- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- e2-1301-664/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00074-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- G. B.
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. G.,
žodinio proceso tvarka, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui G. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose priimtas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Ieškovas) ieškinys atsakovei L. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui G. B..
1. Neterminuotai apriboti atsakovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią, nepilnametės dukters F. B., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu;
2. Pakeisti 2019 m. gruodžio 11 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6770-286/20219, iš atsakovės L. B., nepilnametei F. B., priteisto išlaikymo dydį, nuo ieškinio pateikimo dienos jį padidinant nuo 100 Eur iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
3. Bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, nes byloje nagrinėjami ginčai, kylantys dėl šeimos teisinių santykių.
Ieškinyje nurodoma, jog F. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra. G. B. ir atsakovės L. B. santuoka nutraukta Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 d. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6770-286/2019, nepilnametės F. B. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. B., o iš atsakovės L. B. priteistas išlaikymas dukrai mokant po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki F. pilnametystės.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) 2023 m. gruodžio 18 d. gavo motyvuotą siūlymą Nr. 8GD-8609 dėl tėvų valdžios ribojimo L. B. jos dukros F. B. atžvilgiu. Motyvuoto siūlymo, kurį pateikė Ignalinos rajono socialinių paslaugų centras, esmė, kad vaiko motina visiškai nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų, vaiku nesirūpina, nelanko, nesidomi, išlaikymo neteikia, nedalyvauja auklėjant ir ugdant vaiką, neužtikrina geriausių vaiko interesų.
Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos SPIS duomenimis:
- 2015 m. sausio 29 d. L. B. ir G. B. neterminuotai apribota tėvų valdžia trijų vaikų atžvilgiu.
- G. B. ir atsakovės L. B. šeima nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. Nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Pagalbos šeimai planas peržiūrėtas 14 kartų.
- 2017 m. vasario 12 d. nustatytas smurtas prieš vaiką. Nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. spalio 20 d. F. B. buvo nustatyta laikinoji globa.
- 2019 m. rugpjūčio 12 d. Tarnyba gavo pranešimą, kad vaiko tėvas neblaivus, o mergaitė rasta viena Ignalinos mieste. 2019 m. rugpjūčio 14 d. Tarnyba atliko vaiko F. B. situacijos vertinimą ir nustatė pirmą grėsmės vaikui lygį bei nustatė nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus. Nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. vaikas apgyvendintas saugioje aplinkoje pas giminaičius.
- Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 d. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6770-286/2019, nutraukus santuoką tarp L. B. ir G. B. nepilnametės F. B. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. B., o iš atsakovės L. B. priteistas išlaikymas dukrai mokant po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki F. pilnametystės.
Konkrečioje situacijoje, atsakovė L. B. neįgyvendina motinos valdžios nepilnametės dukros F. B. atžvilgiu, yra nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, vykdymo.
- 2023 m. spalio 18 d. Tarnyba, vadovaudamasi Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – Aprašas) atliko nepilnametės F. B. situacijos vertinimą ir užpildė Vaiko situacijos vertinimo anketą. Vaiko situacijos vertinimo metu mergaitės tėvas G. B. nurodė, kad vaiko motina L. B. su vaiku nebendrauja, nelanko, nesidomi, išlaikymo neteikia. Taip pat vaiko situacijos vertinimo metu Tarnyba bandė su F. motina susisiekti telefonu. Į skambučius L. B. neatsakė. Vaiko motina telefonu, sms žinute, buvo informuota apie dukros laikiną apgyvendinimą, išsiųsta sms žinutė su prašymu perskambinti. Be to išsiųsta sms žinutė, kurioje nurodyta, kad Tarnyboje atliekamas jos dukros situacijos vertinimas ir Tarnybos specialistai norėtų išklausyti motinos nuomonę. L. B. neperskambino ir neatsiliepė.
- Vaiko situacijos vertinimo metu buvo gauta informacija iš Ignalinos rajono socialinių paslaugų centro, kurioje nurodoma, kad vaiko biologinė motina L. B. veda asocialų gyvenimo būdą. Tiksli moters gyvenamoji vieta nėra žinoma, ji nuolat kinta. Moteris turi didelę priklausomybę alkoholiui, linkusi bendrauti su asocialiais asmenimis, valkatauti. Linkusi į nepastovius santykius, nuolatinę partnerių kaitą. Vaiku nesidomi, motinos pareigų nevykdo, nedalyvauja ugdant ir auklėjant dukrą.
- 2023 m. lapkričio 29 d. iš Visagino socialinio paslaugų centro Tarnyba gavo raštą Nr. 8GD-8202, kuriame nurodyta, kad 2023 m. spalio 23 d. specialistai susisiekė su L. B. mobilaus ryšio priemonėmis ir aptarė galimybę susitikti pokalbiui. 2023 m. spalio 24 d. 11:00 val. L. B. atvyko į Visagino socialinių paslaugų centro Paramos šeimai skyrių ir geranoriškai bendravo su specialistais apie jos šeimos situaciją. Atsakovė pokalbio metu specialistams papasakojo, kad apie du metus gyvena Visagine, šiuo metu moteris gyvena pas draugą. Savo gyvenamosios vietos Visagine adresą moteris pasakyti atsisakė. L. B. neneigė, kad vartoja alkoholinius gėrimus. Moteris papasakojo, kad turi dukrą F. B., kuri gyvena kartu su tėvu kitame mieste. Moteris įvardijo, kad ji nieko nežino apie vaiko gyvenimą, seniai ją matė, išlaikymo vaikui neteikia, visiškai nedalyvauja vaiko auklėjame ir ugdyme apie keturis metus. Kalbant apie dukrą moteris įvardijo, kad neturi sąlygų ją rūpintis, jos išlaikyti. L. B. teigė, kad neturi kur gyventi kartu su vaiku. Taip pat Visagino socialinių paslaugų centras nurodė, kad su F. motina buvo bandyta susisiekti 2023 m. lapkričio 6 d., 7 d., 8 d., 9 d., 10 d., moteris į skambučius nereagavo, neatskambino. 2023 m. lapkričio 11 d. L. B. buvo telefonu išsiųsta sms žinutė su informacija apie planuojamą atvejo vadybos posėdį, kuris turėjo įvykti Visagino socialinių paslaugų centre 2023 m. lapkričio 10 d., 11:00 val. L. B. į atvejo vadybos posėdį neatvyko. Su vaiko motina Visagino socialinių paslaugų centras bandė susisiekti 2023 m. lapkričio 13 d., moteris į skambučius nereagavo, neatskambino. 2023 m. lapkričio 14 d. L. B. atsiliepė į skambutį ir sutiko dalyvauti atvejo vadybos posėdyje, kuris turėjo įvykti Visagino socialinių paslaugų centre 2023 m. lapkričio 24 d., 13:00 val. Su L. B. V. socialinių paslaugų centras kalbėjo telefonu 2023 m. lapkričio 23 d., 11:50 val. ir priminė apie planuojamą posėdį. Visagino socialinių paslaugų centras nurodė, kad 2023 m. lapkričio 24 d., 13:00 val. moteris į posėdį neatvyko.
- 2023 m. spalio 25 d. gautas raštiškas atsakovės atsisakymas priimti mobiliosios komandos pagalbą. L. B. žodžiu ir raštu informuota, kad iki 2023 m. lapkričio 14 d. gali pakeisti savo sprendimą ir sutikti priimti mobiliosios komandos pagalbą. 2023 m. lapkričio 14 d. mobilios komandos darbas pasibaigė, nurodant, kad vaiko F. B. motinai L. B. nesutikus priimti mobiliosios komandos (toliau – MK) pagalbos ir suėjus 15 darbo dienų nuo MK sudarymo, t. y. 2023-11-14 ir nepasikeitus buvusioms aplinkybėms intensyvus mobiliosios komandos darbas su šeima nepradėtas.
- 2023 m. gruodžio 13 d. atvejo vadybos posėdžio metu priimta išvada kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo L. B..
- 2023 m. gruodžio 15 d. 10.05 val. su L. B. susisiekta telefonu. L. B. atsiliepė į skambutį. Moteris patvirtino, kad nedalyvavo atvejo vadybos posėdyje, kuris vyko 2023 m. gruodžio 13 d. Pokalbio metu L. B. informuota apie posėdžio metu priimtą išvadą kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo. Taip pat informuota apie motyvuoto siūlymo pateikimą Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Moteris pripažino, kad su vaikais nebendrauja, tik dukra G. jai kartais paskambina mesendžeriu. L. B. pasakojo, kad nemato tikslo bendrauti, nes jie jos nenori. F. jos nepripažįsta, mama nevadina. Moters teigimu, „reiškia vaikas neturi mamos“. Piktinosi, kokią teisę socialiniai turi kreiptis į teismą, kaltino vaikų tėvą, specialistus ir teismus. Šiuo metu L. B. neturi galiojančio asmens tapatybės dokumento. Teigia, kad yra užsakiusi asmens tapatybės kortelę. Moteris neturi deklaruotos gyvenamosios vietos. Apie du metus gyvena Visagine pas draugą. Santykiai su draugu įtempti, kyla nesutarimų. Moteris bedarbė neregistruota Užimtumo tarnyboje. Darbo pasiūlymų neieškojo. Atsisakė specialistų pagalbos, teigdama, kad jai “dzin“ ir nieko nereikia.
- 2023 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) mokykla raštu Nr. S-133 pateikė informaciją, kad F. B. biologinės motinos L. B. mokyklos iki/priešmokyklinio ugdymo mokytojos nėra mačiusios per visus 5 mergaitės lankytus metus.
Atsakovė L. B. įstatyminės pareigos rūpintis savo vaiku nevykdo, nesirūpina kasdieniais dukros poreikiais, ugdymu, sveikata, auklėjimu, motina net nebando suprasti ir atliepti dukros fizinių, emocinių poreikių, jai stinga žinių, įgūdžių, kurie galėtų padėti geriau suprasti ir užtikrinti F. B. geriausius interesus. Atsakovė nepriima jai siūlomos ir teikiamos pagalbos, nekeičia nei elgesio, nei požiūrio į vaiką ir jo poreikius, neteikia materialinio išlaikymo. Atsakovė savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Iš pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad atsakovė nesiima jokių priemonių, siekdama auginti savo dukrą ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad situacija gali pasikeisti.
Atsakovė L. B. dėl savo kaltės ir nesant tam realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas turtines ir neturtines pareigas savo nepilnametės dukros F. B. atžvilgiu: rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su ja bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jai tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas.
Esant šioms aplinkybėms, yra tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės L. B. motinos valdžią nepilnametės F. B. atžvilgiu.
Neterminuotai apribojus L. B. motinos valdžią nepilnametės F. B. atžvilgiu, pareiga išlaikyti vaiką išlieka.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė L. B. turi daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų, t. y. sūnų L. B., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems 2015 m. sausio 29 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu civilinėje byloje, neterminuotai apribota tėvų valdžia. NDNT informacinės sistemos duomenimis, atsakovė L. B. yra sveika, darbinga. Sodros sistemos duomenimis, atsakovė šiuo metu nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje.
Iš atsakovės L. B. 2019 m. gruodžio 11 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6770-286/2019, buvo priteistas išlaikymas dukrai F. B. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir šias lėšas uzufrukto teisę tvarko G. B..
Žemesnės instancijos teismas
Priteistas išlaikymas, pagal aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pakankamas net ir būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, nes per ketverius metus, vien dėl vaiko amžiaus, pasikeitė būtiniausi nepilnametės F. B. poreikiai (išaugo poreikis maistui, drabužiams, laisvalaikiui, pomėgiams ir kitiems būtiniausiems poreikiams), mergaitė lanko mokyklą. Be to pasikeitė ekonominė situacija, padidėjo maisto ir pramoninių prekių, paslaugų kainos. Taigi, tam, kad būtų patenkinti būtiniausi F. B. poreikiai, kad būtų sudaromos optimalios sąlygos užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti, vystytis, užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą, lavinti įgimtus ir įgytus gabumus, iš atsakovės L. B. priteisto išlaikymo dydis yra per mažas.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, yra faktinis bei teisinis pagrindas padidinti 2019 m. gruodžio 11 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6770-286/2019, priteistą išlaikymą iš atsakovės L. B. nuo 100 Eur iki 200 Eur, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią išmoką indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir šias lėšas uzufrukto teisę pavedant tvarkyti G. B., nes atsakovės L. B. galimybės gauti pajamų vaiko išlaikymui objektyviai nėra ribotos (sveika, darbinga).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog palaiko ieškininiame pareiškime nurodytus reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Taip pat nurodė, jog neturi duomenų nei apie tikslią atsakovės gyvenamąją vietą, nei duomenų apie atsakovės darbo vietą ar gaunamų pajamų dydį. Taip pat nurodė, jog neturi duomenų apie tai, kokios dydžio išlaikymas yra priteistas iš atsakovės kitų trijų nepilnamečių vaikų (kurių atžvilgiu tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui yra neterminuotai apribota tėvų valdžia) naudai bei duomenų ar atsakovė ir trečiasis asmuo priteistą išlaikymą vaikams moka.
Atsakovė L. B. gavusi ieškininį pareiškimą ir jo priedus, per teisės aktų nustatytą terminą atsiliepimo teismui nepateikė. Asmeniškai gavusi teismo šaukimą į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo G. B., gavęs ieškininį pareiškimą ir jo priedus per teisės aktų nustatytą terminą atsiliepimo teismui nepateikė. Atvykęs į teismo posėdį nurodė, jog šiuo metu su dukra F. B. jau penktas mėnuo gyvena (duomenys neskelbtini), jiems taikoma vaiko laikinosios priežiūros priemonė, kadangi Tarnyba yra nustačiusi vaiko apsaugos poreikį. G. B. nurodo, jog vartojo alkoholį ir tinkamai nesirūpino dukra, tačiau šiuo metu situacija pasikeitė, jis remontuoja butą (duomenys neskelbtini), kur kraustysis gyventi su dukra, kuomet jiems bus leista išvykti iš Centro. Trečiasis asmuo G. B. paaiškino, jog atsakovė L. B. po 2019 metais įvykusių skyrybų, kuomet vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, dukters F. nelankė, kartkartėmis, būdama neblaivi skambina dukrai. Tačiau dukra nenori su ja bendrauti. L. B. išlaikymo F. nemoka. Trečiasis asmuo paaiškino, jog santuokos nutraukimo metu jie sutarė, kad atsakovė mokės po 100 Eur dukters išlaikymui, tačiau tai buvo tik formalus susitarimas, nes žino, kad L. B. neturi iš ko mokėti, ji nedirba, jokių pajamų neturi. Taip pat G. B. paaiškino, jog jam ir atsakovei yra neterminuotai apribota tėvų valdžią dar trijų vaikų atžvilgiu, tačiau teismo sprendimu priteisto išlaikymo jis, kaip ir atsakovė, nemoka, nes neturi iš ko mokėti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo G. B. nurodė, jog nemato poreikio keisti 2019 m. gruodžio 11 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimą ir iš atsakovės L. B., nepilnametei F. B., priteisto išlaikymo dydį padidinti nuo 100 Eur iki 200 Eur. Mano, jog tai perteklinis reikalavimas, nes vis tiek atsakovė šių pinigų neturės iš ko mokėti, o valstybė taip pat daugiau vaiko išlaikymui nemokės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Dėl tėvų valdžios apribojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos/rūpybos, globos/rūpybos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.
Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo yra pareikštas motinai (atsakovei), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo, pirmiausia, būtina nustatyti ieškinyje nurodomus motinos priešingus teisei veiksmus, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką; nesirūpinimą vaiku ir pan.
Byloje pateikti įrodymai patikimai patvirtina, jog atsakove savo dukros teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamai savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystimuisi, neužtikrina. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad atsakovės L. B. elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė L. B. nebendrauja su dukra ir jos nelanko jau daugiau nei ketveri metai, tai yra ilgą laiką vaiku tinkamai nesirūpina: nesirūpina kasdieniais dukros poreikiais, ugdymu, sveikata, auklėjimu, materialiniu išlaikymu. Nors 2019 m. gruodžio 11 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu atsakovei nustatyta pareiga mokėti išlaikymą vaikui, tačiau iš antstolės S. K. 2020-01-22 vykdomo išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. 0056/20/00128) matyti, jog išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui 2023 m. kovo 13 dienai sudaro 1931,63 Eur.
Atsakovės L. B. netinkamas, neatsakingas elgesys, nenoras bendrauti ir atkurti emocinį ryšį su dukra (net pokalbio su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoju atsakovė neišreiškė noro priimti pagalbą, pasimatyti su dukra, nurodė suprantanti, jog ji dukrai yra svetimas žmogus), vengimas teikti teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, o taip pat nesidomėjimas bylos procesu, nevykimas į teismo posėdį rodo, jog atsakovė nededa pastangų susigrąžinti dukrą ir nėra duomenų, kad situacijas artimiausioje ateityje gali pasikeisti.
Nustačius, kad atsakovės elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltų atsakovės veiksmų (neveikimo) bei nebėra pagrindo spręsti, jog situacija gali ateityje pasikeisti (atsakovė nepriima pagalbos, nenori susitikti su dukra ir užmegzti su vaiku emocinį ryšį, neteikia vaikui jokios materialinės, finansinės pagalbos, nesidomi vaiko socialiniu gyvenimu ir jame nedalyvauja, vaikas nurodo nenorintis turėti su ja jokių ryšių), teismas, atsižvelgdamas į tai, daro išvadą, kad atsakovei L. B. neterminuotai apribotina jos, kaip motinos, valdžia nepilnametės dukters F. B., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Apribojus atsakovei neterminuotai motinos valdžią į dukrą F., jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys ir tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Ieškovė prašo pakeisti 2019 m. gruodžio 11 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6770-286/20219 , iš atsakovės L. B., nepilnametei F. B., priteisto išlaikymo dydį, nuo ieškinio pateikimo dienos jį padidinant nuo 100 Eur iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Nurodo, jog priteistas išlaikymas, pagal aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pakankamas net ir būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, nes per ketverius metus, vien dėl vaiko amžiaus, pasikeitė būtiniausi nepilnametės F. B. poreikiai (išaugo poreikis maistui, drabužiams, laisvalaikiui, pomėgiams ir kitiems būtiniausiems poreikiams), mergaitė lanko mokyklą. Be to pasikeitė ekonominė situacija, padidėjo maisto ir pramoninių prekių, paslaugų kainos. Taigi, tam, kad būtų patenkinti būtiniausi F. B. poreikiai, kad būtų sudaromos optimalios sąlygos užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti, vystytis, užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą, lavinti įgimtus ir įgytus gabumus, iš atsakovės L. B. priteisto išlaikymo dydis yra per mažas.
Trečiasis asmuo G. B. nurodo, jog po 2019 m. gruodžio 11 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimo, kuriuo L. B. ir G. B. santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu ir L. B. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, mokant po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, G. B. nesikreipė į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tai yra išlaikymo padidinimo, kadangi nematė tam reikalo. Taip pat nurodė, jog nemato poreikio keisti 2019 m. gruodžio 11 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimą ir iš atsakovės L. B., nepilnametei F. B., priteisto išlaikymo dydį padidinti nuo 100 Eur iki 200 Eur. Mano, jog tai perteklinis reikalavimas, nes vis tiek atsakovė šių pinigų neturės iš ko mokėti, o valstybė taip pat daugiau vaiko išlaikymui nemokės.
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (draudimo pareikšti tapatų ieškinį) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas akcentuoja galimybę ne bet kada sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, bet tik tuo atveju, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Teismas nurodo, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3.straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti. Be to, įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
Vertinant tėvų (nagrinėjamu atveju atsakovės L. B.) turtinę padėtį, nustatyta, kad:
1. 2015 m. sausio 29 Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22-286/2015 neterminuotai apribojus L. B., ir G. B., tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro naudai iš L. B., priteistas išlaikymas jos nepilnamečiams vaikams G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir L. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), išieškant periodines išmokas po vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumą (38 Eur) kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, pradedant nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2014-11-18, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš antstolės S. K. 2022-05-13 vykdomo išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. 0056/22/00956) matyti, jog išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams 2023 m. kovo 13 dienai sudaro 11 394.49 Eur.
2. 2019 m. gruodžio 11 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6770-286/2019, Iš atsakovės L. B. buvo priteistas išlaikymas dukrai F. B. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir šias lėšas uzufrukto teisę tvarko G. B.. Iš antstolės S. K. 2020-01-22 vykdomo išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. 0056/20/00128) matyti, jog išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui 2023 m. kovo 13 dienai sudaro 1931,63 Eur.
3. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu yra užvesta 15 vykdomųjų bylų dėl įvairaus dydžio piniginių įsiskolinimų išieškojimo iš atsakovės L. B..
4. Sodros sistemos duomenimis, atsakovė šiuo metu nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nekilnojamojo turto neturi.
Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, o CK 3.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės bei trečiojo asmens paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, objektyviai ir visapusiškai įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, laikydamasis proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių teikti prašomą išlaikymą, išlaikytinių skaičių, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, daro pagrįstą išvadą, jog tenkinus ieškovės reikalavimą ir pakeitus vienam vaikui išlaikymo dydį (nuo 100 Eur iki 200 Eur sumos) būtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių atsakovė negalėtų teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas), be to, toks išlaikymo padidinimas vieno nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kuomet iš atsakovės yra priteista ženkliai mažesnė išlaikymo suma dar trims vaikams (po 38 Eur), ir šių išlaikymo sumų padidinimo nėra prašoma, iš esmės pažeistų ne tik proporcingumo, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Todėl ieškovės prašymas pakeisti 2019 m. gruodžio 11 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6770-286/20219, iš atsakovės L. B., nepilnametei F. B., priteisto išlaikymo dydį, nuo ieškinio pateikimo dienos jį padidinant nuo 100 Eur iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, netenkintinas.
Kartu pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Kadangi 2019 m. gruodžio 11 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6770-286/20219, nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su tėvu G. B. bei iš atsakovės L. B. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai F. B. (mokant po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos iki dukros pilnametystės), apribojus motinos valdžią klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šioje byloje nespręstinas.
Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos.
Remiantis Civilinio proceso kodekso 88, 93, 96 straipsnių nuostatomis, patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė L. B. niekur nedirba, jokių pajamų ar turto neturi (išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams 2023 m. kovo 13 dienai sudaro 13 326,12 Eur.), kas patvirtina jos minimalias galimybes atlyginti bylinėjimosi išlaidas, taip pat į tai, jog prioritetas teiktinas atsakovės turtinių pareigų vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos byloje atlygintinos valstybės lėšomis, tai yra bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis bei pašto išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalis).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyta tvarka nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CK 3.219 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 496 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią, nepilnametės dukters F. B., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Reikalavimą pakeisti 2019 m. gruodžio 11 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6770-286/20219, iš atsakovės L. B., nepilnametei F. B., priteisto išlaikymo dydį, nuo ieškinio pateikimo dienos jį padidinant nuo 100 Eur iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.