Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-115-330/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-10
Bylos Nr.: e2A-115-330/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
Ieškovas: E. Š.

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų V. M., Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovams antstoliui V. K., M. U. ir D. U. dėl turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams antstoliui V. K., M. U. ir D. U., prašydamas pripažinti antstolio V. Kučinsko 2020 m. kovo 3 d. sudarytą turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-1162 negaliojančiu ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), gyvenamąjį pastatą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) su kitais inžineriniais statiniais (šuliniu, kanalizacijos šuliniu, kurių unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančius Kauno r. sav., duomenys neskelbtini.

2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. su R. U. sudarė notariškai patvirtintą paskolos sutartį dėl 100 000 Eur paskolos suteikimo. Ieškovo aiškinimu, prievolės pagal paskolos sutartį užtikrinimui jis 2016 m. rugsėjo 28 d. hipotekos sutartimi įkeitė nekilnojamąjį turtą, esantį Kauno r. sav., Duomenys neskelbtini. Ieškovas nurodė, kad paskolą suteikęs R. U. 2017 m. mirė, jo teises bei pareigas perėmė atsakovai M. U. ir D. U.. Ieškovas neįvykdė prievolės grąžinti paskolą, todėl 2017 m. lapkričio 29 d. buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl 100 000 Eur skolos, 0,5 proc. dydžio delspinigių bei 272,13 Eur kitų išlaidų priverstinio išieškojimo. Notaro vykdomasis įrašas perduotas vykdyti antstoliui V. Kučinskui. Išieškojimo vykdymo procese buvo pateikta UAB „Ober-Haus“ parengta ieškovo įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. UAB „Ober-Haus“ vertinimo ataskaitoje nurodyta tokia 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvusi ginčo turto vertė: žemės sklypo – 30 000 Eur, gyvenamojo namo – 160 000 Eur, kiemo statinių – 1 000 Eur. Viso areštuoto turto nustatyta vertė – 195 000 Eur.

3. Ieškovas nurodė, kad siekiant parduoti hipoteka įkeistą turtą buvo surengtos dvejos varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Ieškovo teigimu, 2019 m. liepos 10 d. antstolis pasiūlė atsakovams M. U. ir D. U. perimti nekilnojamąjį turtą už antrose varžytynėse skelbtą pradinę kainą – 117 000 Eur, tačiau jie atsisakė. 2019 m. rugpjūčio 27 d. antstolis paskyrė ginčo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Antstolio paskirtas ekspertas, apžiūrėjęs vertinamą turtą, parengė ekspertizės aktą, kuriame ginčo žemės sklypas įkainotas 30 000 Eur, gyvenamasis namas – 125 000 Eur, kiemo statiniai – 5 000 Eur verte. Atsižvelgiant į ekspertizės akte nustatytą turto kainą, 2019 m. lapkričio 4 d. buvo surengtos varžytynės, nurodyta pradinė turto pardavimo jose kaina – 128 000 Eur, tačiau ir šios varžytynės neįvyko, nes joks dalyvis nepateikė kainos pasiūlymų. Antstolis vėl pasiūlė atsakovams M. U. ir D. U. perimti turtą už 128 000 Eur kainą, tačiau šie atsisakė. 2019 m. gruodžio 10 d. surengtos antrosios turto varžytynės, nurodant 96 000 Eur pardavimo kainą, tačiau šios varžytynės taipogi paskelbtos neįvykusiomis, nes niekas nepateikė kainos pasiūlymų.

4. Antstolis 2020 m. sausio 10 d. pasiūlė išieškotojams M. U. ir D. U. perimti išvaržomą nekilnojamąjį turtą už 96 000 Eur kainą. 2020 m. vasario 7 d. atsakovas M. U. pateikė sutikimą perimti varžytynėse neparduotą skolininko turtą ir sumokėjo 2 000 Eur vykdymo išlaidų. 2020 m. vasario 10 d. atsakovas D. U. taip pat pateikė sutikimą dėl turto perėmimo bei sumokėjo 2 000 Eur vykdymo išlaidų. Ieškovas nurodė, kad ginčijamu 2020 m. kovo 3 d. turto perdavimo išieškotojui aktu turtas perduotas atsakovams M. U. ir D. U., perdavimo akte nurodyta perduodamo turto vertė – 96 000 Eur. 2020 m. balandžio 3 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo antstolis nurodė, jog likęs neišieškotos skolos likutis yra 23 272,13 Eur, taip pat neišieškotos 5 713,64 Eur dydžio vykdymo išlaidos.

Šalies argumentai

5. Ieškovas nesutinka su turto perdavimo išieškotojui akte nurodyta turto kaina, todėl prašo antstolio 2020 m. balandžio 3 d. sudarytą perdavimo aktą pripažinti negaliojančiu. Be to, ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo gyvenamasis namas stovi dviejuose žemės sklypuose, o perduodant namą išieškotojams liko neišspręstas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. 4400-5072-0750), esančiu Kauno r. sav., Duomenys neskelbtini. Ieškovo įsitikinimu, turto vertinimą atlikęs ekspertas nepagrįstai sumažino ginčo turto vertę nuo anksčiau nustatytos 195 000 Eur vertės, todėl atsakovams M. U. ir D. U. perėmus turtą, nebuvo padengtas visas ieškovo įsiskolinimas.

6. Atsakovas antstolis V. Kučinskas su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Antstolio tvirtinimu, skelbdamas varžytynes, siūlydamas išieškotojams perimti neparduotą turtą, jis neturėjo duomenų apie kitokią, nei buvo eksperto nustatyta, galimą ginčo turto kainą, Antstolis akcentavo, kad ieškovas, nesutikdamas su išieškotojams perduoto turto verte, nepateikė duomenų, jog turto vertė buvo nustatyta netinkamai. Be to, antstolis atkreipė dėmesį į tai, kad nuo UAB „Ober-Haus“ atlikto turto vertinimo praėjus vieneriems metams, ginčo turto vertė galėjo pakisti ir, tikėtina, jog pasikeitė.

7. Atsakovai M. U. ir D. U. su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsakovai M. U. ir D. U. patvirtino ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, tačiau akcentavo, kad ginčo turto įkainojimas buvo atliekamas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? ir CPK) 681 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad greta esantį žemės sklypą (jo dalyje stovi ginčo gyvenamasis namas) ieškovas 2019 m. gruodžio 18 d. padovanojo sūnui. Atsakovų M. U. ir D. U. nuomone, toks veiksmas rodo ieškovo nesąžiningą elgesį išieškotojų atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovo E. Š. ieškinį atmetė.

9. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškinio reikalavimas reiškiamas dviem faktiniais pagrindais – dėl išieškotojams perduoto turto vertės ir dėl to, jog išieškotojams perduotas pastatas stovi dviejuose žemės sklypuose, kurių vienas nebuvo įkeitimo objektas.

10. Vertindamas ieškinio argumentus dėl atsakovams (išieškotojams) perduoto turto vertės, teismas vadovavosi kasacinio teismo praktiniais išaiškinimais, jog teisingas ir įstatymus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – tai antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis.

11. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad ginčo turtas nebuvo parduotas varžytynėse, kuomet remtasi ieškovo pateikta UAB „Ober-Haus“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita bei joje nurodyta turto kaina, sudarė pagrindą antstoliui po vienerių metų laikotarpio pakartotinai vertinti ieškovo turtą. Teismas sutiko su tuo, kad nors ieškovas ir neginčijo turto įkainojimo, turto pardavimo iš varžytynių procedūras reikėtų vertinti vadovaujantis teismų praktika dėl skolininko turto įkainojimo taisyklių. Tačiau tai nereiškia, jog šioje byloje ieškovas neturi pareigos įrodinėti, kad parduodant varžytynėse turtas buvo įkainotas neteisingai. Teismas nurodė, kad įrodinėjimo našta pasiskirsto pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę – įrodinėja tas, kas teigia.

12. Teismas nurodė, kad hipotetinių teiginių, jog ekspertas esą „nepagrįstai, dėl nesuprantamų priežasčių“ sumažino ginčo turto kainą, ieškovas nepagrindė įrodymais. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neaiškino, jog ekspertas būtų pažeidęs kokius nors teisės aktus, taip pat nenurodė aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų suabejoti eksperto kvalifikacija.

13. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad turto perdavimu išieškotojams nepadengus visos ieškovo skolos, pažeidžiami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė argumentų dėl ginčo turto realizavimo galimybės vadovaujantis UAB „Ober-Haus“ nustatyta turto kaina, kuomet neatsirado nei vieno pirkėjo, kuomet ieškovas taip pat nepasiūlė pirkėjo, o atsakovai M. U. ir D. U. irgi atsisakė perimti turtą už tą kainą.

14. Teismas pabrėžė, kad antstolis pagrįstai ėmėsi iniciatyvos įvertinti turtą pakartotinai, kadangi UAB „Ober-Haus“ nustatytą turto vertę sumažinus iki 80 proc., po to iki 60 proc., ginčo turtas nebuvo parduotas niekam nesusidomėjus pirkimu. Teismas taip pat akcentavo, kad pagal įstatymą skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą, tačiau ieškovas vykdymo procese jokių prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareiškė.

15. Teismo vertinimu, sprendžiant, ar buvo pažeistos asmens (ieškovo) teisės vykdymo procese, šiuo atveju ? turto realizavimo procese, turi būti nustatyti teises pažeidžiančio subjekto (antstolio) neteisėti veiksmai ar neveikimas, dėl kurių kilo asmens (ieškovo) teisių pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje teismas tokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo faktų nenustatė.

16. Teismas nurodė, kad faktas, jog realizavus įkeistą turtą nebus pilnai įvykdyti ieškovo įsipareigojimai kreditoriams, negali būti sutapatinamas su ieškovo teises pažeidžiančiais veiksmais, kadangi nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška. Prisiėmus įsipareigojimus, nėra galimybės tiksliai numatyti, kokia bus įkeisto turto vertė po tam tikro laikotarpio (šiuo atveju – po ketverių metų), t. y. vykdant įsipareigojimą grąžinti skolą ar išieškant ją iš įkeisto turto. Be to, kylant ginčams tarp kreditoriaus ir skolininko ir priverstinai parduodant turtą, akivaizdu, jog tokio turto vertė mažėja, nes priverstinai parduodamo turto pirkėjai gali turėti papildomų išlaidų bei laiko sąnaudų įsigiję tokį turtą (asmenų iškeldinimo, bylinėjimosi išlaidų ir kt.), kas įvyko ir nagrinėjamu atveju.

17. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus dėl gyvenamojo namo perdavimo, neišsprendus klausimų, susijusių su vienu iš žemės sklypų, ant kurių stovi namas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, dalyvaudamas hipotekos sandoryje ir įkeisdamas jam priklausantį ginčo turtą, nekėlė klausimų, kokiuose žemės sklypuose stovi įkeičiamas gyvenamasis pastatas, kokių problemų gali kilti priverstinai realizuojant įkeistą turtą. Ieškovas žinojo apie įkeičiamo gyvenamojo pastato ypatumus, t. y. kad pastatas stovi ant dviejų žemės sklypų, tačiau realizuojant turtą jokių pastabų dėl šios aplinkybės nepateikė ir tik vėliau tokia aplinkybe grindė ieškinį. Tokį ieškovo elgesį teismas vertino kaip nesąžiningą.

18. Įvertinęs pateiktą vykdomosios bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad įstatymų nuostatos nebuvo pažeistos, jog neįvykus antrosioms pakartotinėms varžytynėms, turtas pagrįstai ir teisėtai buvo perduotas atsakovams pagal varžytynėse nustatytą pradinę kainą. Teismas pritarė antstolio V. Kučinsko argumentams, kad klausimai, susiję su įkeisto gyvenamojo pastato buvimu ant dviejų žemės sklypų, kurių tik vienas priklauso pastato savininkui (ieškovui), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tokie klausimai spęstini teisės aktuose nustatyta tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovas E. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas motyvuojamas tokiais esminiais argumentais:

19.1. Turto pardavimas iš varžytynių (taip pat perdavimas išieškotojui) gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas (perduotas) už mažesnę kainą negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK 718 straipsnį ir 722 straipsnio 1 dalį.

19.2. Ieškovas neginčija to, ar antstolis turėjo teisinį pagrindą po vienerių metų inicijuoti pakartotinį ginčo turto vertinimą, tačiau po vienerių metų eksperto atliktas turto vertinimas neatitiko tikrosios gyvenamojo namo rinkos vertės, nes buvo apskaičiuota net 24 proc. sumažėjusi vertė.

19.3. Antstolis privalėjo pasinaudoti įstatyme numatyta teise skirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.

19.4. Teismas nenurodė, kodėl esant dviem lygiaverčiams įrodymams (UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitai ir antstolio paskirtos ekspertizės aktui), jis vadovavosi būtent ekspertizės aktu.

19.5. Ieškovas neprivalėjo įrodinėti visuotinai žinomos aplinkybės, kad jau ne vienerius metus nekilnojamojo turto rinkos kainos kyla.

19.6. Notarui kyla pareiga patikrinti, ar hipotekos sutartimi įkeičiami tie nekilnojamojo turto objektai, kurie turėtų ir galėtų būti įkeičiami. Šiuo atveju notarui to nepatikrinus, susidarė situacija, kuomet atsakovams perduotas pastatas stovi dviejuose žemės sklypuose, o tokia aplinkybė pažeidžia gretimo žemės sklypo savininko teises.

Atsiliepimas

20. Atsakovas antstolis V. Kučinskas atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Antstolio atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

20.1. Kadangi nei pirmose, nei antrose varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, kilo abejonės dėl realizuojamo turto rinkos kainos, todėl antstolis pasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise paskirti ekspertizę turto rinkos kainai nustatyti.

20.2. Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktas ieškovui įteiktas 2019 m. spalio 7 d., ieškovas buvo informuotas apie teisę pareikšti prieštaravimus vertinimo išvadai, tačiau prieštaravimų nepareiškė.

20.3. Pagal teismų praktiką turto perdavimo išieškotojui aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tik išimtiniais atvejais, nustačius, kad toks pripažinimas yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti asmens teises.

20.4. Tiek skelbdamas varžytynes, tiek siūlydamas išieškotojams perimti neparduotą turtą, tiek perduodamas turtą, antstolis neturėjo duomenų apie galimą kitokią turto kainą nei buvo eksperto nustatyta.

21. Atsakovai M. U. ir D. U. atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

Šalies argumentai

21.1. Ieškovo teiginiai dėl turto vertės nepagrįsti. UAB „Ober-Haus“ vertinimo ataskaita buvo parengta ieškovo užsakymu, vertinimas atliktas ne vykdymo procese, be to, pagal UAB „Ober-Haus“ nustatytą kainą surengus dvejas varžytynes turtas neparduotas neatsiradus pirkėjų.

21.2. Teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška, atsižvelgiant į šalies ekonominius rodiklius turto kainos svyruoja, kinta, jos nėra statiškos.

21.3. Ne antstolis, bet ekspertas nustatė varžytynėse realizuotino turto vertę.

21.4. Ginčo gyvenamasis pastatas yra pastatytas teisėtai, jį įkeisti sutiko pastato savininkas ? ieškovas. Klausimai dėl galimo servituto nustatymo bus sprendžiami tarp dabartinių žemės sklypų savininkų, nepavykus susitarti – teismine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23. Apeliacinis skundas grindžiamas dvejopo pobūdžio argumentais, siejamais su: 1) pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo turto vertę patvirtinančių įrodymų vertinimu; 2) aiškinimu, kad dviejuose žemės sklypuose stovintis pastatas negalėjo būti įkeičiamas hipoteka ir perleidžiamas pagal antstolio sudarytą turto perdavimo išieškotojui aktą atskirai nuo vieno iš sklypų, kuriame stovi tas pastatas.

Dėl turto vertės nustatymo vykdymo procese

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (apeliantas) 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarė hipotekos sutartį, pagal kurią įkeitė nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį pastatą bei kitus inžinerinius statinius), esantį Kauno r. sav., Duomenys neskelbtini. Be to, teismas nustatė, kad antstolis V. Kučinskas vykdo išieškojimą iš ieškovo (apelianto) E. Š. atsakovų M. U. ir D. U. naudai pagal Kauno 18-ojo notaro biuro notarės B. Germanavičienės 2017 m. lapkričio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-6769 dėl 91 000 Eur skolos, 30 000 Eur delspinigių bei 272,13 Eur kitų išlaidų išieškojimo. 2019 m. sausio 29 d. turto arešto akte ieškovo (apelianto) įkeistų daiktų vertė ? 195 000 Eur buvo nustatyta vadovaujantis UAB „Ober-Haus“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (apskaičiuota 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvusi turto vertė). 2019 m. balandžio 24 d. paskelbtos ieškovo (apelianto) nekilnojamojo turto varžytynės, kuriose nustatyta 156 000 Eur pardavimo kaina, neįvyko, nes nesiregistravo nė vienas dalyvis. 2019 m. birželio 10 d. paskelbtos antrosios varžytynės, kuriose ieškovo (apelianto) turtas buvo parduodamas už 117 000 Eur kainą, taip pat neįvyko nesiregistravus nė vienam dalyviui. 2019 m. rugsėjo 20 d. sudarytame ieškovo (apelianto) įkeisto nekilnojamojo turto ekspertizės akte nustatyta turto kaina ? 160 000 Eur. 2019 m. lapkričio 4 d. paskelbtose varžytynėse ginčo turtas buvo parduodamas už 128 000 Eur kainą, tačiau varžytinės neįvyko, nes jose niekas nedalyvavo. 2019 m. gruodžio 10 d. paskelbtos pakartotinės varžytynės, kuriose ieškovo (apelianto) turtas buvo pardavinėtas už 96 000 Eur kainą, taipogi neįvyko nedalyvavus nė vienam dalyviui. Atsakovai M. U. ir D. U. sutiko su antstolio 2020 m. sausio 10 d. pasiūlymu perimti ieškovo (apelianto) įkeistą turtą už 96 000 Eur kainą. Antstolio V. Kučinsko 2020 m. kovo 3 d. sudarytu turto perdavimo aktu atsakovams M. U. ir D. U. perduotas ieškovo (apelianto) įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis Kauno r. sav., Duomenys neskelbtini. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių byloje ginčų nekilo.

25. Apeliaciniame skunde išdėstyta ieškovo nuomonė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai rėmėsi vykdymo procese sudarytu turto vertinimo ekspertizės aktu, kadangi tik teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada pripažįstama specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada.

26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Be to, dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020, 40 punktą). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

27. Vienas iš civiliniame procese apibrėžtų leistinų įrodymų yra CPK 216 straipsnyje numatyta eksperto išvada. Siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ieškovas (apeliantas) teisingai teigia, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl eksperto išvados reikšmės įrodinėjimo priemonių sistemoje išaiškinta, jog teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos teismo ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone, o ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas ir jame nurodyta praktika).

28. Visgi apeliantas klaidingai nurodo, kad apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. ekspertizės aktą vertino kaip teismo ekspertizės išvadą, šiam įrodymui suteikdamas specialią įrodinėjimo galią. Tokiame kontekste pažymėtina, kad CPK, be kita ko, yra numatyta ekspertizės skyrimo galimybė teismo sprendimų ir kitų vykdomųjų dokumentų vykdymo procese. Antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, tuo reikalu priimdamas atitinkamą patvarkymą (CPK 682 straipsnio 1 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procese paskirta ekspertizė nėra tapati CPK 212 straipsnio tvarka skiriamai teismo ekspertizei, todėl vykdymo proceso metu paskirtos ekspertizės išvada nagrinėjant teisme ginčą vertinama kaip rašytinis įrodymas kartu su į bylą pateiktų įrodymų visetu, remiantis tikimybių pusiausvyros taisykle.

29. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde neginčijama pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad ieškovas (apeliantas) CPK nustatyta tvarka vykdymo procese nereiškė prieštaravimų dėl 2019 m. rugsėjo 20 d. ekspertizės akte nustatytos ginčo nekilnojamojo turto kainos.

30. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 punkte apibrėžta, kad turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Turto kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 20 punktas).

31. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, tokia kaina, kuri maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai, o varžytynes paskelbus neįvykusiomis, skolininko pasiūlytam pirkėjui areštuotas turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip vėliausiame turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, jeigu jos užtenka įsiskolinimui ir susidariusioms vykdymo išlaidoms visiškai padengti. Turto pardavimas už kainą, atitinkančią to turto rinkos vertę arba artimą rinkos vertei kainą, nepažeidžia teisėtų skolininko ir kreditoriaus interesų. Tuo atveju, jei turtas parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už mažesnę negu varžytynėse pasiūlyta ir nesumokėta kainą, bet lygią pradinei turto vertei, kurią antstolis nustatė remdamasis turto vertintojo atliktu parduodamo turto rinkos vertės nustatymu, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

32. Analogiškai ir nagrinėjamu atveju – ieškovo (apelianto) įkeistas nekilnojamasis turtas išieškotojams (šioje byloje atsakovams) perleistas už neįvykusiose varžytynėse nustatytą pradinę šio turto pardavimo kainą. Nesutikdamas su ginčo turto perleidimo metu (2020 m. kovo 3 d.) buvusia šio turto rinkos verte, ieškovas (apeliantas) nepateikė įrodymų, paneigiančių antstolio nustatytą kainą (CPK 178 straipsnio). Į bylą pateikta UAB „Ober-Haus“ parengta turto vertės nustatymo pažyma su išvada dėl ginčo turto vertės 2018 m. rugpjūčio 29 d., tačiau nepateikta pilna UAB „Ober-Haus“ vertinimo ataskaita (jeigu tokia buvo sudaryta). Byloje esančiame vykdymo proceso metu sudarytame 2019 m. rugsėjo 20 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akte lyginamuoju metodu nustatyta ginčo turto kaina – 160 000 Eur, ši išvada pagrįsta vertintojo paaiškinimais, pateiktas turto vertės detalus skaičiavimas.

33. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nereikia įrodinėti visuotinai žinomos aplinkybės apie nekilnojamojo turto kainų Lietuvos didmiesčiuose kilimą. Pastebėtina, kad ieškovas (apeliantas) skunde pateikia nuorodą į nekilnojamojo turto agentų internetinį tinklapį, kuriame aptariamos Kauno mieste esančio nekilnojamojo turto 2019 m. I ketvirčio kainų tendencijos. Tačiau svarbi aplinkybė, kad nagrinėjamos bylos ginčo turtas yra ne Kauno mieste, bet Kauno rajone. Tai, kad ieškovo (apelianto) hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas buvo mažai likvidus, patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, jog šis turtas nebuvo parduotas ketveriose varžytynėse, nors pradinė turto pardavimo kaina buvo mažinama atsižvelgiant į turto vertintojų nustatytas kainas. Taipogi sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška, o kainos, atsižvelgiant į šalies ekonomikos rodiklius, turto verčių svyravimus, kinta, jos nėra statiškos. Dažnu atveju, kaip nurodė ieškovas (apeliantas), nekilnojamojo turto kainos kyla, tačiau rinkos kainų pokyčiai gali būti nulemti daugelio faktorių – pavyzdžiui, konkrečioje vietoje esančio nekilnojamojo turto paklausos tam tikru laiko momentu, potencialių pirkėjų perkamosios galios pokyčių (pavyzdžiui, galimybės gauti finansų įstaigų kreditavimą sandoriams pokyčių), pasirinkto rinkos vertės nustatymo metodo ir t. t. Dėl nurodytų priežasčių, vertinant konkretaus turto rinkos kainos pokyčius negalima automatiškai manyti apie egzistavimą aksiomos, jog konkretaus turto kaina po tam tikro laiko gali tik padidėti. Vadinasi, siekiant nustatyti konkretaus ginčo turto rinkos kainą jo perdavimo išieškotojui momentu, privalu vertinti byloje esančius įrodymus.

34. Kaip jau nurodyta šios nutarties 26 punkte, rungimosi principas lemia, kad reikalavimus pareiškusi šalis privalo juos pagrįsti įrodymais. Nesutikimą su turto perleidimo kaina ieškovas (apeliantas) iš esmės grindžia 2018 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Ober-Haus“ vertinimo ataskaitoje nurodyta turto verte. Į bylą buvo pateikta UAB „Ober-Haus“ parengta turto vertės pažyma, kurioje nurodyta, kad turto vertinimas atliktas siekiant nustatyti turto rinkos vertę ir priverstinio pardavimo vertę, turint tikslą turtą įkeisti, ataskaita skirta AB Šiaulių bankui. Kaip minėta, išsamūs UAB „Ober-Haus“ 2018 m. rugpjūčio 29 d. atlikto ginčo turto vertinimo duomenys į bylą nepateikti. Nors UAB „Ober-Haus“ pažymoje nurodyta, kad turto vertė nustatyta vadovaujantis lyginamuoju metodu, tačiau į bylą nepateikti duomenys apie palyginamuosius objektus, taip pat nepateikti skaičiavimai, nedetalizuota, į kokias aplinkybes atsižvelgė turto vertintojas ir kt. Vertintinos faktinės aplinkybės apie tai, kad: ginčo turtas yra mažai likvidus (nebuvo parduotas ketveriose varžytynėse), pateikta UAB „Ober-Haus“ vertinimo pažyma nėra išsami, joje nurodyto turto vertinimas buvo atliktas prieš pusantrų metų iki turto perdavimo išieškotojams, jog yra vėlesnio laikotarpio ekspertinių duomenų (turto vertės nustatymo ekspertizės aktas, sudarytas vykdymo procese) apie turto rinkos vertę. Įvertinus šias aplinkybes darytina labiausiai tikėtina išvada, kad UAB „Ober-Haus“ 2018 m. rugpjūčio 29 d. nustatyta ginčo turto vertė neatitiko realios šio turto rinkos kainos jo perleidimo išieškotojams momentu 2020 m. kovo 3 d. Ieškovas neįrodė, kad turto kaina jį perduodant išieškotojams buvo kitokia nei ta, kuria rėmėsi antstolis. Ieškovas (apeliantas) įrodymais nepagrindė pozicijos, kad hipoteka įkeistas ginčo turtas buvo perduotas išieškotojams pažeidžiant CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tai yra perduotas už mažesnę kainą nei ji turėjo būti nustatyta pagal CPK 718 straipsnį ir 722 straipsnio 1 dalį.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas (apeliantas) neįrodė, jog ginčijamo 2020 m. kovo 3 d. turto perdavimo išieškotojams akte nustatyta turto kaina akto sudarymo metu neatitiko turto rinkos vertės.

Dėl hipotekos sandorio sudarymo ir tvirtinimo teisėtumo

36. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama aplinkybė, kad ieškovo (apelianto) 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarytas hipotekos sandoris negalėjo būti notaro patvirtintas, kadangi šiuo sandoriu buvo įkeičiamas nekilnojamasis daiktas, stovintis ant dviejų žemės sklypų, iš kurių tik vienas įkeistas hipoteka. Ieškovo (apelianto) įsitikinimu, dėl nurodytos priežasties negalėjo būti sudarytas ir ginčijamas turto perdavimo išieškotojams aktas. Kokioms konkrečioms teisės normoms prieštarauja daikto, stovinčio ant kartu neįkeičiamo žemės sklypo, hipotekos sandoris, ieškovas (apeliantas) nedetalizavo.

37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Vadovaujantis CK 4.171 straipsnio 1 dalimi, hipotekos objektu gali būti bet kokie nekilnojamieji daiktai. Hipotekos objektu gali būti ir kilnojamasis turtas, ir turtinės teisės, jeigu šis turtas hipotekos sandoriu įkeičiamas kartu su nekilnojamaisiais daiktais. Be to, hipotekos objektu gali būti nekilnojamojo daikto dalis (CK 4.171 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. (CK 4.2 straipsnio 2 dalis). Nurodytos normos suponuoja taisyklę, kad hipotekos objektu privalo būti bent vienas nekilnojamasis daiktas, tačiau nėra ribojimų, susijusių su nekilnojamųjų daiktų rūšimis. Tai reiškia, kad hipotekos objektu gali būti tiek žemės sklypas ar pastatas atskirai, tiek žemės sklypas ir pastatas kartu.

38. Remiantis tuo, kas išdėstyta šios nutarties 37 punkte, konstatuotina, jog ieškovo (apelianto) 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarytas hipotekos sandoris ta apimtimi, kuria įkeistas gyvenamasis pastatas, stovintis ant dviejų žemės sklypų, iš kurių buvo įkeistas tik vienas sklypas, neprieštaravo imperatyvioms teisės normoms. Vadinasi, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, 2016 m. rugsėjo 28 d. hipotekos sandoris pagrįstai galėjo būti tvirtinamas notaro.

39. CK 6.394 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui. Aiškindamas minėtas įstatymo normas dėl ribojimo parduoti pastatus neparduodant žemės sklypo dalies, Lietuvos A. T. konstatavo, jog vykstant skolininko turto pardavimo procedūrai vykdymo procese, sudaromo turto pardavimo akto šalys yra saistomos vykdymo proceso tvarkos ir šiuo procesu siekiamo tikslo – kreditoriaus vykdytino reikalavimo patenkinimo iš skolininko turto. Priverstinai parduodant skolininko turtą nėra įtvirtinto ribojimo parduoti nekilnojamąjį turtą – statinius atskirai nuo žemės sklypo, ant kurio pastatyti statiniai, taip pat toks turtas nėra priskirtas turtui, į kurį nebūtų galima nukreipti išieškojimo. Antstolis neturi teisės sutarties šalių vardu, priverstinai parduodamas nekilnojamąjį turtą, susitarti dėl pirkėjo teisės į skolininkui priklausantį žemės sklypą. Dėl to CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostata, vykdymo procese siekiant užtikrinti pirkėjo interesų apsaugą, gali būti taikoma tik tiek, kiek ji įtvirtina antstoliui pareigą pateikti turimą informaciją apie žemės sklypą. Tokiu atveju, kai priverstinio vykdymo tvarka yra parduodami tik statiniai ( be žemės sklypo, ant kurio jie stovi), antstolis turi pateikti (atskleisti) informaciją apie žemės sklypo teisinę padėtį, esamus žemės sklypo suvaržymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-421/2020, 22 punktą ir jame nurodytą praktiką). Taigi, vykdymo proceso metu parduodant skolininko turtą nėra taikomos nuostatos, ribojančios pastatų ar jų dalių pardavimą kartu neperleidžiant žemės sklypo, ant kurio šie statiniai stovi, su sąlyga, kad tokį turtą įsigyjantis pirkėjas yra informuojamas apie esamą žemės sklypo teisinę padėtį.

40. Nagrinėjamu atveju ieškovo (apelianto) nekilnojamasis turtas vykdymo proceso metu buvo ne parduotas, bet CPK nustatyta tvarka perduotas išieškotojams. CPK 702 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai skolininko turtas neparduodamas iš varžytynių, išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Šį turto perdavimo išieškotojui aktą antstolis surašo praėjus dvidešimčiai dienų nuo išieškotojo sutikimo paimti turtą gavimo antstolio kontoroje dienos, o tais atvejais, kai išieškotojas privalo sumokėti jam perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą, – praėjus dvidešimčiai dienų nuo visos skirtumo sumos sumokėjimo. Nurodyta CPK norma taipogi neriboja pastato, stovinčio ant dviejų žemės sklypų, perleidimo vykdymo procese kartu perleidžiant tik vieną iš žemės sklypų.

41. Iš atsakovo M. U. ir D. U. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytos pozicijos matyti, kad jiems žinoma apie ginčijamu 2020 m. kovo 3 d. turto perdavimo išieškotojams aktu perduoto pastato ir žemės sklypų, ant kurių stovi šis pastatas, teisinę padėtį. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat patvirtino žinantys apie galimybę spręsti pastato ir gretimo žemės sklypo savininkų galimus interesų konfliktus pasinaudojant CK įtvirtintais teisiniais institutais.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

42. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas.

43. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. papildomu sprendimu panaikintos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą teismas turi išspręsti sprendimu. Atmetus apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. papildomas sprendimas taip pat paliekamas nepakeistas.

44. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45. Atsakovai M. U. ir D. U. pateikė duomenis apie patirtas 1 000 Eur (po 500 Eur kiekvienas) bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovo (apelianto).

46. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovui (apeliantui) E. Š. buvo atidėtas 1 515 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies mokėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atmeta E. Š. apeliacinį skundą, 1 515 Eur žyminio mokesčio dalis priteisiama iš ieškovo (apelianto) į valstybės biudžetą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą ir 2021 m. kovo 25 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovo E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo M. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1 515 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiolika eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Teisėjai Vilija MikuckienėGintaras PečiulisVigintas Višinskis