- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- TA-594-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02611-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) atsakovas), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 31 d. su pertraukomis jis buvo kalinamas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Jam nebuvo užtikrintas teisės aktais numatytas kameros gyvenamasis plotas, be to, dalis kameros buvo užstatyta baldais, dalį kameros užėmė sanitarinis mazgas, dėl to šis plotas dar labiau sumažėjo, be to, jis dažnai buvo kilnojamas iš kameros į kamerą. Kamerose buvo drėgna, kaupėsi pelėsis, kyšojo elektros laidai, dirbtinis apšvietimas netvarkingas, nebuvo ventiliacijos, būdavo šalta, sudaužyti langai, kameros neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų. Sanitarinis mazgas atitvertas tik sienele, kameroje sklido smarvė, tualetas buvo daugelyje kamerų tupimas. Taip pat kamerose veisėsi parazitai – blakės, tarakonai.
3. Pareiškėjas teigė, kad kamerose nebuvo radijo taško, tad jis buvo atskirtas nuo visų naujienų. Pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo pelėsis, telkšojo balos. Pareigūnai elgėsi nemandagiai, iššaukiančiai, naudojo emocinį ir fizinį smurtą. Dėl to jis jautė diskomfortą, patyrė gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, nervinį stresą, emocinę depresiją, apatiją. Nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 20 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.
4. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad kitur niekur nesiskundė, ieškinio senaties prašė netaikyti, nes apie ją nieko nežinojo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
6. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI laikotarpiu, kuriam netaikytina ieškinio senatis, nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. su pertraukomis buvo laikomas kamerose Nr. 102, 99, 10, 65, 23, 69, 22, 107, 14, 33, 27, 3, 103, 47, 40, 44, 41, 93, 58, 35, DI-2, kuriose būdavo 1–6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,77 kv. m iki 19,6 kv. m gyvenamasis plotas. Taigi pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.
8. Atsakovas paaiškino, kad sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Įėjimai atskirti durimis ar užuolaida, sienelės aukštis didesnis nei 1,5 m, tai užtikrina asmens privatumą. Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. įsigaliojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių 12.5 papunktis nurodo, kad įrengiant naujas ar rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant kameras, turi būti įrengiamos sanitarinio mazgo kabinos, nesant galimybės esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabiną, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusios kameros ploto pertvara iki kameros lubų. Šiaulių TI ši nuostata netaikytina, kadangi jame dėl jo statuso rekonstrukcija ar kapitalinis remontas negalimi. Asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, negali stebėti nei pareigūnai, nei kameroje esantys asmenys, kvapų parametrų teisės aktai nereglamentuoja. Būtinybės įrengti sėdimus klozetus teisės aktai nenumato. Visose kamerose užtikrinama natūrali ventiliacija, ji šiuo metu dar yra pagerinta, įrengiant papildomas angas į koridorių. Kameros dėl higienos normų laikymosi yra tikrinamos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. vasario 7 d. patikrinimo akte konstatuota, jog kameroje Nr. 10 nutrupėjęs tinkas, oro santykinė drėgmė ir apšvieta atitinka reikalavimus, kamerose Nr. 103, 44 oro santykinė drėgmė ir apšvieta atitinka reikalavimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akte konstatuota, jog kamerose Nr. 33, 103 oro temperatūra, oro santykinė drėgmė ir apšvieta atitinka reikalavimus, pelėsio nėra; kameroje Nr. 33 įskilęs lango stiklas, nutrupėję dalis dažų ir tinko, ištrupėjusios dalis grindų plytelių, tualeto zonoje iškritusios sienų plytelės; kameroje Nr. 103 nutrupėję dalis dažų ir tinko; 2020 m vasario 25 d. patikrinimo akte konstatuota, jog kameroje Nr. 102 oro temperatūra, oro santykinė drėgmė ir apšvieta atitinka reikalavimus; 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo akte konstatuota, jog kameroje Nr. 40 oro temperatūra, oro santykinė drėgmė ir apšvieta atitinka reikalavimus, pelėsio nėra; 2019 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte konstatuota, jog kameroje Nr. 102 nutrupėję dalis dažų ir tinko. Remonto darbai atliekami, iki pareiškėjui patenkant į kameras, buvo suremontuota kamera Nr. 33. Skundų dėl sąlygų kamerose pareiškėjas neteikė.
9. Atsakovas nurodė, kad profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas vykdomas pagal nustatytą planą ir esant asmenų prašymams, iš kamerų, kur buvo laikomas pareiškėjas, prašymų dėl kenkėjų šalinimo negauta. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti ant stogo, jų yra 21, pareiškėjas nenurodo, kokiame konkrečiai kiemelyje buvo nurodyti pažeidimai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. birželio 26 d., 2021 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktuose konstatuota, jog kiemeliai švarūs, nustatyti pažeidimai susiję su ištrupėjusia sienų danga. Teisė gauti naujienas nėra ribojama, nuteistieji gali turėti nešiojamus radijo imtuvus, naudotis ribota interneto prieiga, prenumeruoti laikraščius ir žurnalus, pareigos aprūpinti nuteistuosius radijo imtuvais teisės aktai nenumato. Nors pareiškėjas nurodo, jog pareigūnai elgėsi netinkamai, to niekaip nekonkretizuoja, pareiškėjo skundų nebuvo gauta.
10. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI (dabar Šiaulių kalėjimas) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. Pareiškėjas, nuo 2019 m. rugsėjo 22 d. periodiškai kalintas Šiaulių TI, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, ar higienos normų reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, kurie skelbiami lietuvių kalba. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame prašoma taikyti ieškinio senaties terminą, įrodymų, dėl ko ieškinio senaties terminas turėtų būti netaikomas, nepateikė, tik teismo posėdžio metu nurodė, jog apie tai nieko nežinojo.
13. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, taikė trejų metų ieškinio senaties terminą, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 5 d., ir nurodė, kad nustačius valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, ji galėtų būti priteista už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 5 d.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI ginčo laikotarpiu buvo su pertraukomis nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių TI pažymoje nurodyta, kokią dieną kokioje kameroje ir su keliais asmenimis buvo kalinamas pareiškėjas. Teismas nurodė, kad aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 102, 99, 10, 65, 23, 69, 22, 107, 14, 33, 27, 3, 103, 47, 40, 44, 41, 93, 58, 35, DI-2, iš viso kalinamas 164 dienas, kamerose buvo nuo vieno iki šešių asmenų, per visą laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,77 iki 19,60 kv. m kameros ploto.
15. Teismas sprendė, kad pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 164 dienas, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, taigi Šiaulių TI administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
16. Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo skundo argumentus, kad dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, todėl jo judėjimo laisvė buvo suvaržyta daugiau nei tai yra būtina. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš jo turėtų būti atimamas baldais ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Teismas nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko daugiau kaip 3,75 kv. m kameros ploto, o pagal teismų praktiką, į sanitarinio mazgo užimamą plotą atsižvelgiama tik tokiu atveju, jei asmeniui kameroje, atėmus sanitarinio mazgo plotą, tenka 3 kv. m kameros ploto. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.
17. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl baldų užimamo ploto kamerose, nurodė, kad iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ matyti, jog baldų pertekliaus kamerose nėra, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Iš fotonuotraukų taip pat matyti, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti aukšta sienele, su durimis ar užuolaidomis, pažymoje nurodyta, jog sienelės aukštis yra nuo 1,81 (kameroje Nr. 93) iki 2,33 m (kameroje Nr. 44), sienelės yra mūrinės ar iš PDF arba OSB plokštės. Galimybės stebėti asmenį, esantį sanitariniame mazge, iš išorės ar per stabėjimo langelį, nėra, kameros sienelės lubų nesiekia, sanitarinis mazgas iš viršaus neuždengtas. Dvejose kamerose – Nr. 72 ir Nr. 69 įėjimai į sanitarinius mazgus nėra atitverti, tačiau juos stebėti nuo kameros durų pusės galimybės nėra, pareiškėjas šiose kamerose buvo vienas.
18. Teismas taip pat nurodė, kad byloje pateikti Šiaulių TI higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, nepateikta.
19. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad kamerų remontas atliekamas, 2019 metais buvo remontuotos kameros Nr. 35, 107, 44, 58, DI-2, 103, 23, 58, 14, 22, 33, pasivaikščiojimo kiemeliai Nr. 5, 16, 17, 21, 20, 2020 metais buvo remontuotos kameros Nr. 69, 33, 10, į šias kameras pareiškėjas buvo įkeltas po remonto. 2021 metais remontuotos kameros Nr. 93, 41, 102, 103, 99, jose pareiškėjas buvo iki remonto.
Šalies argumentai
20. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. pareiškėjas J. Z. dėl skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi su skundais ar prašymais į Šiaulių TI direktorių. Pareiškėjas 2020 m. kovo 12 d. su skundu kreipėsi dėl odontologo paslaugų, 2020 m. vasario 29 d. pateiktas skundas dėl odontologo paslaugų bei dėl netinkamo pažeidimo fiksavimo, kurio metu buvo surašytas tarnybinis pranešimas, daugiau skundų pateikta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus Šiaulių TI dėl higienos sąlygų pareiškėjo buvimo kamerose ir 2020 m. vasario 7 d. patikrinimo akte konstatavo, jog kameroje Nr. 10 nutrupėjęs ant sienų tinkas, oro santykinė drėgmė ir apšvieta atitinka reikalavimus, kamerose Nr. 103, 44 oro santykinė drėgmė ir apšvieta atitinka reikalavimus; 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akte konstatuota, jog kamerose Nr. 33,103 oro temperatūra, oro santykinė drėgmė ir apšvieta atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, kameroje Nr. 33 įskilęs lango stiklas, nutrupėję dalis dažų ir tinko, ištrupėjusios dalis grindų plytelių, tualeto zonoje iškritusios sienų plytelės, kamerą vėdinti per langą galima, kameroje Nr. 103 nutrupėję dalis dažų ir tinko; 2020 m. vasario 25 d. patikrinimo akte konstatuota, jog kameroje Nr. 102 oro temperatūra, oro santykinė drėgmė ir apšvieta atitinka reikalavimus; 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo akte konstatuota, jog kameroje Nr. 40 oro temperatūra, oro santykinė drėgmė ir apšvieta atitinka reikalavimus, pelėsio nėra; 2019 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte konstatuota, jog kameroje Nr. 102 nutrupėję dalis dažų ir tinko. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. birželio 26 d., 2021 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktuose konstatuota, jog visi pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi, nustatyti pažeidimai nesusiję su pareiškime nurodytais pažeidimais.
22. Teismas nustatė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų apie depresiją, apatiją, nervinį stresą nėra, taip pat nefiksuoti sveikatos sutrikimai dėl kalinimo sąlygų.
Šalies argumentai
23. Pareiškėjas skunde pagrindinę priežastį neturtinei žalai atsirasti nurodė netinkamas sąlygas kameroje. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teisė į vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visą ginčo laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. (164 dienas) nebuvo pažeista, pareiškėjui teko didesnis nei nustatytas minimalus, kameros plotas, todėl pareiškėjo argumentus dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto teismas atmetė. Taip pat teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus dėl dažno perkėlimo iš kameros į kamerą, kadangi pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai, o būnant izoliatoriuje, jis iš kameros į kamerą per nurodytą laikotarpį buvo perkeltas tik 8 kartus, perkėlimų neskundė.
Žemesnės instancijos teismas
24. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su higienos sąlygomis kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog kamerose buvo pelėsis, netinkamas apšvietimas, drėgmė, nebuvo laikomasi sanitarinių ir higienos normų, tačiau šių argumentų nedetalizuoja. Atliktų patikrinimų metu šie argumentai paneigti, nustatant, jog kamerose pelėsio nėra, kitų pažeidimų taip pat nenurodyta, konstatuoti tik pažeidimai dėl nubyrėjusio tinko ar dažų kamerose, tačiau šiais pažeidimais pareiškėjas negrindžia savo skundo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas numato, kad kameros turi būti vėdinamos natūraliu būdu, išskyrus patalpas, kur yra mechaninė vėdinimo sistema. Byloje pateikti įrodymai, kad kameros vėdinamos natūraliai per langus bei angas sienoje.
25. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu, nurodo, kad pateiktoje Šiaulių TI sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, jog kamerose sanitarinio mazgo sienelė buvo 1,81–2,33 m aukščio, įrengtos durys ar užuolaidos, tai patvirtina ir pridedamos fotonuotraukos. Teismas nenustatė pareiškėjo privatumo pažeidimo dėl naudojimosi sanitariniais įrenginiais bei jų įrengimo. Teismas pažymėjo, kad nei Lietuvos higienos norma HN134:2015, nei Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos nenumato sėdimo klozeto įrengimo būtinumo, priešingai, Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9 punktas nurodo, kad klozetas gali būti tupimas. Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. įsigaliojo Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 12.5 papunktis nurodo, kad įrengiant naujas ar rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant kameras, turi būti įrengiamos sanitarinio mazgo kabinos, nesant galimybės esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabiną, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusios kameros ploto pertvara iki kameros lubų. Nors atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI ši nuostata netaikytina, kadangi jame dėl jo statuso rekonstrukcija ar kapitalinis remontas negalimi, teismas vertino, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad esamų sanitarinių mazgų paprastasis remontas, paaukštinant sieneles iki lubų ar įrengiant lubas, nėra galimas, todėl nustatė pažeidimą dėl sanitarinių mazgų netinkamo įrengimo, dėl ko gyvenamojoje kameros dalyje galėjo būti netinkami kvapai.
26. Teismas pažymėjo, kad po Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių naujos redakcijos priėmimo pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas 30 dienų, kamerose tik 8 dienas buvo daugiau kaip vienas asmuo, ir tik tris dienas buvo daugiau nei 2 asmenys, todėl sprendė, kad pažeidimas nebuvo intensyvus.
27. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų dėl netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo, priešingai, pateikti įrodymai, jog profilaktiniai darbai atliekami buvo, skundų dėl kenkėjų buvimo pateikta nebuvo.
28. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato būtinybės įrengti kamerose radijo taškus, be to, šiuo metu net nėra tokios paslaugos teikiančios įmonės. Duomenų, jog pareiškėjas negalėjo kitais būdais gauti norimas naujienas, nepateikta.
29. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su pasivaikščiojimų kiemeliais, teismas nurodė, kad atliktų patikrinimų metu, kai buvo tikrinami visi pasivaikščiojimo kiemeliai, pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatyta, kiemeliai švarūs, valomi. Kitais nustatytais pažeidimais pareiškėjas neturinės žalos atsiradimo nemotyvavo.
30. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su pareigūnų netinkamu elgesiu, teismas pažymėjo, kad jis visiškai nėra detalizuotas, nenurodoma, nei kas, nei kada tiksliai, nei kokiais veiksmais atliko netinkamus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. vasario 29 d. pareiškėjas teikė skundą, kuriame nurodė, jog pareigūnai surašė jam tarnybinį pranešimą, ir teikė skundą todėl, kad tarnybinis pranešimas buvo surašomas nenaudojant vaizdo registravimo priemonių, tad pareiškėjas turėjo galimybę ir žinojo, kad ja galima pasinaudoti, skundžiant netinkamus pareigūnų veiksmus, tačiau daugiau jokių skundų nepateikė, todėl šį pareiškėjo argumentą atmetė.
31. Teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
32. Teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y., ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
33. Aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Šiaulių TI administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Šalies argumentai
34. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus 15 mėnesių nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI. Teismas pažymėjo, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba 15 mėnesių, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma skunde.
Žemesnės instancijos teismas
35. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ar dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos (netinkamas kvapas kameroje) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), įvertinus ir tai, jog ilgalaikio pažeidimų poveikio nenustatyta, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje nurodoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas, tačiau įvertinus aplinkybę, kad kameroje buvo blogas kvapas, atsižvelgiant į buvimo Šiaulių TI trukmę, į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo bei atkreipiant dėmesį ir į tai, kad šis pažeidimas nebuvo ilgalaikis ir intensyvus, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
III.
36. Pareiškėjas J. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.
37. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė kalinimo sąlygų pažeidimus, o pagal teismų praktiką, nustačius kalinimo sąlygų pažeidimus, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais atsižvelgiant į pažeidimų proporcijas, valstybės ekonomines sąlygas.
38. Pareiškėjo vertinimu, jam turi būti priteistas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
39. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
40. Atsakovas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes administracinėje byloje pateikti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti paaiškinimai yra tik bendro bei deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais.
Šalies argumentai
41. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.
Žemesnės instancijos teismas
42. Teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą sprendimą panaikinti.
43. Atsakovas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra neišsamus ir nepagrįstas jokiais naujais faktais ar atsikirtimais, iš kurių galima būtų spręsti, kad jo teisės dėl laikymo sąlygų buvo tikrai pažeistos. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą išreiškia konkrečia prašoma priteisti pinigų suma, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Šiaulių TI neteisėtų veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
45. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, susijusių su kamerose buvusiu nemaloniu kvapu, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių TI (dabar Šiaulių kalėjimas) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
46. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, nustatęs pareiškėjo teisės pažeidimą, nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiribojo tik jo teisės pažeidimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
47. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
48. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-190-552/2021 ir kt.).
49. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
50. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisingomis, tik nurodo, kad už teismo nustatytą jo kalinimo sąlygų pažeidimą jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų nenurodo, jokių nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, pasisakys tik dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio.
52. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimo būdu, dydžiu, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).
53. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių TI ginčijamu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės į tinkamą sanitarinių mazgų įrengimą, dėl to gyvenamojoje kameros dalyje galėjo būti juntami nemalonūs kvapai, todėl konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus ir pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
55. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo atžvilgiu nustatytas pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos pinigais pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį nėra pagrindo spręsti, kad dėl tokio pažeidimo pareiškėjas patyrė didelius kankinimus ar jam kilo kokių nors kitų reikšmingų pasekmių, pablogėjo sveikata. Pareiškėjas patirtos neturtinės žalos iš esmės neindividualizavo. Šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
56. Taigi teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų įrodymų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.
57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant panašaus pobūdžio bylas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.