Kauno apygardos teismo nutartis, eAN2-17-926/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-17
Bylos Nr.: eAN2-17-926/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00902-2024-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Aušra Vingilė

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-17-926/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00902-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 19.22; 21.1.8; 21.9.13; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Astos Užmedzkienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria tenkintas G. K. skundas, panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylos teisena G. K. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį 38 eurų bauda bei įpareigojimu atlyginti turtinę ir neturtinę žalą už tai, kad 2024 m. birželio 24 d., 15.55 val., (duomenys neskelbtini), nuėjo prie kieme esančios bendros elektros skydinės ir tyčia atjungė elektros saugiklius, taip sutrukdydamas asmenų kasdienį gyvenimą ir panaikindamas neišsaugotą informaciją iš kompiuterių, tokiais savavališkais veiksmais sukeldamas gyventojams nepasitenkinimą ir nepatogumus.

Šalies argumentai

2. G. K. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, kuris buvo tenkintas ir Institucijos 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas, administracinio nusižengimo bylos teisena G. K. atžvilgiu nutraukta. Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog G. K. būtų veikęs neteisėtai ir kitais aktyviais veiksmais savavaldžiavęs, nes byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kurie įrodytų, jog G. K. veikė tyčia, siekdamas nutraukti elektros tiekimą T. Z. priklausančiam namui ir taip sutrikdyti jų kasdienį gyvenimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja Asta Užmedzkienė (toliau – Institucijos atstovė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarojo prašymo netenkinus ir nustačius, kad byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai, buvo neatlikti kažkokie papildomi tyrimo veiksmai ar yra nustatyta kitų trūkumų, kurių teismas pats negali pašalinti, prašoma grąžinti bylą Institucijai.

3.1. Apeliaciniame skunde pateikiamas D. S. pranešimo apie nutrauktą elektros tiekimą Bendrajam pagalbos centrui turinys, liudytojo T. Z. policijai pateiktų pareiškimo, vaizdo įrašo bei elektroninio laiško apie elektros maitinimo sutrikimą ir atstatymą turinys, G. K. Institucijai pateiktų paaiškinimo bei prašymo turinys, kurie Institucijos atstovės vertinimu, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, patvirtina, kad G. K. savo teises įgyvendino, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, geros moralės, teisingumo ir protingumo principų, be teisėto pagrindo, savavališkai išjungė kitiems gyventojams elektrą ir tai darė, kaip nurodo T. Z. bei D. S., jau ne pirmą kartą, dėl tokio neteisėto, savavališko G. K. elgesio pastarieji ir buvo priversti kreiptis į policiją, kad būtų apgintos jų teisės. Institucijos atstovės vertinimu pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo aplinkybes, nes nepagrįstai vertino vien tik deklaratyvius G. K. parodymus, kurie prieštaravo visai surinktai bylos medžiagai ir liudytojų parodymams.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos medžiaga patvirtina, kad tarp kaimynų yra susiklostę konfliktiški santykiai dėl bendrųjų gyvenimo taisyklių, kas dėl šių veiksnių sudaro pagrindą ne visai teisėtai elgtis vienai iš konfliktuojančių pusių, taip siekiant įrodyti savo tiesą ir pakenkti kitai pusei. Taip pat nurodoma, kad bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad G. K. tiesiogine tyčia savavališkais veiksmais atjungė (duomenys neskelbtini), gyventojams elektrą, taip tariamai gindamas savo interesus dėl tarp jų esančių nesutarimų – leidžiamos muzikos, o pastarieji veiksmai yra užfiksuoti vaizdo įrašu, kuris būtent ir nutrūksta kamerai negaunant elektros maitinimo, kai G. K. atjungia elektros tiekimą, dėl ko negalėjo būti padarytas ilgesnis įrašas dėl jo paties tyčinių veiksmų.

3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. G. ir J. L. patvirtino, kad matė G. K. einantį prie skydinės, tačiau jie asmeniškai žalos nepatyrė, tačiau Institucijos atstovė nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad liudytojai nesuteikė duomenų dėl G. K. tyčios sutrikdyti asmenų kasdieninį gyvenimą, sukelti gyventojams nepasitenkinimą ir nepatogumus, nes tai, kad šie asmenys nepatyrė neturtinės žalos ar nepatogumų yra savaime suprantamas dalykas, nes ne jiems elektra savavališkai buvo atjungta, šie asmenys tik patvirtino faktines aplinkybes, kad asmuo būtent tuo metu ėjo link elektros skydinės ir joje kažką darė. Institucijos atstovės nuomone, tai, kad G. K. atidarius skydinę ir joje kažką padarius buvo atjungta T. Z. elektra patvirtina kiti byloje esantys duomenys, taip pat vaizdo įrašas, kuris nutrūksta vaizdo stebėjimo kameroms praradus elektros maitinimą bei pranešimas iš elektros tiekėjo. Taip pat nurodoma, kad aplinkybę, jog įvykio metu namuose, kuriuose tyčia buvo atjungta elektra, buvo D. S. patvirtino liudytoja J. L., taip pat iš jos gautos žinutės turinio „G. vėl atjungė elektrą“ yra aiškiai suprantama, kad G. K. atjungia elektrą jau ne pirmą kartą.

Šalies argumentai

3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. K. tiesioginę tyčią patvirtina, kad asmuo atjungimą atliko dieną, esant geram matomumui, puikiai žinodamas, kur ir kieno skaitiklis yra ir kuris konkrečiai atjungia jo kotedžo elektrą, nes pats paaiškinime ir skunde nurodė, kad jau yra ne kartą atjungęs elektrą remontų metu. Taip pat nurodoma, kad G. K. teigimu jis elektrą atjungė dėl namuose vykdomų elektros darbų, tačiau grįžęs į savo namus ir pamatęs, kad pas jį elektra nėra atjungta, negrįžo į elektros skydinę atstatyti per neva klaidą atjungtos elektros kaimynams, o elektros tiekimas atstatytas tik beveik po 20 minučių pačių asmenų. Institucijos atstovės teigimu, G. K. savavališkai, siekdamas užtikrinti savo tariamą teisę į ramų gyvenimą dėl kaimynų triukšmo, kurią ginčija (duomenys neskelbtini) gyventojai, tyčia atjungė jiems elektrą, taip nepadarydamas esminės žalos jų teisėms ir teisėtiems interesams, nes buvo sutrukdytas asmenų kasdienis gyvenimas ir panaikinta neišsaugota informacija iš kompiuterių, taip pat dėl šių veiksmų po nestabilaus elektros tiekimo galėjo būti nepataisomai sugadinti elektros prietaisai.

Atsiliepimas

4. G. K. Kauno apygardos teismui pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad G. K. policijos institucijai pateikė paaiškinimą dėl įvykio ir prašymą atlikti papildomus veiksmus, tačiau pareigūnas priėmė nutarimą, surašydamas motyvus ir pažeidimo esmę, remdamasis vien T. Z. žodžiais, neįsigilindamas į bylos aplinkybes. Atsiliepime pažymima, kad nuo pareiškimo gavimo dienos iki nutarimo priėmimo nebuvo atliktas nei vienas papildomas veiksmas, nesurašytas tarnybinis pranešimas kaip buvo nustatyta G. K. asmens tapatybė, neatlikta įvykio vietos apžiūra, neapklausti liudytojai, neišsireikalauti papildomi reikalaujami duomenys, neužpildyti gautų dokumentų pateikimo apžiūros protokolai, vaizdo įrašas pateiktas tik tokios apimties, kokios siekė T. Z., nėra papildomo vaizdo įrašo, kuriame matytųsi, kaip ir kiek kartų G. K. sugrįžta prie elektros skydinės, nesiaiškintos aplinkybės, kokio elektros įrenginio trikdžius pateikė T. Z., todėl Institucija neužtikrino objektyvaus įvykio aplinkybių ištyrimo ir buvo šališka.

4.2. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos pateikti duomenys prieštarauja vieni kitiems, nes nurodo, kad 2024 m. birželio 24 d., 16.45 val., į Bendrąjį pagalbos centrą gautas D. S. telefoninis pranešimas apie tai, kad kaimynas atjunginėja elektrą, nors nurodo, kad įvykis registruotas 2024 m. birželio 24 d., 16.41 val., o pareiškimas užregistruotas T. Z. duomenimis. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad G. K., susipažinęs su bylos medžiaga, nerado jokių duomenų, jog telefonu į Bendrąjį pagalbos centrą skambino D. S., taip pat nerado nei jos skundo, nei paaiškinimo, nei liudijimo. G. K. teigimu, Institucija, pateikdama argumentus, kad jis gindamas savo interesus dėl tarp kaimynų esančių nesutarimų, o konkrečiai dėl leidžiamos muzikos, tyčia atjungė elektrą, nesigilino į tą dieną tariamo elektros atjungimo aplinkybes, nenustatinėjo, kas tuo metu buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini) ir kokie procesai bute vyko. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu minėtu adresu pas kaimynus buvo kažkas namuose, kad buvo sutrikdytas darbas ar kitaip buvo norima pakenkti kaimynystėje gyvenantiems asmenims, taip pat nėra duomenų, kad jų namuose vyko triukšmas, garsus dainavimas, šukavimas, remonto darbai, vyko šventė ar panašiai.

4.3. Atsiliepime nurodoma, kad vertinant G. K. veiksmus, dėl kurių galėjo sutrikti elektros tiekimas kaimynams, šie veiksmai galėjo būti padaryti dėl nerūpestingumo, nes G. K., atlikdamas elektros atjungimą skydinėje dėl savo atliekamų darbų namuose, galėjo per skubėjimą išjungti ne tuos saugiklius, t. y. nežinojo, kad atjungia ne savo buto saugiklius, nes netikrino, ar elektra išjungta jo buto teritorijoje, kadangi darbus atliko lauke, tačiau jei būtų neskubėjęs ir atidžiau pažiūrėjęs pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti ir patikrinti. G. K. teigimu, tokie veiksmai jokiu būdu nebuvo tyčiniai, nukreipti sutrikdyti kaimynams kasdieninį gyvenimą ir sukelti nepatogumus, nes jis jų nei matė, nei girdėjo, o buvo susikoncentravęs į savo atliekamą darbą namuose. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, kad G. K. 2024 m. birželio 24 d. ar kitą dieną kelis kartus išjungė kaimynams elektros saugiklius, papildoma filmuota medžiaga nepateikta, nors vaizdo kameros sumontuotos apie du metus laiko, taip pat nėra kitų duomenų apie jo neteisėtus tyčinius veiksmus.

4.4. Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismui pateiktame atsiliepime Institucija nurodė, kad netenka prasmės apklausti G. K. nurodytų liudytojų, nes įvykis užfiksuotas vaizdo kamera ir atspindi tikrąsias įvykio aplinkybes, kas dar kartą parodo, kad Institucija vengė atlikti papildomus veiksmus, tyrė ir išnagrinėjo bylą neobjektyviai ir šališkai palaikydami tik T. Z. pusę. Taip pat nurodoma, kad skundą pateikęs asmuo teisme apklausos metu nurodė, jog namuose nebuvo, todėl jis nepatogumų patirti ir negalėjo, o liudytoja J. L. į klausimą, ar matė D. S. namuose parodė, kad lyg matė anksčiau, todėl ji turėjo būti namuose, tačiau tiksliai nenurodė, o paaiškino, kad ji turėjo būti namuose, nes lyg matė jos automobilį, tačiau iš vaizdo stebėjimo kamerų kieme nesimatė nei vienos transporto priemonės, todėl tikėtina, kad namuose nieko nebuvo, taip pat liudytoja tiksliai nenurodė, kada gavo žinutę iš D. S., todėl neaišku, ar D. S. buvo namuose elektros išjungimo metu. Atsiliepime pažymima, kad į klausimą, kur buvo D. S. naudojamas automobilis, T. Z. atsakė, kad nesvarbu, kur jis buvo, todėl vengė jam nepalankių klausimų ir jo parodymai buvo nenuoseklūs, nes pirminiame pareiškime nurodė, kad jis skambino į policiją, o teisme parodė, kad skambino jo žmona. Taip pat pažymima, kad teisme T. Z. nurodė, jog apie elektros sutrikimą sužinojo, gavęs žinutę iš „ESO“, tačiau atjungus elektros skaitiklį lauke esančioje elektros skydinėje, „ESO“ nesiunčia žinučių, o informuoja apie elektros sutrikimus, jei šie sutrikimai yra jų tiekiamos elektros linijos tinkle dėl tam tikrų elektros trikdžių elektros linijoje ar pastotėje arba iš anksto informuoja apie planuojamus elektros atjungimus dėl numatomų darbų. Atsiliepime nurodoma, kad T. Z. parodymai netikslūs, nes jis pateikdamas duomenis apie kažkokio įrenginio elektros trikdžius, galėjo pateikti duomenis apie įrenginio, kuris susietas su vaizdo kameros elektros trikdžiais, o ne apie viso namo atjungtą elektros tiekimą. Atsiliepime nesutinkama su Institucijos teiginiu, kad buvo sutrikdytas D. S. ir T. Z. kasdieninis gyvenimas, nes T. Z. namuose nebuvo, taip pat neaišku, ar namuose buvo D. S., kadangi ji skundo nepateikė, parodymų nedavė, taip pat jokių pretenzijų T. Z. ir D. S. G. K. neišreiškė nei raštu, nei žodžiu.

4.5. Atsiliepime G. K. nurodo, kad įvykio dieną darbus atliko ne vidaus patalpose, o lauke, kur vedžiojo laidus, kasė po žeme, todėl ėmėsi papildomų saugumo priemonių ir elektrą atjungė lauke, prie elektros skydinės buvo nuėjęs ne vieną kartą, nes nuo elektros laidų kirpimo kartais būna elektros nuotėkis ir dėl to išmeta saugiklius tiek namo viduje, tiek „ESO“ priklausančioje lauke esančioje elektros skydinėje. G. K. atsiliepime pažymi, kad papildomos vaizdo medžiagos, kaip jis nueina kelis kartus prie elektros skydinės, teisės pažeidimą tyręs pareigūnas neišsireikalavo, o pareigūno motyvai, kad jis turėjo žinoti, kur ir kieno skaitiklis, yra nepagrįsti, nes nuo 2022 metų prie elektros skydinės G. K. buvo nuėjęs tik tris ar keturis kartus, buvo keičiami elektros skaitikliai, dėl vykdomų statybų nuo 2022 metų ne vieną kartą elektra dingdavo ir pas G. K., tačiau jis nieko nekaltino.

4.6. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad prie G. K. ir kaimyno buto skaitiklių lauke buvo įrašytas adresas (duomenys neskelbtini), kas matosi ir prie atsiliepimo pridėtoje nuotraukoje. G. K. pažymi, kad jam nežinoma, kuriuo metu prie skaitiklių buvo įrašyti nedideli skaičiai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, o jeigu pareigūnai būtų atlikę įvykio vietos apžiūrą, būtų užfiksavę, kokie užrašai buvo užrašyti elektros skydinėje po elektros atjungimo ar kelios dienos po atjungimo, tokiu būdu būtų surinkę duomenis apie subjektyviuosius veikos padarymo požymius. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad Institucija byloje nesurinko duomenų, patvirtinančių jų teiginį, kad G. K. tai daro ne pirmą kartą, nors pats G. K. to prašė, tačiau Institucijos pareigūnas nutarime nurodė, kad šie duomenys nebus tiriami ir vertinamos tik 2024 m. birželio 24 d. įvykio aplinkybės, todėl Institucija pati sau prieštarauja, nes iš pradžių nutarime rašo, kad šios aplinkybės nesusijusios ir tiriamos nebus, o savo apeliaciniame skunde nepagrįstai argumentuoja, kad tai daroma ne pirmą kartą, nesurinkdama jokių šiuos faktus patvirtinančių duomenų.

4.7. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas G. K. skundą ir atlikdamas papildomus veiksmus, teisiškai ir pagrįstai įvertino bylos aplinkybes, priešingai negu Institucijos pareigūnai, kurie neatliko nei vieno aktyvaus veiksmo, siekiant patvirtinti ar paneigti tiek T. Z., tiek G. K. nurodytas aplinkybes, todėl apeliacinį skundą pateikusi Institucija ne tik kad formaliai išnagrinėjo administracinę bylą, bet neįgyvendino ANK numatytos paskirties, t. y. yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą, nors Institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, remiantis ANK 567 straipsnio nuostatomis, privalėjo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai, išsamiai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Astos Užmedzkienės apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

6. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su apylinkės teismo, tiek su vyresniojo tyrėjo išvadomis dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo nagrinėjamoje situacijoje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes bei ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius, teisinio pagrindo nėra.

8. ANK 518 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

9. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

10. Kaip minėta, G. K. Institucijos nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, nes namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams tyčia atjungė elektros saugiklius. G. K. viso proceso metu teigė, kad įvykio dieną vykdė elektros darbus, todėl laikydamasis saugumo, nuėjo prie bendros savo ir kaimyno T. Z. elektros skydinės atjungti elektros, tačiau skubėdamas sumaišė ir netyčia atjungė ne savo namo, o kaimyno T. Z. elektros saugiklį. G. K. taip pat nurodė, kad jo ir liudytojo T. Z. elektros saugikliai yra šalia, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas T. Z. pirmosios instancijos teisme (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:25:37 laiko). G. K. taip pat nurodė, kad prie jo ir kaimyno elektros saugiklių buvo parašytas adresas „(duomenys neskelbtini)“, vėliau po įvykio elektros saugikliai buvo atskirti aiškiau, nes kažkuriuo metu prie jų atsirado įrašai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kas matyti ir iš jo pateiktos elektros skydinės fotonuotraukos. Be to, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, liudytojas T. Z. patvirtino, kad po 2024 m. birželio 24 d. įvykio daugiau elektros tiekimas jo namuose nebuvo nutrauktas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad G. K. elektros atjungimą atliko dieną, esant geram matomumui, puikiai žinodamas, kur ir kieno skaitiklis yra ir kuris konkrečiai atjungia jo kotedžo elektrą, juo labiau, kad pats paaiškinime ir skunde nurodė, kad jau yra ne kartą atjungęs elektrą remontų metu, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs aplinkybes, kad G. K. ir liudytojo T. Z. namų elektros saugikliai yra vienoje skydinėje, šalia vienas kito, kad galimai po įvykio prie saugiklių atsirado papildomi įrašai, padedantys aiškiau juos atskirti bei kad po to liudytojo namui elektros tiekimas daugiau nebuvo nutrauktas, duoda pagrindą spręsti, jog G. K. galėjo liudytojo T. Z. namui nutraukti elektros tiekimą netyčia, kaip pats nurodo, tiesiog sumaišęs elektros saugiklius.

11. Institucijos atstovės įsitikinimu G. K. veiksmų tyčią pagrindžia ir tai, kad jis, grįžęs į savo namus ir pamatęs, kad pas jį elektra nėra atjungta, negrįžo į elektros skydinę atstatyti per neva klaidą atjungtos elektros kaimynams, o elektros tiekimas buvo atstatytas beveik po 20 minučių pačių asmenų. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas T. Z. taip pat nurodė, jog jo nuomone G. K. tyčią įrodo tai, jog pastebėjęs, kad neatjungė savo namo elektros, jis negrįžo prie elektros skydinės ir neįjungė elektros tiekimo, elektros tiekimą atnaujino pats liudytojas, įjungęs skydinėje esančius saugiklius (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:32:26 laiko). Pats G. K. viso proceso metu nurodė, kad nežinojo, jog atjungė ne savo buto elektros saugiklius, kadangi darbus atliko lauke ir netikrino, ar elektra išjungta jo name, kad prie elektros skydinės buvo nuėjęs net kelis kartus, taip pat kad nei liudytojas T. Z., nei jo sutuoktinė nieko jam nesakė, o apie tai, kad galimai atjungė kaimynams elektrą, sužinojo tik gavęs administracinio nusižengimo protokolą. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių pačių proceso dalyvių nurodomų aplinkybių, o būtent, kad elektros tiekimas buvo atnaujintas paties liudytojo T. Z., kad G. K. įvykio metu atliko darbus lauke, kad jis kelis kartus buvo nuėjęs prie elektros skydinės, todėl apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad G. K. negrįžo ir neįjungė elektros tiekimo, negali būti pagrindu konstatuoti G. K. atliktų veiksmų tyčią.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. K. neteisėtų veiksmų tyčią taip pat įrodo tai, jog liudytojo T. Z. ir jo sutuoktinės teigimu, G. K. jiems elektrą atjungia ne pirmą kartą. Visų pirma sutiktina su atsiliepimo argumentu, kad administracinio nusižengimo byloje liudytojo T. Z. sutuoktinė nebuvo apklausta, taip pat byloje nėra nei jos pareiškimo, nei skundo, nei kokių kitų paaiškinimų, nei apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad liudytojo sutuoktinė dėl neteisėtų G. K. veiksmų kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą bei kad po šio skambučio su ja buvo susiekta telefonu, todėl spręstina, kad apeliaciniu skundu neteisėtai bei nepagrįstai G. K. kaltę bandoma įrodyti byloje nesančiais duomenimis. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek policijai pateiktame pareiškime, tiek pirmosios instancijos teisme liudytojas T. Z. tvirtino, kad G. K. ne pirmą kartą atjungia jo namo elektrą, kad 2024 m. birželio 24 d. buvo antras kartas (teismo posėdžio graso įrašas nuo 00:22:16 laiko), taip pat pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja J. L. nurodė įvykio dieną gavusi iš liudytojo T. Z. sutuoktinės žinutę „G. vėl atjungė elektrą“ (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:13:36 laiko). Vis dėlto, šie duomenys, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepagrindžia G. K. tyčios, nes liudytojas T. Z. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog pirmą kartą atjungus elektros tiekimą, jis niekur nesikreipė, nes nebuvo nei įvykio liudytojų, nei filmuotos medžiagos (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:22:16 laiko), taigi be paties pareiškimą policijai pateikusio asmens – liudytojo T. Z. žodžių, byloje nėra jokių duomenų, kad G. K. anksčiau būtų nutraukęs liudytojo namuose elektros tiekimą. Vertinant liudytojos J. L. teismo posėdžio metu pagarsintos žinutės turinį, svarbu įvertinti tai, kad liudytoja tik pateikė liudytojo T. Z. sutuoktinės nurodytus duomenis, tačiau tariamo ankstesnio G. K. atlikto elektros atjungimo pati nematė. Taigi, aptartų aplinkybių visumoje spręstina, kad G. K. tyčia nepagrįstai grindžiama tik liudytojo T. Z. parodymais bei liudytojos J. L. pagarsintos žinutės turiniu, kadangi jų nepatvirtina jokie administracinės nusižengimo byloje surinkti duomenys.

13. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. K. ir liudytojas T. Z. yra kaimynai, tarp kurių susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl priešiškų pusių pasisakymai dėl vienas kito veiksmų turi būti vertinami itin atidžiai, kiek jie atitinka kitą bylos medžiagą, o asmens kaltė tokiu atveju gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią numatyta administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), nes tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma, įvertinus visus byloje surinktus duomenis, kas šiuo atveju ir buvo teisingai padaryta skundžiama apylinkės teismo nutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022, 2AT-29-594/2024, e2AT-54-1214/2024). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020, 2AT-20-719/2024, 2AT-48-697/2024).

14. Vienas iš apeliacinio skundo alternatyvių prašymų yra grąžinti bylą Institucijai, nustačius, kad byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai, buvo neatlikti kažkokie papildomi tyrimo veiksmai ar yra nustatyta kitų trūkumų, kurių pats teismas negali pašalinti. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma patvirtina skundžiamos nutarties išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kurie įrodytų, jog G. K. veikė tyčia, siekdamas nutraukti elektros tiekimą T. Z. priklausančiam namui ir taip sutrikdyti jų kasdienį gyvenimą. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas ir įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Šioje byloje nenustatyta, kad papildomas tyrimas ir įrodymų rinkimas sudarytų pagrindą nagrinėjamu atveju priimti priešingą procesinį sprendimą, juo labiau kad ir apeliaciniame skunde nenurodoma, kokius tyrimo veiksmus dar būtų tikslinga atlikti šioje byloje, todėl apeliacinio skundo prašymas grąžinti bylą Institucijai netenkinamas.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. K., atjungdamas (duomenys neskelbtini) gyventojams elektrą, nepadarydamas esminės žalos jų teisėms ir teisėtiems interesams, sutrukdė asmenų kasdienį gyvenimą, panaikino neišsaugotą informaciją iš kompiuterių, taip pat dėl šių jo veiksmų po nestabilaus elektros tiekimo galėjo būti nepataisomai sugadinti elektros prietaisai. Pažymėtina, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas T. Z. nurodė, jog dėl trumpalaikio elektros tiekimo nutraukimo jokios turtinės žalos jam padaryta nebuvo, elektronikos prietaisai nesugedo, buvo tik prarastas kompiuteriu dirbtas darbas, tačiau ir pastarasis buvo atkurtas, atstačius elektros tiekimą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:24:07 laiko), taip pat nurodė, kad šiuo atveju nuo G. K. veiksmų nukentėjo laiko ir terorizavimo prasme, nes G. K. elektrą jam atjungia ne pirmą kartą, taip pat tiek jis, tiek kaimynai dabar gaišta laiką (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:29:58 laiko). Taip pat pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai J. L. ir A. G. patvirtino, kad nagrinėjamu atveju jiems asmeniškai žala nepadaryta, jie nenukentėjo, elektros tiekimas jiems nebuvo sutrikdytas (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:09:12 laiko ir nuo 00:16:00 laiko). Taigi, aptartos aplinkybės neleidžia pagrįstai teigti, kad G. K. atlikti veiksmai, t. y. trumpalaikis elektros tiekimo nutraukimas, būtų sukėlę kam nors neigiamas pasekmes ar padarytų žalos, todėl minėti veiksmai nesiekia tokio pavojingumo, jog būtų reikalinga taikyti asmeniui administracinę atsakomybę, kas taip pat sudaro pagrindą atmesti apeliacinio skundo prašymą grąžinti bylą Institucijai papildomiems tyrimo veiksmams atlikti.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sutinka, jog administracinio nusižengimo byla, pradėta G. K. atžvilgiu, analizuojamu atveju buvo nutraukta pagrįstai, nustačius, jog vertinamu atveju nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.

Dėl rašymo apsirikimo

17. ANK 638 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus ištaisyti nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo (nutarties) esmės.

18. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas pagal pareiškėjo G. K. pateiktą skundą vertino būtent G. K. atžvilgiu priimto Institucijos 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) teisėtumą bei pagrįstumą. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad „<...> teismo vertinimu, G. K. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties <...>“ (6 lapo paskutinės pastraipos pirmas sakinys) bei kad „<...> nesurinkta pakankamai duomenų, kurie įrodytų, kad G. K. veikė tyčia <...>“ (7 lapo pirmos pastraipos antras sakinys). Taip pat skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad tenkinamas G. K. skundas bei kad administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama G. K. atžvilgiu. Vis dėlto, šioje byloje nustatyta, kad Institucijos 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo priimtas G. K. atžvilgiu, kurio teisėtumą bei pagrįstumą įvertino Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi, nagrinėdamas pareiškėjo G. K. skundą.

19. Apartų duomenų visumoje spręstina, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime padaryti, šios nutarties 18 punkte įvardinti, netikslumai yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kurių ištaisymas nekeičia skundžiamos nutarties esmės, todėl atitinkamose vietose taisytini, nurodant, kad pareiškėjo vardas yra G., o ne G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 638 straipsnio 1 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Astos Užmedzkienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytas rašymo apsirikimo klaidas (6 lapo paskutinėje pastraipoje, 7 lapo pirmoje pastraipoje), nurodant kad pareiškėjo vardas yra ne G., o G..

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimo klaidas (pirmoje ir antroje pastraipose), nurodant, kad tenkinamas ne G., o G. K. skundas bei kad administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta ne G., o G. K. atžvilgiu.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Vingilė