepasiūlė. 2019 m. lapkričio 4 d. buvo paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės už pradinę 128 000 Eur kainą, joms neįvykus, 2019 m. gruodžio 10 d. paskelbtos antrosios turto varžytynės už pradinę 96 000 Eur kainą. Antrosioms varžytynėms neįvykus išieškotojai perėmė neparduotą turtą už antrųjų varžytynių pradinę kainą – 96 000 Eur.

44. Teismas sutinka su ieškovo teiginiu, kad išieškotojams perduotas gyvenamasis namas stovi dviejuose žemės sklypuose, iš kurių išieškotojams perduotas tik vienas. Žemės sklypas (jo dalis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi dalis perduoto namo, nebuvo realizuotas (perduotas išieškotojams), kadangi šiame vykdymo proceso etape antstolis turėjo teisę realizuoti tik išieškotojams įkeistą skolininko turtą. Teismas pritaria antstolio nurodytam argumentui, jog šis klausimas nėra ieškinio dalykas nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl tarp sklypo savininko ir atsakovų, kurie perėmė ginčo turtą, spręstinas teisės aktuose nustatyta tvarka.

45. Ieškovo argumentai, jog teismo ekspertui nepagrįstai sumažinus nekilnojamojo turto vertę ir išieškotojams perėmus 195 000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, iš ieškovo dar išieškoma 28 985,77 Eur suma (skola ir vykdymo išlaidos), neturi jokios reikšmės nagrinėjant šią bylą. Jei kreditoriams perduoto nekilnojamojo turto vertė mažesnė nei suteikta paskolos gavėjui paskola, tai paskolos gavėjas privalo atlyginti likusią skolos dalį ir mokėti antstoliui už jo paslaugas.

46. Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis rūpestingai, sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Ieškovas buvo įsipareigojęs paskolą grąžinti iki 2017 m. rugsėjo 28 d., tačiau jos iki šiol pilnai negrąžino, nors kaip matyti iš jo paties paaiškinimų bei to, kad areštuota papildomai jo turto, galėjo tai padaryti. Jis 2019 m. gruodžio 18 d. Dovanojimo sutartimi savo sūnui perleido greta šioje byloje nagrinėjamo ginčo objekto (valdos) esantį jam priklausiusį 0,1049 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Apie šį objektą kalbama ieškovo atstovo baigiamojoje kalboje, teisingai nurodant, jog atsakovams perduoto gyvenamojo namo dalis stovi jo sūnui padovanotame žemės sklype. Tai, kad pastato dalis stovi kitame žemės sklype, gali turėti neigiamos įtakos nustatant ginčijamo nekilnojamojo turto kainą. Taigi, tai dar kartą įrodo ieškovo nesąžiningą elgesį atsakovų atžvilgiu, kadangi vietoj to, kad realizavus įkeistą turtą ir pilnai atsiskaičius su kreditoriais toliau spręstų savo turtinius klausimus, jis pirmiausiai realizuoja žemės sklypą akivaizdžiai žinodamas, kad įkeisto turto dalis statinių stovi jame, ir dar po to argumentuoja tai kaip kliūtį realizuoti įkeistą turtą, tam, kad būtų padengtas įsiskolinimas.

47. Taigi esant byloje surinktiems įrodymams, išanalizavus jų leistinumą, sąsajumą bei ieškinio pagrindą bei dalyką, teismas sprendžia, kad antstolis nepažeidė aukščiau nurodytų teisės normų, t.y. turto įkainojimo, pardavimo iš varžytynių ir galutinio realizavimo tvarkos, nustatytos CPK 602, 681, 718, 722, straipsniuose, todėl ieškinys atmestas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 177, 178 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Atsakovai byloje 2020 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo (DOK-28654), bei jas pagrindžiančius dokumentus ( 1 t. b.l. 95-96). Prašo priteisti po 500 Eur už advokato pagalbą kiekvienam iš atsakovų.

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškinį atmetus, atsakovams iš ieškovo priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos po 500 Eur kiekvienam (CPK 93, 98 straipsniai, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis).

50. Iš ieškovo valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jų suma yra mažesnė nei 5,00 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaidų už advokato pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.