- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- AN2-10-873/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01114-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Advokatai
- Sigitas Barakauskas, Sigitas Brakauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. įgalioto atstovo advokato Sigito Barakausko (toliau – ir atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-12993-2023 paliktas nepakeistas ir A. Š. įgalioto atstovo advokato Sigito Brakausko skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimu (toliau – Institucijos nutarimas) A. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 144 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 400 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir atsakingu asmeniu už išorinės reklamos sklaidą 2023 m. kovo 22 d. skirtingose Vilniaus miesto vietose eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemones (reklaminius stendus), ant kurių skleidžiama skirtingo turinio išorinė reklama, neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens suteikto (išduoto) leidimo išorinėms reklamoms ir jos įrenginiams, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos reklamos 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1871 (toliau – Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 15 dalies 1 punktą; administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, A. Š. įgaliotas atstovas advokatas Sigitas Barakauskas kreipėsi su skundu į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi A. Š. įgalioto atstovo skundo netenkino ir Institucijos 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu A. Š. įgaliotas atstovas advokatas Sigitas Barakauskas prašo atidėti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimai civilinėje byloje Nr. e2A-690-467/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00295-2023-8) ir administracinėje byloje Nr. eI3-4165-631/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00933-2023-5); panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Pasak atstovo, apylinkės teismo nutartis buvo priimta skubotai ir tinkamai neįvertinus visų nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Nurodo, jog A. Š. administracinė atsakomybė buvo pritaikyta visiškai formaliai, pažeidžiant ANK nuostatas, preziumuojant tiek jo veiksmų neteisėtumą, tiek ir kaltę kaip būtinas sąlygas atsakomybei kilti. Teigia, jog tiek priimant Institucijos nutarimą, tiek skundžiamą nutartį nebuvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtos su esama situacija susijusios faktinės aplinkybės. A. Š. administracinė atsakomybė buvo pritaikyta net neįvertinus, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo viešo konkurso būdu įgytą teisę eksploatuoti reklaminius įrenginius (t. y. ar minėta teisė buvo egzistuojanti tuo metu, kai A. Š. buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, kokia buvo konkurso būdu įgytos teisės apimtis) ir ar Institucija neteisėtai atsisakė išduoti leidimą anksčiau išduoto leidimo pagrindu, nesant tam jokio Reklamos įstatymo numatyto faktinio pagrindo (t. y. ar pačios Institucijos neteisėti veiksmai ir kaltė nenulėmė esamos situacijos susidarymo).
3.2. Tvirtina, jog apylinkės teismas savo nutartyje konstatavo kaip egzistuojančias tokias faktines aplinkybes, kurios bus nustatinėjamos ateityje kitų šiuo metu paraleliai vykstančių teisminių procesų metu. Dėl Bendrovės viešo konkurso būdu įgytų teisių apimties ir tokių teisių galiojimo bus pasisakyta teisminio proceso Nr. 2-55-3-00295-2023-8 metu (civilinėje byloje Nr. e2A-690-467/2023), tuo tarpu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų (ne) teisėtumo atsisakant Bendrovei išduoti naują leidimą anksčiau išduoto leidimo pagrindu bus pasisakyta teisminio proceso Nr. 3-61-3-00933-2023-5 metu (administracinėje byloje Nr. eI3-4165-631/2023). Mano, kad bylos nagrinėjimas turėjo būti atidėtas. Remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo praktika analogiškose bylose Nr. II-798-893/2023, II-1024-1201/2023.
3.3. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. Š. administracinei atsakomybei kilti užtenka konstatuoti, kad pasibaigus leidimo galiojimui, įrenginiai per nustatytą terminą nebuvo išmontuoti, ir teigia, jog vien įrenginių nedemontavimo faktas per konkretų terminą per se (savaime) nėra pakankamas pagrindas pritaikyti ANK 144 straipsnio 5 dalyje numatytą atsakomybę. Tvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu turėtų būti vertinama, ar tikrai tam tikros teisės galiojimas buvo susietas su leidime nurodytu konkrečiu terminu, ar vis dėlto šalių valia dėl ginčo objektu esančių reklaminių įrenginių tolesnio eksploatavimo, pasibaigus leidime konkrečiai nurodytam terminui, buvo kitokia ir dėl to įrenginių eksploatavimas buvo teisėtas ir tęsėsi ne vienerius metus po leidime nurodyto termino pasibaigimo.
3.3.1. Pasak atstovo, tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčo objektu esančių reklaminių įrenginių eksploatavimą buvo susiejusi ne su leidime nurodytu konkrečiu terminu, bet su naujo konkurso organizavimu ir „naujų laimėtojų paskelbimu“, o reklaminių įrenginių demontavimą numatė tik po naujo konkurso užbaigimo, patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo 2023 m. liepos 3 d. posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1900-340/2023 (nurodo klausyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-1900-340/2023 garso įrašą nuo 57:10 iki 57:30). Teigia, jog žemesnės instancijos teismas į šią aplinkybę ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poziciją iš viso neatsižvelgė.
3.3.2. Teigia, jog tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčo objektu esančių reklaminių įrenginių demontavimą numatė tik po „naujų laimėtojų paskelbimo“, patvirtina taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Bendrovei pateiktas pasiūlymas dėl taikaus kilusių teisminių ginčų sprendimo. Nurodo, jog, kaip matyti iš pridedamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasiūlymo, ginčo objektu esančių reklaminių įrenginių demontavimas numatomas ateityje ir Institucija iš esmės neprieštarauja tolimesniam reklaminių įrenginių eksploatavimui, jeigu bus mokama rinkliava. Nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtą rinkliavą moka, tai patvirtino į bylą pateikti mokėjimo pavedimai, tačiau apylinkės teismas aplinkybių dėl rinkliavos mokėjimo tinkamai neįvertino.
3.3.3. Pasak atstovo, teisiškai neturėtų būti toleruojama tokia situacija, kai už atitinkamos teisės įgyvendinimą renkamos rinkliavos, o kartu traktuojama, kad toks teisės įgyvendinimas laikytinas neteisėtu. Nurodo, jog dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirų struktūrinių skyrių pozicijos nenuoseklumo ir nepagrįsto tokios pozicijos pasikeitimo kylantys neigiami teisiniai padariniai turėtų tekti pačiai Institucijai, o ne A. Š. ar kitiems sąžiningiems rinkos dalyviams. Teigia, jog administracinės atsakomybės taikymas, įvertinus tokios atsakomybės esmę ir paskirtį, neturėtų priklausyti nuo subjektyvios Institucijos valios ir tokios valios pasikeitimo.
3.4. Tvirtina, jog A. Š. administracinė atsakomybė buvo pritaikyta preziumuojant tiek pačių veiksmų neteisėtumą, tiek ir kaltę, kaip būtinas sąlygas atsakomybei taikyti. Atstovui iš skundžiamos nutarties turinio nėra suprantama, kaip pasireiškė A. Š. kaltė, kai šis visą laiką pagrįstai tikėjosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę eksploatuoti reklaminius įrenginius ir pačios Institucijos pozicija tokios teisės turėjimą patvirtino. Argumentuodamas pakartotinai tvirtina, jog šiuo atveju tiek A. Š., tiek Institucija visą laiką laikėsi pozicijos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę eksploatuoti reklaminius įrenginius ir tokios teisės galiojimas buvo susietas su naujų laimėtojų paskelbimu po naujo konkurso pasibaigimo, kuris šiai dienai nėra įvykęs. Nurodo, jog, maža to, Bendrovė moka rinkliavas už reklamos sklaidą, o Institucija tokių rinkliavų negrąžina. Pasak atstovo, šiuo atveju susiklosčiusios situacijos ypatumai ir Institucijos veiksmai leidžia pagrįstai teigti, kad A. Š. neturėjo galimybės suvokti savo veiksmų galimo neteisėtumo, tokiu būdu negalima konstatuoti jo kaltės kaip būtinos administracinės atsakomybės sąlygos.
3.5. Nurodo, kad Bendrovei leidimas Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) įrengti ir eksploatuoti 154 vnt. reklaminius inžinerinius statinius ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų buvo konkurso būdu išduotas 2013 m. vasario 1 d. Pažymi, jog Institucija ne kartą priėmė sprendimus, kuriais naujo leidimo pagrindu Bendrovei de facto (iš tikrųjų) būdavo suteikta teisė toliau eksploatuoti reklaminius įrenginius. Teigia, jog nurodytos aplinkybės pagrindžia tai, kad Bendrovės teisė eksploatuoti reklaminius įrenginius nebuvo susieta su leidime expressis verbis (tiesiogiai) nurodytu eksploatavimo terminu. Teigia, jog Bendrovės teisė eksploatuoti reklaminius įrenginius nebuvo susieta ir su minėto termino pratęsimu, kadangi tokio termino pratęsimo galimybės nenumatė nei Reklamos įstatymas, nei išduoto leidimo nuostatos. Pasak atstovo, aptarti Institucijos sprendimai leidžia teigti, kad Bendrovės teisė eksploatuoti reklaminius įrenginius visą laiką buvo susieta su Vilniaus miesto naujojo bendrojo plano patvirtinimu ir atitinkamos teisės eksploatuoti reklaminius įrenginius suteikimu kitam rinkos dalyviui naujo konkurso būdu.
3.6. Atstovas pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba naują Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas) patvirtino 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“, tačiau, nepaisant to, jog Bendrasis planas patvirtintas seniau nei prieš dvejus metus, konkursas dėl reklamos sklaidos Vilniaus mieste iki šiol nėra įvykęs dėl Institucijos kaltės. Nurodo, kad po Bendrojo plano priėmimo Institucijos paskelbto konkurso sąlygos buvo pripažintos neteisėtomis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-1083-1064/2023 (šiuo metu ginčas norminėje byloje nagrinėjamas apeliacinėje instancijoje). Pažymi, jog Institucija pripažino savo priimtų norminių aktų, kurių pagrindu buvo siekiama organizuoti naują konkursą, neteisėtumą ir tokius aktus nusprendė panaikinti nelaukdama bylos baigties apeliacinės instancijos teisme. Pasak atstovo, artimiausiu metu turėtų būti skelbiamas naujas konkursas, „iki kurio laimėtojų paskelbimo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę eksploatuoti ginčo objektu esančius reklaminius įrenginius.
3.7. Teigia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama konkurso būdu teisėtai įgytą teisę eksploatuoti ginčo objektu esančius reklaminius įrenginius, kurios galiojimo terminas de facto nebuvo susietas su leidime nurodytu eksploatavimo terminu, siekė šios teisės tolimesnio įgyvendinimo teisės aktų nustatyta tvarka ir kreipėsi į Instituciją dėl leidimo įrengti išorinę reklamą 2013 m. vasario 1 d. išduoto leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu. Tvirtina, jog Institucija 2023 m. sausio 9 d. priėmė neteisėtą sprendimą Nr. A51-4322/23(3.3.18.1E-AD24) neišduoti Bendrovei leidimo įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo pagrindu, kadangi yra paskelbtas naujas konkursas įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ir teisę įrengti ir eksploatuoti reklamos įrenginius. Tvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą laiką turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad anksčiau išduoto leidimo pagrindu bus išduoti nauji leidimai, kol nėra įvykęs naujas konkursas ir nėra paskelbti nauji laimėtojai. Nurodo, kad dėl Institucijos sprendimo Nr. A51-4322/23(3.3.18.1E-AD24) buvo pateiktas skundas, kuris yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. el3-4165-631/2023. Tvirtina, jog tuo atveju, jei minėtoje administracinėje byloje bus nustatyta, kad Institucija priėmė neteisėtą sprendimą atsisakyti išduoti Bendrovei leidimą įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo pagrindu, nesant nė vieno baigtiniame sąraše, kuris yra numatytas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte, įtvirtinto leidimo neišdavimo pagrindo, tai nagrinėjamoje byloje nebus pagrindo A. Š. veiksmus laikyti neteisėtais. Šalys bus grąžintos į pirminę padėtį ir Bendrovės paraiška turės būti nagrinėjama laikant, kad paraiškos pateikimo metu egzistavo Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje numatytos sąlygos (t. y., kad leidimą išorinei reklamai įrengti yra prašoma išduoti jau turimo ir galiojančio leidimo pagrindu). Tokiu atveju nebus galima laikyti, kad reklamos pateikimo priemonės (reklaminiai skydai) 2023 m. kovo 22 d. buvo eksploatuojami neteisėtai ir buvo pažeisti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas ar 15 dalies 1 punktas. Pasak atstovo, A. Š. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir negali būti laikomas atsakingu už Institucijos neteisėtus veiksmus ir dėl jų susidariusią teisinio neapibrėžtumo situaciją.
3.8. Pasak atstovo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiog įgyvendino savo turimą civilinę teisę, kurios pripažinimo siekia teismine tvarka, o esamos situacijos susidarymą nulėmė Institucijos neteisėti veiksmai nepagrįstai neišdavus naujo leidimo ankstesnio leidimo pagrindu. Pažymi, jog Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-690-467/2023. Dėsto, jog ginčijamas žemesnės instancijos teismo sprendimas, šis teismas nepagrįstai nesutiko su teiginiais, jog Bendrovei buvo suteikta teisė eksploatuoti reklaminius įrenginius tol, kol nebus teisinio ir faktinio pagrindo kitam rinkos dalyviui konkurso būdu suteikti analogiškas teises dėl reklaminių įrenginių eksploatavimo. Teigia, jog tuo atveju, jeigu minėtoje civilinėje byloje bus pripažinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę eksploatuoti reklaminius įrenginius, A. Š. veiksmai negalės būti traktuojami kaip neteisėti, nes speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė tokiu atveju bus eksploatuojama teisėtai turimos konkurso būdu įgytos civilinės teisės pagrindu. Pasak atstovo, nėra pagrindo teigti, kad 2023 m. kovo 22 d. būtų buvę pažeisti reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas ar 15 dalies 1 punktas ir kad A. Š. būtų padaręs ANK 144 straipsnyje numatytą pažeidimą ar būtų kaltas dėl tokio pažeidimo padarymo.
3.9. Atstovas, teigdamas, jog apylinkės teismas, pasisakydamas dėl Bendrovės teisių apimties viešo konkurso būdu išduoto leidimo pagrindu, priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, nurodė ir tai, kad Bendrovės konkurso būdu įgytų teisių apimties klausimas bus sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2A-690-467/2023. Teigia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo galima vertinti ir pasisakyti dėl aplinkybių, kurios bus nustatytos minėtoje civilinėje byloje, juolab, atsižvelgus į tai, kad iš viešo konkurso kylančių teisinių santykių bylos išimtinai teismingos apygardos teismui. Tvirtina, kad skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai neturi teisės toliau eksploatuoti reklaminių įrenginių, nors tai nebuvo ir negalėjo būti nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
3.10. Atstovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019, kurioje išaiškinta, kad bylą nagrinėjantis teismas ne tik gali, bet ir privalo sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta byla, kurioje priimtas sprendimas yra reikšmingas teisingam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, nors ANK tai ir nenustatyta. Teigia, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje susiklostė nors ir ne analogiška, tačiau panaši situacija. Pasak atstovo, administracinio proceso tvarka neišsprendus ginčijamo Institucijos 2023 m. sausio 9 d. sprendimo atsisakyti išduoti naują leidimą įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo pagrindu teisėtumo klausimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas negali daryti motyvuotos išvados dėl to, ar A. Š. yra pagrįstai nubaustas už išorinės reklamos eksploatavimą neturint leidimo.
3.11. Pažymi, jog „Reklaminių inžinerinių statinių (vidutinio formato reklaminių skydų) vietų sąraše“ (leidimo priede) 63-65, 112-114, 123, 147-153 pozicijose nurodytų įrenginių eksploatavimo terminas pasibaigė seniau nei prieš penkerius metus (2018 m. vasario 1 d.) tačiau tai nebuvo pagrindas demontuoti atitinkamus įrenginius ar sustabdyti išorinės reklamos sklaidą ant tokių įrenginių. Pasak atstovo, tai patvirtina, kad Bendrovės teisė eksploatuoti reklaminius įrenginius nebuvo susieta su leidime nurodytu eksploatavimo terminu (priešingu atveju, reklaminiai įrenginiai būtų buvę demontuoti seniau nei prieš penkerius metus). Pasak atstovo, tai, jog buvo nepagrįstai atsisakyta dar kartą pratęsti įrenginių eksploatavimo terminą, nepanaikina Bendrovės teisės reklaminius įrenginius toliau eksploatuoti, nes aplinkybė, su kuria turėjo būti siejama konkurso būdu įgytos teisės pabaiga, šiuo metu nėra įvykusi (po Bendrojo plano priėmimo naujam subjektui konkurso būdu nėra suteikta teisė įrengti reklaminius įrenginius, kurie turėtų pakeisti Bendrovės valdomus ir teisėtai įrengtus bei eksploatuojamus reklaminius įrenginius).
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucija teigia, jog apylinkės teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovavosi įstatymu ir priėmė teisėtą ir teisingą nutartį. Nurodo, jog nutartyje teismas aiškiai ir motyvuotai išdėstė argumentus, kodėl netenkino A. Š. skundo, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl neva nepagrįstos teismo nutarties vertintini tik kaip gynybinė pozicija. Pažymi, jog apeliaciniame skunde dėstomos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurios jau buvo įvertintos priimant skundžiamą nutartį. Dėl nurodomos kaip naujos vertintinos aplinkybės – Vilniaus miesto savivaldybės 2023 m. lapkričio 27 d. pateikto pasiūlymo dėl taikaus ginčo sprendimo – pažymi, kad administracinio nusižengimo byla nagrinėjama dėl 2023 m. kovo 22 d. užfiksuoto administracinio nusižengimo. Remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-690-467/2023 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimo. Teigia, jog analogiškomis išvadomis priimta ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kaip teigiama skunde, Bendrovė eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemones (reklaminius stendus), ant kurių skleidžiama skirtingo turinio išorinė reklama, tiesiog įgyvendindama savo turimą civilinę teisę, kurios pripažinimo siekia teismine tvarka, o esamos situacijos susidarymą nulėmė Institucijos neteisėti veiksmai nepagrįstai neišdavus naujo leidimo ankstesnio leidimo pagrindu. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, patikrinęs priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
6. ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymą, ANK 144 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už šio straipsnio 1, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, padarytus pakartotinai. Reklamos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas draudimas įrengti išorinę reklamą neturint leidimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkte numatyta leidimo turėtojo pareiga išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką, kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas ar leidimo galiojimas panaikinamas, – per leidimą išduodančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip vienos darbo dienos, tačiau ne ilgesnį kaip 40 darbo dienų nuo leidimo galiojimo termino pabaigos ar leidimo galiojimo panaikinimo dienos terminą, kuris nurodomas leidime ar leidimą išduodančios institucijos pranešime apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą.
7. Institucijos nutarimu, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, A. Š. nubaustas dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu asmeniu už išorinės reklamos sklaidą 2023 m. kovo 22 d. skirtingose Vilniaus miesto vietose eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemones (reklaminius stendus), ant kurių skleidžiama skirtingo turinio išorinė reklama, neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens suteikto (išduoto) leidimo išorinėms reklamoms ir jos įrenginiams.
8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucijos 2013 m. vasario 1 d. leidimas Nr. A448-6(2.3.2.4-EKG) įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų (toliau – Leidimas) Bendrovei buvo išduotas viešojo konkurso būdu penkeriems ir dešimčiai metų, t. y. buvo terminuotas. Leidimo 9 punkte nurodyta, kad leidimas galioja iki jo priede nurodytų reklaminių skydų eksploatavimo terminų pabaigos, o 10 punkte numatyta, kad leidimo galiojimo terminas nepratęsiamas; pasibaigus leidimo galiojimo laikui, konkursas gali būti skelbiamas iš naujo. Leidimo priede nurodyta, kad Bendrovei suteikta teisė eksploatuoti 154 vnt. reklaminių įrenginių, iš kurių 69 vnt. – 5 metams, t. y. iki 2018 m. vasario 1 d., o likusius 85 vnt. – 10 metų, t. y. iki 2023 m. vasario 1 d. (b. l. 7-8). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-3269 šio įsakymo priėmimo dieną galiojančių leidimų įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (labai didelio, didelio ir vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų ir leidimų įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų (viadukų) galiojimo terminas pratęstas iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo, bet ne ilgiau kaip vieniems metams nuo šio įsakymo priėmimo dienos (https://aktai.vilnius.lt/document/30302259). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 30-3519/18(2.1.1E-TD2) 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. 30-3269 ,,Dėl leidimų galiojimo termino pratęsimo“ buvo pakeistas ir dėstomojoje dalyje vietoj žodžių „iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo, bet ne ilgiau kaip vieniems metams nuo šio įsakymo priėmimo dienos“ įrašyti žodžiai „iki 2019 m. gruodžio 14 d.“ (https://aktai.vilnius.lt/document/30317123). Leidimo galiojimas, motyvuojant tuo, kad naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas dar nepatvirtintas, dėl dalies įrenginių (t. y., kuriems leidimas buvo išduotas 5 metų terminui) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-3154/19 dar kartą buvo pratęstas iki 2023 m. vasario 1 d. (https:aktai.vilnius.lt/document/30333794). Taigi sutiktina su skundo argumentu, jog Bendrovei Institucijos sprendimais iki 2023 m. vasario 1 d. buvo pratęsta teisė toliau eksploatuoti reklaminius įrenginius. Visgi, apygardos teismo vertinimu, aptarta įvykių chronologija nepatvirtina skundo išvadų apie Bendrovės teisę toliau eksploatuoti reklaminius įrenginius, nes po Bendrojo plano priėmimo naujam subjektui konkurso būdu nėra suteikta teisė įrengti reklaminius įrenginius. Taip pat nesutiktina su skundo teiginiais, jog apylinkės teismas neturėjo galimybės išnagrinėti bylos, kol nėra įsiteisėjusių sprendimų civilinėje byloje Nr. e2A-690-467/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00295-2023-8) ir administracinėje byloje Nr. eI3-4165-631/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00933-2023-5).
9. Bylos medžiagos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 9 d. raštu A51-4322/23(3.3.18.1E-AD24 Bendrovė buvo informuota apie tai, kad leidimas įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo pagrindu negali būti išduotas. Be kita ko, šiuo raštu atkreiptas dėmesys į tai, jog neturint galiojančio leidimo įrengti išorinę reklamą skleisti išorinę reklamą draudžiama (b. l. 15-16). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nesutikdama su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. A51-4322/23(3.3.18.1E-AD24) neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą, Bendrovė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (byla Nr. eI-1095-631/2024 (senas bylos Nr. eI3-4165-631/2023) neišnagrinėta). Taip pat, „Liteko“ sistemos duomenimis, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-372-861/2024 (senas bylos Nr.e2-2482-861/2022 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00815-2022-5)) pagal UAB „R“ ir UAB „E“ ieškinius atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešųjų konkursų sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkursų nutraukimo, trečiasis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši byla 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi sustabdyta iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI4-5619-1064/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02994-2022-3 (nurodyta – Nr. 2-61-3-02994-2022-3)). Ši byla, „Liteko sistemos duomenimis, apeliacine tvarka yra išnagrinėta. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarties Nr. eA-466-1047/2024, išnagrinėjus administracinę bylą pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje (Nr. eI4-1083-1064/2023 (senas bylos numeris Nr. eI4-5619-1064/2022, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02994-2022-3), konstatuota, kad atsižvelgiant į Savivaldybės tarybos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 1-284 „Dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo viešų konkursų organizavimo, reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų patvirtinimo ir Tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-1713 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 30-2730/2 „Dėl Administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ turinį, norminiai administraciniai aktai ir jų nuostatos, dėl kurių teisėtumo ištyrimo su prašymu į teismą kreipėsi pareiškėjas, neteko galios, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimas panaikintas ir byla nutraukta.
10. Taigi, kaip išdėstyta, ginčas dėl Institucijos sprendimo neišduoti Bendrovei leidimo įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto 2013 m. vasario 1 d. leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu šiuo metu vyksta Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Vilniaus apygardos teisme civilinė byla, kurioje ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 22 d. paskelbti reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų (Konkursas 2) bei mažo formato reklaminių įrenginių (Konkursas 1) įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešieji konkursai, nėra išnagrinėta. Dėl minėtų aplinkybių pažymėtina, jog net galimai palankūs Bendrovei būsimi sprendimai civilinėje ir administracinėje bylose nedaro neteisinga apylinkės teismo išvados, jog Reklamos įstatymas teisės eksploatuoti išorinės reklamos pateikimo priemonės pabaigą susieja su leidimo galiojimo pabaiga ir Bendrovė laikotarpiu, kai leidimas yra pasibaigęs, eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemones (reklaminius stendus), ant kurių skleidžiama skirtingo turinio išorinė reklama, neteisėtai, dėl to Bendrovės atstovas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai.
11. Pažymėtina, jog analogišką sprendimą – dėl Bendrovės prašomos pripažinti teisės eksploatuoti išorinės reklamos pateikimo priemones (reklaminius stendus) pasibaigus leidimo terminui 2023 m. liepos 14 d. priėmė Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1900-340/2023, kurį nepakeistą paliko Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-690-467/2023. Kaip pažymėta šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, apeliantė (pastaba – Bendrovė) yra verslo subjektas, kuris sutikdamas gauti terminuotą leidimą su konkrečia jo galiojimo pabaigos data, žinojo, jog pasibaigus Leidimo galiojimo terminui, turės išmontuoti reklaminius įrenginius tokiu būdu ir tvarka, kaip yra numatyta Leidime. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovė (Bendrovė) būtų įgijusi neterminuotą teisę (pagal leidimą ar kitų teisės aktų pagrindu) eksploatuoti ginčo reklaminius įrenginius Leidimo priede nurodytose vietose. Teisėjų kolegija sprendė, jog leidus ieškovei (Bendrovei) toliau eksploatuoti turimus reklaminius įrenginius pagal atsakovės (Institucijos) išduotus terminuotus leidimus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, ir nesant teisinio pagrindo toliau naudoti Savivaldybei priklausančius ar valdytojo teise valdomus objektus, viešasis interesas būtų pažeistas. Bendrovės atstovo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas analogiškai sprendžia, kad leidimo termino pasibaigimas sukelia įprastas leidimo galiojimo pasekmes, kurios yra įtvirtintos ir Bendrovei išduotame leidime. Tai, kad Institucija, pasibaigus Leidime nurodytų reklaminių įrenginių eksploatavimo terminui, šio leidimo nepratęsė, savaime nesuponuoja Bendrovės teisės eksploatuoti reklaminius įrenginius ankstesnėmis sąlygomis iki teisės eksploatuoti reklaminius įrenginius suteikimo kitam rinkos dalyviui naujo konkurso būdu. Atstovo skunde dėstoma nuoroda į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės paaiškinimą 2023 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1900-340/2023 (nurodo klausyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-1900-340/2023 garso įrašą nuo 57:10 iki 57:30) šios išvados nekeičia. Iš skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad Bendrovė siekia ir toliau tęsti veiklą pagal jau pasibaigusius leidimus. Pažymėtina, jog pareikštų reikalavimų pripažinti konkurso sąlygas neteisėtomis ir nutraukti konkursus patenkinimas pats savaime nesudarys sąlygų Bendrovei toliau eksploatuoti reklaminius įrenginius pagal Institucijos išduotus terminuotus leidimus, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad Bendrovė administracinėje byloje Nr. eI-1095-631/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00933-2023-5) buvo pateikusi prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų siekiama išardyti (demontuoti) ar priversti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išardyti (demontuoti) reklaminius įrenginius, dėl kurių pateikta 2023 m. sausio 3 d. paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi toks Bendrovės prašymas buvo atmestas (ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-250-602/2023). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023 (sprendimas neįsiteisėjęs) atmestas Bendrovės prevencinis ieškinys dėl uždraudimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų ribojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybė naudoti 2013 m. vasario 1 d. išduotame leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-5(2.3.2.4-EK6) nurodytus reklaminius įrenginius iki tol, kol bus išspręstas Bendrovės teisės gauti išorinės reklamos leidimą galiojančio 2013 m. vasario 1 d. leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A448-5(2.3.2.4-EK6) pagrindu klausimas.
12. Apibendrindamas apygardos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie Bendrovės vadovo veikimą nesant kaltės, nepanaikintą Bendrovės teisę toliau eksploatuoti reklaminius įrenginius nepasitvirtino. Argumentas dėl vėlesnių Institucijos pasiūlymų spręsti klausimus taikiu susitarimu ar Bendrovės mokamų rinkliavų šios išvados nekeičia. Aptarta bylos duomenų visuma patvirtina, jog A. Š. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Byloje esančių įrodymų pagrindu yra nustatyta, jog A. Š., būdamas Bendrovės vadovu ir atsakingu asmeniu už išorinės reklamos sklaidą 2023 m. kovo 22 d., veikdamas tyčia, neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens suteikto (išduoto) leidimo išorinėms reklamoms ir jos įrenginiams, skirtingose Vilniaus miesto vietose eksploatavo išorinės reklamos pateikimo priemones (reklaminius stendus), ant kurių skleidžiama skirtingo turinio išorinė reklama, tuo pažeidė Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 15 dalies 1 punktą, jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymiai pasitvirtino. Kaip pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, administracinių nusižengimų pakartotinumą reglamentuoja ANK 40 straipsnis, pagal šį straipsnį laikoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jeigu jį padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą. Bylos duomenimis, A. Š. administracinį nurodymą pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį įvykdė 2022 m. rugsėjo 5 d. (b. l. 93), taigi administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Institucijos nutarimu, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, A. Š. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 144 straipsnio 5 dalyje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).
13. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. įgalioto atstovo advokato Sigito Barakausko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.