Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš privatumo prausiantis duše pažeidimo ir netinkamai įrengtų dušo patalpų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešasis asmuo) lemia civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, vertintinas pažeidimų pasireiškimas asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja nuteistųjų dušinėse įrengti visišką matomumą ribojančių pertvarų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Normos), nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Todėl teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad teisės aktuose nėra reikalavimo tarp dušo galvučių (čiaupų) įrengti visišką matomumą ribojančias pertvaras.

Vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (ABTĮ 15 str. 1 d.) laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas yra pažeidžiamas (žr., pvz., LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-356-662/2023; 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-348-662/2023; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12). LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad nuteistojo privatumas pažeidžiamas, jam maudantis duše, kai dušai yra įrengti vienas prieš kitą (žr., pvz., LVAT 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/24).

Atsakovės į bylą pateikta Resocializacijos skyriaus pažyma (b. l. 28) patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., atitinkamais laikotarpiai bausmę atliko Įstaigos karantino patalpoje, 6-o būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje ir 7-o būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Nuteistųjų naudojimosi dušu grafiko (b. l. 29) 1-ame punkte nurodoma kad vienu metu į dušą vedami tik vienos kameros nuteistieji, taip pat matyti, kad 6-o būrio 3-iosios gyvenamosios patalpos ir 7-o būrio 3-iosios gyvenamosios nuteistieji dušu galėjo naudotis pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Iš Nuteistųjų, kurie 2024-04-23 buvo nurodytame miegamajame, sąrašo (b. l. 32), Nuteistųjų, kurie 2024-04-25 buvo nurodytame miegamajame, sąrašo (b. l. 30), Nuteistųjų, kurie 2024-05-30 buvo nurodytame miegamajame, sąrašo (b. l. 31) matyti, kad 6-o būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje ir 7-o būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje buvo po keturias lovas. Minėti bylos duomenys patvirtina, kad 6-ame ir 7-ame būriuose į dušą vienu metu buvo vedami ne daugiau nei keturi asmenys.

Iš atsakovės į bylą pateiktos Turto valdymo skyriaus pažymos (b. l. 43; toliau – ir Pažyma) turinio matyti, kad Įstaigos bendruose dušuose šoninės pertvaros ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įrengtos, šiuo metu papildomai įrenginėjamos dušo užuolaidos. Taip pat Pažymoje nurodoma, kad karantino dušinėje dušo galvutės (čiaupai) įrengtos tik vienoje eilėje, pertvaros tarp jų įrengtos 2022 metais, kad 6-o ir 7-o būrio dušinėse įrengta po 9-ias dušo galvutes (čiaupus), todėl nuteistieji gali naudotis visi vienoje pusėje įrengtomis dušo galvutėmis (čiaupais).

Pareiškėjas gavęs atsakovės atsiliepimą (b. l. 46, 48), jame nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo.

Įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad karantino patalpų dušinėse, esant įrengtoms dušo galvutėms (čiaupais) vienoje eilėje (prie sienos) ir esant įrengtoms pertvaroms tarp dušo galvučių (čiaupų), privatumas duše nebuvo pažeidžiamas. 6-o ir 7-o būrio dušinėse pareiškėjas turėjo galimybę naudotis dušo galvutėmis (čiaupais), kurios viena nuo kitos atskirtos sienelėmis ir pasirinkti, kad prieš jį, kitoje dušo galvučių (čiaupų) eilėje nebūtų besimaudančio nuteistojo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo privatumas ginčui aktualiu laikotarpiu prausiantis duše galėjo būti pažeidžiamas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė atskirų persirengimo patalpų (kambarių) dušuose įrengimo, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl persirengimo kambarių neįrengimo nelaikytina teisės aktų pažeidimu (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-372-821/2023; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-451-525/2022; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021).

Pareiškėjo teigimu dušo patalpose nebuvo kur pasikabinti rankšluosčių, chalatų, nebuvo veidrodžių.

Normose nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tarp jų: veidrodis – 1 vnt. (Normų 13.4 p.), sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai 1 asmeniui (Normų 13.5 p.).

LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 56 str. 5 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr. pvz. LVAT 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2249-821/2024; 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovei teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl dušinėse neįrengtų kabliukų drabužiams ir nesančių veidrodžių. Teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (b. l. 11) atsakovė buvo įpareigota pateikti teismui informaciją apie dušų aprūpinimą inventoriumi bei pateikti tokią informaciją patvirtinančius įrodymus. Atsakovė pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigė ir iš esmės neginčija kad dušo patalpose nebuvo kabliukų drabužiams bei veidrodžio, todėl konstatuotinas pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimas (Normų 13.4 punkto ir 13.5 punkto pažeidimas).

Pareiškėjas, teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartyje (b. l. 11) nurodžius, nepateikė duomenų, kada dušuose nebuvo šilto vandens, nepateikė informacijos, ar ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į atsakovę dėl nebuvusio šilto vandens ir kitų skunde nurodytų kalinimo sąlygų, o atsakovė į tai nereagavo. Kreipimosi į kalinimo įstaigos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, atsakovė ėmėsi veiksmų, kad galimai nebūnančio šilto vandens pažeidimai būtų pašalinti. Nesant pareiškėjo kreipimųsi raštu tuo metu, kai nepatogumus dėl dušuose nebuvusio šilto vandens jis patyrė, minėti skunde nurodyti argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė diskomfortą, orumo pažeminimą, neigiamus psichologinius išgyvenimus, nepilnavertiškumą, fizinius nepatogumus, tačiau duomenų, patvirtinančių žalos pasireiškimo faktą, į bylą nepateikė. Iš atsakovės į bylą pateiktos Resocializacijos skyriaus 2024 m. spalio 3 d. pažymos Nr. RV-22-9151 (b. l. 23-24) pareiškėjo prašymo „Dėl psichologo skyrimo“ (b. l. 34-35) ir prie jo pridedamų 2024 m. sausio 3 d. Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b. l. 36-38), 2024 m. sausio 3 d. ir 2023 m. lapkričio 8 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymų (b. l. 39-40; 41) matyti, kad pareiškėjas dar iki ginčui aktualaus laikotarpio pradžios buvo konsultuotas psichiatro, ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į psichologą, tačiau dėl sveikatos būklės ar psichologinės pagalbos dėl skunde nurodomų kalinimo sąlygų į sveikatos priežiūros specialistus ar psichologus pareiškėjas nesikreipė. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo sveikata ar emocinė būklė būtų itin pablogėjusi dėl byloje atsakovės nepaneigtų Normų 13.4 punkto ir 13.5 punkto pažeidimų (ABTĮ 56 str. 7 d.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). Pagal CK 1.138 straipsnio 8 punktą asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-108-442/2024; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-594-1188/2023).

Byloje nenustačius, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (atsakovei nepaneigus Normų 13.4 punkto ir 13.5 punkto pažeidimų) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo R. J. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.