- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-05
- Bylos Nr.
- 1A-438-1036/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45202-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- V. Š.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. lapkričio 28 d. epizodas), ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. lapkričio 29 d. epizodas), ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. Š. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme, prie griežtesnės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės arešto bausmės, ją pakeitus į laisvės atėmimą – t. y. 1 (vieną) mėnesį, ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, kai V. Š. buvo sulaikytas nuo 2022 m. lapkričio 29 d. 20.00 val. iki 2022 m. lapkričio 30 d. 10.49 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, V. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius po bausmės atlikimo išklausant visą šių programų kursą.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta.
Byla dalyje dėl Vilniaus ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 28 d. apie 16.00 val., šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sofos – lovos medine atramos dalimi tyčia ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė savo sugyventinei L. Z. į įvairias kūno vietas, ir dėl padarytų kraujosruvų kairiame žande, kaktos kairėje pusėje, dauginių visoje dešinėje rankoje, kairiame žaste, visame nugaros ir krūtinės ląstos kairiame šone bei kairėje šlaunyje nukentėjusiajai L. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Be to, V. Š. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 29 d. apie 15.00 val., svečiuojantis adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kambaryje paėmęs stiklinį tuščią degtinės butelį, juo vieną kartą sudavė į pakaušio sritį savo sugyventinei L. Z., ir dėl padarytos kraujosruvos pakaušyje nukentėjusiajai L. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis V. Š. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendį (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) dalyje dėl paskirtos bausmės pakeisti ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
1.1. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nevisiškai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pilnai ir visapusiškai neįvertinęs visų bylos aplinkybių. V. Š. pilnai pripažino savo kaltę, gailėjosi, padėjo ikiteisminiam tyrimui, teismui nustatyti visas nusikalstamos veikos aplinkybes, ko pasėkoje apylinkės teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kartu, V. Š. vertinimu, pirmos instancijos teismas, vertindamas jo asmenybę, didelį dėmesį skyrė jo buvusiems teistumams, atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, galimai nepilnai įvertinęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pažymima, jog anksčiau nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra priskiriamos prie sunkių, nepadarė didelės žalos nei asmenis, nei visuomeniniams interesams. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apeliantas oficialiai nedirbto, tačiau buvo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įskaitoje, dirbo privačiai ir šiuo metu intensyviai ieško oficialaus darbo.
1.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. Š. sutinka su skirtina realia terminuota laisvės atėmimo bausme, tačiau atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmės vykdymą galima atidėti, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas. Taigi apelianto nuomone bausmės ir jos paskirties tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, tačiau atidedant jos vykdymą. Taip pat skunde nurodoma ir teismų praktika aktuali bausmės skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27) bei bausmės vykdymo atidėjimo svarstymo klausimams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009), ir cituojant BK 75 straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą, pažymima, jog apeliantas V. Š. net nebuvo teistas už sunkius nusikaltimus, o nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurią apeliantas nuteistas, yra priskiriama prie nesunkių.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Jolita Inčienė (toliau – ir prokurorė) prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodant kasacinio teismo praktiką, susijusią su bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014), teigiama, jog nuteistajam V. Š. tiek pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), tiek ir galutinė subendrinta bausmė, negali būti vertinama kaip neatitinkanti įstatymo nuostatų dėl bausmės paskyrimo, per griežta ar aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirtą bausmę tinkamai individualizavo, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes.
2.1. Iš Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – V. Š. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat į nuteistojo asmenybę – praeityje teistas 10 (dešimt) kartų, per vienerius metus administracine tvarka baustas 6 (šešis) kartus, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad V. Š. sistemingai daro nusikalstamas veikas, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus. Iš 15 (penkiolikos) ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam ne kartą buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas — tiek lygtinis paleidimas, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ne kartą skirta tiek arešto ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai V. Š. teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio. Apeliantas 2022 m. kovo 29 d., atlikęs laisvės atėmimo bausmę, toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį arešto bausme už smurtą prieš tą pačią sugyventinę L. Z.. Nuteistojo V. Š. priešingas teisei elgesys rodo jo susiformavusį neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles ir įstatymų laikymąsi, jis nėra atsitiktinio pobūdžio, o anksčiau jam taikytos teisinio poveikio priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų, nepaskatino jo keisti savo elgesio. Nuteistasis vėl padarė du nusikaltimus žmogaus sveikatai, smurtinius veiksmus atliko artimoje aplinkoje, panaudojo fizinį smurtą prieš sau artimą žmogų – sugyventinę L. Z., su kuria kartu gyvena, du nusikaltimus padarė vieną po kito, t. y. 2022 m. lapkričio 28 d. ir 2022 m. lapkričio 29 d. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad nuteistojo naudojamas smurtas buvo stiprus, intensyvus ir pavojingas, todėl skundo argumentai, kad nusikalstamomis veikomis nebuvo padaryta didelė žala asmenims, yra nepagrįsti.
2.2. Kartu prokurorė nepagrįstais laiko ir V. Š. argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo visišką kaltės prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą nustatyti nusikalstamų veikų aplinkybes, kadangi apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, be to, atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir V. Š. paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Atsiliepime pažymima ir tai, kad V. Š. buvo paskirta mažesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kuri įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, dvi atsakomybę sunkinančias ir dvi lengvinančias aplinkybes, informaciją apie ankstesnius teistumus bei taikytų bausmių neveiksmingumą, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga. Esant nurodytiems nuteistąjį charakterizuojantiems duomenims, registracija Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei deklaratyvūs skundo teiginiai apie intensyvias darbo paieškas, nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
2.3. Nurodytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, prokurorė atsiliepime daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, V. Š. paskyrė teisingą, adekvačią kaltininko asmenybei ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios keisti ar mažinti jos dydį, kaip ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, manant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijamas kaltės dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų kvalifikacijos klausimas, nustatytos nusikaltimų padarymo aplinkybės bei paskirtos bausmės rūšis ar dydis, tačiau V. Š. prašo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, t. y. pasisako tik dėl galimybės nuteistojo V. Š. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnyje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, pirmiausia pažymi, jog BK 75 straipsnio 8 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nors iš Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl galimybės taikyti nuteistajam V. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad apylinkės teismas, netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų, neteisingai vertino bylos duomenis ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kartu sutiktina ir su prokurorės atsiliepime išdėstyta pozicija, jog Skundžiamu nuosprendžiu V. Š. parenkant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, be kita ko, buvo įvertinti ne tik bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, tačiau atsižvelgta ir ankstesnių apelianto atžvilgiu taikytų bausmių neveiksmingumą, kas teisėjų kolegijos vertinimu leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl galimybės V. Š. taikyti bausmės vykdymo atidėjimo nebuvimo.
8. Dar kartą paminėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnio nuostatos. Pagal minimo straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi, vadovaujantis komentuojamu įstatymu teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023).
9. Nagrinėjamu atveju, nors ir egzistuoja formalusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus, t. y. padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai ir apeliantas nuteistas ne didesne kaip ketverių metų bausme, tačiau teisėjų kolegija nesutinka, jog V. Š. atžvilgiu pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą būtų įgyvendintas materialusis BK 75 straipsnio kriterijus, susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-217-976/2018).
10. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi ir tai, jog svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-18-697/2023, Nr. 2K-45-654/2023).
11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad V. Š. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Iš Skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į V. Š. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą – tiesioginę tyčią. Kartu buvo įvertintos ir nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad V. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuotas baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), taip pat dvi apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Taip pat pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į V. Š. asmenybę (BK 59 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuri, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, laikytina daugiau neigiama. Kaip teisingai pažymėta Skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis V. Š. teistas dešimt kartų, jam ne kartą taikytos tiek laisvės atėmimo bausmės, tiek ir švelnesnės bausmių rūšys, tiek ir jo teisinę padėtį švelninantis lygtinio paleidimo institutas (2 t., b. l. 71–83), vienerių metų laikotarpyje jis baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nemokantis (2 t., b. l. 22 -26), nedirbantis (2 t., b. l. 27), taip pat nors nurodyta, kad registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog registracijos pabaiga 2022 m. liepos 29 d. (2 t., b. l. 28), o kitų duomenų, patvirtinančių šį faktą ir apeliacinio skundo argumentą, nepateikta.
12. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, vienas iš esminių argumentų, kuriais jis grindžiamas yra tas, kad nuteistojo teigimu pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo asmenybę, išskirtinai didelį dėmesį suteikė jo teistumui. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, atsakydama į tokius skundo argumentus, atkreipia dėmesį, jog bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, Nr. 2K-132-942/2016). Iš byloje esančių duomenų (2 t., b. l. 15–21, 71–83) matyti, kad V. Š. praeityje teistas eilę kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Nagrinėjamus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. Z., padarė ne tik, kad turėdamas neišnykusį teistumą, bet dar ir būdamas nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje konflikto su ta pačia sugyventine L. Z. metu, jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, ir dar neatlikęs paskirtos arešto bausmės. Taip pat iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (2 t., b. l. 71–83) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta ir tai, jog jau ir po šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų, V. Š. vėl padarė analogišką veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir vėl prieš tą pačią nukentėjusiąją L. Z.. Be kita ko, apelianto atžvilgiu priimtas dar vienas (šio procesinio sprendimo paskelbimo dieną) apkaltinamasis Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendis dėl BK 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo V. Š. nusikalstamus veiksmus, susijusius su smurtinio pobūdžio nusikaltimais, akcentuoja, kad V. Š. pusės metų laikotarpyje, t. y. 2022 m. birželio 5 d., 2022 m. liepos 22 d., 2022 m. lapkričio 28 d., 2022 m. lapkričio 29 d., kaip teisingai pažymėjo ir prokurorė, teikdama atsiliepimą, sistemingai smurtauja prieš tą pačią nukentėjusiąją, ir iš esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Įvertintina ir tai, jog dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų intensyvumo, sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdant sveikatą, galėjo būti pažeista ne tik baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmogaus sveikata, bet ir žmogaus gyvybė.
13. Apelianto V. Š. akcentuojamos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi, negali būti vertinamos kaip išimtinės ir leidžiančios teismui pasitikėti nuteistuoju, svarstant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. V. Š. sistemiškai darydamas naujas nusikalstamas veikas, ne kartą sulaužė jam parodytą bei išreikštą teismo pasitikėjimą. Tiek šiame, tiek ankstesniuose baudžiamuosiuose procesuose nuteistasis prisipažindavo padaręs nusikaltimus ir gailėdavosi, tačiau tuoj po to vėl darė naujas nusikalstamas veikas, o tai rodo formalų jo prisipažinimą, nenuoširdumą ir jo nepatikimumą. Minimos aplinkybės yra labai svarbios teisingam sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo priėmimui, kadangi parodo, kiek praeityje asmuo nesilaikė įstatymų, kiek ankstesni baudžiamieji procesai ir nubaudimai padarė jam įtakos daugiau nenusikalsti – kiek jie pasiekė bausmės tikslus. Jei asmuo buvo kelis kartus baustas (teistas), atliko bausmę, tačiau tai nepadarė įtakos jo elgesiui – bausmės tikslai pasiekti nebuvo, didelė tikimybė, kad ateityje jis ir vėl darys naujus nusikaltimus. Juo labiau jei anksčiau teismas, skirdamas švelnesnes bausmių rūšis, jau patikėjo nuteistuoju, matė pakankamą pagrindą spręsti, kad jis daugiau nenusikals, o jis vėl nusikalto – tai rodo asmens nepatikimumą ir mažina tikimybę, kad ateityje asmuo nenusikals. Aukštesnysis teismas akcentuoja, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos duomenų matyti, kad apeliantui ne kartą buvo taikytos švelnesnės už laisvės atėmimą bausmių rūšys, taip pat lygtinio paleidimo institutas (kuris vėliau buvo panaikintas), tačiau tai nesulaikė apelianto V. Š. nuo nusikalstamo elgesio, ir nepateisino teismo išreikšto pasitikėjimo, siekiant vieno iš bausmės paskirčių – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo.
14. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai konstatuoti, kad nėra pagrindo manyti, jog paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų V. Š. polinkius nusikalsti ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie nuteistojo ketinimą įsidarbinti, oficialaus darbo ieškojimą, nelaikytos išskirtinėmis ir nepaneigia jau minėtų išvadų dėl bausmės paskirties įgyvendinimo. Teisėjų kolegija, akcentuodama, jog smurtas artimoje aplinkoje yra itin rimta, ilgalaikė ir plačiai paplitusi problema, konstatuoja, kad šioje situacijoje švelnesnės bausmės paskyrimas sisteminiam smurtautojui prieštarautų teisingumo įgyvendinimui bei visuomenės interesų užtikrinimui, galėtų sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, bei neturėti teigiamos įtakos paties V. Š. elgesiui. Siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, nagrinėjamoje byloje tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.
15. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas Skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas (iš dalies sudėdamas) tiek paskirtas bausmes už padarytas atskiras nusikalstamas veikas, tiek paskirtą subendrintą bausmę subendrindamas (iš dalies sudėdamas) su kitu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausme atskirai neaptarė pridedamos bausmės dalių parinkimo motyvų, kaip tai įpareigoja BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatos, tačiau tai Skundžiamo nuosprendžio nedaro neteisėtu ir nepagrįstu. Iš Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas vertino tiek nuteistąjį V. Š. charakterizuojančius duomenis, tiek ir aplinkybes, susijusias su konkrečiomis padarytomis nusikalstamomis veikomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek bausmių bendrinimo būdas, tiek pridedamų bausmių dydžiai, kurie artimi baudžiamajame įstatyme numatytiems minimaliems, buvo parinkti įmanomai palankiausiai nuteistajam V. Š.. Vis tik, pirmosios instancijos teismas Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė BK 63 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos taisyklės, jog jei bausmė skiriama pagal šio straipsnio taisykles, t. y. ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, ir šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, už nagrinėjamus nusikaltimus paskirtą subendrintą bei vienu trečdaliu sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagrįstai dalinio sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog V. Š. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendį paskirtą arešto bausmę atliko ir 2023 m. gegužės 16 d. buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo (2 t., b. l. 96–97). Atsižvelgiant į tai, Skundžiamas nuosprendis tikslintinas, nurodant į bausmės laiką įskaityti bausmę visiškai atliktą pagal ankstesnį nuosprendį (Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendį).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą.
Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant:
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, V. Š. visiškai atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendį
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.